Civilinė byla Nr. 2-2043-330/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00351-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.4; 3.4.4.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ (byloje – atsakovės) direktoriaus Alvydo Stankevičiaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1357-777/2017 pagal ieškovų Vidmanto Taurinskio, Aridono Mockaičio, Vladislavo Kleinausko, Jono Košio, Benedikto Paulausko, Vilmos Šlevinskienės, uždarosios akcinės bendrovės „Green group“, uždarosios akcinės bendrovės „Arkainas“, uždarosios akcinės bendrovės „Ranga“, uždarosios akcinės bendrovės „Virkonsta“ pareiškimus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pilkasis granitas“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ direktoriaus Alvydo Stankevičiaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pilkasis granitas“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Atostogų parkas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Gistona“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai Vidmantas Taurinskis, Aridonas Mockaitis, Vladislavas Kleinauskas, Jonas Košys, Benediktas Paulauskas, Vilma Šlevinskienė pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Pilkasis granitas“. Nurodė esantys atsakovės kreditoriai, su jais buvo sudarytos darbo sutartys, tačiau nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2016 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius. Bendra atsakovės įsiskolinimo suma ieškovams yra 4 176,17 Eur. Ieškovų nuomone, atsakovė yra nemoki.
2. Ieškovė UAB „Green group“ nurodė esanti atsakovės kreditore, atsakovės įsiskolinimo suma yra 34 126,80 Eur. Ieškovė UAB „Arkainas“ nurodė esanti atsakovės kreditorė, atsakovės įsiskolinimo suma yra 21 730,95 Eur. Ieškovė UAB „Ranga“ nurodė, kad yra atsakovės kreditorė, atsakovės įsiskolinimo suma yra 18 280,07 Eur.
3. Atsakovė UAB „Pilkasis granitas“ nesutiko su reikalavimais dėl bankroto bylos iškėlimo, tvirtino esanti moki. Nurodė turinti turto už 1 054 793,59 Eur, bendra kreditoriams mokėtina suma yra 523 762,64 Eur, pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Atsakovė nurodė ataskaitiniu laikotarpiu gavusi 83 900,16 Eur pelno, nėra skolinga valstybės biudžetui bei turinti 137 325,96 Eur debitorinių skolų, kurias atgavusi atsiskaitys su kreditoriais. Nurodė, kad turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau vykdo prisiimtus finansinius įsipareigojimus, atlieka darbus, bendrovėje dirba daug darbuotojų, pagal esamas galimybes vykdo atsiskaitymus su tiekėjais, siekia susitarti dėl skolų dengimo. Nurodė, kad su ieškovais V. Taurinsku, A. Mockaičiu,  V. Kleinausku, J. Košiu, B. Paulausku, V. Šlevinskiene iš dalies atsiskaitė. Atsakovė su UAB „Arkainas“ ir UAB „Green group“ nurodytais įsiskolinimais nesutinka, šie įsiskolinimai yra ginčytini. Nurodė, kad bankroto procesu siekiama ginčytinų skolų atgavimo.
4. Ieškovas UAB „Pilkasis granitas“ direktorius Alvydas Stankevičius pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Ieškovas nurodė, kad įmonė turi finansinių sunkumų, tam įtakos turėjo objektyvios aplinkybės: 2016 metais atliekant rangos darbus, kurių kainos buvo nustatytos 2015 ir 2016 metais, jų pelningumui įtakos turėjo darbuotojų poreikio bei darbo užmokesčio fondo pasikeitimas, tuo tarpu rangos sutartyse nebuvo numatytos galimybės peržiūrėti darbų kainas projektų įgyvendinimo eigoje. Įmonė dėjo pastangas optimizuoti veiklą, kas leido per pirmąjį 2017 metų pusmetį gauti pelno. Finansiniams sunkumams įtakos turėjo ir tai, jog užsakovai neatsiskaitė sutartyse numatytais terminais. Atsakovė tikisi atgauti tiekėjų skolas.
5. Įmonės vadovas nurodė, kad bendrovė nėra nutraukusi veiklos – ji perka medžiagas ir paslaugas iš tiekėjų, parduoda prekes ir paslaugas pirkėjams. Iki 2017 m. birželio 30 d. bendrovės pardavimo pajamos siekė 750 147,39 Eur. Jos vykdoma veikla yra pelninga. Atsižvelgiant į proceso metu planuojamas gauti sumas iš debitorių bei bendrovės savininkų įnašus, bendrovė turi realias galimybes įgyvendinti restruktūrizavimo metmenyse numatytus uždavinius bei atsiskaityti su kreditoriais. Įmonė atitinka kitas restruktūrizavimo procesui pradėti būtinas sąlygas.
6. Įmonės vadovas teismui pateikė didžiausių kreditorių I. Stropuvienės gamybinės – komercinės įmonės „Perkūnas“ ir Alfredo Stropaus sutikimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. AB Šiaulių bankas, I. Stropuvienės gamybinė – komercinė įmonė „Perkūnas“ ir UAB „Pilkasis granitas“ sudarė skolų perkėlimo sutartį, dėl šios priežasties AB Šiaulių bankas nebėra UAB „Pilkasis granitas“ kreditorė,  o I. Stropuvienės gamybinė - komercinė įmonė „Perkūnas“ įgijo reikalavimo teisę į UAB „Pilkasis granitas“. Pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad UAB „Pilkasis granitas“ vykdo atsiskaitymus su įmonės darbuotojais.
7. Trečiasis asmuo UAB „Atostogų parkas“ prašė atsakovei nekelti restruktūrizavimo bylos. Nurodė, kad nebuvo informuota apie ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo procesą, apie priimtą sprendimą patvirtinti bendrovės vadovo parengtus bendrovės restruktūrizavimo plano metmenis. Toks įstatymo reikalavimų pažeidimas sudaro pakankamą pagrindą reikalavimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkinti. Nesąžiningi veiksmai kituose teisminiuose procesuose sudaro pagrindą tiek teismui, tiek kreditoriams nepasitikėti UAB „Pilkasis granitas“ teismui teikiamų dokumentų objektyvumu ir tikrumu.
8. Trečiasis asmuo VSDFV Mažeikių skyrius dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad apie restruktūrizavimo procesą buvo informuotas pavėluotai, nurodė abejojantis galimybėmis pasiekti užsibrėžtų restruktūrizavimo tikslų išsaugoti įmonės mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais. Nurodė, kad įmonė manipuliuoja finansiniais duomenimis, nes restruktūrizavimo metmenyse pateikti balanso duomenys už 2015 metus nesutampa su duomenimis, pateiktais registrui už 2015 metus. Nurodė, kad įmonė nėra pateikusi VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio už 2016 metus. Trečiojo asmens nuomone, UAB „Pilkasis granitas“ nepateikė duomenų, pagrindžiančių debitorių skolų susigrąžinimo realumą ar bent jau pastangas šias sumas išieškoti. Restruktūrizavimo metmenyse nepateikti įrodymai, jog įmonė, siekdama gerinti turtinę padėtį, skolininkams pareiškė reikalavimus. Nurodė, kad įmonė 2018 metais dalį finansinių reikalavimų planuoja padengti iš dar nepasirašytų statybos rangos sutarčių, o akcininkai tik ketina, o ne įsipareigoja suteikti finansinę pagalbą. UAB „Pilkasis granitas“ VSDFV biudžetui skolinga 38 088,77 Eur. Prašė iškelti UAB „Pilkasis granitas“ bankroto bylą, nes įmonė nėra ir nebus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
9. Ieškovė UAB „Virkonsta“ prašė iškelti UAB „Pilkasis granitas“ bankroto bylą. Nurodė, kad yra UAB „Pilkasis granitas“ kreditorė, atsakovės įsiskolinimo suma yra 2 233,04 Eur.
10. Trečiasis asmuo UAB „Gistona“ nurodė, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu iš UAB „Pilkasis granitas“ buvo priteista 20 251,23 Eur skola. Nurodė, kad nepritaria restruktūrizavimo bylos iškėlimui ir prašė UAB „Pilkasis granitas“ iškelti bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi atmetė  ieškovo UAB „Pilkasis granitas“ direktoriaus  Alvydo Stankevičiaus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, iškėlė atsakovei UAB „Pilkasis granitas“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.
12. Teismas, įvertinęs pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad UAB „Pilkasis granitas“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 46,35 proc. į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Konstatavo, jog pagal šiuos duomenis įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.
13. Teismas nesutiko su ieškovės UAB „Arkainas“ argumentais dėl atsakovės turto vertės, nurodė, kad UAB „Pilkasis granitas“ 43 081,86 Eur ilgalaikio turto vertė yra reali. Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijami įsipareigojimai kreditoriams paprastai nėra priskiriami prie pradelstų įsipareigojimų. Teismas, įvertinęs atsakovės ir UAB „Green group“ nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, konstatavo, jog egzistuoja pagrindas UAB „Pilkasis granitas“ ginčijamą 34 126,80 Eur įsipareigojimą priskirti prie pradelstų įsipareigojimų, iš debitorių sąrašo pašalinti UAB „Green group“ 1 338,87 Eur įsiskolinimą, taip pat iš išankstinių apmokėjimų pašalinti UAB „Green group“ sumokėtą 14 723,28 Eur avansą. Pažymėjo, kad šis atsakovės įsipareigojimas nėra ginčijamas teisme. Dėl šios aplinkybės teismas pradelstus įsipareigojimus už 434 563,23 Eur sumą padidino 34 126,80 Eur suma iki 468 690,03 Eur; atsakovės 365 204,87 Eur atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių sumą sumažino 14 723,28 Eur suma (avansas) iki 350 481,59 Eur; atsakovės per vienerius metus gautiną 529 187,12 Eur sumą sumažino 1 338,87 Eur suma iki 527 848,25 Eur.
14. Teismas įvertinęs atsakovės ir UAB „Arkainas“ nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, UAB „Pilkasis granitas“ ginčijamą 13 495,90 Eur  įsipareigojimą priskyrė prie atsakovės pradelstų įsipareigojimų. Pažymėjo, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas nėra ginčijamas teisme. Dėl šios aplinkybės teismas UAB „Pilkasis granitas“ pradelstų įsipareigojimų dydį padidino iki 484 178,23 Eur sumos.
15. Teismas, įvertinęs atsakovės ir UAB „Ranga“ nurodytas aplinkybes, taip pat bylos medžiagą, konstatavo, kad UAB „Ranga“ nurodytos įsiskolinimo sumos nėra pagrindo priskirti prie pradelstų įsipareigojimų sumos, nes UAB „Ranga“ nepateikė duomenų, ar vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti priverstine tvarka, nepateikė duomenų apie vykdymo eigą, informacijos apie lėšas, išieškotas iš solidarios skolininkės UAB „Kontvainiai“.
16. Teismas iš byloje esančio antstolio Vaido Drungilo patvarkymo nustatė, jog UAB „Atostogų parkas“ reikalavimo pagrindas yra Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. vykdomasis raštas dėl 1 418 Eur išieškojimo. Pažymėjo, kad restruktūrizavimo metmenyse UAB „Pilkasis granitas“ įsipareigojimai kreditoriams (taip pat ir kiti finansiniai duomenys) pateikti 2017 m. birželio 30 d. duomenimis, todėl nėra pagrindo UAB „Atostogų parkas“ 1 418 Eur įsipareigojimo priskirti prie pradelstų įsipareigojimų.
17. Teismas, įvertinęs VSDFV Mažeikių skyriaus pateiktus duomenis, konstatavo esant pagrindą UAB „Pilkasis granitas“ pradelstų įsipareigojimų 484 178,23 Eur sumą sumažinti iki 471 536,87 Eur.
18. Teismas, įvertinęs tai, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimas dėl lėšų priteisimo UAB „Virkonsta“ naudai įsiteisėjo 2017 m. birželio 30 d., konstatavo esant pagrindą UAB „Pilkasis granitas“ pradelstų įsipareigojimų 471 536,87 Eur sumą padidinti 16 553,23 Eur suma iki 488 090,10 Eur.
19. Teismas pažymėjo, kad UAB „Pilkasis granitas“ 157 465 Eur finansinis įsipareigojimas AB Šiaulių bankui nėra pradelstas, todėl jis įmonės mokumo situacijos nekeičia. Įvertinęs atsakovės poziciją dėl UAB „Alitoma“ ir UAB „Metalo konstrukcijos“, kurios yra bankrutuojančios, finansinių įsipareigojimų atsakovei, teismas pripažino juos abejotinais, todėl per vienerius metus gautiną 527 848,25 Eur sumą sumažino iki 521 852,85 Eur. Teismas nurodė neturįs pagrindo išvadai dėl kitų atsakovės gautinų sumų (reikalavimo teisių) beviltiškumo.
20. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad 2017 m. birželio 30 d. duomenimis reali atsakovės UAB „Pilkasis granitas“ į balansą įrašyto turto vertė siekia 915 446,64 Eur (43 081,86 Eur materialusis (ilgalaikis) turtas, 350 481,59 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 521 852,85 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 30,34 Eur pinigai ir jų ekvivalentai), o pradelsti finansiniai įsipareigojimai – 488 090,10 Eur. Teismas apskaičiavo, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 53,32 proc. realios į bendrovės  balansą įrašyto turto vertės, t. y. viršija jos pusę. Tuo pagrindu teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki.
21. Teismas, sutiko su trečiojo asmens VSDFV Mažeikių skyriaus argumentais, kad UAB „Pilkasis granitas“ restruktūrizavimo metmenys kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės galimybių pasiekti užsibrėžtus restruktūrizavimo tikslus, išsaugoti įmonės mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais, kadangi įmonė 2018 metais dalį finansinių reikalavimų planuoja padengti iš dar nepasirašytų statybos rangos sutarčių. Akcentavo, kad UAB „Pilkasis granitas“ 2017 metais dirba pelningai, tačiau turi įsiskolinimų darbuotojams, vėluoja mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

22. Ieškovas – atsakovės UAB „Pilkasis granitas“ direktorius Alvydas Stankevičius atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti, o jo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad pradelsti įmonės įsiskolinimai sudaro 488 090,10 Eur. Į šią sumą nepagrįstai įtraukti darbai, kurie nėra priimti, t. y. nepagrįstai įtrauktos ginčytinos sumos. Ginčijami reikalavimai neturėtų būti įtraukti į pradelstų įsipareigojimų masę. Tokiu būdu teismas nepagrįstai prie pradelstų mokėjimų pridėjo 47 622,70 Eur sumą.
2. Teismas nepagrįstai į atsakovės pradelstų įsipareigojimų masę įtraukė UAB „Green group“ 34 126,80 Eur tariamą skolą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Informacijos apie vienašalį darbų perdavimą nėra. Neperdavus darbų, kreditorė neturėjo pagrindo atsakovei pateikti PVM sąskaitos faktūros.
3. Teismas nepagrįstai prie pradelstų įsipareigojimų pridėjo 13 495,90 Eur skolą kreditoriui UAB „Arkainas“. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų pasirašiusios atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą. PVM sąskaita faktūra atsakovei pateikta nepagrįstai. Atsakovė neturėjo pagrindo teisme ginčyti skolos kreditorei, kadangi kreditorė neįrodė reikalavimo pagrįstumo, nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Tokiu būdu atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 46,98 proc. į balansą įrašyto turto vertės, todėl bankroto byla iškelta nepagrįstai.
4. Teismo išvada dėl restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių abejotinumo nepagrįsta. Teismas šios išvados nemotyvavo. Teismas neatsižvelgė, kad restruktūrizavimo procesas ir yra skirtas padėti įmonei atkurti mokumą. Konkrečios priemonės turi būti nurodytos ne restruktūrizavimo plano metmenyse, o pačiame plane.
23. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VSDFV Mažeikių skyrius prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo išvada, kuria konstatuota, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos abejotinos priemonės mokumui atkurti, yra pagrįsta. Kreditorių nuomonė dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pripažintina reikšminga. Atsakovės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu.
2. Didžiąją atsakovės turto dalį sudaro debitorinės skolos. Atsakovė nepateikė duomenų apie šių skolų išieškojimo (atgavimo) realumą. Teismas, vertindamas įmonės mokumą, į šią aplinkybę turėtų atsižvelgti.
3. Atsakovė pareigą mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas pažeidžia nuo 2016 metų gegužės mėnesio. Nors atsakovės skola fondo biudžetui mokumo vertinimo metu sudarė 11 125,26 Eur, šiuo metu skola siekia 58 955,69 Eur. Delsimas iškelti bankroto bylą pažeis kreditorių interesus.
24. Trečiasis asmuo VSDFV Mažeikių skyrius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus.
25. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

26. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Pilkasis granitas“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

27. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą VSDFV Mažeikių skyrius pateikė naujus įrodymus – 2017 m. spalio 23 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. duomenis ir draudėjo pajamų operacijų ataskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, trečiojo asmens naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Byloje pateikti nauji įrodymai kartu su procesiniu dokumentu (su kuriuo jie ir pateikti) buvo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, jokių prieštaravimų dėl jų priėmimo iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo pateikta.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų, restruktūrizavimo ir bankroto procesų santykio

28. CPK 1 straipsnyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia visumą ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).
29. Įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Tokiu būdu padedama išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010). Tuomet, kai įmonė siekia būti restruktūrizuota ir atitinka reikalavimus, reikalingus restruktūrizavimo procesui pradėti, bei nėra akivaizdžių kliūčių restruktūrizavimo bylai iškelti, teismas turėtų iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m.  rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011). 
30. Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Be to, įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (ĮRĮ 9 straipsnio 2-3 dalys), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra. 
31. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai teismas gauna pareiškimą dėl bankroto bylos ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Nagrinėjamu atveju UAB „Pilkasis granitas“ vadovas pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o Vidmantas Taurinskis, Aridonas Mockaitis, Vladislavas Kleinauskas, Jonas Košys, Benediktas Paulauskas, Vilma Šlevinskienė, UAB „Green group“, UAB „Arkainas“, UAB „Ranga“, UAB „Virkonsta“– pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi įmonės nemokumas yra pagrindas atsisakyti iškelti jos restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir pagrindas iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), pirmiausia vertintina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė ĮBĮ prasme yra nemoki įmonė.

Dėl įmonės nemokumo, kaip atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą ir pagrindo bankroto bylai iškelti, vertinimo

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės UAB „Pilkasis granitas“ pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 46,35 proc. į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, t. y. įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Teismas pažymėjo, jog toks pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykis nepatvirtina, kad įmonė nemoki. Tačiau atsakovės ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų bei prieštaravimų kontekste, detaliai įvertinęs įmonės turto sandarą, teismas nustatė, kad visgi įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 53,32 proc. realios į bendrovės  balansą įrašyto turto vertės, todėl konstatavo, kad įmonė yra nemoki. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įmonės mokumo vertinimu, atskirąjį skundą pateikė ieškovas – atsakovės UAB „Pilkasis granitas“ vadovas, kuris pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime prašė iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės ginčijamus kreditorių UAB „Green group“ ir UAB „Arkainas“ reikalavimus įmonei įtraukė į atsakovės pradelstų įsipareigojimų masę. Tas lėmė neteisingą teismo išvadą apie apskųstosios nutarties priėmimo metu egzistuojantį atsakovės pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykį, leidžiantį konstatuoti įmonės nemokumo būseną. Įvertinant atskirojo skundo argumentus, konstatuotina, jog byloje, įmonės (ne) mokumo vertinimo tikslu sprendžiama, ar įmonės skolos nurodytiems kreditoriams pagrįstai pripažintos pradelstomis ir įtrauktos į bendrą pradelstų įsipareigojimų sudėtį. Apeliacinis teismas šiuo atveju turi pagrindą pritarti apelianto atskirajame skunde pateiktiems argumentams.
33. Apeliacinis teismas pažymi, kad, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą (tai aktualu tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo bylų iškėlimo atvejais), teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese ribas apibrėžia atskirasis skundas. Nagrinėjamu atveju skundą pateikė tik atsakovės UAB „Pilkasis granitas“ vadovas. Atskirojo skundo argumentų turinys leidžia konstatuoti esant ginčą dėl kai kurių atsakovės finansinių įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis su išvadomis apie įmonės (atsakovės) turto vertę byloje dalyvaujančių asmenų neapskųsta.
34. Taigi apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl apelianto ginčijamomis pavadintų atsakovės skolų (t. y. skolų, kurias atsakovė ginčija) įtraukimo į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog paprastai tuomet, kai skolininkas ginčija ieškovo (ieškovų) pareiškime dėl bankroto bylos jam iškėlimo nurodytas skolas, šios skolos neįskaičiuojamos į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne) mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju atsakovei ginčijant ieškovių pareiškime dėl bankroto bylos jai iškėlimo nurodytas skolas ieškovėms, reikia nustatyti, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamų skolų sumos, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-859/2009, 2017 m. sausio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-362-381/2017).
35. Ieškovė UAB „Green group“ nurodė, kad atsakovės UAB „Pilkasis granitas“ įsiskolinimo jai suma yra 34 126,80 Eur. Atsakovės UAB „Pilkasis granitas“ tvirtinimu, UAB „Green group“ finansinis reikalavimas grindžiamas nepasirašytu priėmimo - perdavimo aktu. UAB „Pilkasis granitas“ yra sumokėjusi UAB „Green group“ 14 723,28 Eur avansą, 2016 m. kovo 23 d. pateikė sąskaitą UAB „Green group“ dėl 1 338,87 Eur sumos už papildomas paslaugas, kurios UAB „Green group“ neapmokėjo, todėl UAB „Green group“ apskaitoma tarp atsakovės debitorių. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, rašytinę bylos medžiagą, atsakovės ginčijamą 34 126,80 Eur įsipareigojimą priskyrė prie pradelstų įsipareigojimų, pašalino iš atsakovės debitorių sąrašo UAB „Green group“, taip pat pašalino iš išankstinių apmokėjimų UAB „Green group“ naudai sumokėtą 14 723,28 Eur avansą. Teismas pažymėjo, jog priešingai nei nurodė atsakovė, UAB „Green group“ finansinis reikalavimas grindžiamas šalių pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu.
36. Apeliacinis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nurodytas bei kreditorės reikalavimo pagrindą sudarantis darbų rezultato priėmimo - perdavimo aktas sutarties šalių nėra pasirašytas (CPK 178 straipsnis, t. 1, b. l. 82). Klaidingą teismo išvadą galėjo lemti tai, jog kreditorė visus jos reikalavimą pagrindžiančius dokumentus pateikė padariusi jų kopijas abiejose lapo pusėse. Tokiu būdu 2016 m. vasario 8 d. priėmimo – perdavimo akte (t. 1, b. l. 82), t. y. lapo antroje pusėje atsirado tekstas su šalių parašais. Visgi visų kreditorės pateiktų dokumentų turinio analizė įgalina teigti, kad nurodyto bylos lapo antroje pusėje, kaip šalių pasirašytas yra fiksuojamas 2015 m. spalio 2 d. įrangos pirkimo – pardavimo sutarties priedas, kuriame nurodyta atsakovei pateikiamos įrangos specifikacija bei kaina (žr. įrangos pirkimo - pardavimo sutarties 1.1 punktą). Nagrinėjamu atveju nenustatytas įrangos perdavimo atsakovės nuosavybėn faktas (nei faktine, nei juridine prasme), nenustatyta, kad kreditorė būtų įvykdžiusi šalių sudarytos sutarties sąlygas dėl įrangos perdavimo (įforminimo) tvarkos, kuomet užsakovas (atsakovė) vengia pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą (sutarties 3.7 punktas). Vadinasi, nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog įranga buvo perduota atsakovės nuosavybėn, o atsakovė nepagrįstai (nemotyvuotai) atsisako apmokėti ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Apeliacinis teismas laikosi nuostatos, jog, esant nurodytoms aplinkybėms, UAB „Green group“ finansinis reikalavimas, kaip ginčijamas reikalavimas, neturėjo būti įtrauktas į atsakovės pradelstų įsipareigojimų sudėtį. 
37. Ieškovė UAB „Arkainas“ nurodė, kad UAB „Pilkasis granitas“ įsiskolinimo suma yra 21 730,95 Eur. UAB „Pilkasis granitas“ aiškino, kad, vadovaujantis jos apskaitos dokumentais, atsakovės skola UAB „Arkainas“ siekia 8 235,05 Eur, iš jų yra pradelsta 6 242,75 Eur suma. UAB „Arkainas“ pateikti skolos įrodymai – priėmimo - perdavimo aktai yra nepasirašyti. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, atsakovės ginčijamą 13 495,90 Eur (21 730,95 Eur – 8 235,05 Eur) įsipareigojimo dalį priskyrė prie pradelstų skolų. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų apie UAB „Arkainas“ finansinio reikalavimo ginčijimą teisme, duomenų apie nepradelstus UAB „Pilkasis granitas“ mokėjimus UAB „Arkainas“. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, UAB „Pilkasis granitas“ pateiktas 2016 m. gegužės 6 d. pranešimas dėl sutarčių nevykdymo, nėra pakankamas daryti priešingą išvadą.
38. Apeliacinis teismas iš esmės sutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį UAB „Arkainas“ reikalavimą pripažino neginčijamu ir įtrauktinu į atsakovės pradelstų įsipareigojimų masę. Byloje neneigta aplinkybė, jog ieškovės UAB „Arkainas“ reikalavimo pagrindą sudarantys priėmimo - perdavimo aktai nepasirašyti. Pažymėtina ir tai, jog atsakovės pateikti įrodymai sudaro pagrįstas prielaidas manyti, jog tarp šalių (UAB „Pilkasis granitas“ ir UAB „Arkainas“) yra kilęs ginčas dėl atliktų statybos darbų baigtumo (t. 3, b. l. 14). Teismui nepateikti duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, jog šis šalių ginčas baigtas, jog ieškovė darbų rezultatą atsakovei perdavė įstatyme ar šalių sutartyse numatyta tvarka (be kita ko, ir vienašališkai), o atsakovė kreditorės reikalavimo nevykdo nepagrįstai (nemotyvuotai). Pagal šalių sudarytas sutartis atsakovės pareiga atsiskaityti su UAB „Arkainas“ siejama su atliktų darbų priėmimu – perdavimu. Yra pagrindo daryti preliminarią išvadą (pagal šalių ribotai pateiktus įrodymus ir argumentus), jog atsakovei nekilo pareiga apmokėti dalies pateiktų PVM sąskaitų faktūrų. Apeliacinis teismas negali pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog esant tokio pobūdžio užsakovo ir rangovo (rangovo ir subrangovo) ginčui, būtent atsakovei kilo pareiga inicijuoti teisminį procesą ginčijant savo prievolę. Priešingai, manytina, kad savo pažeistas teises dėl galimai nevykdomos piniginės prievolės ar nemotyvuoto atsisakymo priimti darbų rezultatą turėtų ginti ieškovė UAB „Arkainas“. Konstatavus tarp šalių ginčą dėl atsakovės prievolės vykdytinumo, toks atsakovės įsipareigojimas pagal nutarties 34 punkte nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką neturėtų būti traukiamas į pradelstų įsipareigojimų sudėtį.
39. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta nutarties 36 - 38 punktuose, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo atsakovės UAB „Pilkasis granitas“ įsiskolinimus ieškovėms UAB „Green group“ ir UAB „Arkainas“ pripažino pradelstais ir įtraukė į įmonės pradelstų įsipareigojimų masę. Apeliacinis teismas kartu pažymi, jog šiuo atveju (ne) mokumo situacijos vertinimo tikslu buvo atliktas tik preliminarus kreditorių reikalavimų (ne)pagrįstumo vertinimas. Tokio vertinimo ribotumui įtakos turėjo tiek šalių selektyviai atrinktų duomenų neišsamumas, tiek tai, jog šio vertinimo tikslas yra tik turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio nustatymas, kiek tai reikšminga bankroto arba restruktūrizavimo procesui pradėti. Tai savo ruožtu lemia, jog toks vertinimas neturi prejudicinės galios sprendžiant dėl finansinių reikalavimų pagrįstumo iš esmės, kadangi toks finansinių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas tik specialia teisės aktų (ĮBĮ arba ĮRĮ) nustatyta tvarka sprendžiant jų tvirtinimo klausimą.
40. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovės įsipareigojimai kreditoriams UAB „Green group“ ir UAB „Arkainas“ pradelstais pripažinti be pakankamo pagrindo, o šį aplinkybė lėmė nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovės turtinė finansinė padėtis atitinka įstatyme numatytą įmonės nemokumo ribą. Apeliacinio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (nepateikus papildomų argumentų dėl įmonės turto ir įsipareigojimų sandaros) sudaro pagrindą konstatuoti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro maždaug 47 procentus turto vertės. Todėl apeliacinis teismas daro išvadą, kad nepagrįstai UAB „Pilkasis granitas“ pripažinta nemokia įmone ir tuo pagrindu tenkintas kreditorių prašymas iškelti bankroto bylą.
41. Kita vertus, net ir pritarimas pirmosios instancijos teismo nustatytam atsakovės turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykiui (teismo nurodyta, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro 53,32 proc. turto vertės), nesudaro absoliutaus pagrindo konstatuoti akivaizdaus nemokumo ir tuo pagrindu iškelti bankroto bylą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne) mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-759/2009). Nagrinėjamu atveju konstatuotas atsakovės turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis yra artimas įstatyme įtvirtintai nemokumo situacijai, o pirmosios instancijos teismo nustatytas santykis tik labai nežymiai viršija įstatyme apibrėžtą ribą. Visgi bylos duomenys patvirtina, kad įmonė realiai vykdo veiklą, kuri pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus yra pelninga, įmonės akcininkai pasirengę padėti įmonei išspręsti finansinius sunkumus, įmonė deda pastangas atsiskaityti su kreditoriais, siekia restruktūrizavimo proceso pagalba keisti veiklos modelį ir imtis kitų būtinų veiksmų, kad šio proceso metu būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. Tai reiškia, jog aptariamu atveju, sprendžiant klausimą dėl atsakovės nemokumo, prioritetas teiktinas reabilitaciniam tikslui. Pažymėtina, kad greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl teisminėje praktikoje prioritetas suteikiamas aktyvaus rinkos dalyvio išlikimui.  
42. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatyti pagrindai bankroto bylos iškėlimui, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovei UAB „Pilkasis granitas“ iškelta bankroto byla, naikintina ir šis klausimas išspręstinas iš esmės – atsisakytina atsakovei UAB „Pilkasis granitas“ iškelti bankroto bylą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo

43. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą dėl atsakovės UAB „Pilkasis granitas“ nemokumo, apskųstoje nutartyje pasisakė ir dėl pateiktų atsakovės restruktūrizavimo plano metmenų. Teismas nurodė sutinkąs su trečiojo asmens VSDFV Mažeikių skyriaus argumentais, kad restruktūrizavimo metmenys kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės galimybių pasiekti restruktūrizavimo tikslus išsaugoti įmonės mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais pajamomis, kurias įmonė planuoja gauti iš dar nesudarytų komercinių sutarčių. Taip pat teismas akcentavo tai, jog įmonės įsiskolinimai didėja, įmonė nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, skunde nurodė, kad teismas nenustatė (neidentifikavo) restruktūrizavimo plano metmenų neatitikties konkretiems teisės aktų reikalavimams. Apeliacinis teismas sutinka su šiuo apelianto argumentu.
44. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse: esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas; priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų; kreditorių sąrašas, reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės; laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias įmonė yra suteikusi tretiesiems asmenims; informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės; administravimo išlaidų sąmata. Iš minėtų nuostatų matyti, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas. Tačiau kartu tai nėra ir išsamus esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas. Restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei sunkumų pobūdį, o būsimos būklės aprašymas susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei sėkmę. Tai reiškia, kad plano metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai. Restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam restruktūrizavimo planui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Metmenyse nurodomos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane (ĮRĮ 12 straipsnis).
45. Apeliacinio teismo vertinimu, trečiojo asmens pastabėjimai dėl restruktūrizavimo plano metmenų, kuriems (pastebėjimams) be papildomos argumentacijos pritarė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog metmenys neatitinka įstatymo reikalavimų. Aplinkybė, jog atsakovė restruktūrizavimo tikslams įgyvendinti numatė gauti pajamų iš dar nesudarytų sutarčių, savaime nei patvirtina, nei paneigia metmenų pagrįstumą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams. Būtina pažymėti, kad tiek restruktūrizavimo plano, tiek jo metmenų laikotarpis apima visą restruktūrizavimo proceso trukmę. Todėl nepagrįsta tikėtis, kad įmonė gali restruktūrizavimo tikslus pasiekti disponuodama tik restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu turimais resursais (pvz., turtu ar pajamomis iš šiuo metu sudarytų ar vykdomų sutarčių).
46. Vien tai, kad rengiant ir teikiant restruktūrizavimo metmenis nebuvo pateikti įrodomieji duomenys, detaliai pagrindžiantys metmenyse nurodytų priemonių, kurias įgyvendinant bus siekiama atsiskaityti su kreditoriais, realumą, neleidžia vertinti metmenų turinio kaip pernelyg abstraktaus ar apskritai neatitinkančio ĮRĮ nuostatų. Tokių duomenų detalaus pagrindimo galima reikalauti kreditoriams sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą.
47. Pažymėtina ir tai, jog restruktūrizavimo plano parengimui yra nustatytas 6 mėnesių terminas nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Šis terminas yra pakankamas, kad būtų galima konkretizuoti restruktūrizavimo plano metmenyse trumpai apibūdintus atskirus rodiklius, o kreditoriai restruktūrizavimo plano tvirtinime užims esminį vaidmenį, nes tam, kad būtų patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas, už jį turi balsuoti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad kreditoriai dar galės išreikšti savo nuomonę svarstant konkrečius su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu bei tvirtinimu susijusius dalykus ir tik jie lems, ar galės būti toliau tęsiamas įmonės restruktūrizavimo procesas. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo manyti, kad atsakovės kreditorių teisės ir teisėti interesai per tokį gana trumpą laikotarpį iki plano tvirtinimo būtų iš esmės pažeisti.
48. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo išvada dėl restruktūrizavimo plano metmenų neatitikties teisės aktų reikalavimams grindžiama vien pritarimu byloje dalyvaujančio asmens teiginiams, prieš tai neatlikus savarankiškos teisinės ir ekonominės analizės. Esant tokioms aplinkybėms, egzistuoja pagrindas išvadai, jog restruktūrizavimo plano metmenų teisinė ir ekonominė analizė šiuo atveju pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo atlikta.
49. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
50. ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki. Kadangi tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo priemonės, teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi vertinti ne tik įmonės pateiktus finansinius dokumentus, tačiau ir jos veiksmus rinkoje, kitus su vykdoma veikla susijusius duomenis. Turi būti įvertintos realios galimybės, taikant ĮRĮ nustatytas procedūras išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). Šios priemonės preliminariai numatomos įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
51. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat, jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m.  kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-407/2012).
52. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės finansinė padėtis atitinka nemokumo būseną, kitų nutarties 49 ir 50 punktuose nurodytų sąlygų, pagrindų ir prielaidų restruktūrizavimo procesui pradėti egzistavimo iš esmės nevertino. Minėta, jog teismo išvada dėl restruktūrizavimo plano metmenų nėra pagrįsta, juolab nesudaro pakankamo pagrindo užkirsti kelią įmonės restruktūrizavimui. Todėl apeliacinės instancijos teisme padarius priešingą išvadą dėl įmonės mokumo (įmonės finansinė padėtis sudėtinga, tačiau ji neatitinka nemokumo kriterijų) bei įžvelgus reabilitacinio tikslo bei priemonių taikymo prielaidas, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atmesti įmonės vadovo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų sąlygų, nurodytų nutarties 49 ir 50 punktuose, sudaro pagrindą konstatuoti bylos dalyje prašymo iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą esmės neatskleidimą, todėl panaikinant apskųstos nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
53. Pažymėtina, kad teismas, matydamas sėkmingo įmonės restruktūrizavimo tikimybę, gali padėti šalims realizuoti jų procesines teises (CPK 8 straipsnis), būdamas aktyvus ir vykdydamas išaiškinimo pareigą gali nurodyti joms, kokius duomenis reikia pateikti ar reikalauti įrodymų savo iniciatyva (ĮRĮ 7 straipsnio 1 d ir 2 dalys, CPK 179 straipsnis), juolab kad sąžiningos pastangos atkurti normalią įmonės veiklą lemia būtinumą visapusiškai išnagrinėti restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą.
54. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos apskųstos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.

   Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti.

Klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Pilkasis granitas“ iškėlimo išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Pilkasis granitas“ bankroto bylą.

Klausimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pilkasis granitas“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas                                                                                                                               Gintaras Pečiulis