Civilinė byla Nr. 2S-2243-324/2011;

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10298-2011-4;

Pirmosios instancijos teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė;

Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. spalio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14693-713/2011 pagal G. P. ieškinį atsakovei E. G. (P.), trečiajam asmeniui P. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą duodančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

nustatė:

G. P. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį dėl P. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove ir nustatyti dukters P. P. gyvenamąją vietą su ieškovu iki jos pilnametystės, priteisti dukters P. P. išlaikymui iš atsakovės po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki P. P. pilnametystės.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatė P. P. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu.

Atsakovė padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama nustatyti, kad atsakovė su dukra P. P. bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 15 val. iki 20 val., atsakovei pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos, kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį, pasiimant P. P. iš jos buvimo vietos namų penktadienį 15 val. ir gražinant į namus sekmadienį 20 val.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas tuo, kad nėra CK 3.170 straipsnio 4 dalyje, 3.177 straipsnyje nustatytų pagrindų. Sprendė, kad atsakovei niekas nedraudžia susitikti su dukra P. P., tokio noro nerodo nepilnametė dukra, kuri, būdama 14 metų amžiaus, pati gali spręsti tokio pobūdžio klausimus, teismui nustačius bendravimo tvarką, nesant nepilnamečio vaiko sutikimo, teismas pažeistų įstatymą ir vaiko teises.

Atskiruoju skundu atsakovė nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Nevertinta, kad, ieškovui 2011 m. liepos 4 d. staiga išsivežus dukrą P. P., atsakovė neturėjo galimybės susitikti ir pasikalbėti su ja. Po dukters P. P. išsivežimo nutrūko ne tik atsakovės, bet ir vyresniosios dukters G. P. bendravimas su ja. Aplinkybę, kad ieškovas neleidžia atsakovei susitikti su dukra P. P., patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarime užfiksuoti liudytojo A. N. parodymai, Kazlų Rūdos policijos komisariato 2011 m. liepos 25 d. raštas.

P. P., būdama priklausoma nuo ieškovo, bijo išsakyti savo tikrąją nuomonę ir norus. 2009 m., nutraukiant šalių santuoką ir sprendžiant dukterų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, buvo apklaustos dukros. P. P. tuo metu pasakė, kad bijo tėvo, tėvas ja nesirūpino. Po santuokos nutraukimo ieškovas ir toliau nesirūpino dukromis, todėl atsakovė mano, kad staiga išvežta ir nuo įprastos aplinkos atskirta dukra P. yra gąsdinama tėvo, kad ši nebendrautų su atsakove. Ieškovas atsisakė duoti vyresniajai dukrai G. P. P. P. telefono numerį. Nustačius laikiną bendravimo su dukra tvarką, mergaitė jaustųsi drąsiau ir saugiau, galėdama bendrauti su atsakove, vyresniąja seserimi, giminaičiais ir draugais.

Prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas ir Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo nutarties nekeisti.

Ieškovas nurodo, kad dukrai P. P. šiuo metu yra 14 metų ir nors teismo sprendimu jos gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, tačiau dukra išreiškė norą gyventi su ieškovu. Dukra P. P. jau kurį laiką gyvena pas ieškovą ir su juo nori gyventi toliau, dukra mano, kad ieškovas galėtų užtikrinti geresnes jos gyvenimo sąlygas nei atsakovė. Šalių dukra buvo apklausta teismo posėdyje, kuriame nurodė, kad šiuo metu su savo motina matytis nenori, kadangi motina ignoruoja jos nuomonę, nepagarbiai atsiliepia apie tėvą, atėmė jos daiktus, liepia eiti į bažnyčią, nors ji to nenori, taip pat nurodė, jog ateityje matysis su motina. Atsakovei niekas nedraudžia matytis su dukra P. P., tik šiuo metu ji pati nenori matytis su savo motina.

Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad nepilnametė P. P. pagal esamą brandą sugeba išreikšti savo pažiūras, ji teigė nenorinti bendrauti su mama dėl jų dažnų barnių, nuomonių nesutapimo, gyvendama su tėčiu, ji jaučiasi saugi ir yra apsisprendusi su juo gyventi. Namuose yra sudarytos geros vaiko gyvenimo, buities ir auklėjimo sąlygos.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, tinkamai pritaikė laikinosios apsaugos klausimus šeimos bylose reglamentuojančias teisės normas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimo metu galiojusios CPK redakcijos 144 straipsnio 1 dalis įtvirtino, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai, jų nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 265 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų. Tuo būdu laikinąsias apsaugos priemones įstatymų leidėjas susiejo su ieškinio ( priešieškinio) reikalavimais.

Ieškinio dalykas – šalių dukters P. P., gim. (duomenys neskelbtini),  gyvenamosios vietos, 2009 m. gruodžio 1 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu nustatytos su motina, pakeitimas į gyvenamąją vietą su šio vaiko tėvu. Ieškinys nėra grindžiamas tuo, kad tarp vaiko tėvų kyla nesutarimai dėl minėtu teismo sprendimu nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos ( nesant ginčo, bendravimo apribojimas nebuvo nustatytas).

Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Nustatyta, kad P. P. gyventi pas tėvą persikėlė pati, jos bendravimo su motina tėvas neriboja. Taigi, ginčo tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku nesant ir toliau, laikinoji apsauga, nustatant atsakovės pageidaujamą bendravimo su dukra tvarką, yra perteklinė ir nesusijusi su sprendžiamo ginčo dalyku. Teismo posėdyje P. P. nurodė priežastis ( nesutarimus dėl religinių pažiūrų, nepagrįsto nepasitikėjimo, daiktų atėmimo ir kt.), dėl kurių šiuo metu bendrauti su motina nenori. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ginčo šaliai, kokiu nors būdu galinčiai pakenkti teismo sprendimo įvykdymui ieškinio patenkinimo atveju. Priverstinės motinos ir paauglės dukters bendravimo tvarkos nustatymas su nagrinėjamu ginču niekaip nesusijęs. todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog atsakovės prašymo tenkinimui nėra pagrindų, numatytų CK 3.170 str. 4 dalyje. Teismas pagrįstai atsižvelgė į gebančio išreikšti savo nuomonę vaiko paaiškinimus, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai apie ieškovo neleidimą vaikui bendrauti  su motina, jos įtakojimą ar gąsdinimą.

Išdėstytų argumentų pagrindu nutartis nekeistina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį.

Teisėja              Virginija Gudynienė