Baudžiamoji byla Nr. 1-1596-573/2014

Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00376-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.17.6. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Daunius Ročys, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, byloje, kurioje kaltinamasis E. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., padarymu,

n u s t a t ė :

kaltinamasis E. S., laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. 1 d. iki 2013 m. liepos mėn. 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Kaune, Jonavoje, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytose vietose, neteisėtu būdu versliškai vertėsi komercine veikla, o būtent, pažeisdamas:

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimu Nr. 1059 (keistu 2004-09-30 nutarimu Nr. 1225 (nuo 2004-12-01) Dėl mokesčių mokėtojų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo 34.4 p. reikalavimus, kad nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, dokumentus ir duomenis apie registro objektus registrui teikia - gyventojas; 37.l p. ir 2 p. reikalavimus, kad Dokumentų ir duomenų teikėjai teisės aktų ir šių Nuostatų nustatyta tvarka pateikia dokumentus registro tvarkytojams; pagal duomenų teikimo sutartyse numatytus terminus ir duomenų formatus teikia duomenis vadovaujančiajai registro tvarkymo įstaigai; 49 p., 49. 1 p. ir 2 p. reikalavimus, kad Registruojant registre nuolatinį Lietuvos gyventoją, vykdantį individualią veiklą, registro tvarkytojui pagal gyventojo nuolatinės gyvenamosios vietos adresą turi būti pateikiami šie dokumentai: prašymas įregistruoti individualią veiklą; asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai;

- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių 6 p. reikalavimus, kad kai nuolatinis Lietuvos gyventojas užpildo prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčio mokėtojų registre formą, ją pasirašo ir pateikia mokesčių administratoriui, laikoma, kad jis informavo mokesčių administratorių apie pradedamą vykdyti individualią veiklą;

- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005-04-04 įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių 6 p. nuostatas, kad visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, pradedantys vykdyti individualią veiklą, bet neįregistruoti Registre, turi naudoti Nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro prašymo FR0792 formą, 7 p. nuostatas, kad Tinkamai užpildytą prašymo formą nuolatinis gyventojas apskrities turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną, 8 p. nuostatas, kad Prašymo formą nuolatinis gyventojas turi pateikti AVMI pagal nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuolatinio gyventojo nuolatine gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kurią jis nurodė pateikdamas AVMI prašymo formą, nesvarbu, ar šią gyvenamąją vietą jis nustatyta tvarka yra deklaravęs, 10 p. nuostatas, kad Tinkamai užpildytą prašymo formą (išskyrus pateiktą elektroniniu paštu) turi pasirašyti nuolatinis gyventojas, ar jo įgaliotas asmuo, veikiantis pagal nuolatinio gyventojo įgaliojimą. Įgaliojimas turi būti patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka;

- 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo 45 str. 1 d. reikalavimus, kad Jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo užsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (registro tvarkymo įstaigą) ir pateikti Mokesčių mokėtojų registro nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis, 46 str. l d. reikalavimus, kad Jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo įsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių, atliekantį registro tvarkymo įstaigos funkcijas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisinio asmens įregistravimo, o jei teisinis registravimas įstatymų nenumatytas arba jei asmuo pradeda veiklą anksčiau negu po 5 darbo dienų po teisinio registravimo, - ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną;

- 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 25 str. 1 d., reikalavimus, Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo; 27 str. 1 d. reikalavimus, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip; 27 str. 7 d. reikalavimus, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio dekoracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos; 35 str. 2 d. reikalavimus, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka, kaip fizinis asmuo, neįsteigęs nustatyta tvarka įmonės bei nepateikęs duomenų per laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. 01 d. iki 2013 m. liepos mėn. 31 d., ne mažiau kaip 30 kartų, be dokumentų įsigijęs iš UAB „Balto“ Kauno filialo gamybos vadovės S. M., iš viso už 80000 litų, aliuminio metalo laužo, kuris UAB „Balto“ gamybos procese buvo atvaizduotas kaip atliekos likusiosios fotopolimerinės plokštės, aliuminio metalo laužą (fotopolimerinės plokštes) pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims neišrašant jokių pardavimo dokumentų, tokiu būdu neteisėta ir realizuodamas aliuminio metalo laužą (fotopolimerinės plokštes), kurį buvo įsigijęs kaip fizinis asmuo, neteisėtu būdu versliškai, t. y. norminių aktų nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos ir neturėdamas šiai veiklai vykdyti leidimo bei nemokėdamas mokesčių, vertėsi komercine veikla bei neteisėtai gavo 120000 Lt pajamų, iš kurių 40000 litų sudarė grynasis pelnas.

Kaltinamasis E. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 rugpjūčio mėn. dirbo UAB „Metavita“ direktoriaus pareigose. UAB „Metavita“ veikla buvo juodojo bei spalvotojo metalo laužo supirkimas bei pardavimas. Metalo laužą įmonė supirkdavo iš įvairių fizinių bei juridinių asmenų. Metalo laužo tiekėjų, kol įmonėje UAB „Metavita“ direktoriumi dirbo jis, ieškodavo jis pats, važinėdamas po įvairias įmones bei fizinius asmenis klausinėdamas, ar kas neturi parduoti metalo laužo, taip pat buvo talpinami skelbimai į laikraščius. 2012 metų pradžioje jis nuvyko į įmonę UAB „Balto“, esančią Kaune, Veiverių g. 142 B. Nuvykęs į minėtą įmonę jis pas tos įmonės darbuotoją S. M. paklausė, ar įmonė neturi parduoti kokio nors metalo laužo. Jam pradėjus bendrauti su S. M., S. M. pasakė, kad įmonė UAB „Balto“ turi parduoti aliuminio metalo laužo, tačiau metalo laužą gali parduoti be dokumentų, kadangi jų įmonė išrašyti negali. Kodėl įmonė negalėjo išrašyti parduodamam aliuminio metalo laužui dokumentų, S. M. to nemotyvavo. Kadangi aliuminio metalo laužą jam pasiūlė pirkti be dokumentų, todėl jis metalo laužą nusprendė pirkti kaip fizinis asmuo. Jis su S. M. sutarė, kad kai atvažiuos paimti aliuminio metalo laužo, už parduodamą metalo laužo jis su ja atsiskaitys grynais pinigais. Su S. M. jis sutarė, kad jai už aliuminio metalo laužo kilogramą mokės apie 2 litus. Po šio pirmo pakalbio su S. M. jie sutarė, kad kai jau bus aliuminio metalo laužo, tai ji jam paskambins ir pasakys, kada gali atvažiuoti išsivežti aliuminio metalo laužą. Tada, kai jam paskambindavo S. M., jis su mikroautobusu Mercedes Benz nuvažiuodavo į UAB „Balto“, Veiverių g. 142 b, Kaune, kur pasikraudavo S. M. nurodytą aliuminio metalo laužą. Aliuminio metalo laužas, kurį jis išsiveždavo iš UAB „Balto“, tai buvo panaudoti spaudos lakštai. Metalo laužą jis pasverdavo su svarstyklėmis, kurios būdavo automobilyje. Pagal pasikrautą metalo laužo kiekį pinigus jis iš karto sumokėdavo S. M.. Į mikroautobusą jis pakraudavo kiekvieną kartą skirtingą kiekį aliuminio metalo laužo, kuris būdavo nuo 1000 kg iki 1300 kg. Iš viso jis į UAB „Balto“ aliuminio metalo laužo važiavo išsivežti apie 30 kartų (tai buvo laikotarpis nuo 2012 m. pradžios iki 2013 m. liepos mėn.) ir kiekvieną kartą pasikraudavo nuo 1000 kg iki 1300 kg aliuminio metalo laužo. Ar iš jo už aliuminio metalo laužą gautus pinigus S. M. dalinosi su kuo nors kitu, jis to nežino. Iš UAB „Balto“ paimtą metalo laužą jis veždavo išsikrauti į Jonavoje, Kauno gatvėje, esančias jam priklausančias patalpas. Jam pasiėmus iš UAB „Balto“ aliuminio metalo laužą jis skambinėdavo pagal skelbimus, kur buvo skelbiama dėl aliuminio metalo laužo pirkimo, ir siūlydavo pirkti aliuminio metalo laužą. Visą iš UAB „Balto“ paimtą aliuminio metalo laužą jis pardavė pagal skelbimus pas jį į Jonavoje esančias minėtas patalpas atvažiavusiems nepažįstamiems asmenims. Už jo parduodamą aliuminio metalo laužą dokumentai išrašomi ir už metalo laužą buvo atsiskaitoma grynais pinigais. Minėtą aliuminio metalo laužą jis parduodavo maždaug už 3 litus už kilogramą. Per visą laikotarpį jis už iš UAB „Balto“ įsigytą ir parduotą aliuminio metalo laužą gavo apie 120000 litų pajamų ir patyrė apie 80 000 litų išlaidų (t. 2, b. l. 93 - 94, 99 - 100, 102).

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- įtariamosios S. M. parodymai, iš kurių matyti, kad ji dirba UAB „Balto“ padalinyje, esančiame adresu Kaunas, Veiverių pl. 142 B, gamybos vadovės pareigose. UAB „Balto“ veikla yra spaustuvė. Spaudinių gamyboje - spausdinant leidinius yra naudojamos fotopolimerinės plokštės, kurios yra naudojamos vieno gaminio pagaminimui ir jau gaminant kitą gaminį - spausdinant kitą ledinį jau yra naudojama kita plokštė, o panaudotos plokštės lieka kaip atliekos ir jos jau yra daugiau niekam nebetinkamos ir nereikalingos. Jai dirbant UAB „Ant Baltic“ (kuri vėliau bankrutavo ir kurią vėliau perėmė UAB „Balto“, kurios veikla taip pat buvo spaustuvė), ji matydavo, kad į spaustuvę atvažiuodavo, kaip vėliau sužinojo vyriškis vardu E. S., kuris iš spaustuvės išveždavo panaudotas fotoplimerines plokštes, kurios UAB „Arx Baltic“ taip pat buvo naudojamos. Kai įmonę UAB „Arx Baltic“ perėmė įmonė UAB „Balto“ ir ji buvo paskirta į gamybos vadovės pareigas, nuo tada jai reikėjo pradėti rūpintis medžiagų, reikalingų gamyboje, tiekimu bei taip pat jau gamyboje panaudotų medžiagų, tame tarpe ir fotoplimerinių plokščių išvežimu ir nuo tada ji pardėjo bendrauti su E. S., kad jis iš spaustuvės išvežtų jau panaudotas ir nereikalingas fotopolimerines plokštes. Dėl fotopolimerinių plokščių išvežimo ji į E. S. kreipėsi 2012 metais, bet kada tiksliai to jau nebepamena. Kai susikaupdavo panaudotų fotopolimerinių plokščių ji telefonu susisiekdavo su E. S., jog jis atvažiuotų ir išsivežtų panaudotas fotopolimerines plokštes. Visas plokštes, kurios likdavo panaudotos, išveždavo tik vienas E. S.. Apie tai, kad plokštes išsiveždavo E. S. jokie dokumentai įforminami nebuvo ir iš jos niekas to nereikalavo. E. S. išsivežus plokštes ji iš jo jokio atlygio - pinigų pradžioje negaudavo. 2013 m. gegužės mėn., į ją kreipėsi kažkas tai iš metalo laužą superkančių įmonių, klausdami, ar ji neturi parduoti panaudotų fotoplomerinių plokščių, ir tada ji suprato, kad už minėtas plokštes galima gauti pinigų ir apie tai jai pasakius E. S.,, jie susitarė, kad E. S. jai už panaudotų fotopolimerinių plokščių kilogramą mokės 1,5 Lt. Nuo tada iš E. S. už jam atiduotas fotopolimerines plokštes už 2013 m. birželio mėnesį ji gavo apie 6000 litų, o už liepos mėnesį gavo apie 3600 litų. Šių gautų pinigų ji su nieku nesidalino ir jie liko tik jai vienai. Iš E. S. gauti pinigai UAB „Balto“ buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaityti, jokie plokščių pardavimo ir pinigų gavimo dokumentai išrašyti nebuvo. Kur iš UAB „Balto“ išvežtas plokštes dėdavo E. S. ji nežino (t. 2, b. l. 76 - 77, 79 - 82).

- 2013-11-29 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/202 dėl UAB „Balto“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, nustatyta, kad UAB „Balto“ Kauno filiale laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-07-31 iš UAB „Libra Vitalis“ buvo įsigyta 52020 vnt. fotopolimerinių plokščių PRO-V *745*605*0,030 mm bei 31890 vnt. fotopolimerinių plokščių PRO-V 1030*770**0,030 mm. UAB „Balto“ veikloje naudojamos fotopolimerines plokštės jas panaudojus buvo nurašomos į gaminio (spaudinio) savikainą, tai yra įtraukiamos į įmonės sąnaudas ir atskiri plokščių nurašymo aktai pildomi nebuvo (t. 1, b. l. 143 - 171).

2013-02-26, 2013-04-04, 2013-05-13, 2013-05-29, 2013-06-17 slapto sekimo protokolai, iš kurių matyti, kad juose užfiksuota informacija, kaip E. S. iš UAB „Balto“ Kauno filialo, esančio Kaune, Veiverių g. 142 B, pasikrauna ir išsiveža aliuminio lakštus (fotoplomerines plokštes) (t. l, b. l. 26 - 27, 28 - 29, 32 - 33, 40 - 41, 44 - 45).

2013-11-15 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, iš kurių matyti, kad užfiksuota, kaip E. S. tariasi su S. M. dėl atvykimo į UAB „Balto“ Kauno filialą, esantį Kaune, Veiverių g. 142 B, ir fotopolimerinių plokščių išvežimo (t. l, b. l. 46 - 52, 53 - 56).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis E. S., nuo 2012 m. sausio mėn. 1 d. iki 2013 m. liepos mėn. 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Kaune, Jonavoje, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytose vietose, neteisėtu būdu versliškai vertėsi komercine veikla, t. y. norminių aktų nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos ir neturėdamas šiai veiklai vykdyti leidimo bei nemokėdamas mokesčių, vertėsi komercine veikla bei neteisėtai gavo 120000 Lt pajamų, iš kurių 40000 litų sudarė grynasis pelnas. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 202 str. 1 d., kadangi jis vertėsi minėta veikla veikdamas tiesiogine tyčia, versliškai. Versliškumo požymis įrodytas - nustatyta veiklos pastovumas (veika buvo vykdoma virš 1 metų laiko), šios veikos pobūdis buvo nuolatinis, veiksmai buvo planuojami įsigyjant aliuminio metalo laužą

Kaltinamojo E. S. nusikalstami veiksmai vertintini kaip tęstinis nusikaltimas, nes jie buvo atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą – daugiau uždirbti (žr. LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamasis neteistas (t. 2, b. l. 84), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė t. 2, b. l. 86), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 2, b. l. 87), su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, prašo sumažinti baudos dydį atsižvelgiant į tai, kad yra bedarbis, augina tris vaikus, žmonos gaunamos pajamos taip pat mažos (t. 2, b. l. 111).

Skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis ir jos dydis, kadangi ji atitinka BK numatytus bausmių skyrimo principus. Baudos dydis - 50 MGL (6500 Lt) nemažintinas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. BK 47 str. 2 d. nurodyta, kad už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama iki 1000 MGL (130 000 Lt) bauda. Taigi prokuroro siūlomas baudos dydis yra lygus sankcijos vidurkiui, atsižvelgta į veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tačiau atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 4 str. 2 d. nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Todėl teismas, nustatydamas konkretų baudos dydį ir spręsdamas kitus klausimus, remiasi minėtomis įstatymo nuostatomis. Šiuo metu bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 130 Lt (2008 m. spalio 14 d. LRV nutarimas Nr. 1031).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. ir paskirti jam 51 MGL dydžio, tai yra 6630 Lt (šešių tūkstančių šešių šimtų trisdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str. 1 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę E. S. paskirti 34 MGL dydžio, tai yra 4420 Lt (keturių tūkstančių keturių šimtų dvidešimties litų) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. M., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis turi sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                         Dainius Ročys