Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1-975-870-2012].doc
Bylos nr.: 1-1012-870/2013
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto 2 apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)

N U T A R T I S

Baudžiamoji byla Nr. 1-975-818/2013

(Proceso Nr. 1-13-1-02743-2012-7)

Procesinio sprendimo kategorija.: 2.3.2.2.17.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2013 m. vasario 5 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorei Editai Ignatavičiūtei,

kaltinamajam A. S.,

nukentėjusiesiems B. S., O. T.,

vertėjai E. Ž.,

susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-975-818/2013 medžiaga, kurioje A. S., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalį,

 

n u s t a t ė :

Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje A. S. kaltinamas tuo, kad jis sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent:

jis, 2010-10-02 apie 01.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio adresu Vilniuje, Kunigiškių g. 12-26, išgertuvių metu kilus konfliktui su žmona B. S., pastarajai rankomis sudavė penkis kartus į veidą ir į galvą, nutraukti muštynes norėjusiam O. T. su peiliu įpjovė kairės  rankos nykštį, tuo sukeldamas B. S. ir O. T. fizinį skausmą, t.y. savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

2013-01-04  teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis O. T. parodė, kad muštynes metu kaltinamasis A. S. nubėgo į virtuvę, paėmė peilį bei jį (peilį) pristatė prie O. T. gerklės, peilio geležtę lietė nukentėjusiojo kaklą ir kiek įpjovę kaklą, net liko randas (b. l. 94-95), siekdamas  apsiginti nuo kaltinamojo neteisėtų veiksmų, O. T. griebė už to peilio geležtę bei sužalojo kairės rankos nykštį. Dėl sužalojimų buvo kreiptasi į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo suteiktą medicininę pagalbą.

Prokurorė E.Ignatavičiūtė pareiškė prašymą dėl kaltinamojo akto perdavimo prokurorui (LR BPK 254 str. 3 d.). Nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų ir teismo paprašė grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, nurodė, jog tikslinga papildomai įvertinti, ar kaltinamasis A. S. savo veiksmais grasindamas peiliu nukentėjusiajam O. T., grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos BPK 131 str. 4 d., atitikties Respublikos Konstitucijai ...“ yra pažymėjęs, kad Konstitucijos įtvirtinti ikiteisminio tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme ir valstybinio kaltinimo palaikymo baudžiamosiose bylose institutai suponuoja tokį bendrąjį baudžiamojo proceso konstitucinį modelį, pagal kurį ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme yra atskiri baudžiamojo proceso etapai. Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas objektyviai, kvalifikuotai, nešališkai, išsamiai, per šį tyrimą turi būti surinkta tiek informacijos, kad jos pakaktų teisingai išspręsti  bylą teisme. Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui teisingai išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą.

Akivaizdu, kad nagrinėjant tokio turinio kaltinamąjį aktą, teismas pats privalėtų formuluoti konkretų kaltinimą, arba „sufleruoti“ prokurorui, nurodant kas turi būti nurodyta jo suformuluotame kaltinime. Analizuojant A. S. pareikštą kaltinimą darytina išvada, kad jo apimtyje nagrinėjant bylą, teismas turės pats aiškintis naujas aplinkybes ir šių faktinių aplinkybių pagrindu plėsti ar tikslinti jam inkriminuotus kaltinimus, o tai neginčijamai pažeistų jo, kaip kaltinamojo teises. Teismo manymu, tokio pobūdžio ir apimties darbo perkėlimas teismui pažeidžia teismo nešališkumo principą, nes verčia teismą, kuriam privaloma teisingai, nešališkai ir objektyviai išnagrinėti bylą, imtis teismui nebūdingų veiksmų, renkant papildomus duomenis ir jų pagrindu formuluoti kaltinimą.

Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d. numatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą proku­rorui, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Pašalinęs pažeidimus ar papildęs ikiteisminį tyrimą, prokuroras bylą teismui perduoda šio Kodekso 218 ir 220 straipsniuose nustatyta tvarka.

Todėl vadovaujantis LR BPK 254 str. 3 d., teisėjas, perduodamas bylą prokurorui, nustato trijų mėnesių terminą trūkumams pašalinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d.,-

 

n u t a r ė :

Baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d. perduoti prokurorui ir nustatyti trijų mėnesių terminą nustatytiems trūkumams pašalinti, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamosios bylos gavimo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėjas                                                                                                                                 Miroslavas Gvozdovičius