(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Sigita Kulbienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. N. ir D. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Panevėžio apylinkės teisme 2020 m. birželio 8 d. gautas pareiškėjų J. N. ir D. K. teismui pateiktas prašymas priimti ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtinti pareiškėjų sudarytą taikos sutartį dėl pareiškėjų nepilnamečio vaiko E. N. tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šalims taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą supaprastinto proceso tvarka, būtina nustatyti, ar dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, ar sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, taip pat ar nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų bei kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama. CK 6.984 straipsnyje numatyta, kad taikos sutartis dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka, negalioja.

Pažymėtina, kad savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis taikos sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. taikos sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.

Susipažinus su teismui pateikta tvirtinti pareiškėjų 2020 m. gegužės 15 d. sudaryta taikos sutartimi, nustatyta, kad pareiškėjai neteisminės mediacijos metu išsprendė tarp jų kilusį ginčą dėl nepilnametės dukros E. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

           Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.142 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo. Pagal šiuo metu galiojančią notarinę praktiką yra sudaromas vaiko tėvo ir motinos notaro tvirtinamas susitarimas. Kai minėtas susitarimas yra patvirtinamas notaro biure, vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą susitarimą dėl tėvystės pripažinimo. Šiuo pagrindu civilinės metrikacijos įstaiga įregistruoja tėvystę ir išduoda tai patvirtinantį dokumentą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai klausimą dėl nepilnametės E. N. tėvystės nustatymo išsprendė ikiteisminės mediacijos metu jų sudarytoje taikos sutartyje, kai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą šis klausimas turėtų būti išspręstas abiejų pareiškėjų notaro patvirtintu susitarimu kreipiantis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tėvystės pripažinimo. Įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl vaiko kilmės negali būti taikos sutarties objektu, o pareiškėjų sudarytos taikos sutarties tvirtinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo supaprastinto proceso tvarka netenkinamas (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

          Teismo nutartys netenkinti prašymų, kurie yra nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, išskyrus teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą, atskiraisiais skundais neskundžiamos ir įsiteisėja nuo priėmimo (CPK 582 straipsnio 11 dalis).

          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 579–582 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

prašymo netenkinti.

Atsisakyti patvirtinti pareiškėjų J. N. ir D. K. 2019 m. gegužės 15 d. pasirašytą taikos sutartį, sudarytą ne bylos proceso metu.

Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                  Sigita Kulbienė