Baudžiamoji byla Nr. 1A-560-954/2022

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00041-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 2.4.6.1 

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Tamulioniui,

nuteistajam Ž. Ž., jo gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtos bausmės:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu tęsti darbą, o jo netekus per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas,

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu tęsti darbą, o jo netekus per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir Ž. Ž. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu tęsti darbą, o jo netekus per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2021 m. gegužės 13 d. 12:15 val. iki 2021 m. gegužės 14 d. 13:40 val., t. y. dvi paros, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota iš Ž. Ž. 180 Eur, likusi pinigų suma, paimta iš kaltinamojo kratos metu, grąžinta kaltinamajam.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Ž. Ž. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d., apie 18 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), už 180 eurų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, 1,809 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,424 g narkotinės medžiagos – kokaino, supakuotą į du plastikinius paketėlius.

2.       Be to, jis pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė nedidelį kiekį dalinai susmulkintų glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, kurių bendroji masė yra 1,886 g., turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos – psilocino, savo gyvenamojoje vietoje-bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. gegužės 13 d., 10.45 val., kai kratos metu jie buvo rasti ir paimti.

3.       Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nurodė, kad atsižvelgdamas iš visas aptartas aplinkybes, sprendžia, kad net ir paskyrus Ž. Ž. minimalią laisvės atėmimo bausmę, savo rūšimi ji būtų per griežta ir tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę, nei nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, nustatant maksimalų šios bausmės rūšies terminą ir paskiriant asmeniui atitinkamus įpareigojimus, padėsiančius koreguoti jo elgesį teigiama linkme, t. y. bausmės vykdymo metu tęsti darbą, o jo netekus per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6 dalis). Teismas taip pat vertina esant tikslinga uždrausti kaltinamajam bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), kadangi kaltinamasis, kaip pats nurodė, narkotines medžiagas vartojo, o narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas gali sukelti priklausomybę, ir nors kaltinamasis nurodo šiuo metu savo gyvenimo būdą pakeitęs ir nebesisvaiginantis, siekiant išvengti pasikartojančio neteisėto elgesio ateityje, kaltinamajam skirtinas minėtas draudimas.

4.       Prokuroras apeliaciniu skundu prašo 2022 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį pakeisti: Ž. Ž. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę; Ž. Ž. už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 15 parų arešto bausmę. Bausmę (15 parų arešto bausmę) skirtą už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, įvykdymą subendrinti apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ir paskirti 2 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Likusią 2022 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

4.1.                      Skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas netinkamai įvertino kaltininko prisipažinimą ir gailėjimąsi kaip tam tikrą išimtinę, netgi išskirtinę aplinkybę, o toks netinkamas šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės suabsoliutinimas iš esmės ir lėmė teismo sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Eilėje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarčių (Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-4S1/2014, Nr. 2K-477-746/2015 ir k.t.) pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę, visoms bausmės individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė.

4.2.                      Prokuroras nurodo, kad visos aplinkybės (Ž. Ž. charakteristika, aplinkybė, kad yra neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba) yra teisingos. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybė ar šeimyninės aplinkybės yra įvertinamos skiriant bausmę, nustatant jos rūšį ar dydį, tačiau savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 1A-491-495/2017). Baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribos leidžia individualizuojant bausmę įvertinti tokio pobūdžio aplinkybes. Šioje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti Ž. Ž. 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės neleidžia nei nustatytų nusikalstamų veikų pavojingumo vertinti kaip daug mažesnio nei rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, nei Ž. Ž. asmenybę vertinti kaip ženkliai mažiau pavojingą.

4.3.                      Skundo autorius pažymi, kad nuosprendyje nurodoma aplinkybė, jog Ž. Ž. disponuotas narkotinių medžiagų kiekis ne itin ženkliai viršija nedidelį tokios medžiagos kiekį, nelaikytina pagrindu vertinti vieno iš Ž. Ž. įvykdyto tyčinio nusikaltimo (BK 260 straipsnio 1 dalis) pavojingumą, kaip ženkliai mažesnį, negu tipinis, rūšinis tokių nusikalstamų veikos pavojingumas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia neginčijamai konstatuoti, kad nusikalstamos veikos, o tame tarpe ir BK 260 straipsnio 1 dalies numatyta veika, įvykdytos tiesiogine tyčia. Šios aplinkybės reikšmė teismo nuosprendžiu nėra tinkamai įvertinta ir nors tai yra būtinasis BK 260 straipsnio numatyto nusikaltimo požymis, svarbu įvertinti tai, kad Ž. Ž. jau prieš jo įvykdytas veikas liudytojui „Nr. 1 “ buvo žinomas kaip asmuo sistemingai platinantis narkotines medžiagas, taigi Ž. Ž. veiksmai nebuvo atsitiktiniai ar vienkartiniai, priešingai tai tam tikros Ž. Ž. „papildomos“ (turimais duomenimis Ž. Ž. dirbo ir turėjo tam tikras pajamas) veiklos epizodai, liudijantys apie gaunamas neteisėtas pajamas.

4.4.                      Skunde pažymima, kad BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas įpareigoja teismą įvertinti nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus. Nuosprendyje neaptarta įvykdyto nusikaltimo negatyvaus motyvo ir tikslų įtaka. Bylos aplinkybių aprašymas leidžia daryti išvadą, kad teismas pripažįsta, kad Ž. Ž. veikė savanaudiškais motyvais, tačiau lieka neaišku ar savanaudiški motyvai, kaip ir nusikalstamos veikos stadija (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas) teismo buvo vertintos ir ar į tai buvo atsižvelgta parenkant bausmės rūšį ir jos dydį. Akivaizdu, kad neigiami nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai turi įtakos nustatant bausmės rūšį, jos dydį (didėjimo linkme). Pakankamai didelę reikšmę turi ir nusikalstamos veikos stadija, nes esant rengimosi ar pasikėsinimo stadijai gali būti paskirta švelnesnė bausmė negu už baigtą nusikaltimą (kas nustatyta šioje byloje).

4.5.                      Skundo autorius nurodo, kad teismo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad bausmės taikymas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį sankcijos ribose aiškiai prieštarauti teisingumo principui. Teismo nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, leidžiančios konstatuoti mažesnį kaltininko ar jo padarytų dviejų sunkių nusikalstamų veikų pavojingumą. Tokių aplinkybių išimtinėmis nepripažįsta nei Lietuvos apeliacinis teismas (Nr. 1A-103-307/2018), nei Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2K-125-689/2021). Priešingai, eilėje nutarčių pažymėta, kad teisingumo principas pažeidžiamas ir teismui skiriant aiškiai per švelnią bausmę, neatitinkančią nei nusikalstamos veikos, nei kaltinamojo asmenybės pavojingumo (2K-452/2012, 2K-276-1073/2020).

5.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais. Nuteistasis ir jo gynėjas nesutiko su apeliaciniu skundu ir prašė palikti Kauno apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą.

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas. 

6.       Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo Ž. Ž. kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokuroras skunde kelia tik nuteistajam Ž. Ž. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas skundžiamą nuosprendį pakeisti ir nuteistajam skirti įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmę, netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7.       Pirmiausia pastebėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

8.       Bausmės paskirtis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

9.       Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-259/2011, Nr. 2K-64-303/2018).

10.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuteistasis disponavo narkotinėmis medžiagomis (1,809 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,424 g narkotinės medžiagos kokaino), t. y. pardavė jas liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, taip tiesiogine tyčia padarydamas sunkų nusikaltimą. Ši Ž. Ž. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šio nusikaltimo padarymą skiriama laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 metų bausmė. Taigi, baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Be to, Ž. Ž. savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė nedidelį kiekį dalinai susmulkintų glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, kurių bendroji masė yra 1,886 g, turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos – psilocino. Ši nuteistojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Kaip jau nurodyta, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu Ž. Ž. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrė švelnesnę nei šio straipsnio dalies sankcijoje  numatytą bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką teismas Ž. Ž. paskyrė laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, nustatydamas įpareigojimus. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių išimtinių aplinkybių BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui.

11.       Skundo argumentų kontekste pastebėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Šios normos taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, ypatingai akcentuojant kaltininko asmenybę, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Tai ne kartą yra pažymėjęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-24-689/2019).

12.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą pagrindė veikų pobūdį, pavojingumą ir nuteistojo Ž. Ž. asmenybę, tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek po jų padarymo apibūdinančiomis aplinkybėmis. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Ž. Ž. padarė vieną sunkų tiesiogine tyčia padarytą nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Ž. Ž. neteistas (2 t., b. l. 97-98), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 100-102), dirba (2 t., b. l. 104) ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 132), 2021 m. dalyvavo mokymuose (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 133-135). Apylinkės teismas vertino ir tai, kad Ž. Ž. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę dėl narkotinės medžiagos pardavimo pripažino visiškai, paaiškino visas su kaltinimu susijusias aplinkybes, taip pat visiškai pripažino kaltę dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, kritiškai įvertino savo veiksmus, gailėjosi. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nuo nusikaltimo padarymo yra praėję beveik dveji metai, naujų ikiteisminių tyrimų Ž. Ž. atžvilgiu nepradėta, administracinių nusižengimų nepadaryta, o kaltinamojo elgesys – atsiribojo nuo žmonių, kurie svaiginosi, kompanijos, dirba ir darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, planuoja tęsti mokslus, kadangi sieja ateitį su darbu šioje srityje, t. y. turi aiškius bei konkrečius ateities tikslus, – rodo nuteistojo žymias pastangas keisti savo elgesį išimtinai teigiama linkme.

13.       Visų šių aplinkybių visumoje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nepaneigiant nei padarytos veikos, nei nuteistojo asmenybės pavojingumo, vis tik, bylos medžiaga rodo mažesnį pavojingumą tiek veikos, tiek kaltininko asmenybės, atsižvelgiant ir į parduotos narkotinės medžiagos kiekį (1,809 g), ne itin ženkliai viršijantį nedidelį tokios medžiagos kiekį, taip pat nepasitvirtinus liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, teiginiams, kad Ž. Ž. žinojo kaip asmenį, kuris platina narkotines medžiagas. Apklausiamas apygardos teisme nuteistasis patvirtino, kad stipriai pakeitė gyvenimo būdą, labai gailisi, nebendrauja su besisvaiginančiais asmenimis, nebevartoja psichiką veikiančių medžiagų, dirba, turi planų tobulėti darbinėje veikloje (2 t., b. l. 189).

14.       Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju yra nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių laisvės atėmimo bausmės skyrimas Ž. Ž. pasiektų iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje būtų neteisingas, o prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistajam privalomai skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo tikslingumo šioje byloje pernelyg formalizuoti, padaryti neįvertinus duomenų visumos. Teisėjų kolegijos nuomone, nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien įkalinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020), tuo tarpu laisvės apribojimo bausmės skyrimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, bet yra vienas iš teisinių instrumentų, padedančių juos pasiekti. Šiuo atveju nuteistajam Ž. Ž. paskirta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant bausmės tikslus padėsiančius įgyvendinti įpareigojimus, neabejotinai sukels nuteistajam neigiamas pasekmes ir padės pasiekti nubaudimą kaip bausmės tikslą, leis atitinkamą laiko tarpą produktyviai kontroliuoti nuteistojo elgesį laisvėje ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, neardant turimų socialinių ir ekonominių ryšių.

15.       Ir nors nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, jas vertinant atskirai, išties nepasižymi išskirtinumu, tačiau švelnesnės bausmės paskyrimui šiuo atveju turi įtakos jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-303/2020) ir išvada, kad net ir minimalios BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės skyrimas Ž. Ž. neatitinka teisingumo principo, todėl prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskreciją nustatyti nuteistajam teisingą bausmę, tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Šioje vietoje taip pat pabrėžtina, kad nuteistojo Ž. Ž. jaunas amžius reikalauja ne kaltininko nubaudimo izoliuojant jį nuo visuomenės, o suteikti galimybę keisti gyvenimo būdą, dirbti ir būti naudingu šeimai bei visuomenei. Taigi, nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus, laikytina teisinga bei padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei proporcinga bausme.

16.       Apeliacinio skundo argumentai, kad liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai apie tai, kad žinojo nuteistąjį kaip asmenį, kuris platina narkotines medžiagas, šio argumento nepagrindė jokiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Akivaizdžių įrodymų, kad Ž. Ž. sistemingai užsiėmė prekyba narkotine medžiaga neužfiksuota nei paties nuteistojo parodymuose, nei slapto sekimo protokole ir pažymoje dėl slapto sekimo, nei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, pokalbių suvestinėje. Kita byloje esanti medžiaga (tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas ir prie jo pridėtos pokalbių stenogramos, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kratos protokolas, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados) patvirtina nuteistojo Ž. Ž. duotus parodymus apie tai, kad apie 2 metus laiko nepastoviai vartoja narkotines medžiagas, pagrinde tai yra kokainas, kartais vartoja kanapes. Nusipirkęs narkotines medžiagas – kokainą, jį laikydavo nuomojamame bute adresu, (duomenys neskelbtini), o 2020 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) apie 18 val. nepažįstamam vyrui pardavė miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino, ir už tai gavo 180 eurų. Byloje esantys įrodymai nepaneigė Ž. Ž. parodymų, kad narkotines medžiagas įsigydavo asmeninėms reikmėms. Byloje nustatyta, kad Ž. Ž. pats vartojo psichotropines medžiagas. Tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Ž. Ž. šlapime rasta ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino, pėdsakų kokaino, pėdsakų kokaetileno (2 t., b. l. 96), ant 2021 m. gegužės 13 d. rastų ir kratos metu pas Ž. Ž. paimtų plastikinių užspaudžiamų maišelių bei užrakinamos dėžutės vidinių paviršių ir ant elektroninių svarstyklių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai, ant metalinio smulkintuvo vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai (2 t., b. l. 5-9). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog nuteistasis siekė iš nusikalstamos veikos pasipelnyti ir parduodamas narkotinę medžiagą siekė veikti sistemingai.

17.       Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017, 2K-64-303/2018).

18.       Bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimu, bet ir tikra ar tariama socialine pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

19.       Šios teismo išvados pagrįstumą sustiprina ir aptartos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Suprantama, kad šios aplinkybės nepašalina nuteistojo padarytos veikos pavojingumo, nemažina jo kaltės, tačiau kartu su nustatytomis aplinkybėmis, sudaro pagrindą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, švelninti atsakomybę, juolab, kad po nusikalstamos veikos padarymo, kaip jau minėta skundžiamame nuosprendyje, yra praėję beveik dveji metai, per kuriuos nuteistasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistojo veiksmai buvo ne dėsninga, tačiau atsitiktinė nuteistojo nusikalstamo elgesio pasekmė, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad apylinkės teismas neteisingai vertino padarytų veikų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, ir kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

20.       Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, parinkta laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai atitinka bausmės paskirtį bei iš esmės dera su teisingumo principo įgyvendinimu. Todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti prokuroro skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                          Algirdas Giedraitis

                  Audrius Meilutis

                  Jurga Vasiliauskienė