Administracinė byla Nr. I-6813-596/2014

(Proceso Nr. 3-61-3-07196-2013-2)

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 38; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n  u  s  t  a  t  ė :

Pareiškėjas A. Ž. skunde, kurį patikslino 2014-07-28, prašo teismo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-10-10 sprendimą Nr. (10.1) S-69856; 2) panaikinti VSDFV 2013-11-08 sprendimą Nr. (6.5)I-7428; 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių išmokėti sumažintos pensijos dalį – 15 453,11 Lt. Nurodo, kad jam buvo paskirta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – ir senatvės pensija) iki gyvos galvos, kuri nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo ribojama pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas ir mokama sumažinta. Pareiškėjui senatvės pensija buvo mažinama du kartus: kaip viršijanti ribinį dydį bei kaip asmeniui, turinčiam draudžiamųjų pajamų. Per laikotarpį nuo 2010-04-22 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo pareiškėjui nebuvo išmokėta 15 453,11 Lt senatvės pensijos. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. prieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjas 2013-10-02 kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių dėl neteisėtai perskaičiuotos senatvės pensijos grąžinimo, tačiau VSDFV Kauno skyrius 2013-10-10 raštu Nr. (10.1)S-69856 atsisakė išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, kadangi nenustatytas sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas. Pareiškėjas 2013-10-21 su skundu kreipėsi į VSDFV dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo bei įpareigojimo išmokėti susidariusią senatvės pensijos nepriemoką. VSDFV 2013-11-08 sprendimu Nr. (6.5)1-7428 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi praleistas terminas skundui paduoti. Mano, kad minėti sprendimai yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti. Terminas kreiptis dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjui tapo žinoma apie jo pažeistas teises, t. y. nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos. Iki šiol nėra patvirtinta sumažintų senatvės pensijų kompensavimo tvarka (b. l. 60-63).

Pateiktame atsiliepime atsakovas VSDFV Kauno skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjui A. Ž. senatvės pensija pirmą kartą buvo paskirta ir mokama nuo 2008-01-01. Pareiškėjui įgijus papildomą stažą, jo prašymu senatvės pensija pagal naujus duomenis buvo perskaičiuojama ir skiriama iš naujo. Įsigaliojus 2010-01-01 Laikinojo įstatymo nuostatoms, pareiškėjo senatvės pensija nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Nutarimas buvo paskelbtas 2012-09-21. Pareiškėjas dėl senatvės pensijos nepriemokos su prašymu kreipėsi 2013-10-02, VSDFV Kauno skyriaus 1-as pensijų skyrius 2013-10-10 raštu pareiškėją informavo, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, kadangi nėra nustatyta jų kompensavimo tvarka. VSDFV pareiškėjo skundą dėl Kauno skyriaus sprendimo atsisakė nagrinėti, kadangi jis pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. Pažymėjo, kad pirmoji sumažinta senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, todėl terminas skaičiuojamas nuo šios datos. Tokią praktiką analogiško pobūdžio bylose yra suformavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėjas praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą sprendimo apskundimo terminą, dėl to VSDFV ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo naikinti VSDFV sprendimo. Kadangi pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir negalima šia tvarka pasinaudoti, byla turėtų būti nutraukta (b. l. 71-75).

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsakovo pateiktame atsiliepime išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad VSDFV ginčijamu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi jis praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą. Taip pat nurodė pareiškėjui, kad iki 2013-11-28 gali pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas įrodymų nepateikė ir kreipėsi į teismą. Mano, kad pareiškėjo ginčijamas VSDFV sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo datos. Taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad įvertinus VSDFV 2013-11-08 sprendimo Nr. (6.5)I-7428 turinį galima daryti išvadą, kad VSDFV pareiškėjo skundą išnagrinėjo iš esmės, nes informavo pareiškėją, kad rengiamas sumažintų pensijų kompensavimo įstatymas. VSDFV ginčijamame sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pareiškėjo prašymo dalį dėl sumažintos pensijos išmokėjimo atsisako nagrinėti kaip paduotą praleidus Pensijų įstatymo 45 str.  nustatytą 3 metų terminą. Vadovaudamasi gero viešojo administravimo principu, suteikė neindividualizuotą, bendro pobūdžio informaciją, kad rengiama sumažintų pensijų kompensavimo tvarka. Todėl negalima laikyti, kad VSDFV pareiškėjo skundą išnagrinėjo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjo reikalavimas priteisti senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negali būti nagrinėjamas, kadangi ginčas neišnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka (b. l. 76-79).

Skundas tenkinamas iš dalies.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A. Ž. 2007-12-14 pateikė VSDFV Centro skyriui prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo (b. l. 47). Pareiškėjui VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyrius 2008-02-11 sprendimu Nr. 10.33.C-7180 nuo 2008-01-01 iki gyvos galvos buvo paskirta 1 125,60 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, kuri 2010-01-18 sprendimu Nr. 10.33C-1009 bei 2011-03-10 sprendimu Nr. 10.33C-5194 buvo perskaičiuota ir paskirta 1 329,62 Lt dydžio (b. l. 42, 44, 46). Nuo 2010-01-01, įsigaliojus Laikinojo įstatymo nuostatoms, pareiškėjui paskirta senatvės pensija buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta (b. l. 53-54). Pareiškėjas 2013-10-02 su prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno 1-ąjį pensijų skyrių, prašydamas išduoti pažymą apie per laikotarpį nuo 2010 iki 2011 metų išmokėtą senatvės pensiją bei išmokėti susidariusią nepriemoką (b. l. 41). VSDFV Kauno skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2013-10-10 rašte Nr. (10.1)S-64856 pateikė pareiškėjui duomenis apie apskaičiuotą ir išmokėtą senatvės pensiją bei paaiškino, kad šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 53-54).

Pareiškėjas su prašymu 2013-10-21, gautu 2013-11-04, kreipėsi į VSDFV, prašydamas panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimą bei įpareigoti išmokėti susidariusią senatvės pensijos nepriemoką – 15 453,11 Lt už 2010-2011 metus (b. l. 52). VSDFV 2013-11-08 sprendime Nr. (6.5)I-7428 nurodė, kad atsisako nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi jis praleido įstatyme nustatytą 3 metų terminą kreiptis dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo. Jeigu iki 2013-11-28 pareiškėjas pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Taip pat nurodė, kad VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-10-10 raštu Nr. (10.1)S-69856 išaiškintas pareiškėjo senatvės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo 2010-01-01–2011-12-31 laikotarpiu teisinis pagrindas. Šiuo informacinio pobūdžio raštu pateikta informacija yra išsami ir teisinga, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Kol kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nėra priimti, įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo 2010-2011 metais negautą senatvės pensijos dalį neturi pagrindo (b. l. 55-56).

Ginčas byloje kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-10-10 rašto Nr. (10.1)S-69856 ir VSDFV 2013-11-08 sprendimo Nr. (6.5)I-7428 teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies išmokėjimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), o nuo 2010-01-01 ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 1 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą <...>.

Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo  įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms išmokoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2013-12-31.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinajam įstatymui, jo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 str., ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p. asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjui A. Ž. paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo apskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 6 str., kadangi viršijo nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas per minėtą laikotarpį turėjo draudžiamųjų pajamų, remiantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, jam mokėta pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Dėl to per minėtą laikotarpį susidarė 15 453,11 Lt senatvės pensijos nepriemoka (b. l. 53-54).

Konstitucinis Teismas, tirdamas Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų perskaičiavimas (sumažinimas), atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo nuostatas negalėjo būti perskaičiuojamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, kurios neviršijo ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio – 650 Lt, o šį dydį viršijusios senatvės pensijos jas perskaičiuojant negalėjo būti mažinamos daugiau nei iki 650 Lt. Taigi Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius, kad šio įstatymo taikymui Vyriausybė turi patvirtinti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (kurį ji sumažino nuo 1 488 Lt iki 1 170 Lt), naudojamą senatvės pensijos papildomai daliai apskaičiuoti, buvo nustatyta senatvės pensijų perskaičiavimo tvarka, kuria sudarytos prielaidos sumažinti iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas senatvės pensijas visiems jas gaunantiems asmenims, išskyrus tuos, kurių gaunamos pensijos neviršijo 650 Lt. Konstatuota, kad pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. visiems taikant tą patį Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, senatvės pensijos papildoma dalis, kartu ir visa senatvės pensija, buvo mažinama proporcingai, tolygiai ir vienodai visiems, išskyrus tuos asmenis, kurių gaunamos senatvės pensijos neviršijo nustatytos 650 Lt ribos, ir tuos, kurių gaunamos senatvės pensijos po perskaičiavimo tapo mažesnės nei 650 Lt (jiems senatvės pensijos sumažintos mažiau). Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos perskaičiuojant paskirtas senatvės pensijas jas sumažinti, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, taip pat į tai, kad jis nustatytas laikantis iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų ir taikytas laikinai, be to, numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus, konstatuota, kad nėra konstitucinių argumentų teigti, jog toks reguliavimas prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse buvo nustatyta, jog tam tikrą darbą dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, senatvės pensijos buvos sumažintos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012-09-21.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816-2014 nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau šios teisės įgyvendinimas neatsiejamai yra susijęs su tam tikrais procesiniais reikalavimais, kurių būtina laikytis, inter alia susijusiais su ginčų inicijavimo tvarka bei terminais.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-87 redakcija) nustato, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Nors pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str., skundai dėl Fondo teritorinių skyrių sprendimų turi būti paduodami Fondo valdybai, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką, Fondo valdybos teritorinis skyrius, neturėdamas teisės pareiškėjo skundo nagrinėti, turi pareigą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka perduoti jį nagrinėti Fondo valdybai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816-2014).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2013-10-02 su prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 1-jį pensijų skyrių dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, kuris jo prašymo VSDFV neperdavė, o priėmė dėl jo sprendimą. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus 1-jam pensijų skyriui 2013-10-02 paduotas prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo prasme. Paduodamas minėtą prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija. Tačiau, kaip matyti iš ginčijamo VSDFV 2013-11-08 sprendimo Nr. (6.5)I-7428, jame konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis su 2013-10-21 skundu, praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą bei aiškiai nurodyta, kad nenagrinėja jai pateikto skundo dėl neteisėtai sumažintos senatvės pensijos grąžinimo pareiškėjui, šį atsisakymą pagrįsdama Taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, nes skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą. Tačiau tame pačiame sprendime VSDFV išreiškė savo poziciją ir valią dėl pareiškėjo keliamo ginčo, nurodydama, kad neturi teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių įpareigoti išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijos dalių, kol nepriimti kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai. Teismo vertinimu, tai leidžia konstatuoti, kad VSDFV iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl kliūčių nagrinėti pareiškėjo prašymą teisme neliko. Toks analogiškas aptartai teisinės situacijos vertinimas ne kartą buvo pateikiamas ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2014-07-31 nutartis adm. byloje Nr. A-756-729/2014, 2014-01-30 nutartis adm. byloje Nr. A-756-774/2014, 2014-01-15 nutartis adm. byloje Nr. AS-525-143/2014 ir kt.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjo skundas dėl pensijos nepriemokos buvo išnagrinėtas tokio pobūdžio ginčams įstatyme nustatyta privaloma ikiteismine tvarka, todėl nėra kliūčių pareiškėjo keliamą ginčą dėl pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėti teisme. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytų motyvų, jog pareiškėjas praleido Pensijų įstatyme 45 str. nustatytą skundo padavimo terminą, bei pareiškėjo argumentų, kuriais grindžiamas prašymas šį terminą atnaujinti, vertinimas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas.

Teismui konstatavus, kad VSDFV pareiškėjo skundą iš esmės išnagrinėjo, darytina išvada, kad ginčijamas VSDFV 2013-11-08 sprendimas Nr. (6.5)I-7428 dalyje, kurioje nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo skundo, yra nepagrįstas, todėl naikinamas.

Pažymėtina, kad VSDFV Kauno skyrius skundžiamu sprendimu pateikė ne tik pareiškėjo prašomą informacija apie negautą pensiją, bet ir atsisakė išmokėti pensijos nepriemoką. VSDFV Kauno skyrius, gavęs pareiškėjo prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo, tačiau neturėdamas įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą šiuo klausimu, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d., privalėjo tokį prašymą perduoti nagrinėti VSDFV, kuriai priskirta nagrinėti ginčus dėl teritorinių skyrių sprendimų teisėtumo, tačiau to nepadarė. Taigi, darytina išvada, kad VSDFV Kauno skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ne tik dėl informacijos pateikimo, tačiau ir dėl savo paties veiksmų, viršijo savo kompetencijos ribas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), negali būti pripažįstami teisėtais ir yra naikintini (LVAT 2014-05-28 nutartis adm. b. Nr. A261-532/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, VSDFV Kauno skyriaus 2013-10-10 sprendimas Nr. (10.1)S-69856 dalyje, kurioje atsisakyta pareiškėjui išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, naikinamas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad VSDFV Kauno skyrius pareiškėjo valstybinę socialinio draudimo pensiją perskaičiavo ir mokėjo sumažintą remdamasis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. bei 8 str. 1 d. nuostatomis. Minėta, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, be kita ko, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui paskirta senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. buvo perskaičiuojama neteisėtai. Dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo pareiškėjui nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidarė 15 453,11 Lt senatvės pensijos nepriemoka.

Atsižvelgiant į tai, skundo reikalavimas dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, priteisimo tenkinamas ir pareiškėjui iš VSDFV Kauno skyriaus priteisiama per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėta 15 453,11 Lt senatvės pensijos dalis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. (10.1)S-69856 dalį, kurioje atsisakyta A. Ž. išmokėti senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7428 dalį, kurioje atsisakyta tenkinti pareiškėjo A. Ž. skundą dėl senatvės pensijos dalies nepriemokos.

Priteisti pareiškėjui A. Ž. ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 15 453,11 Lt (penkiolika tūkstančių keturis šimtus penkiasdešimt tris litus 11 centų) (piniginės išraiškos dydis eurais - 4475 Eur (keturi tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt penki eurai)) senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                        Arūnas Kaminskas                                                                           

                   Jolita Rasiukevičienė

Milda Vainienė