Byla Nr. TS-89-1021/2021

Proceso Nr. 1-01-1-52327-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija – 2.5.14.2

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gegužės 31 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio skundą dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas

n u s t a t ė :

Skundžiamu 2021 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. LK-67 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – komisija) nutarė taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau, - BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygas nuteistajam D. J., teistam 2017-11-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d. (3 epz.), - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant 2 m.; 2019-11-04 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi panaikintas 2017-11- 16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir skirta galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 2020-08-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64/1 str. 1 d. 3 d. skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-16 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia: 2019-12-12; bausmės pabaiga: 2022-10-08. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/3 bausmės suėjo 2021-01-07. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 1 metai 5 mėnesiai, 1 diena.

Komisija nurodo, jog nuteistasis D. J. viso teistas du kartus. Pirmą kartą su teisėsauga susidūrė būdamas pilnametis - 22-iejų metų. Pirmą kartą teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 str. 1 d. (3 epz.) - Neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Nuteistasis buvo nuteistas dviejų metų laisvės atėmimo bausme. Atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, teisės pažeidėjas buvo nuteistas pagal naują įsiteisėjusį nuosprendį. 2020-08-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. - Neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. 2020-08-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį subendrinus su jau atliekama laisvės atėmimo bausme, paskirta 2017-11-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė - 2 m. 10 mėn. Komisija savo nutarime, kaip nurodo, kaip svarbų elementą tai, jog nuteistajam pirmą kartą teisiamam, buvo skirtas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas 2 metams, tačiau D. J. buvo įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2019 m. lapkričio 4 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų pagal LR BK nutartimi, nuteistajam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi nuteistasis D. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu du kartus įspėtas už probacijos sąlygų pažeidimą, padarė du administracinius nusižengimus, nevykdė pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, jo atžvilgiu pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį. Po to, kai po šių pažeidimų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi D. J. buvo paskirtas papildomas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymuisi, nuteistasis du kartus pažeidė pareigą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., vartojo psichiką veikiančias medžiagas, baustas administracine tvarka už jų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Nuteistasis be pateisinamų priežasčių nesilaikė probacijos sąlygų, į reabilitacijos centrą priklausomybės ligoms gydyti kreipėsi tik tada, kai Probacijos tarnyba pateikė teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, todėl manytina, kad padaryta siekiant išvengti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Šios aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas nepasiekė tikslo užtikrinti nuteistojo veiksmingą resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą nuteistasis realiai nepatiria jokių suvaržymų ir elgiasi, kaip asmuo, kuriam jokia bausmė nepaskirta. Nuteistasis nepateisino suteiktos galimybės įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį. Nuteistasis vienerius metus prieš įkalinimą, gyveno Reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini). Reabilitacijos centre nuteistasis gydėsi pagal programą. Anksčiau iki gydymo, nuteistasis su sugyventine gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis nurodė, jog grįš į (duomenys neskelbtini) mieste esant reabilitacijos centrą "P.", kuriame gyvens ir adaptacinės programos laikotarpiu. Reabilitacijos centras (adresas: (duomenys neskelbtini)) yra krikščionių bažnyčios "P." adaptacijos centras, kuriame vyksta pamaldos, taip pat yra kambarių, skirtų priklausomiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims, kurie gauna reabilitacinio pobūdžio paslaugas, t. y. gyvena, meldžiasi, tvarko buitį, taip pat centras aktyviai užtikrina šių asmenų užimtumą. Nuteistasis D. J. jau gydėsi nuo priklausomybės narkotikams šioje įstaigoje, darė pažangą. Nuteistasis mokėsi V. technologijos ir verslo profesinio mokymo centre, kuriame įgijo vidurinį išsilavinimą bei baigė specialybę - automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikas. Po mokslų vienoje V. įmonių atliko praktiką, po kurios darbdavys pasiliko nuteistąjį dirbti. Paskutinius 4-erius metus nuteistasis dirbo Vilniuje elektriku. Nuteistasis darbo naudą suvokia kaip privalumą, žino dirbamo darbo naudą. Nuteistasis labai motyvuotas dirbti po paleidimo iš pataisos įstaigos, siekia dirbti, užsidirbti, kad galėtų išlaikyti šeimą. Šiuo metu formaliai patvirtino savo galimybę būti įdarbintu po paleidimo iš pataisos įstaigos. Tęstinio įdarbinimo galimybė vertinama kaip apsauginis veiksnys. Nuteistojo pagrindinis finansinis šaltinis buvo jo gaunamas darbo užmokestis. Nuteistasis turėjo darbą, dirbo ir, teigia, gaunamų pajamų užteko pagrindiniams po poreikiams patenkinti. Šiuo metu nuteistasis turi 1222,33 eurų antstolių. Remiantis 2021-04-23 Turto ir valdymo skyriaus išrašu matyti, kad nuteistasis dengia turimus įsiskolinimus ( paskutinė kredituota suma yra 140,22 Eur.). Pradėjęs dirbti reabilitacijos centre, ketina išmokėti visus turimas skolas. Šiuo metu nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, jokių pajamų negauna.—teigia, jog moka, nuskaičiuoja iš sąskaitos. Nuteistasis savo šeimos nariais įvardija mamą, sesę ir močiutę. Mama gyvena Vilniuje, sesė - mokosi V., močiutė iš V.. Savo dabartinius santykius su šeimos nariais, nuteistasis apibūdina kaip teikiančius didelį pasitenkinimą, palaikančius, nekritikuojančius, motyvuojančius ateityje savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistasis taip pat turi sugyventinę, su kuria gyveno iki įkalinimo. Ateityje planuoja su ja kurti šeimą. Santykiai su sugyventine, kaip teigia nuteistasis, yra labai geri, šilti ir palaikantys, lanko pasimatymuose, artimai bendrauja laiškais, skambina iš taksofono. Nuteistasis artimus ryšius palaiko ir su reabilitacijos centro pastoriumi, kuris lanko nuteistąjį pataisos įstaigoje. Jis - vienas žmonių, kuris emociškai palaiko nuteistąjį ir skatina ateityje nekartoti klaidų ir nenusikalsti. Nuteistasis teigia, narkotines medžiagas (iš kanapių) vartojo apie 4 metus su pertraukomis. Jautęs psichologinę priklausomybę bei supratęs narkotinių medžiagų žalą sau ir visuomenei. Reabilitacijoje gydėsi savo noru nuo 2019 m. spalio mėn. po to, teigia narkotinių medžiagų daugiau nebevartojo. Šiuo metu asmuo grįžta tęsti gydymo reabilitacijoje suvokdamas „atkryčio“ galimybes bei norėdamas visam gyvenimui, pasak jo atsisakyti šių kenksmingų medžiagų bei padėti kitiems priklausomiems nuo narkotinių medžiagų asmenims. Vyrauja itin aukšta motyvacija atsisakant narkotinių medžiagų vartojimo. Medicininiuose asmens dokumentuose priklausomybės nuo narkotinių medžiagų nėra fiksuota, įstaigoje - taip pat. Tai, jog nuteistasis priėmė sprendimą pats atsisakyti narkotinių medžiagų vartojimo, kas buvo susijęs su jo nusikaltimu bei to kryptingai siekia, yra veiksnys mažinantis jo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Asmuo neigia, alkoholio vartojimą. įstaigoje vartojimo fiksuota nėra. Medicininiuose dokumentuose priklausomybės fiksuota taip pat nėra. 2020-05-05 atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai), taikant OASys metodiką, kurio melu nustatyta - žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 39 balai, iš kurių: 25 balus sudaro statiniai duomenys (informacija apie teisės pažeidimus); 14 balų sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali keistis. 2020-11-05 atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta - žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 38 balai, iš kurių: 25 balus sudaro statiniai duomenys (informacija apie teisės pažeidimus), 13 balų sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali keistis. 2021-04-28 atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta - žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 36 balai, iš kurių 25 balus sudaro statiniai duomenys (informacija apie teisės pažeidimus), 11 balų sudaro dinaminiai veiksniai. Visos laisvės atėmimo bausmės metu stebimas teigiamas nuteistojo elgesys, nustatytų taisyklių laikymasis, bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo individualiuose pokalbiuose su 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialistais, psichologe; vedė AN užsiėmimus. Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, konstatuoja, kad nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika žema, taip pat rizika nors ir žema, bet dar nustatytas žemėjimas. Turi aiškius tikslus, ką veiks išėjęs į laisvę. Teigiamos nuostatos darbinėje srityje Įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė taikyti nuteistajam D. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 1 d. 1 p.

2021-05-12 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio skundas dėl Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Skunde prokuroras nurodo, kad priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad D. J. teistas du kartus, abu nusikaltimai susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam dėl pirmą kartą padaryto sunkaus nusikaltimo - neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, buvo taikyta valstybės probacija, t. y. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kadangi D. J. du kartus įspėtas už probacijos sąlygų pažeidimą padarė du administracinius nusižengimus, nevykdė pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, be to, jo atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 260 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. Po to, kai po šių pažeidimo nuteistajam buvo paskirtas papildomas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymuisi, nuteistasis du kartus pažeidė šią pareigą, vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Be to, paskutinis nusikaltimas padarytas būtent bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šios aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas nepasiekė tikslo užtikrinti nuteistojo veiksmingą resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą. Nuteistasis nepateisino jam suteiktos galimybės įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį, todėl vertintina, kad tokios asmenybės pataisos procesas laisvėje, t. y. paleidus lygtinai, yra sunkiai įgyvendinamas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis D. J. pripažįsta narkotines medžiagas vartojęs apie keturis metus su pertraukomis, jautė psichologinę priklausomybę. Nors nuteistasis savo noru gydėsi reabilitacijoje, tačiau vertinant tai, kad D. J. yra teistas tiek už narkotinių medžiagų vartojimą, tiek už platinimą, tai kelia pagrįstas abejones, ar nuteistasis mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, sugebės nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Aplinkybė, kad nuteistasis nebaustas už alkoholio ar narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimą pataisos namuose, neeliminuoja galimybės, jog išėjęs į laisvę jis vėl grįš prie šio žalingo įpročio. D. J. neatliktos bausmės dalis - 1 m. 5 mėn. 1 d. (nutarimo priėmimo dienai), yra pakankamai didelė. Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, paskirtos ir atliktos bausmės balansą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir kitas aptartas aplinkybes, vertintina, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę. Spręstina, kad pakankamai didelę likusią bausmės dalį nuteistasis turi ir toliau atlikti pataisos namuose, kur vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bus koreguojamas jo mąstymas ir elgesys, padėsiantis išėjus į laisvę gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Vertinant aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį D. J. lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 360 str. 4 d. 3 p., BVK 164 str. 7 d., prašo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. LK-67 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. J., panaikinti ir priimti naują sprendimą: nuteistajam D. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis D. J. pateikė teismui atsiliepimą į prokuroro skundą, kuriame prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jis ne pirmą kartą yra paleidžiamas komisijos, nes pilnai atitinkantis visus BVK kriterijus, nes yra lengvoje grupėje, žema rizika tik mažėja, paskatinimų yra, lankantis visas įpareigotas programas, pats rodantis savo iniciatyvą lankyti programas, užsiėmimus, palaikantis socialinius ryšius su artimaisiais, turintis gyvenamąją vietą, darbą. Laisvėje jį priims į reabilitacijos centrą ,,P.“, tai yra pažyma, jis šiame centre buvęs iki suėmimo. Jis pažadantis toliau nusiteikęs vėl tęsti tą programą, jį labai palaiko šio centro direktorius, su juo bendraujantis. Prokuroras jį baudžia antrą kartą už tą patį nusikaltimą, nes jis nuteistas ir teisingumas įvykdytas. Tai, kad prokuroras teigia, kad jis per mažai atlikęs bausmės, tai taip pat prieštarauja LR Konstitucijai, nes jau asmens nuteisimas reiškia, kad jau įgyvendinamas teisingumas, tai patvirtina komisija.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę 1/3 paskirtos bausmės, kuriems paskirta bausmė neviršiją ketverių metų laisvės atėmimo. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad komisijos 2021 m. gegužės 7 d. nutarimas LK -67 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas.

Nuteistasis D. J. nuteistas 2017-11-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d. (3 epz.), - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant 2 m.; 2019-11-04 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi panaikintas 2017-11- 16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir skirta galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 2020-08-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64/1 str. 1 d. 3 d. skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-16 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių 1 diena.

Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 4 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenę interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius ( jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis D. J. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuo bausmės atlikimo pradžios t. y. 2019 m. gruodžio 12 d.  nuteistajam beveik po penkių mėnesių, t. y. tik 2020 m. gegužės 5 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta 39 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama žemai rizikos grupei. 2020 m. lapkričio 5 d. atliktas pakartotinas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, nustatyta 38 balai, 2021 m. balandžio 28 d. nustatyta 36 balai.  Nors žema nusikalstamo elgesio rizika nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir nuteistasis, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, tačiau ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams.

Nors komisijos teigimu D. J., šiuo metu  jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, tai yra stebimas teigiamas nuteistojo elgesys, nustatytų taisyklių laikymasis, bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones yra atlikęs privalomą bausmės dalį, reikiamą lygtinio paleidimo taikymui, tačiau, teismo vertinimu, akivaizdžių pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. 

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad D. J. anksčiau taip pat buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3 epizodai). Jam paskirtas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, tačiau D. J. nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėjo probacijos sąlygas, vartojo psichiką veikiančias medžiagas, todėl bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Tai parodo, kad nuteistasis nepateisino jam suteiktos galimybės įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį. Byloje yra gauti duomenys apie galimą nuteistojo D. J. gyvenimą reabilitacijos centre „P.“, tačiau teismas pažymi, jog tokio pobūdžio duomenų pateikimas savaime neužtikrina to, kad jis paleistas lygtinai laikysis lygtinio paleidimo sąlygų. Teismas pažymi, kad jog D. J. šiame centre gyveno ir iki įkalinimo, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl nusikalto. Paskutinę nusikalstamą veiką D. J. padarė atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Šios aplinkybės neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir kelia pagrįstas abejones, kad nuteistasis paleistas lygtinai sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo D. J. tam tikra gyvenimo dalis buvo susijusi su lengvabūdišku laisvalaikio praleidimu su draugais bei narkotinių medžiagų vartojimu, kartu juos tarpusavyje vienas kitam platinant. Nuteistojo teigimu narkotines medžiagas (iš kanapių) vartojo apie 4 metus su pertraukomis, jautė psichologinę priklausomybę. Nors nuteistasis savo noru gydėsi reabilitacijoje, tačiau vertinant tai, kad D. J. teistas tiek už narkotikų vartojimą, tiek už jų platinimą, kyla pagrįstų abejonių, ar nuteistasis mažiau struktūrizuotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, sugebės laikytis taisyklių bei draudimų. Šiuo metu nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, jokių pajamų negauna bei turi 1222,33 Eur skolinių įsipareigojimų. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad tai gali apsunkinti jo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį pažymima, kad nuteistasis D. J. yra linkęs apsvarstyti, planuoti prieš pradedant veikti, tačiau buvę impulsyvumo epizodų, neapmąstant pasekmių (narkotinių medžiagų vartojimas). Nuteistasis nuo atvykimo į pataisos įstaigą drausmine tvarka buvo baustas 1 kartą – 2020 m. gegužės 19 d. nevykdė administracijos nurodymų, už tai jam buvo skirta drausminė nuobauda - papeikimas. Nors nuobauda šiuo metu negaliojanti, tačiau tai parodo, kad nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas bausmės atlikimo metu.

Nors komisijos nutarime nurodoma, kad visos laisvės atėmimo bausmės metu stebimas teigiamas nuteistojo elgesys, nustatytų taisyklių laikymasis, bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismo nuomone, D. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Teismas nesutinka su nuteistojo atsiliepimo argumentais, kad teisingumas įgyvendintas jį nuteisus, kadangi teisingumas įgyvendinamas už nusikaltimą paskyrus bausmę, ir ją atlikus. Lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymas nėra baudimas antrą kartą už tą pačią veiką. Nuteistajam buvo paskirta bausmė, kurią jis privalo atlikti, o lygtinio paleidimo taikymas yra jo teisė, bet nėra teismui pareiga jį jam taikyti.

Įvertinus padaryto sunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo pobūdį, pavojingumą, paskirtos ir atliktos bausmės balansą, įvertinus, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kad nors ir pagal „OASys“ metodiką D. J. nustatyta žema – 36 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ir dinaminiai (kintantys) balai, tačiau nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo dar mažinti.

Aptartos aplinkybės neleidžia palankiai spręsti apie nuteistojo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Tik tolimesnis bausmės atlikimas pataisos namuose dalyvaujant elgesio pataisos programoje padėtų nuteistajam iškilusias problemas spręsti teisėtais būdais, apgalvoti savo elgesio pasekmes ir atsakingiau priimti sprendimus bei keisti vertybines nuostatas.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad teigiami nuteistojo D. J. taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2021 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. LK-67 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam D. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio skundą tenkinti.

Panaikinti 2021 m. gegužės 7 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. LK-67 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. J..

Priimti naują sprendimą - nuteistajam D. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašų įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                                                       Jonas Abraitis