Baudžiamoji byla Nr. 2K-648/2010
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.7.4.
2.1.4.11.3.1.
2.1.4.11.4. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m.
gruodžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino
Sirvydžio, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant
Jūratei Neniškienei,
dalyvaujant
prokurorei Dainorai Miliūtei,
nuteistajam
A. D.,
gynėjui advokatui
Sauliui Šukiui (A. B.),
teismo
posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir A. D. (A. D.)
kasacinius skundus dėl Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio
23 d. nuosprendžio, kuriuo patenkintas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros
apeliacinis skundas ir panaikintas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010
m. vasario 18 d. nuosprendis, kuriuo A. B. išteisinta,
nenustačius, kad ji padarė veiką, turinčią BK 22 straipsnio 1 dalies, 182
straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo požymių; A. D. išteisintas,
nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182
straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, ir vadovaujantis BPK 115
straipsnio 3 dalies 2 punktu, draudimo bendrovės AAS „Gjensidige
Baltic“ 2049.20 Lt civilinis ieškinys ir UADB „Seesam Lietuva“ 600 Lt
civilinis ieškinys palikti nenagrinėti, ir priimtas naujas nuosprendis:
A. B. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 30
MGL (3750 Lt) dydžio bauda;
A. D. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 30
MGL (3750 Lt) dydžio bauda.
Panaikinta A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Iš A. B. ir A. D. solidariai priteista AAS „Gjensidige Baltic” naudai 2049,20 Lt ir UADB „Seesam Lietuva” naudai 600 Lt, jų turėtoms
proceso išlaidoms atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo
pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, nuteistojo A. D. ir A. B. gynėjo, prašiusių
kasacinius skundus patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu A. B. ir
A. D. nuteisti už tai, kad, iš anksto susitarę gauti
draudimo išmoką už automobilį BMW 528 (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini)) apdraustą 2006 m. rugsėjo 28 d. UADB „Seesam Lietuva“ ir
2006 m. rugsėjo 26 d. UAB DK ,,Baltic Polis“, bei
automobilį ,,Mercedes Benz S 420“ (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini)) 2006 m. spalio 27 d. 22.20 val. Taikos gatvėje, ties namu
Nr. 117, imitavo prieš tai apgadintų minėtų automobilių eismo įvykį, kurio
kaltininkė neva automobilio BMW 528 (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini)) vairuotoja A. B., po to, iškvietus
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos
pareigūnus eismo įvykiui įforminti, A. B. nurodė
neteisingus duomenis apie įvykį bei šiuos melagingus duomenis - apie neva 2006
m. spalio 27 d. įvykusį draudiminį įvykį A. D. pranešė
2006 m. spalio 30 d. UAB DK ,,Baltic Polis“, o A. B. 2006 m. spalio 30 d. - UADB „Seesam Lietuva“ bei 2006
m. spalio 31 d. UAB DK ,,Baltic Polis“, ir pateikė
prašymus išmokėti draudimo išmoką. Taip, žinodami, kad nedraudiminio įvykio
metu patirtų nuostolių draudimo bendrovės neatlygina, apgaule pasikėsino iš
UADB „Seesam Lietuva“ gauti 8895 Lt draudiminę išmoką už automobilio BMW 528 (valst.
Nr. (duomenys neskelbtini)) remontą bei 9060 Lt
draudiminę išmoką iš UAB DK ,,Baltic Polis“ už automobilio
,,Mercedes Benz S 420“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini))
remontą.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės
prokuratūros apeliacinį skundą, 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus
miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendį ir priėmė naują
nuosprendį, kuriuo A. B. ir A. D. nuteisė pagal BK 22
straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3750 Lt) dydžio baudomis. Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos
teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies
reikalavimus, taip pat netinkamai įvertino byloje nustatytas
aplinkybes, tai turėjo esminės įtakos teismo išvadai, jog A.
B. ir A. D. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK
22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Apeliacinės
instancijos teismas nustatė, kad automobilių
„Mercedes-Benz S 420“ (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini)) ir BMW 528 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išorinių
sugadinimų visuma buvo padaryta ne tarpusavio kontakto metu per 2006 m. spalio
27 d. deklaruotą eismo įvykį šių vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis ir tai
patvirtino 2006 m. lapkričio 27 d. specialisto išvada Nr. MV 2006-15 bei 2009
m. spalio 21 d. ekspertizės aktas Nr. 1-1913 (09), specialisto dr. V.
Mitunevičiaus bei ekspertės L. Lazarenko teisme duoti paaiškinimai.
Nuosprendyje pažymėta, kad teismas neturėjo pagrindo netikėti aptartais
dokumentais – specialisto išvada ir ekspertizės aktu. Šių įrodymų nepaneigė
jokie kiti byloje esantys įrodymai. Taigi teismas, įvertinęs visas aplinkybes,
padarė išvadas, kad automobilių BMW 528 (vals. Nr. (duomenys
neskelbtini)) ir „Mercedes-Benz S 420“
(valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kontaktas 2006 m. spalio 27 d. 22.20 val. Vilniuje, Taikos
g., ties namu Nr. 117, įvyko ne dėl neatsargumo, A. B. pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, bet sąmoningai
siekiant realizuoti jos kartu su A. D. bendrą susitarimą neteisėtai gauti iš UADB „Seesam Lietuva“
draudiminę išmoką už automobilio BMW 528 (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini)) remontą bei draudiminę išmoką
iš UAB DK „Baltic Polis“
už automobilio „Mercedes Benz S 420“ (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini)) remontą. A. B. ir A. D. susitarimą padaryti jiems
inkriminuotą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina A. B. bei A. D. siekis nuslėpti
aplinkybę, kad jie dar iki eismo įvykio buvo pažįstami, kad A.
B. vyras E. U. taip pat buvo pažįstamas su A. D., kad A. B. priklausantį automobilį
BMW 528 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) automobilių
savanoriškuoju (kasko) draudimu apdraudė ir automobilių draudimo polisą Nr. 270
0022538/2006 pasirašė A. D. Dar vienas įrodymas, kuris,
teismo nuomone, tik patvirtino A. B. ir A.
D. kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra byloje esantis,
draudimo bendrovių pateiktas, nors ir susitarimo šalių nepasirašytas
susitaikymo susitarimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-025-07, kuris
patvirtina faktą, jog dėl ginčo išsprendimo taikiu būdu vyko derybos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtą susitaikymo susitarimą AAS „Gjensidige Baltic” Žalos reguliavimo departamento vadovas E.
Velička elektroniniu paštu gavo būtent iš A. D. gynėjo. Apeliacinės
instancijos teismui nekilo abejonių dėl A. B. ir A. D. kaltės, pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką,
numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m.
vasario 18 d. nuosprendžiu A. B. ir A. D.
buvo išteisinti, nenustačius, kad jie padarė veiką, turinčią BK 22
straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo požymių. Pirmosios
instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai
nepaneigė faktinių aplinkybių, kad 2006 m. spalio 27 d. apie 22.20 val. Vilniuje,
Taikos g. 117, A. B., vairuojamas automobilis BMW 528
atsitrenkė į stovintį ir kaltinamajam A. D. priklausantį
automobilį „Mercedes Benz S
420“, nesurinkus duomenų, kad šis eismo įvykis
buvo inscenizuotas, neturint duomenų, kad kaltinamieji įsigijo jau anksčiau
apgadintus automobilius ir jais iki 2006 m. spalio 27 d. nesinaudojo, kad
kaltinamiesiems priklausantys automobiliai buvo apgadinti kitoje vietoje ir
kitu laiku, nenustačius A. B. ir A. D. veiksmuose
tyčios bei apgaulės, siekiant gauti draudimo išmokas, teismas daro išvadą, kad vadovaujantis
BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu kaltinamieji turi būti išteisinti, nes jų
veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto 22 straipsnio 2 dalyje 182 straipsnio 1
dalyje, sudėties. Aplinkybės, kad A. B. iki 2006 m. spalio
27 d. galėjo pažinoti kaltinamąjį A. D., kad jos vyras –
E. U. buvo pažįstamas su A. D., kad A. B.
automobilį BMW 528 apdraudė A. D., į kurio automobilį
vėliau ji atsitrenkė, sukėlė teismui tam tikrų abejonių, tačiau pirmosios
instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamosios teisės doktrina, visas abejones
ir neaiškumus aiškino kaltinamųjų naudai.
Kasaciniu skundu nuteistoji A. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos
teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorė
mano, kad apeliacinės instancijos teismas jos kaltę grindė 2006 m. lapkričio
27 d. specialisto išvada Nr. MV 2006-15 bei 2009 m. spalio 21 d. ekspertizės
aktu Nr. 11-1913(09) tinkamai neištyręs specialistės O. Lukoševičienės duotos
specialisto išvados bei paaiškinimų. A. B. teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų
tarp specialistų išvadų, jų paaiškinimų ir ekspertizės akto bei ekspertės
paaiškinimų, duotų teisme. Kasatorė mano, kad teismai, netenkinę jos prašymo
ištirti daiktinį įrodymą - automobilį, šiurkščiai pažeidė jos kaip
kaltinamosios teises (BPK 22 straipsnio 3 dalis), nesilaikė rungimosi principo
(BPK 7 straipsni) ir pažeidė teisę į gynybą (BPK 10 straipsnis). A. B. teigia, kad nėra jokių įrodymų, jog
automobilių kontaktas įvyko sąmoningai. Kasatorė mano, kad apeliacinės
instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nuteistoji
nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas dėl jos galimai
padaryto nusikaltimo, ir 2007 m. gegužės 17 d. ji buvo apklausta kaip liudytoja
ir įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pažeidžiant BPK 80
straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, o papildomai apklausus ją kaip
liudytoją 2007 m. rugsėjo 12 d., pažeistas BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto
reikalavimas. Kasatorė teigia, kad apklausos metu jai nebuvo paskelbtas
prokuroro nutarimas, nebuvo išaiškinta teisė turėti įgaliotą atstovą, ji nebuvo
įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nuteistoji mano, kad
neteisėtai atliktas parodymų patikrinimas vietoje, nes ir tada jai nebuvo
suteikta galimybė turėti atstovą. A. B. teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo šiurkščiai pažeista jos
teisė į gynybą.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti apeliacinės instancijos
teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK
pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir
kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti
teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).
Nuteistasis teigia, kad teismas, patvirtinęs, jog tarp specialistų išvadų yra
prieštaravimų, rėmėsi tik ta jų dalimi, kuri yra palanki kaltinimui palaikyti,
šališkai vertindamas byloje surinktus įrodymus. Kasatorius mano, kad pirmosios
instancijos teismas, vertindamas tuos pačius duomenis ir įrodymus, padarė
visiškai priešingas išvadas. Teismas skundžiamajame nuosprendyje visiškai nepašalino
prieštaravimų tarp atitinkamų specialisto išvadų, o tai pripažintina esminiu
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. A. D. teigia, kad avarija įvyko kaltinamųjų įvardytoje vietoje ir laiku
bei jų nurodytomis aplinkybėmis, ir tai patvirtina baudžiamojoje byloje esantis
administracinio teisės pažeidimo protokolas, prie jo esantis eismo įvykio protokolas,
kuriame įvardyti autoavarijoje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai,
nutarimas A. B. dėl šio įvykio pripažinti kalta ir ją
nubausti 100 Lt bauda bei teisme apklaustų policijos darbuotojų D. Telyčėno ir
D. Skutkaus parodymai. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas be
pagrindo atmetė šiuos įrodymus. A. D. teigia, kad
pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją
bylą, o apeliacinės instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu ieškojo
kaltinamųjų padėtį bloginančių įrodymų, tačiau atmetė ir nevertino juos
teisinančių įrodymų, todėl šališkai ir kryptingai išnagrinėjo baudžiamąją bylą,
taip pat vertindamas įrodymus padarė esminius BPK pažeidimus ir nukrypo nuo
suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Nuteistųjų A. B. ir A. D. kasaciniai skundai
atmestini.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus
miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. išteisinamasis nuosprendis
ir priimtas naujas – apkaltinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos
teismas nustatė, kad apeliacine tvarka apskųstame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje
išdėstytos teismo išvados dėl išteisintųjų A. D. ir A. B. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 22
straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, įrodytinumo yra nepagrįstos ir
padarė priešingas išvadas, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, vadovaudamasis BPK
329 straipsnio 2 punktu.
Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos
teismo išvadomis dėl įrodymų įvertinimo ir nurodo, kad Vilniaus apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d.
nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Šis
kasacinių skundų argumentas yra nepagrįstas. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies
2 punktą aprašomosios apkaltinamojo nuosprendžio dalies skyriuje išdėstomi
įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais
vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
Priešingai nei įvertintas pirmosios instancijos
teismo nuosprendis kasaciniuose skunduose, apeliacinės instancijos teismas,
naikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pripažino, kad šis teismas
nevertino įrodymų visumos, jų tarpusavio sąsajos, nepagrįstai pripažindamas
vienus įrodymus kaip patikimus, kitus – kaip nepatikimus, nors, apeliacinės
instancijos teismo nuomone, turėjo būti atvirkščiai. Taip pirmosios instancijos
teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai
įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku
visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir
nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrindamas teisės taikymo aspektu,
byloje esančių įrodymų netiria ir jų nevertina, tik tikrina, ar vertinant
įrodymus buvo laikomasi BPK nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos
teismas šioje byloje, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, tinkamai
įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija neturi pagrindo
pripažinti, kad šioje byloje vertinant įrodymus apeliacinės instancijos teisme
buvo pažeistos BPK nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas visas bylos
aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, teisingai įvertino surinktus ir
ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą,
įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius
įrodymus kaip visumą. Pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio
pagrindas - kaltinamųjų A. D. ir A. B. parodymai
dėl įvykio aplinkybių, nors Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. spalio
21 d. ekspertizės akte Nr. 11-1913(09), taip pat 2006 m. lapkričio 10 d.
specialisto (V. Mitunevičiaus) išvadoje MV 2006-15, iš dalies ir 2006 m.
lapkričio 7 d. Gedimino technikos universiteto automobilių transporto katedros
specialistės (O. Lukoševičienė) išvadoje nurodoma, jog automobilių susidūrimo
mechanizmas ir charakteris, jų sugadinimai negalėjo atsirasti A.
B. nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateikta
išsami atliktų ekspertų išvadų analizė, kuria paneigta kaltinamųjų versija dėl
įvykio aplinkybių. Taip pat įvertinti kiti duomenys ir padaryta teisinga
išvada, kad A. B. ir A. D., iš anksto
susitarę gauti draudimo išmokas už automobilius, imitavo jau anksčiau apgadintų
automobilių eismo įvykį, ir apgaule pasikėsino iš UADB „Seesam Lietuva“ gauti
8895 Lt draudiminę išmoką už automobilio BMW remontą bei 9060 Lt draudiminę
išmoką iš UAB DK „Baltic Polis“ už automobilio „Mercedes
Benz S 420“ remontą. Esant tokioms aplinkybėms A. B. ir A. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio
1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.
Dėl BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3
dalies reikalavimų
Nuteistosios A. B. kasaciniame
skunde, be kitų argumentų, nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu pažeisti BPK
80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies reikalavimai, nes ji buvo
apklausiama kaip liudytoja byloje, kurioje jai pareikštas kaltinimas
nusikaltimo padarymu.
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad A.
B. iš tikrųjų buvo apklausta kaip liudytoja 2007 m. gegužės 17 d. ir
papildomai 2007 m. rugsėjo 12 d., nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jau
2007 m. sausio 20 d. Pranešimas apie įtarimą A. B. įteiktas
2008 m. birželio 17 d. ir tą pačią dieną ji buvo apklausta kaip įtariamoji.
BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip
liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo
paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka
duoti parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo
ypatumus.
Pažymėtina, kad dabartinė šių normų redakcija
įsigaliojo 2007 m. rugsėjo 1 d., t. y. iki A. B. pirmos
kaip liudytojos apklausos, kuri įvyko 2007 m. gegužės 17 d. Pagal BPK 80
straipsnio 1 punkto ankstesnę redakciją kaip liudytojas negalėjo būti
apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą
nusikalstamą veiką. Reikia pripažinti, kad A. B. neturėjo
būti apklausiama kaip liudytoja dėl aplinkybių, susijusių su baudžiamojo
įstatymo numatytomis veikomis, kurių padarymu ir buvo apkaltinta A. B.
Teisėjų kolegija įvertina šį BPK 80 straipsnio 1
punkto pažeidimą BPK 383 straipsnio ir 369 straipsnio 3 dalies prasme. BPK 383
straipsnyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas panaikina ir pakeičia
nuosprendį ar nutartį vadovaudamasis BPK 369 straipsnyje nustatytais
pagrindais. Vienas tokių pagrindų yra numatytas BPK 369 straipsnio 1 dalies 2
punkte – esminis BPK pažeidimas. Tuo tarpu BPK 369 straipsnio 3 dalyje
nustatyta, kad esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų
pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės
ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti
teisingą nuosprendį ar nutartį. Kasatorė teigia, kad apklausta kaip liudytoja
neturėjo atstovo (gynėjo). Tokio atstovo turėjimą numato BPK 81 straipsnio 7
punktas, bet ši norma įsigaliojo tik 2010 m. spalio 1 d., BPK 82 straipsnio 3
dalies norma įsigaliojo 2007 m. rugsėjo 1 d., t. y. iki A. B. kaip
liudytojos apklausos, kuri įvyko 2007 m. gegužės 17 d.
Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. B. parodymai, apklausiant ją kaip liudytoją ir,
dalyvaujant jos gynėjui, kaip įtariamąją, nesiskiria. Tais parodymais
apkaltinamasis nuosprendis nėra pagrįstas, nes kaltinamoji savo kaltę neigė.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 80 straipsnio 1
punkto reikalavimo pažeidimas šioje byloje nesukliudė teismui išsamiai ir
nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Nenustačius esminių
BPK pažeidimų, nėra pagrindo tenkinti nuteistųjų kasacinių skundų, juose
nurodytais pagrindais ir motyvais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n
u t a r i a :
Nuteistųjų A. B. ir A. D. kasacinius
skundus atmesti.
Teisėjai
Albinas Sirvydis
Benediktas Stakauskas
Josifas Tomaševičius