Civilinė byla Nr. 2S-359-798/2014 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01066-2013-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 101; 122.4; 129.7;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. kovo 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės T. G. ir išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atskiruosius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolės T. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui J. K., išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Antstolė T. G. kreipėsi į teismą prašydama skirti skolininkui J. K. už sprendimo (įpareigojimo) nevykdymą iki 1000 Lt baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai bei nustatyti naują terminą sprendimui (įpareigojimui) įvykdyti. Pareiškėja nurodė, kad antstolės T. G. kontoroje vykdomas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-04-25 vykdomasis raštas Nr. 2-116-181/2012 dėl įpareigojimo skolininkui J. K. atlikti veiksmus, nurodytus minėto teismo 2012-05-11 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-116-181/2012 (išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija). Pastaruoju sprendimu teismas įpareigojo J. K. savo lėšomis per 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. atstatyti išardytas buto, unikalus Nr. 8594-0132-5005:0004, esančio daugiabutyje Jašiūnų gelež. st., Jašiūnų sen., Šalčininkų r., laikančiąsias konstrukcijas (t. y. perdangas, stogo konstrukcijas), kad butas atitiktų esminius statinio reikalavimus, nurodytus Statybos įstatymo 4 str. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013-07-11 nutartimi nustatė naują terminą sprendimui įvykdyti, įpareigojant jį atlikti sprendime nurodytus veiksmus iki 2013-09-30. Kadangi teismo nustatytas terminas sprendimui įvykdyti yra pasibaigęs, o 2013-10-16 surašytas neįvykdymo aktu Nr. 3.11.-V009011 konstatuota, kad vykdomajame rašte nurodytas įpareigojimas nėra įvykdytas, tai antstolė T. G. prašo skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartimi atmetė antstolės T. G. kontoros pareiškimą dėl baudos skyrimo J. K..
Teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą, pažymėjo tai, kad vykdomojoje byloje yra J. K. 2013-10-07 pranešimas, jog jis sprendimo neįvykdė, nes neturi finansinių ir fizinių galimybių tai padaryti. Jis taip pat informavo antstolę, jog kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti sprendimo įvykdymo terminą ryšium su tuo, kad statinį, kurį privalėjo atstatyti pagal teismo sprendimą, nori parduoti S. K., kuris savo ruožtu sutinka perimti visas pareigas bei atsakomybę dėl teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas, patikrinęs teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatė, kad Šalčininkų rajono apylinkės teisme iš tikrųjų nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1252-604/2013 pagal J. K. 2013-10-08 prašymą dėl teisminio proceso vykdymo termino pratęsimo. Šioje byloje Antstolė T. G. yra įtraukta dalyvauti suinteresuotu asmeniu.
Teismo vertinimu, antstolė, būdama informuota apie teisme nagrinėjamą bylą dėl įvykdymo termino pratęsimo, turėjo sustabdyti vykdomąją bylą skolininko prašymu. Taip pat teismo nuomone, antstolė nepagrįstai surašė 2013-10-16 neįvykdymo aktą bei pareiškimą dėl baudos skyrimo (CPK 8 str., 625 str. 1 d.). Teismas pripažino, jog nėra pagrindo tenkinti antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo iki bus išnagrinėta Šalčininkų rajono apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-1252-604/2013 pagal J. K. 2013-10-08 prašymą dėl teisminio proceso vykdymo termino pratęsimo.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja antstolė T. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: skirti iki 1000 Lt baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Nurodo, kad vykdomosios bylos sustabdymas ar vykdymo veiksmų atidėjimas galimas tik esant CPK 626, 627 straipsniuose įvardintiems pagrindams. Antstolės T. G. nuomone, nagrinėjamoje byloje skolininko prašymo dėl teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-116-181/2012, vykdymo termino pratęsimo faktas neatitinka CPK 625, 626, 627 straipsniuose nurodytų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų bei nedaro įtakos vykdomo teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto teisinei galiai. Pareiškėja pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas priėmė sprendimą sustabdyti sprendimo vykdymą ar pakeisti vykdymo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolė turėjo sustabdyti vykdomąją bylą. Antstolės nuomone, vykdomosios bylos sustabdymas teismo nurodytu pagrindu prieštarauja sprendimo vykdymo sustabdymo teisinio instituto paskirčiai, teismo sprendimo privalomumo principui, pažeidžia išieškotojo teises bei įstatymų saugomus interesus ir yra nesuderinamas su bendraisiais teisės principais.
2. Apeliantė pažymi, kad įstatymo leidėjas, siekdamas užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimo nutarčių ir jais nustatytų teisinių santykių stabilumą, įtvirtino teismo sprendimo vykdymo privalomumą. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad sprendimas neįvykdytas, turėjo skirti baudą (CPK 771 straipsnio 5 dalis).
3. Apeliantė nurodo, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį pirmosios instancijos teismas, skirdamas teismo posėdį, privalo pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą, datą, laiką, tačiau teismas antstolei apie tai nepranešė, tuo pažeisdamas CPK 122-124 straipsnius, 133 straipsnio 2 dalį. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė teismo posėdyje dalyvavusių asmenų.
Išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atskiruoju skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas (išieškotojas) pažymi, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį pareiškimas dėl baudos skyrimo nagrinėjamas teisme žodinio proceso tvarka, kviečiant į posėdį bylos šalis, tačiau nei pareiškėjui, nei išieškotojui nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Nurodo, kad šis procesinis pažeidimas užkirto kelią išieškotojui, įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises bei teisėtus interesus, pažeidė išieškotojo teisę į atitinkamą procesą pirmojoje instancijoje. Kadangi pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nei vieno byloje dalyvaujančio asmens, kai nei vienam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Tokio pobūdžio procesinis pažeidimas, išieškotojo nuomone, laikytinas pagrindu naikinti skundžiamą nutartį, nes eliminavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kaip išieškotojos teisę, būti išklausytai, nukentėjo bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimas, kuris turėjo įtakos teismo išvados teisingumui.
2. Apeliantas (išieškotojas) nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo motyvu dėl vykdomosios bylos sustabdymo, iš esmės nurodo tuos pačius kaip ir pareiškėjas argumentus bei pažymi, kad pagal CPK 627 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog antstolis, gavęs skolininko prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, gali atsisakyti minėtą prašymą tenkinti, nes visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą yra antstolio teisė, o ne pareiga.
3. Apeliantas (išieškotojas) nurodo, kad teismo įpareigojimo vykdymas yra prievolinio pobūdžio įpareigojimas, todėl atkreipia dėmesį į tai, kad net jei skolininkas parduos butą, teismo įpareigojimas vis tiek turės būti įvykdytas skolininkas J. K.. Kadangi jis atsisako geruoju įvykdyti teismo sprendimą, išieškotojo nuomone, jam skirtina bauda.
Išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu prašo pareiškėjos antstolės T. G. atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime sutinkama su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais papildomai nurodant, kad teismas pažeidė CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą.
Skolininkas J. K. atsiliepimo į atskiruosius skundus nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.) nėra ir negali būti absoliuti, nes CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 str.) nustatytais atvejais. Bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2009). Vienas absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų yra bylos išnagrinėjimas, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 327 str. 3 d. 1 p.).
CPK 771 str. 1 d. numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Taigi pagal CPK 771 str. 5 d. skiriamos baudos ir naujo termino sprendimui įvykdyti nustatymo klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Tai yra nurodęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad civilinė byla pagal antstolės T. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą išnagrinėta žodinio proceso tvarka, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims apie posėdžio vietą, laiką ir datą buvo praneša, todėl darytina išvada, kad šalys apie teismo posėdį šalys nežinojo. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims apie žodinį bylos nagrinėjimą, nesudarė šiems asmenims galimybės dalyvauti bylos dėl antstolės T. G. pareiškimo nagrinėjime. Tokiu būdu buvo pažeistos šių asmenų procesinės teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, kt.
Šioje byloje susiklostė situacija, kai bylos nagrinėjime nedalyvavę apeliantai savo argumentus, paaiškinimus ir atsikirtimus į juos, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nurodė tik atskiruosiuose skunduose. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui neišanalizavus šių argumentų ir dėl jų nepasisakius liko neatskleista ir bylos esmė.
Nustačius absoliutų skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų atskirai nepasisako kaip neturinčių reikšmės apeliacijos objektui (CPK 320 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
n u t a r ė :
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Antanas Rudzinskas