Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1;
3.1.7.6; 3.2.6.1; 2.6.18.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,
sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Magirnis“ atstovui advokatui Vaitiekui Novikevičiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Deivantos statyba“ vadovui Deividui Skrebei ir advokatei Vaidai Genaitytei,
liudytojams D. Š., R. K.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deivantos statyba“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje tarp ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Magirnis“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Deivantos statyba“ kilo ginčas dėl 12 594,21 Eur skolos už viršytas medžiagas pagal 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005023 ir 12 642 Eur delspinigių pagal 2019 m. birželio 21 d. Kompensacinį dokumentą Nr. DELSP2019.06.21.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Magirnis“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Deivantos statyba“ 13018,86 Eur skolą, atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių ir priteisti 12642 Eur delspinigių, o netenkinus šio prašymo dėl delspinigių priteisimo – priteisti 10350 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 7 d., civilinėje byloje Nr. eB2-3821-275/2019 iškėlė bankroto bylą UAB „Magirnis“. Minėta nutartimi teismas nemokumo administratoriumi paskyrė Erik Sinicki (sąrašo Nr. B-FA261). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-l574-553/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1631-275/2020 patvirtino BUAB „Magirnis“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą bendrai 1388562,87 Eur sumai. 2018 m. birželio 8 d. UAB „Magirnis“ (generalinė rangovė) ir UAB „Deivantos statyba“ (subrangovė) sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2-38/2018 (toliau – Rangos sutartis). Remiantis Rangos sutarties 2.1. p. šalys susitarė: „Šia sutartimi subrangovė įsipareigoja per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti ir perduoti cokolio, lauko sienų šiltinimo, balkonų šiltinimo, palangių ir lauko angokraščių skardinimo darbus, nuogrindos įrengimo darbus pagal Techninį darbo projektą MG-17-05 bei ištaisyti defektus, o rangovė įsipareigoja sudaryti subrangovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti subrangovei sutarties kainą. Darbų vykdymo adresas – (duomenys neskelbtini)“. 2018 m. balandžio 15 d. UAB „Magirnis“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija MAG Nr. 0004985 UAB „Deivantos statyba“ 240,14 Eur sumai už įrangos nuomą laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. 2019 m. balandžio 30 d. UAB „Magirnis“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija MAG Nr. 0004987 UAB „Deivantos statyba: 184,51 Eur sumai už įrangos nuomą laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. 2019 m. birželio 21 d. UAB „Magirnis“ pateikė UAB „Deivantos statyba“ pranešimą „Dėl 2018 m. birželio 8 d. Sutarties Nr. 2-38/2018 darbų vėlavimo“ (toliau – 2019 m. birželio 21 d. Pranešimas). Pranešime nurodoma, jog rangovė bent 4 kartus raštu kreipėsi į subrangovę, kad sutartyje numatyti darbai būtų atlikti kuo greičiau. 2019 m. gegužės 22 d. subrangovei buvo įteiktas atliktų darbų defektų sąrašas ir žodžiu sutarta, jog defektai bus pašalinti laiku. Vėliau vėl buvo kreiptasi į subrangovę 2019 m. gegužės 30 d. raštu nurodant, jog būtų pašalinti darbų defektai. Visgi darbai nebuvo atlikti tinkamai pilna apimtimi – tai lėmė darbų neperdavimą užsakovei ir negalėjimą rangovei pradėti darbų pridavimo procedūrą. Taip pat pranešime nurodoma, jog rangovė vadovaudamasi Rangos sutarties 7.3. punktu yra priskaičiavusi subrangovei delspinigių nuo 2019 m. balandžio 12 d. už laiku neatliktus darbus 12642 Eur sumai, kartu nurodant, jog subrangovei viršijus sunaudotų medžiagų kiekius 12594,21 Eur sumai, rangovė reikalauja, remdamasis Rangos sutarties priedo Nr. 7 2 ir 3 punktu, rangovei apmokėti 12594,21 Eur sumą. 2019 m. birželio 21 d. UAB „Magirnis“ išrašė kompensacinį dokumentą UAB „Deivantos statyba“ 12642 Eur sumai kaip delspinigių priskaitymą pagal Rangos sutarties 7.3 punktą. 2019 m. birželio 21 d. UAB „Magirnis“ išrašė PVM sąskaita faktūrą Serija MAG Nr. 0005023 UAB „Deivantos statyba“ 12594,21 Eur sumai remdamasi Rangos sutarties priedo Nr. 7 2 punktu. 2019 m. sausio 20 d. BUAB „Magirnis“ nemokumo administratorius raštu pateikė raginimą UAB „Deivantos statyba“ dėl skolos apmokėjimo BUAB „Magirnis.“ 2020 m. sausio 23 d. UAB „Deivantos statyba“ raštu atsakė į 2020 m. sausio 20 d. nemokumo administratoriaus siųstą raginimą apmokėti skolą BUAB „Magirnis.“ Raštu UAB „Deivantos statyba“ nurodė, jog BUAB „Magirnis“ skolinga UAB „Deivantos statyba“ 1315,99 Eur.
4. Atsakovė UAB „Deivantos statyba“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, ieškovės reikalavimams dėl delspinigių priteisimo taikyti ieškinio senaties terminą.
5. Nurodė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti skolą, nurodydama, kad ji susideda iš dviejų dalių – paskaičiuotų delspinigių bei sumos už medžiagų perviršį. Anot atsakovės, kaip matyti iš ieškovės teismui pateikiamų dokumentų, BUAB „Magirnis“ nustatytais terminais neatsiskaitydavo su atsakove už darbus, apie ką buvo pažymėta ir tarp šalių vykusiame susirašinėjime. Tokiu būdu, atsakovės teigimu, pati ieškovė yra pažeidusi 2018 m. birželio 8 d. Statybos rangos darbų sutarties Nr. 2-38/2018 3.9 punktą, kuriuo šalys susitarė dėl ieškovės (rangovės) atsiskaitymo su subrangove (atsakove). Taip pat, atsakovės teigimu, ieškovė į objektą medžiagas patiekdavo nesavalaikiai bei nevykdė kitų sutartinių įsipareigojimų. Pažymėjo ir tai, kad ieškovės įsiskolinimas atsakovei atitinkamoje dalyje egzistuoja ir šiuo metu. Būtent, byloje esanti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis Nr. eB2-1631-275/2020, kuria buvo patvirtintas BUAB „Magirnis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, patvirtina, kad UAB „Deivantos statyba“ taip pat yra ieškovės kreditorė bankroto byloje, kadangi buvo patvirtintas atsakovės pareikštas kreditorinis reikalavimas. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad šalys buvo sudariusios Statybos darbų rangos sutartį, kuri nustatė atitinkamas tiek atsakovės tiek ieškovės teises ir pareigas. Tačiau atsakovė nesutinka su ieškovės pareikštais reikalavimais, laikydama juos nepagrįstais. Atsakovės teigimu, ieškovė pati netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, nesilaikė įstatymu nustatytų pareigų vykdant sutartis, vėluodavo atsiskaityti, ko pasėkoje ieškovei iškėlus bankroto bylą atsakovė tapo jos kreditore. Taip pat, atsakovės teigimu, ieškovė vėluodavo patiekti medžiagas į objektą, nors tokią pareigą prisiėmė sudaryta sutartimi, tai sąlygojo ir tam tikrus atliekamų darbų vėlavimus, kadangi natūralu, jog neturėdama medžiagų atsakovė negalėjo atlikti atitinkamų darbų. Aplinkybę, kad tokios pretenzijos ieškovei buvo pareikštos, patvirtina pačios ieškovės pateikti dokumentai, tame tarpe ir atsakovės 2019 m. liepos 9 d. atsakymas į raštą Nr. 215. Kaip nurodoma, šiuo atveju, analizuojant šalių tarpusavio santykius bei sutarties pagrindu atsirandančias teises ir pareigas, atsakovė mano, kad Statybos darbų rangos sutarties analizė yra reikšminga. Tuo labiau, jog išimtinai šios sutarties atitinkamais punktais savo ieškinį grindžia ieškovė. Tačiau, mano, kad ne visais atvejais, pakanka vien sutarties teksto analizės, kadangi tam tikros aplinkybės gali būti įrodomos tik kitų dokumentų pagalba – mokėjimo dokumentais, apskaitos žurnalais ir pan. Šiuo konkrečiu atveju, šalys sudarydamos nurodytą sutartį bei pasirašydamos jos priedus, 7 priede buvo aptarusios, kad jeigu subrangovė naudoja daugiau medžiagų nei nurodyta išklotinėje ar kiekių žiniaraštyje (leidžiama išeiga iki 10 proc.), tai trūkstamą medžiagų kiekį perka savo sąskaita. Tačiau tuo pačiu buvo sutarta ir tai, kad medžiagas darbams atlikti tiekia rangovė ir perduoda subrangovei. Teigdama atsakovės pareigą apmokėti už sunaudotą didesnį medžiagų kiekį, ieškovė tokius savo teiginius grindžia tik sutarties priede esančiu susitarimu. Tačiau, vien iš paminėtų 7 priedo nuostatų, nesant papildomų duomenų ir dokumentų, nėra galimybės nustatyti ar atsakovė medžiagų sunaudojo daugiau, bei ar pati ieškovė tinkamai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikia jokių duomenų, kokiu būdu buvo apskaičiuotas ir nustatytas jos nurodomas didesnis negu sutarta medžiagų sunaudojimas, ar tokias medžiagas ieškovė apskritai įgijo, apmokėjo ir pristatė atsakovei. Ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra Serija MAG Nr. 0005023 buvo sudaryta ieškovės bei nėra atsakovės pasirašyta. Iš šio dokumento turinio taip pat nėra aišku, ar tokios medžiagos faktiškai ieškovės buvo įgytos ir patiektos atsakovei. Antrasis ieškovės reikalavimas yra dėl delspinigių mokėjimo. Šiuo atveju, ieškovė savo reikalavimą dėl delspinigių grindžia 2019 m. birželio 21 d. sudarytu kompensaciniu dokumentu. Tuo tarpu, ieškinį teismui ieškovė pareiškė tik 2020 m. gruodžio mėn., kas reiškia, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašo šioje dalyje taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo pačiu, ieškovė reiškia ir antrąjį alternatyvų reikalavimą, kuriuo prašo jau kitos sumos delspinigių priteisimo, tokius delspinigius skaičiuodama 180 dienų laikotarpiui iki ieškinio pareiškimo bei nurodydama, kad tokia suma sudaro 10350 Eur. Tačiau, vėlgi, atsakovės teigimu, ieškovė nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia duomenų, už kokius neatliktus darbus yra skaičiuojami delspinigiai, kada tie darbai buvo atlikti ar neatlikti, kad būtų galima nustatyti, kada ieškovei atsirado teisė į delspinigius ir ar apskritai atsirado. Ieškovė nepaaiškina ir nenurodo, kad atsakovė darbų neatliko. Mano, kad tokios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių pareikšti, tačiau neatskleisdamas visų reikšmingų faktų ir aplinkybių, galimai siekia klaidinti dėl savo turimos teisės į delspinigius.
6. Teisme gautas ieškovės dublikas, kuriame ji palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus ir papildomai nurodė, kad 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra Serija MAG Nr. 0005023 joje nurodomai 12594,21 Eur sumai išrašyta tuo pagrindu, kad 12594,21 Eur sumai (vertei) atsakovei buvo patiekta ieškovės sąskaita įgytų medžiagų daugiau, nei atsakovė turėjo teisėtą pagrindą sunaudoti atliekant darbus vykdant Rangos sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. 12594,21 Eur sumai atsakovė gavo ieškovės sąskaita medžiagų, kurios Rangos sutarties pagrindu neturėjo būti sunaudotos (realiai sunaudotos, sugadintos ar prarastos). 2019 m. birželio 21 d. UAB „Magirnis“ statybos direktorius D. D. pranešimu UAB „Magirnis“ vadovui M. B. nurodė, jog UAB „Deivantos statyba“ vykdydama Rangos sutartį viršijo medžiagų kiekį, be kita ko, kaip priedą išsiuntė lenteles, kuriose nurodomas konkretus kiekvienos iš medžiagų viršytas kiekis, t. y., minimose lentelėse nurodomas kiekvienos medžiagos projektinis kiekis, nupirktas kiekis bei viršytas kiekis ir tokia informacija ir yra medžiagų sunaudojimo perviršio apskaičiavimo pagrindas. Minėta PVM sąskaita faktūra atsakovei buvo išrašyta remiantis Rangos sutarties priedo Nr. 7 2 punktu, t. y. atsakovei viršijus sunaudotinų pagal sutartį medžiagų kiekius. Pagal įkainuotos veiklos grafiką (Rangos sutarties priedas Nr. 2), atsakovė turėjo atlikti darbus dar 2018 m., tačiau 2019 m. birželio 21 d. Pranešime ieškovė nurodė, jog 2019 m. gegužės 22 d. susitikimo metu buvo žodžiu sutarta, jog defektai bus pašalinti per 22 savaites nuo 2018 m. lapkričio 29 d., kada buvo žodžiu sutarta dėl naujo darbų atlikimo grafiko. Pasak ieškovės, darbai pagal Rangos sutartį turėjo būti atlikti iki 2019 m. balandžio 12 d., nuo kada ieškovė ir pradėjo skaičiuoti delspinigius. Tai, jog atsakovė laiku neatliko darbų laiku liudija ir paskutinis statybų rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 8, kuris pasirašytas tiek ieškovės, tiek atsakovės ir nurodo, jog viso labo atlikta tik 78 proc. darbų pagal Rangos sutartį. Toliau pakartotinai (ieškinyje buvo nurodytos) nurodomos aplinkybės, kurioms esant ieškovė pradėjo skaičiuoti delspinigius. 2019 m. birželio 21 d. Pranešime ieškovės buvęs generalinis direktorius nurodo, jog mažiausiai 4 kartus raštu (kreipimosi datos: 2018 m. rugsėjo 11 d.; 2018 m. spalio 31 d.; 2018 m. gruodžio 21 d.; 2019 m. vasario 19 d.) kreipėsi į atsakovę, jog ji imtųsi visų įmanomų priemonių atlikti rangos darbus laiku, be kita ko, paminėta, jog ne kartą atsakovė buvo raginama ir žodžiu. Kaip pagrindas ieškinio senaties termino atnaujinimui ieškovė nurodė šiais priežastis. Pirma, dėl itin didelio ieškovės sandorių kiekio ir ieškovės dokumentų kiekio (nemokumo administratorius perėmė virš 700 dokumentų segtuvų) sandorių patikrinimas buvo apsunkintas, kas neabejotinai turėjo įtakos nustatant atsakovės skolą ieškovei bei pareiškiant ieškinį. Dėl šių priežasčių ieškovės bankroto byloje nemokumo administratoriui buvo pratęstas terminas sandorių patikrinimui iki 2020 m. gruodžio 10 d. Antra, ieškovės nemokumo administratorius buvo aktyvus tikrinant sudarytus sandorius ir ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad laiku būtų patikrinti ir nustatyti ieškovės neteisėti sandoriai. Sandorių patikrinimui ieškovės nemokumo administratorius, be kita ko, užsakė ir auditą. Tačiau audito atlikimą ir išvadų pateikimą apsunkino ne tik didelė tikrinamų ieškovės dokumentų apimtis, bet ir tai, kad auditorius 2020 metų pabaigoje buvo susirgęs virusine infekcija Covid-19. Trečia, pasaulinė Covid-19 viruso pandemijos sukelti padariniai, Lietuvoje skelbti karantinai ir su tuo susiję ribojimai apsunkino ir pačios ieškovės nemokumo administratoriaus darbą bei sandorių patikrinimą, kas taip pat apsunkino galimybę laiku nustatyti atsakovės skolos ieškovei aplinkybę, taip pat delspinigius. Ketvirta, pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, t. y. apginti bankrutavusios įmonės sąžiningų kreditorių interesus, kada teisėtai ir pagrįstai reikalaujama iš skolininko apmokėti skolą ir delspinigius už laiku neįvykdytą prievolę pagal Rangos sutartį. Pasak ieškovės, bankroto ir restruktūrizavimo bylose viešojo intereso egzistavimą lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes (lot. dėl visų, visiems) padarinius daugeliui kreditorių. Todėl šiuo atveju pirmenybė turi būti teikia ieškinio senaties termino atnaujinimui ir viešam interesui, o ne privačiam atsakovės interesui ir teisinių santykių stabilumui.
7. Teisme gautas atsakovės triplikas, kuriame ji palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir papildomai nurodė, kad iš paminėtos lentelės matyti, kad statybines medžiagas, kurių sunaudotą kiekį ieškovė laiko viršytu, galima suskirstyti į tris grupes: karkasas (tvirtinimo detalės ir medžiagos); apšiltinimo medžiagos (vata); apdailinė plytelė. Dėl tokių medžiagų poreikio statybos darbams buvo nurodyta minėtame sutarties priede Nr. 7, pažymint, kad medžiagas tiekia ieškovė. Pagal pateiktus skaičiavimus matyti, kad Keramikinės plytelės nupirktas kiekis leidžiamos išeigos neviršija, nes skirtumas yra 3,4 proc. Leidžiamos išeigos neviršija ir apšiltinimo medžiagų (vatos) nupirktas kiekis (atitinkamai 6 proc. ir 4,5 proc.). Tokiu būdu atitinkamai sumų 892,34 Eur, 354,66 Eur ir 158,98 Eur apmokėjimo ieškovė bet kokiu atveju neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo reikalauti iš atsakovės, kadangi šalių sudaryta sutartis numatė, kad subrangovė turėtų apmokėti tik tą kiekį medžiagų, kuris viršija numatytą kiekį ir leidžiamą išeigą. Taip pat, atitinkamai, jeigu būtų laikoma, kad ieškovės nurodytoje lentelėje pateikti duomenys teisingi, ieškovė iš atsakovės, pagal šalių sudarytą susitarimą, galėtų reikalauti apmokėti tik už karkaso tvirtinimo detales ir medžiagas tiek, kiek tai viršija leidžiamą 10 proc. dydžio išeigą. Tokiu būdu, ieškovės reikalavimas kompensuoti viršytą medžiagų kiekį galėtų siekti ne daugiau nei 8102,10 Eur (be PVM). Tačiau, kaip jau minėta, ieškovė grįsdama tokius savo reikalavimus, nepateikė duomenų, kokiu pagrindu buvo sudaryta nurodyta lentelė apie medžiagų kiekius. Be kita ko, iš ieškovės dublike išdėstytų aplinkybių ir ieškovės pateiktų duomenų, tampa visiškai nebeaišku, kuo ieškovė grindžia savo reikalavimą dėl delspinigių mokėjimo. Pavyzdžiui, iš ieškinio priedo Nr. 5 matyti, kad 2019 m. gegužės 22 d. šalys žodžiu buvo aptarusios, kad defektai bus šalinami per 22 savaites. Tai reikštų, kad šalys tarėsi dėl defektų taisymo. Atitinkamai, sutartyje nebuvo numatyta ieškovės teisė reikalauti delspinigių mokėjimo, jeigu nustatomi defektai ir atsakovė jų nešalina arba nepašalina. Tuo pačiu, ieškovė nurodė, kad sutartyje numatyti darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. balandžio 12 d. ir nuo šios datos skaičiuoja delspinigius. Tokiu atveju, šiam ieškovės reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas. Įmonei iškėlus bankroto bylą, atsakovės nuomone, nemokumo administratoriui neturėtų būti taikomos išimtys, tuo labiau, jog nemokumo administratorius taip pat nurodo turintis teisinį išsilavinimą, dėl ko preziumuotina, kad suvokia ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nėra paaiškinta, kodėl iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, nebuvo pareikštas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. Šiuo atveju, iš esmės nemokumo administratorius prašo atnaujinti terminą, kuris pasibaigė dar prieš įmonei iškeliant bankroto bylą ir įmonės vadovams perduodant dokumentus bankroto administratoriui. Mano, kad tokia situacija galėtų būti vertinama, kaip buvusių bankrutuojančios įmonės vadovų neapdairumas ir elgesys priešingai įmonės interesams, keliant klausimą dėl įmonės vadovų civilinės atsakomybės, bet ne atnaujinant pasibaigusį senaties terminą.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje e2-3345-1101/2021, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB ,,Deivantos statyba“ ieškovei BUAB ,,Magirnis“ 424,65 Eur skolą už įrangos nuomą, 2 277 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2701,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 115,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės BUAB ,,Magirnis“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų atsakovei UAB ,,Deivantos statyba“ 2404,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovės BUAB „Magirnis“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės BUAB „Magirnis“ reikalavimas dėl 12594,21 Eur skolos už medžiagų perviršį ir ieškovei BUAB „Magirnis“ iš atsakovės UAB „Deivantos statyba“ priteista 2277 Eur sutartinių delspinigių, panaikino ir perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo dalis buvo palikta nepakeista.
10. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi, t. y. priteisti ieškovei iš atsakovės 12 594,21 Eur skolą už viršytas medžiagas pagal 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005023 ir 12 642 Eur delspinigių pagal 2019 m. birželio 21 d. Kompensacinį dokumentą Nr. DELSP2019.06.21. Papildomai nurodė, kad atsakovės parengtas 2020-01-21 aktas dėl skolų suderinimo ir atsakovės „Išklotinė atsiskaitymai su partneriais“ visiškai patvirtina ieškovės poziciją, kad atsakovė pilna apimtimi ne tik pripažino, bet ir savo apskaitoje apskaitė ieškovės reikalavimus dėl medžiagų perviršio ir delspinigių.
11. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti, ieškovės reikalavimams dėl delspinigių priteisimo taikyti ieškinio senaties terminą. Papildomai atsakovės vadovas Deividas Skrebė nurodė, kad 2020 m. sausio 21 d. aktą dėl skolų suderinimo jis pasirašė ne todėl, kad pripažino ir patvirtino 12 594,21 Eur skolą už viršytas medžiagas pagal 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005023 ir 12 642 Eur delspinigius pagal 2019 m. birželio 21 d. Kompensacinį dokumentą Nr. DELSP2019.06.21, bet todėl, kad nusprendė nesiginčyti su ieškovė ir pabaigti su ja visus ginčus.
12. Liudytojas D. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, jog į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukta ieškovės 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MAG0005023, pagal kurią atsakovės skola – 12 594,21 Eur, ir 2019 m. birželio 21 d. kompensacinis dokumentas Nr. DELSP20190621, pagal kurį atsakovės skola – 12 642,00 Eur, vėliau, t. y. 2020 m. gegužės mėn., buvo išimti/pašalinti iš įmonės buhalterinės apskaitos, kadangi po 2020 m. sausio 21 d. skolų suderinimo akto pasirašymo buvo nustatyta, jog 2019 m. birželio 21 d. dokumentas Nr. MAG0005023 ir 2019 m. birželio 21 d. dokumentas Nr. DELSP20190621 neatitiko buhalterinės apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų. Dėl 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. MAG0005023 liudytojas nurodė, jog už medžiagų perviršį turėjo būti išrašyta ne PVM sąskaita faktūra, o kompensacinė sąskaita už medžiagų perviršį, neišvardinant medžiagų, o tas medžiagas nurodant atskirame akte su abiejų šalių suderintais parašais, taip pat prie minėtos sąskaitos faktūros nebuvo pateiktas transportavimo važtaraštis už suteiktas transporto paslaugas, bei sutarties dėl medžiagų pirkimo, o 2019 m. birželio 21 d. kompensacinis dokumentas Nr. DELSP20190621 buvo pateiktas praleidus 6 mėnesių terminą reikalavimas dėl delspinigių reikšti.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pagal užsakovės DNSB „Vėjas“ užsakymą vykdė daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizacijos) projektą. Ieškovė, vykdydama nurodytą projektą, 2018 m. birželio 8 d. su atsakove sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovė (subrangovė) įsipareigojo per Sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti ir perduoti cokolio, lauko sienų šiltinimo, balkonų šiltinimo, palangių ir lauko angokraščių skardinimo darbus, nuogrindos įrengimo darbus pagal Techninį darbo projektą MG-17-05 bei ištaisyti defektus, o ieškovė (rangovė) įsipareigojo sudaryti atsakovei būtinas sąlygas darbams atlikti, Sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti atsakovei Sutarties kainą.
14. Pagal Sutarties 7.3 punktą šalys susitarė, kad, atsakovei vėluojant atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę pagal įkainotos veiklos grafike pateiktą vykdymo grafiką ir nepateikiant rangovei pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, ieškovė gali pareikalauti delspinigių dėl vėlavimo, kurių dydis yra 0,05 proc. nuo sutarties kainos per dieną. Ieškovė turi teisę taikyti atsakovei delspinigius, kuriuos ieškovei apskaičiavo užsakovas. Delspinigiai negali būti reikalaujami, jei vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovės. Sutarties Priede Nr. 7 šalys susitarė dėl rangovės subrangovei tiekiamo medžiagų sąrašo, taip pat šio Priedo 2 punktu šalys susitarė, kad subrangovei sunaudojus daugiau medžiagų, nei nurodyta išklotinėje ar kiekių žiniaraštyje (leidžiama išeiga iki 10 proc.), subrangovė trūkstamą medžiagų kiekį pirks savo sąskaita.
15. Ieškovė 2019 m. birželio 21 d. pranešė atsakovei apie užsakovo nuo 2019 m. balandžio 12 d. pradėtus skaičiuoti 180,60 Eur per dieną delspinigius ieškovei, todėl reikalavo sumokėti 12 642 Eur delspinigius už 70 d., taip pat nurodė, kad atsakovė yra viršijusi sunaudotų medžiagų kiekius, kurių suma yra 12 594,07 Eur. Ieškovė 2019 m. birželio 21 d. parengė Kompensacinį dokumentą Nr. DELSP2019.06.21, pagal kurį atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 12 642 Eur delspinigių pagal Sutarties 7.3 punktą, ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005023, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 12 594,21 Eur už nurodytas prekes. Ieškovė 2019 m. balandžio 15 d. ir 30 d. parengė PVM sąskaitas faktūras Nr. 0004985 ir Nr. 0004987, pagal kurias atsakovė turėjo mokėti ieškovei iš viso 424,65 Eur už įrangos nuomą. Atsakovė 2019 m. liepos 9 d. raštu nesutiko su ieškovės reikalavimu.
16. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3821-275/2019 (dabar Nr. eB2-294-275/2022) ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, kreipėsi į teismą dėl 25 660,86 Eur skolos iš atsakovės pagal Sutartį priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje e2-3345-1101/2021, priteisė ieškovei iš atsakovės 424,65 Eur skolą už įrangos nuomą ir 2 277 Eur delspinigių, kitą reikalavimų dalį atmetė.
17. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės BUAB „Magirnis“ reikalavimas dėl 12594,21 Eur skolos už medžiagų perviršį ir ieškovei BUAB „Magirnis“ iš atsakovės UAB „Deivantos statyba“ priteista 2277 Eur sutartinių delspinigių, panaikino ir perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo dalis buvo palikta nepakeista.
18. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus naujus įrodymus (t. y. atsakovės 2020 m. sausio 23 d. prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą BUAB „Magirnis“ bankroto byloje bei prie jo pridėtus dokumentus, tarp kurių yra atsakovės 2020 m. sausio 21 d. aktas dėl skolų suderinimo ir atsakovės 2018-2019 m. sudaryti dokumentai – „Atsiskaitymai su partneriais“ į kuriuos buvo įtraukta ieškovės 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0005023 ir 2019 m. birželio 21 d. Kompensacinis dokumentas Nr. DELSP2019.06.21.) ir atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog būtina išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su atsakovės apskaitos dokumentų, į kuriuos buvo įtraukti ir ieškovės 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0005023 ir Kompensacinis dokumentas Nr. DELSP2019.06.21, sudarymu, šalių tarpusavio derybas dėl skolų suderinimo, siekiant nustatyti, ar atsakovė buvo pripažinusi ieškovės pareikštus reikalavimus ir taikiusi įskaitymą priešpriešiniams šalių reikalavimams, todėl byla turi būti nagrinėjama visiškai nauju aspektu.
19. Taigi teismui nagrinėjant bylą iš naujo ir sprendžiant tarp ieškovės BUAB ,,Magirnis“ ir atsakovės UAB ,,Deivantos statyba“ kilusį ginčą dėl 12 594,21 Eur skolos už viršytas medžiagas pagal 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005023 ir 12 642 Eur delspinigių pagal 2019 m. birželio 21 d. Kompensacinį dokumentą Nr. DELSP2019.06.21 priteisimo, būtina išsiaiškinti, ar atsakovė buvo pripažinusi šiuos ieškovės pareikštus reikalavimus ir taikiusi įskaitymą priešpriešiniams šalių reikalavimams.
20. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.
21. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).
22. Byloje yra pateiktas atsakovės 2020 m. sausio 23 d. kreditorinis reikalavimas, kuriuo atsakovė prašė įtraukti ją į kreditorių sąrašą su 1 315,99 Eur dydžio reikalavimu BUAB „Magirnis“ bankroto byloje. Minėtame prašyme atsakovė nurodė, kad skola atsirado ieškovei 2019 m. balandžio 19 d. neapmokėjus už atliktus darbus pagal Statybos rangos sutartį Nr. 2-38/2018 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEI0000087. Kartu su prašymu atsakovė pateikė 2020 m. sausio 21 d. skolų suderinimo aktą, 2019 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEI0000087, 2019 m. balandžio 19 d. statybų rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą.
23. Atsakovės 2020 m. sausio 21 d. parengtame akte dėl skolų suderinimo, skirtame ieškovei, nurodyta, kad prašoma patvirtinti, jog sutinkama su nurodyta skola 2019 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenimis, nurodyta, kad ieškovės skola pagal 2019 m. balandžio 19 d. dokumentą Nr. DEI0000087 yra 19 550,00 Eur. Akte sudarytos lentelės langelyje „skolos padengimas“ nurodyta 5 592,01 Eur skola pagal 2019 m. birželio 21 d. dokumentą Nr. MAG0005023, kurio originali operacijos suma – 12 594,21 Eur, ir 12 642,00 Eur pagal 2019 m. birželio 21 d. dokumentą Nr. DELSP20190621, kurio originali operacijos suma – 12 642,00 Eur, langelyje „skolos likutis“ nurodyta – 1 315,99 Eur. Dokumentas yra pasirašytas atsakovės vadovo Deivido Skrebės ir vyriausiojo finansininko D. Š..
24. Atsakovės 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytame dokumente „Atsiskaitymai su partneriais“ (atspausdinta 2020-01-21) esančioje lentelėje yra įtrauktas ir ieškovės 2019 m. birželio 21 d. dokumentas Nr. MAG0005023, pagal kurį atsakovės skola – 12 594,21 Eur, ir 2019 m. birželio 21 d. dokumentas Nr. DELSP20190621, pagal kurį atsakovės skola – 12 642,00 Eur. Lentelės langelyje „skolų likutis“ nurodyta – 1 315,99 Eur.
25. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi buvo patvirtinti ieškovės kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai, tarp kurių ir atsakovės 1 315,99 Eur antros eilės kreditorinis reikalavimas ieškovei. Šis reikalavimas buvo patvirtintas, remiantis atsakovės sudarytu 2020 m. sausio 21 d. aktu dėl skolų suderinimo ir 2019 m. dokumentu „Atsiskaitymai su partneriais“, į kuriuos buvo įtraukti ieškovės 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0005023 ir 2019 m. birželio 21 d. Kompensacinis dokumentas Nr. DELSP2019.06.21.
26. Taigi priešingai nei teigia atsakovė, byloje pateikti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės teiginius, jog ji niekada nebuvo pripažinusi ieškovės šioje byloje reiškiamų reikalavimų. Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovės priimtus ieškovės dokumentus dėl skolos už medžiagų perviršį ir prašomus delspinigius ir taikytą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, po kurio buvo patvirtintas ieškovės skolos atsakovei 1 315,99 Eur likutis, kuris buvo patvirtintas ieškovės bankroto byloje.
27. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytojas ( t. y. atsakovės vyr. finansininkas) D. Š., į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukta ieškovės 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MAG0005023, pagal kurią atsakovės skola – 12 594,21 Eur, ir 2019 m. birželio 21 d. kompensacinis dokumentas Nr. DELSP20190621, pagal kurį atsakovės skola – 12 642,00 Eur, vėliau, t. y. 2020 m. gegužės mėn., buvo išimti/pašalinti iš įmonės buhalterinės apskaitos, kadangi po 2020 m. sausio 21 d. skolų suderinimo akto pasirašymo buvo nustatyta, jog 2019 m. birželio 21 d. dokumentas Nr. MAG0005023 ir 2019 m. birželio 21 d. dokumentas Nr. DELSP20190621 neatitiko buhalterinės apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų. Dėl 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. MAG0005023 liudytojas nurodė, jog už medžiagų perviršį turėjo būti išrašyta nė PVM sąskaita faktūra, o kompensacinė sąskaita už medžiagų perviršį, neišvardinant medžiagų, o tas medžiagas nurodant atskirame akte su abiejų šalių suderintais parašais, taip pat prie minėtos sąskaitos faktūros nebuvo pateiktas transportavimo važtaraštis už suteiktas transporto paslaugas, bei sutarties dėl medžiagų pirkimo, o 2019 m. birželio 21 d. kompensacinis dokumentas Nr. DELSP20190621 buvo pateiktas praleidus 6 mėnesių terminą reikalavimas dėl delspinigių reikšti. Dėl šių priežasčių 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MAG0005023 ir 2019 m. birželio 21 d. kompensacinis dokumentas Nr. DELSP20190621 2020 m. gegužės mėn. buvo išimti/pašalinti iš atsakovės buhalterinės apskaitos. Atsakovės vadovas D. Skrebė teismo posėdžio taip pat laikėsi pozicijos, jog 2020 m. sausio 21 d. aktą dėl skolų suderinimo jis pasirašė ne todėl, kad pripažino ir patvirtino 12 594,21 Eur skolą už viršytas medžiagas pagal 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005023 ir 12 642 Eur delspinigius pagal 2019 m. birželio 21 d. Kompensacinį dokumentą Nr. DELSP2019.06.21, bet todėl, kad nusprendė nesiginčyti su ieškovė ir pabaigti su ja visus ginčus.
28. Tačiau tokios 2020 m. sausio 21 d. akto dėl skolų suderinimo ir atsakovės apskaitos dokumentų, į kuriuos buvo įtraukti ir ieškovės 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0005023 ir Kompensacinis dokumentas Nr. DELSP2019.06.21, sudarymo aplinkybės, kurias bylą nagrinėjant iš naujo nurodė atsakovės atstovai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė nebuvo pripažinusi ieškovės šioje byloje reiškiamų reikalavimų. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir byloje esantis atsakovės vadovo 2019-07-09 atsakymas į ieškovės raštą Nr. 215 „Dėl 2018-06-08 sutarties Nr. 2-38/2018 darbų vėlavimo“. Minėtame atsakyme atsakovės vadovas nurodė, jog atsisako apmokėti 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAG0005023 už sunaudotas papildomas medžiagas 12 594,24 Eur sumai, bei 2019 m. birželio 21 d. kompensacinį dokumentą Nr. DELSP20190621 – paskaičiuotus delspinigius už darbų vėlavimą 12 642 Eur sumai, kadangi 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MAG0005023 neatitinka tikrovės, reikalinga abiejų šalių atstovų peržiūra, sutikrinant panaudotų medžiagų kiekius (sąskaitoje pateikti netikslūs skaičiai, kiekiai), o 2019 m. birželio 21 d. kompensacinis dokumentas Nr. DELSP20190621 paskaičiuojant delspinigius žymiai viršytas ir neatitinka tikrovės. Priminė, kad ieškovė iki šiol nėra sumokėjusi 19 550 Eur už atliktus darbus pagal 2019 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEI0000087. Atsakyme taip pat nurodyta, kad visa ieškovės nesumokėta skola atsakovei sudaro 26 552,20 Eur, bei pažymėta, kad dėl skolų suderinimo buvo kreiptasi į ieškovės buhalteriją, tačiau suderinti skolas ir pasirašyti skolų suderinimo aktą, atsakyta. Atsakovė šiuo atsakymu prašė ieškovės apmokėti sąskaitą DEI0000087, atlikti skolų suderinimą, pasirašant skolų suderinimo aktą sutartai dienai, perskaičiuoti delspinigius už laiku neatliktus darbus, peržiūrėti ir patikslinti gautų ir panaudotų medžiagų kiekį pagal faktą.
29. Taigi remiantis atsakovės vadovo 2019-07-09 atsakymu į ieškovės raštą Nr. 215 „Dėl 2018-06-08 sutarties Nr. 2-38/2018 darbų vėlavimo“ matyti, jog atsakovės vadovas minėtu atsakymu nebuvo pareiškęs kategoriško nesutikimo su ieškovės pozicija dėl delspinigių už darbų vėlavimą ir medžiagų perviršio egzistavimu. Teismo vertinimu, šiame atsakovės atsakyme yra kvestionuojami delspinigių ir medžiagų perviršio sumų dydžiai, tačiau ne pats delspinigių ir medžiagų perviršio egzistavimas faktas.
30. Teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs 2020 m. sausio 21 d. akto dėl skolų suderinimo ir atsakovės apskaitos dokumentų, į kuriuos buvo įtraukta ir ieškovės 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0005023 ir Kompensacinis dokumentas Nr. DELSP2019.06.21, sudarymo aplinkybes, konstatuoja, jog atsakovė iš savo pusės buvo pripažinusi ieškovės šioje byloje reiškiamus reikalavimus ir juos tenkino įskaitymu, po kurio buvo patvirtintas ieškovės skolos atsakovei 1 315,99 Eur likutis, kuris buvo patvirtintas ieškovės bankroto byloje.
31. Tačiau šiame kontekste, teismo vertinimu, svarbu pažymėti, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tarpusavio skolų suderinimo akto įrodomosios reikšmės, išaiškino, kad tarpusavio skolų suderinimo aktas nors ir yra įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio, tačiau šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu ar iš viso su aktu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokį aktą ar jame nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1326/2000; 2000 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1214/2000). Tačiau pastebėtina, jog kasacinio teismo praktikoje skolų suderinimo aktas nelaikomas sandoriu. Atitinkamai, jį nebūtina pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Teismų praktikoje laikoma, kad jei skolų suderinimo aktai fiksuoja neatitinkančią tikrovės skolą, tokie suderinimo aktai negali sukelti šalims teisinių pasekmių. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio. Todėl faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2004 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2004; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008).
32. Taigi atsakovei, nagrinėjamu atveju nesutinkant su ieškovės ieškiniu pareikštais reikalavimais dėl skolos už medžiagų perviršį ir delspinigių priteisimo, bei su 2020 m. sausio 21 d. skolų suderinimo aktu ir teikiant į bylą įrodymus, kuriais siekia nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus, teismas toliau šiame sprendime atskirai pasisakys dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 12 594,21 Eur skolą už viršytas medžiagas pagal 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005023 ir reikalavimo priteisti iš atsakovės 12 642 Eur delspinigių pagal 2019 m. birželio 21 d. Kompensacinį dokumentą Nr. DELSP2019.06.21
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 12 594,21 Eur skolą už medžiagų perviršį.
33. Byloje tarp šalių ginčo dėl to, jog rangos darbams reikalingas medžiagas pagal sutartį savo sąskaita įsipareigojo tiekti ieškovė, nėra. Tarp šalių sudarytos rangos sutarties 7 priedo 2 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu subrangovas (atsakovė) sunaudoja daugiau medžiagų nei nurodyta išklotinėje ar kiekių žiniaraštyje (leidžiama išeiga 10 proc.), tai trūkstamą kiekį medžiagų perka savo sąskaita. Ieškovės teigimu, atsakovė viršijo leistiną sunaudoti medžiagų kiekį, todėl yra skolinga ieškovei 12 594,21 Eur sumą (už tokią sumą tiekėjai ieškovės sąskaita pristatė atsakovei medžiagų, kurios viršija sutartyje nustatytus leistinus sunaudoti medžiagų kiekius). Atsakovė, nesutikdama su šiuo reikalavimu, nurodė, jog ieškovė nepagrindė, kad atsakovė būtų sunaudojusi didesnį medžiagų kiekį, nei numatyta sutartyje, kurių perviršį turėtų pareigą padengti; nėra aiškus pats medžiagų perviršio paskaičiavimo mechanizmas.
34. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiga įrodyti, kad atsakovė viršijo leistiną sunaudoti medžiagų kiekį ir kad atitinkamai ieškovė turi teisę reikalauti 12 594,21 Eur sumos už medžiagų perviršį tenka ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai). Reikalavimą priteisti nurodytą sumą ieškovė grindė ieškovės tuometinio statybos direktoriaus D. D. atliktais paskaičiavimais ir jų pagrindu atsakovei 2019 m. birželio 21 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 12 594,21 Eur sumai, 2020 m. sausio 21 d. aktu dėl skolų suderinimo, atsakovės apskaitos dokumentų, į kuriuos buvo įtraukta ir ieškovės 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0005023. Teismo vertinimu, šie į bylą ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovei ginčijant sunaudotų medžiagų perviršį, nėra pakankami reikalavimui dėl 12 594,21 Eur įsiskolinimo už medžiagų perviršį pagrįsti.
35. Minėtoje ieškovės statybos direktoriaus D. D. sudarytoje lentelėje nurodytas projektinis medžiagų kiekis, nupirktas medžiagų kiekis, ir skirtumas tarp jų, kurį ieškovė laiko kaip atsakovės sunaudotą medžiagų perviršį. Bylą nagrinėjant iš naujo buvo keliamas klausimas, kuo vadovaujantis buvo nustatytas minėtoje lentelėje nurodytas projektinis medžiagų kiekis ir atitinkamai, kaip buvo paskaičiuotas medžiagų perviršis. Ieškovės atstovas šios faktinės aplinkybės negalėjo paaiškinti, jokių papildomų įrodymų taip pat nepateikė, tačiau rėmėsi ta aplinkybe, jog atsakovė aktu įskaitydama ieškovės reikalavimą pagal 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005023, kurios pagrindu yra medžiagų perviršis, atsakovė patvirtino ieškovės reikalavimo teisę medžiagų perviršio pagrindu egzistavimą, o 5592,01 Eur dalyje tokį reikalavimą tenkino (įskaitydama), kas, ieškovės teigimu, patvirtina ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Tačiau teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovė buvo patvirtinusi ieškovės reikalavimo teisę medžiagų perviršio pagrindu egzistavimą, o 5592,01 Eur dalyje tokį reikalavimą tenkino (įskaitydama), nesudaro pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog ieškovės reikalavimas dėl 12 594,21 Eur įsiskolinimo už medžiagų perviršį yra visiškai pagrįstas ir įrodytas. Minėta aplinkybė taip pat neatleidžia ieškovės nuo jos pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškiniu pareikštus reikalavimus. Kaip minėta, tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių skolų suderinimo akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio.
36. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, bylos medžiagoje nėra dokumento, kuriame būtų nurodytas projektinis sunaudotinų medžiagų kiekis; ieškovė tokio įrodymo nepateikė. Susipažinęs su Rangos sutarties priede Nr. 1 esančia lokaline sąmata, teismas pastebi, jog minėtoje sąmatoje yra nurodyti darbų, bet ne medžiagų kiekiai projektiniai kiekiai. Remiantis Sutarties priede Nr. 3 „Techninio darbo projekte Nr. MG-17-05“ esančiu Sąnaudų kiekių žiniaraščiu, taip pat matyti, jog jokie konkretūs medžiagų kiekiai nėra detalizuoti, o tiek kiek nurodyti, pažymėtos tik pagrindinės medžiagos (pavyzdžiui, „Fasadinės plytelės“ lentelės 42 eilutė). Šiame žiniaraštyje pateikti aprašymai atitinka lokalinę sąmatą, kurioje, kaip minėta, pateikti duomenys apie darbų kiekius ir kainas, bet ne apie medžiagas. Taip pat pastabose pažymėta, kad „Techninio darbo projekto etape šių darbų kiekiai yra orientaciniai ir rengiami pagal sustambintą darbų nomenklatūrą“; „Medžiagų ir gaminių sąnaudų normos apskaičiuotos neįvertinant pataisų dėl objektyviai susidarančių gamybos atliekų ar natūralių netekčių“. Tuo pačiu, analizuodamas šį projektą, teismas pastebi, kad atitinkamų darbų atlikimui reikalingos ir įvairios tvirtinimo detalės, kurios yra aprašomos (pavyzdžiui, mūrvinės, plytelių laikikliai (kronšteinai), kitos tvirtinimo detalės), netgi pateikiami pavyzdžiai, tačiau nenurodyti konkretūs sunaudotini kiekiai. Taigi išanalizavęs Sutartį su priedais, bei 2017 m. daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte esantį medžiagų, gaminių ir darbų kiekių žiniaraštį MG-17-05-TDP-SAK-MŽ, teismas nenustatė dėl kokio konkretaus medžiagų kiekio šalys buvo susitarusios. Atskirai pažymėtina, jog rangos darbams reikalingas medžiagas pagal sutartį savo sąskaita įsipareigojo tiekti būtent ieškovė, kuri, kaip patvirtina byloje esantis šalių susirašinėjimas, buvo prašiusi atsakovės medžiagų neskaičiuoti.
37. Pagal ieškovės statybos direktoriaus D. D. lentelėje pateiktus skaičiavimus, be kita ko, nustatyta, kad keramikinės plytelės nupirktas kiekis leidžiamos išeigos ( t. y. 10 proc.) neviršija, nes skirtumas yra 3,4 proc. Leidžiamos išeigos neviršija ir apšiltinimo medžiagų (vatos extra ir Was)) nupirktas kiekis (atitinkamai 6,3 proc. ir 4,4 proc.), kas, teismo vertinimu, sudaro papildomą pagrindą abejoti ieškovės reikalavimo dėl 12 594,21 Eur įsiskolinimo už medžiagų perviršį pagrįstumu. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad nurodomoje lentelėje, kai kurie medžiagų kiekiai, grafoje „Projektinis kiekis“ įrašyti ranka, nurodant itin mažus kiekius. Kaip teisingai bylos nagrinėjimo metu pastebėjo atsakovė, sunkiai tikėtina, kad rangovas (ieškovė), kurio veikla yra (buvo) statyba, nežinotų ar nebūtų numatęs, kad profilių montavimui ar apdailos medžiagų (pavyzdžiui, plytelių) tvirtinimui, reikalingos tvirtinimo detalės, nors apdailos medžiagų įsigijimas numatytas. Tvirtinimo medžiagomis laikomi kabliukai, kurių įsigijimas, pagal ieškovės pateiktą lentelę apskritai nebuvo numatytas, nors tokie kabliukai reikalingi apdailos (plytelių) tvirtinimui. Atitinkamai, profilių montavimui taip pat reikalingos papildomos medžiagos, tokios kaip pavyzdžiui mūrvinė, betonvinė, savisriegis, sandarinimo tarpinė ir pan. Tokiame kontekste, teismo vertinimu, net jeigu ieškovė ir nebuvo apskaičiavusi, kad reikalingos tvirtinimo detalės ir neplanavo jų įsigyti, tokias išlaidas ir turi apmokėti pati ieškovė, kadangi šalių sutartis numatė, kad medžiagas subrangovui tiekia rangovas (ieškovė). Sutartis nenumatė jokių medžiagų tiekimo išimčių, t. y., kad darbus atliekančiam subrangovui nebus tiekiamos tvirtinimo detalės ar pan. Pastebėtina ir tai, kad kai kurių medžiagų (pvz. vatos, vejos borto, profilio aliuminio T) vieneto kaina, nurodyta tiek minėtoje lentelėje, tiek ir 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0005023, yra didesnė, palyginti su ta, kuri yra nurodyta ieškovės į bylą pateiktuose sąskaitose faktūrose. Taigi vien ieškovės statybos vadovo sudaryta lentelė, kurioje nurodytas projektinis medžiagų kiekis, nepagrindžiant ir nesant įrodymų, iš kur jis nustatytas, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė įrodė atsakovę viršijus sutartyje numatytą medžiagų kiekį.
38. Teismas konstatuoja, jog ta aplinkybė, kad ieškovė pateikė įrodymus apie įsigytas medžiagas iš tiekėjų, savaime taip pat neįrodo, kad atsakovė sunaudojo daugiau medžiagų nei numatyta sutartyje (įskaitant leistiną išeigą). Minėti dokumentai patvirtina, kad ieškovė pirko tam tikras statybines medžiagas, tačiau ieškovei nepagrindus, dėl kokio leistino medžiagų kiekio bylos šalys susitarė, nėra įmanoma nustatyti, ar buvo/koks buvo medžiagų perviršis. Be to, kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytojas ( t. y. atsakovės vyr. finansininkas) D. Š., už medžiagų perviršį turėjo būti išrašyta nė PVM sąskaita faktūra, o kompensacinė sąskaita už medžiagų perviršį, neišvardinant medžiagų, o tas medžiagas nurodant atskirame akte su abiejų šalių suderintais parašais, taip pat prie minėtos sąskaitos faktūros turėjo būti pateiktas transportavimo važtaraštis už suteiktas transporto paslaugas. Tačiau byloje tokių duomenų nėra.
39. Pažymėtina, jog rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
40. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė pateikto ieškinio pagrįstumo (CPK 178 str.).
41. Taigi aukščiau nurodyti argumentai ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą ieškinio reikalavimą dėl 12 594,21 Eur skolos už medžiagų perviršį priteisimo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, kadangi ieškovė neįrodė atsakovę viršijus sutartyje numatytą medžiagų kiekį.
Dėl delspinigių priteisimo.
42. Rangos sutarties 7.3 punkte įtvirtinta, kad jeigu atsakovė vėluoja atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę pagal įkainotos veiklos grafike pateiktą vykdymo grafiką ir nepateikia rangovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, ieškovė gali pareikalauti delspinigių dėl vėlavimo, kurių dydis yra 0,05 proc. nuo sutarties kainos per dieną. Ieškovė turi teisę taikyti atsakovei delspinigius, kuriuos ieškovei paskaičiavo užsakovas. Delspinigiai negali būti reikalaujami, jei vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovės.
43. Pagal šalių sudarytą sutartį rangos darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. rugsėjo 28 d. (sutarties 7.1 punktas). Byloje nėra ginčo dėl to, kad darbai iki sutartyje nustatyto termino nebuvo atlikti. Kita vertus, abi šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad šalių susitarimu sutartyje nurodytas darbų užbaigimo terminas buvo pratęstas. Ieškovė, įvertinusi šalių 2019 m. birželio mėn. – 2019 m. liepos mėn. susirašinėjimo turinį, procesiniuose dokumentuose nurodė, jog šalims pratęsus darbų atlikimo terminą, statybos rangos darbai pagal sutartį turėjo būti baigti iki 2019 m. balandžio 12 d. Atsakovė šios aplinkybės iš esmės neginčijo.
44. Ieškovės teigimu, statybos rangos darbai iki šalių pratęsto termino taip pat nebuvo baigti. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas 2019 m. kovo 28 d. abiejų šalių atstovų pasirašytas statybos darbų atlikimo ir perdavimo aktas, iš kurio turinio matyti, kad iš viso atsakovė šio akto pasirašymo datai buvo atlikusi 78 proc. rangos sutartyje nurodytų darbų. Ieškovės teigimu, šis aktas yra paskutinis, daugiau jokių darbų atsakovė neatliko. Atsakovė šios aplinkybės nepaneigė; byloje nėra duomenų, kad atsakovė po šio akto pasirašymo būtų vykdžiusi daugiau darbų.
45. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad atsakovė vėlavo atlikti statybos rangos darbus, todėl jai kyla sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
46. Bylą nagrinėjant iš naujo, ieškovė, remdamasi 2019 m. birželio 21 d. Kompensaciniu dokumentu Nr. DELSP2019.06.21, kurį 2020 m. sausio 21 d. aktu dėl skolų suderinimo buvo pripažinusi atsakovė ir buvo įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą, prašė priteisti iš atsakovės 12 642 Eur delspinigius. Ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą, o ieškovė prašė jį atnaujinti.
47. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties terminų atnaujinimo taisyklės taikomos taip pat ir sutrumpintiems ieškinio senaties terminams (CK 1.132 straipsnis).
48. Nors ieškinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatyme įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Jei teismas konstatuoja, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; kt.).
49. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą grindė tuo, jog dėl itin didelio kiekio ieškovės dokumentų sandorių patikrinimas buvo apsunkintas; bankroto administratorius buvo aktyvus, tikrindamas sandorius; dėl šalyje įvesto karantino ir su tuo susijusių ribojimų buvo apsunkintas bankroto administratoriaus darbas bei sandorių patikrinimas; pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus. Tuo tarpu atsakovė kvestionuodama tokius ieškovės teiginius, pažymėjo, kad bankroto administratorius prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, kuris pasibaigė 2019-10-12, t. y. dar prieš įmonei iškeliant bankroto bylą ir įmonės vadovams perduodant dokumentus bankroto administratoriui.
50. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, buvęs ieškovės vadovas į teismą su prašymu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi dar 2019 m. liepos 19 d. Ieškovei bankroto byla buvo iškelta 2019-09-19 Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau minėta nutartis įsiteisėjo tik 2019 m. lapkričio 7 d., kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria buvo išnagrinėtas trečiojo asmens atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria UAB „Magirnis“ buvo iškelta bankroto byla.
51. Taigi įvertinęs ieškovės nurodytus argumentus, aplinkybę, jog byla pareikšta siekiant apginti bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių interesus, bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovei bankroto byla buvo iškelta 2019 m. rugsėjo 19 d., kai dar nebuvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių pareikšti, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių pareikšti.
52. Kaip minėta, ieškovė, remdamasi 2019 m. birželio 21 d. Kompensaciniu dokumentu Nr. DELSP2019.06.21, kurį 2020 m. sausio 21 d. aktu dėl skolų suderinimo buvo pripažinusi atsakovė ir buvo įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą, prašė priteisti iš atsakovės 12 642 Eur delspinigius.
53. Bylos duomenimis, ieškovės prašomi priteisti 12 642 Eur delspinigiai, nurodyti 2019 m. birželio 21 d. Kompensaciniu dokumentu Nr. DELSP2019.06.21 yra paskaičiuoti tokiu principu – 70 d. x 180,60 Eur delspinigiai už dieną.180,60 Eur delspinigiai už dieną yra paskaičiuoti taikant 0,05 proc. delspinigių už dieną normą nuo visos sutarties sumos pasirašytos tarp užsakovo ir rangovo (ieškovės), nors Sutarties 7.3 punkte šalys buvo susitarusios, kad jeigu atsakovė vėluoja atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę pagal įkainotos veiklos grafike pateiktą vykdymo grafiką ir nepateikia rangovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, ieškovė gali pareikalauti delspinigių dėl vėlavimo, kurių dydis yra 0,05 proc. nuo šios Sutarties (t. y. sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės) kainos (t. y. 115 000 Eur) per dieną.
54. Nesutikdama su ieškovės reikalavimu dėl 12 642 Eur delspinigių priteisimo, atsakovė nurodė, kad tokio dydžio delspinigiai yra neprotingo dydžio, todėl prašė juos sumažinti.
55. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad esamojoje situacijoje, kai atsakovė patvirtino ir net apskaitė savo apskaitoje 12 642 Eur dydžio delspinigius, sutartinės netesybos neturėtų būti mažinamos. Tačiau teismas nesutinka su tokiais ieškovės teiginiais, kadangi sutartinių netesybų pripažinimas iš atsakovės pusės nesudaro pagrindo atmesti atsakovės prašymą dėl netesybų mažinimo.
56. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose apibrėžtos ir teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-409/2010).
57. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).
58. Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Neprotingai didelių netesybų sumažinimo dydis yra fakto klausimas ir teismas spręsdamas, iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, kiekvienu atveju vertina konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010).
59. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
60. Be to, kasacinis teismas savo išaiškinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).
61. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja abi delspinigių mažinimo sąlygos – skolininkas (atsakovė) yra įvykdžiusi dalį prievolės (atlikusi didesniąją dalį darbų pagal rangos sutartį) ir ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl yra pagrindas juos mažinti, ypač turint omenyje, kad panašus delspinigių dydis būtų taikomas ir visų prievolių pagal Sutartį vėlavimo atveju.
62. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, be kita ko, 12 642 Eur priskaičiuotų netesybų dydį (kuris buvo paskaičiuotas nuo visos sutarties sumos pasirašytos tarp užsakovo ir rangovo (ieškovės), o ne nuo rangovo (ieškovės) ir subrangovo (atsakovės) pasirašytos konkrečios Rankos sutarties sumos), šalių sudarytos Sutarties kainą (115 000 Eur be PVM), įvykdytos prievolės dalį (atsakovė buvo atlikusi 78 proc. darbų pagal Sutartį), aplinkybę, jog ieškovei ir atsakovei Sutartimi nustatytų dydžiai skiriasi, t. y. ieškovei buvo nustatyta galimybė prašyti daugiau nei dvigubai didesnių delspinigių, nei atsakovei (Sutarties 7.3 punktas ir 3.10 punktas), tai, kad atsakovė ieškovei delspinigius galėjo skaičiuoti tik nuo neapmokėtos sumos, bet ne nuo visos kainos, tai, jog pati ieškovė ne kartą vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus - tiek savalaikiai tiekti medžiagas (be medžiagų neįmanoma atlikti jokių rangos darbų), tiek laiku atsiskaityti su atsakove, bei tai, jog abi šalys juridiniai asmenys, besispecializuojantys statybų versle, teismas ieškovės prašomus priteisti 12 642 Eur dydžio delspinigius mažina iki 4000 Eur sumos. Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad toks netesybų mažinimas pažeistų rangos sutarties šalių laisvės principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) ir (ar) būtų akivaizdžiai nesuderinamas su prievolės šalių interesų pusiausvyros principais, t. y. su atsakovės interesu, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, taip pat ir su ieškovės interesu, kad netesybos atliktų sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją (CK 6.71, 6.72 straipsniai).
63. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistini 4000 Eur dydžio delspinigiai. Tokio dydžio delspinigiai, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, atsakovė nors ir pavėluotai, bet atliko didžiąją dalį darbų, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, pati ieškovė vėlavo atsiskaityti pagal sutartį ir pristatyti medžiagas, teismo vertinimu, laikytini pakankami, atitinka teisingumo ir protingumo principus.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
64. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
65. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniais asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, jeigu įstatymais ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Ieškinį tenkinus iš dalies ir esant ieškovės prašymui, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 4000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
66. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
67. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 3850 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 4755,30 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (3850 Eur) ir atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (4755,30 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįsti, atitinkantys Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus.
68. Vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, būtina nustatyti, kokia apimtimi ieškinys buvo patenkintas, o kokia atmestas. Bendra ieškinio reikalavimo suma sudarė 25 660,86 Eur.
69. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje e2-3345-1101/2021, priteisė ieškovei BUAB ,,Magirnis“ iš atsakovės UAB ,,Deivantos statyba“ 424,65 Eur skolą už įrangos nuomą. Ši Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo dalis (t. y. dėl 424,65 Eur skolos už įrangos nuomą priteisimo) apeliacinės instancijos teismo buvo palikta nepakeista. Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas šiuo teismo sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4000 Eur delspinigių.
70. Taigi, teismas ieškinį tenkino priteisdamas ieškovei iš viso 4424,65 Eur (4000 Eur (suma priteista šiuo teismo sprendimu) + 424,65 Eur (suma priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje e2-3345-1101/2021), t. y. iš viso tenkino 17,24 proc. visų ieškinio reikalavimų, o likusioje dalyje 21 236,21 Eur (82,76 proc.) ieškinį atmetė. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 663,74 Eur (3850 Eur x 17,24 proc./100) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 3935,49 Eur (4755,30 Eur x 82,76 proc./100) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės bankroto proceso administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis; JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punkte).
71. Ieškinį patenkinus iš dalies, į valstybės biudžetą iš atsakovės priteisiamas 99,64 Eur (578 Eur x 17,24 proc./100) žyminis mokestis už ieškinį ir 89,13 Eur (517 Eur x 17,24 proc./100) žyminis mokestis už apeliacinį skundą, iš viso 188,77 Eur, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis)
72. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Deivantos statyba“, juridinio asmens kodas 302715045, ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Magirnis“, juridinio asmens kodas 124600620, 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 663,74 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt trijų eurų ir 74 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Magirnis“, juridinio asmens kodas 124600620, bankroto proceso administravimui skirtų lėšų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Deivantos statyba“, juridinio asmens kodas 302715045, 3935,49 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų trisdešimt penkių eurų ir 49 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Deivantos statyba“, juridinio asmens kodas 302715045, 188,77 (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 77 ct) žyminį mokestį.
Išaiškinti atsakovei, kad valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marina Vladimircevienė