Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-247/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2.; 1.2.3.1.; 1.2.22.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, teisėjų Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės, Rimanto Baumilo, Egidijaus Bieliūno, Valerijaus Čiučiulkos, Olego Fedosiuko, Gintaro Godos, Antano Klimavičiaus, Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės, Benedikto Stakausko, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,
gynėjui Valentinui Staugaičiui,
nukentėjusiosioms J. J., G. E.,
nukentėjusiųjų atstovui Artūrui Baužai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 132 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, o pagal BK 63 straipsnį G. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo G. V. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš dalies pakeistas, be kita ko, perkvalifikuojant G. V. nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies ir 132 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskiriant jam devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskiriant G. V. penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurias pagal BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą subendrinus apėmimo būdu, G. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiųjų ir jų atstovo bei prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
G. V. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2005 m. gruodžio 31 d., 15.20 val., iki 2006 m. sausio 1 d., 12 val., tiksliau nenustatytu laiku, name, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu supykęs dėl L. E. girtumo tyčia sudavė jai smūgį į kairę akį. Nuo galvos rotacinio judesio, kuris įvyko dėl šio smūgio, plyšus dešinio smegenų pusrutulio žievės kraujagyslei ir dėl to kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu L. E. ligoninėje mirė. Pirmosios instancijos teismas šią G. V. veiką kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 132 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, jog G. V. ketino nužudyti L. E., ir kad nors L. E. mirties priežastis buvo G. V. suduotas smūgis, tačiau kilęs šios veikos padarinys buvo atsitiktinis.
G. V. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad nenustatytu laiku neteisėtai įgijo didelį kiekį šaudmenų ir šaunamųjų ginklų, t. y. 23 mm kalibro imitacinį šovinį, 321 vienetą pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, 7 vienetus pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro šovinių, 39 vienetus pramoninės gamybos „Makarov“ šovinių, 28 vienetus pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro trumpųjų žiedinio įskėlimo šovinių, vieną pramoninės gamybos „Browning“ šovinį, 6 vienetus pramoninės gamybos revolverinių šovinių, Rusijos pramoninės gamybos graižtvinį 5,6 mm kalibro medžioklinį karabiną TOZ-16, Vokietijos pramoninės gamybos pusiau automatinį 6,35 mm kalibro pistoletą „Walther“ ir JAV pramoninės gamybos revolverį „Smith & Wesson“, kuriuos neteisėtai laikė iki 2006 m. sausio 16 d., kol juos minėtame name surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Kasaciniu skundu G. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius, teigdamas, kad jam priimti teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir esminių BPK pažeidimų, nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai ir šališkai išnagrinėjo jo ir jo gynėjo apeliacinius skundus, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos. Ši kolegija, kasatoriaus nuomone, neatsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kasatoriaus kaltės dėl L. E. mirties klausimą, neįvertino visų specialistų tyrimų bei ginčijamos komisijinės ekspertizės, kuri nepašalino esminių prieštaravimų, dėl kurių ji ir buvo paskirta, prieštaringumo. Taip pat kolegija, nuteisdama kasatorių pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, savo išvadas grindė tendencingai interpretuotais posėdžio metu apklaustų specialistų ir ekspertų paaiškinimais. Be to, ši kolegija neatkreipė dėmesio, kad byloje esantys įrodymai neįrodo kasatoriaus kaltės pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes iš šių įrodymų negalima daryti išvados, jog teismų sprendimuose nurodyti šaunamieji ginklai bei šaudmenys priklausė kasatoriui. Palikdama galioti kasatoriaus nuteisimą pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kolegija pažeidė ir nekaltumo prezumpcijos principą. Kasatorius laiko, kad esant tokioms aplinkybėms jo byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo
G. V. byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje G. V. kaltinant pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl L. E. nužudymo.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad G. V. tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip vieną smūgį L. E. į kairę akį ir kad nuo galvos rotacinio judesio, kuris įvyko dėl šio smūgio, plyšus dešinio smegenų pusrutulio žievės kraujagyslei ir dėl to kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu L. E. ligoninėje mirė, šią G. V. veiką kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 132 straipsnio 1 dalį konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, jog G. V. ketino nužudyti L. E., ir kad nors L. E. mirties priežastis buvo G. V. suduotas smūgis jai į kairę akį, tačiau kilęs šios veikos padarinys buvo atsitiktinis.
Apeliacinės instancijos teismas šią G. V. veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl L. E. mirties priežasties, tačiau konstatavo, kad G. V. L. E. nužudė netiesiogine tyčia.
Tai, kad L. E. mirė nuo galvos rotacinio judesio, kuris įvyko dėl G. V. jai į kairę akį suduoto smūgio, plyšus dešinio smegenų pusrutulio žievės kraujagyslei ir dėl to kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu, pripažino įrodyta tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas. Šios aplinkybės buvo pripažintos įrodytomis teismams įvertinus visas specialistų išvadas, byloje atliktas komisijines ekspertizes bei kitus byloje esančius įrodymus, taip pat patikrinus minėtų įrodymų vertinimą įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme metu, todėl abejoti šiomis teismų nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.
Iš pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad pirmiau nurodyto konflikto metu, kuris prasidėjo Naujųjų metų išvakarėse, įvykio vietoje, be G. V. ir L. E., daugiau nieko nebuvo. Įvykio metu L. E. buvo neblaivi, dėl to G. V. supyko ir smogė jai į galvą. Tai, be kita ko, patvirtina ir J. J. parodymai, iš kurių matyti, kad Naujųjų metų išvakarėse ji telefonu kalbėjo ir su G. V., kuris jai sakė, kad L. E. yra neblaivi, ir su L. E., kuri jai sakė, kad G. V. ją mušė. Iš bylos taip pat matyti, kad po minėto G. V. smūgio L. E. elgesys pasikeitė – iki smūgio sudavimo ji elgėsi labai aktyviai, o jau po smūgio L. E. nurimo ir konfliktas pasibaigė. L. E. užlipo į antrą namo aukštą ir daugiau nepasirodė. Tačiau G. V. į tai nekreipė dėmesio ir tik kitą dieną apie pietus pamatęs, kad gulinčiai L. E. iš burnos bėga kraujas, paskambino L. E. seseriai. Tada buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, L. E. pristatyta į ligoninę komos būsenos, kur 2006 m. sausio 7 d. mirė. Taigi teismai pagrįstai konstatavo, kad L. E. mirtį lėmusį smūgį į galvą jai sudavė konflikto metu supykęs G. V.. Tačiau pagal šias aplinkybes kvalifikuodami G. V. veiką teismai padarė skirtingas išvadas.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendyje padarytos išvados yra prieštaringos. Šis teismas nurodė, kad sunkus sveikatos sutrikdymas yra dėsningas smūgio ranka į galvą sudavimo padarinys ir kad G. V. suduodamas tokį smūgį numatė, kad gali padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, bet jis nesuprato savo veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei ir nenumatė, kad dėl jo veikos bus atimta gyvybė. Teismas, spręsdamas klausimą dėl G. V. kaltės formos, nepagrįstai atskyrė jo veikos tarpinius padarinius nuo galutinių.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo išsivystantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. L. E. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir ilgalaike koma, galvos smegenų dangalų ir plaučių uždegimu. Kraujo išsiliejimas susidarė dėl rotacinio galvos smegenų judesio plyšus smegenų kraujagyslei. Rotacinį galvos smegenų judesį bei kraujagyslės plyšimą sukėlė tiesioginis G. V. smūgis L. E. į galvą. Smūgio vietą rodo kraujosruva kairės akies viršutiniame voke. Ekspertizių aktuose nurodyta, jog tikėtina, kad per kelias valandas po patirtos mirtinos galvos traumos suteikus tinkamą medicinos pagalbą buvo galima išsaugoti L. E. gyvybę, tačiau negrįžtami gyvybei pavojingi pakitimai išsivystė dar iki pristatymo į ligoninę, į kurią L. E. buvo atvežta jau komos būsenos. Tarp G. V. veiksmų – smūgio L. E. į gyvybiškai pavojingą kūno vietą – galvą – ir padarinių – mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokie padariniai buvo tyčinio pakankamai stipraus smūgio pasekmė, šie padariniai yra dėsningi, tarp veiksmų suduodant smūgį ir atsiradusių žalingų padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos L. E. mirčiai. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (kasacinės bylos Nr. 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K–469/2007, 2K-621/2007, 2K-281/2008, 2K-27/2009 ir kt.).
L. E. ir sunkų sveikatos sutrikdymą, ir mirtį sukėlė vienas tiesioginis G. V. smūgis į galvą, o sunkus sveikatos sutrikdymas buvo tik tarpinis smūgio padarinys. Tokiu atveju kaltininko veika priklausomai nuo kaltės formos turi būti kvalifikuojama kaip tyčinis nužudymas ar neatsargus gyvybės atėmimas.
Viena iš sunkaus sveikatos sutrikdymo rūšių – kitoks sunkus suluošinimas – gali sukelti žmogaus mirtį, tačiau gali jos ir nesukelti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius galutinius padarinius, o esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę – kaip tyčinis nužudymas ar pasikėsinimas nužudyti. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 135 ir 132 straipsniuose numatytų nusikaltimų sutaptį tik tada, kai vienais veiksmais padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau mirtį sukelia kiti kaltininko veiksmai, kuriuos darydamas asmuo numatė, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti ar nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
L. E. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo pobūdis, kaltininkui numatant tokio sunkumo sveikatos sutrikdymą ir sąmoningai leidžiant tokiems padariniams atsirasti, pašalina galimybę nesuprasti veikos pavojingumo žmogaus gyvybei. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles sunkus sveikatos sutrikdymas yra regos, klausos, kalbos ir kitų funkcijų netekimas ar kitoks sunkus suluošinimas. Pagal šių taisyklių 6.6 punktą sunkus sveikatos sutrikdymas yra kitoks sunkus suluošinimas – sužalojimas, susargdinimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės. Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Minėtos pasekmės pagal taisyklių 6.6.4 punktą yra kraujo ar likvoro išsiliejimas virš kietojo ar po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiantis galvos smegenis. Operacijos metu L. E. buvo pašalinta iki 3 cm storio subdurinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu), dengusi visą smegenų pusrutulį. Toks kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu yra pavojingas gyvybei.
Asmuo, numatydamas, kad jo veikos padariniai gali būti sunkus suluošinimas – sužalojimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės, ir siekdamas ar sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti, supranta savo veikos pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numato, kad nukentėjusysis gali nuo padaryto sužalojimo mirti. G. V., numatydamas, kad gali padaryti nukentėjusiajai sunkų gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, tuo pat metu numatė ir galimybę, kad nukentėjusiajai bus atimta gyvybė. Smogdamas nukentėjusiajai į galvą G. V. suvokė, kad kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei, numatė, kad gali jai atimti gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.
Dėl to šią G. V. nusikalstamą veiką Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija teisingai kvalifikavo kaip tyčinį nužudymą.
Dėl BK 253 straipsnio 2 dalies taikymo
Šioje byloje G. V. nuteistas ir pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už neteisėtą didelio kiekio šaudmenų ir trijų šaunamųjų ginklų įgijimą bei laikymą. Kasaciniame skunde kasatorius ginčija tik šių šaudmenų ir šaunamųjų ginklų priklausymo jam faktą, nurodydamas, kad byloje esantys įrodymai neįrodo jo kaltės pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes iš šių įrodymų negalima daryti išvados, jog teismų sprendimuose nurodyti šaunamieji ginklai bei šaudmenys priklausė jam. Tuo tarpu teismai, remdamiesi sprendimuose aptartais įrodymais, tarp jų – specialistų išvadomis, taip pat įvertinę tai, kad nusikaltimo dalyko radimo vietoje buvo aptikti G. V. pėdsakai, padarė vienareikšmę išvadą, kad G. V. padarė jam inkriminuotą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje. Kasatoriaus teiginiai, kad iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, jog teismų sprendimuose nurodyti šaunamieji ginklai bei šaudmenys priklausė būtent jam, yra susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų nauju vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi. Šie teiginiai buvo išsamiai apsvarstyti ir pagrįstai paneigti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Kasaciniame skunde G. V., nesutikdamas su teismų išvadomis, kad jis kaltas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, teigia, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau konkrečių motyvų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo kasatorius nenurodo.
Tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus arba didelį kiekį šaudmenų, atsako pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota G. V. veika.
Dėl apeliacinį procesą reglamentuojančių nuostatų taikymo
Kasaciniame skunde G. V. taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus. Šie kasatoriaus teiginiai yra nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų ir priėmė nuosprendį, kuriame išdėstė motyvuotas išvadas dėl kasaciniame skunde minimų apeliacinių skundų.
Apeliacinio teismo nuosprendyje yra nurodyti ir motyvai, paaiškinantys, kodėl G. V. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmetami. Įvykio aplinkybės, kurias ginčija nuteistasis, buvo patikrintos apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo metu. Dėl šių aplinkybių, taip pat – byloje atliktų specialistų tyrimų bei komisinių ekspertizių, apeliacinės instancijos teismas padarė išsamias ir motyvuotas išvadas.
Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje savo išvadas dėl kasatoriui inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Kasatoriaus teiginiai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar bylos duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šios bylos aplinkybes ir įrodymus, buvo šališkas ar nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti kasatoriaus nuteisimą pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Kasatoriui nepalankus įrodymų vertinimas nėra pagrindas laikyti, kad įrodymai šioje byloje buvo įvertinti netinkamai.
Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius kasatoriaus ir jo gynėjo paduotų apeliacinių skundų argumentus, tarp jų – dėl įvykio aplinkybių, specialistų išvadų, ekspertizių ir kitų įrodymų vertinimo, šiuos apeliacinius skundus išnagrinėjo tinkamai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. V. kasacinį skundą atmesti.
Plenarinės sesijos pirmininkas Jonas Prapiestis
Teisėjai
Viktoras Aidukas Dalia Bajerčiūtė
Rimantas Baumilas Egidijus Bieliūnas
Valerijus Čiučiulka Olegas Fedosiukas
Gintaras Goda Antanas Klimavičius
Vytautas Masiokas Vytautas Piesliakas
Alvydas Pikelis Aldona Rakauskienė
Benediktas Stakauskas Josifas Tomaševičius
Albinas Sirvydis