Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-525-189-10].doc
Bylos nr.: AS-525-189-10
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525-189/2010

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 61.1; 61.2

(S)

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. balandžio 23 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. T. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

 n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėja D. T. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir Kauno filialas) 2006 m. balandžio 24 d. ir 2006 m. birželio 8 d. spendimus; panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 334; panaikinti Kauno filialo 2009 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 1-577; panaikinti Komisijos 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 309; įpareigoti Kauno filialą patenkinti jos 2006 m. balandžio 4 d. prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune; atnaujinti terminą apskųsti Kauno filialo 2006 m. balandžio 24 d. ir 2006 m. birželio 8 d. sprendimams ir Komisijos 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimui Nr. 334.

Prašydama atnaujinti skundo padavimo terminus, nurodė, kad ji pasinaudojo ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, apskundžiant Kauno filialo 2006 m. balandžio 24 d. ir 2006 m. birželio 8 d. sprendimus. Gavusi neigiamą atsakymą, ji 2006 m. gruodžio 12 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris nurodė, kad skundas teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui. Kreipusis į pastarąjį teismą paaiškėjo, kad praleistas skundo padavimo terminas. Pareiškėja susirašinėjimo metu susirgo onkologine liga, todėl dėl savo sveikatos būklės negalėjo imtis tolesnių veiksmų, siekdama apskųsti tokius Kauno filialo sprendimus. Be to, ji savo teises gynė civiline tvarka, tačiau byla buvo nutraukta.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 11 d. nutartimi neatnaujino termino skundui dėl Kauno filialo 2006 m. balandžio 24 d. ir 2006 m. birželio 8 d. sprendimų ir Komisijos 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 334 panaikinimo ir atsisakė priimti skundą.

Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 1 dalį, aplinkybę, jog pareiškėja dėl Kauno filialo 2006 m. balandžio 24 d. ir 2006 m. birželio 8 d. sprendimų panaikinimo kreipėsi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Komisiją ir pažymėjo, jog skundą teismui pareiškėja turėjo teisę paduoti per dvidešimt dienų nuo Komisijos 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 334 gavimo dienos. Skundą dėl minėto Komisijos sprendimo pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2006 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi 2006 m. gruodžio 12 d. skundą atsisakyta priimti ir išaiškinta, kad skundas gali būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi neatnaujintas praleistas skundo padavimo terminas ir skundą atsisakyta priimti. Pareiškėja dėl paminėtų sprendimų panaikinimo kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi bylą nutraukė, nes iškelta byla nepriskirtina bendrosios kompetencijos teismui. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A10-1098/2006), pabrėžė, jog susirašinėjimas su kitomis institucijomis (kreipimasis į jas) nepateisina praleisto termino kreiptis į teismą ir negali būti pripažinta svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. AS6-219/2006) tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir išsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Terminą sprendimams apskųsti pareiškėja praleido labiau dėl savo neapsisprendimo kreiptis į tam tikrą teismą nei dėl blogos sveikatos, juo labiau, kad pareiškėjos pablogėjusi sveikata jai nesutrukdė atlikti kitus veiksmus, t. y. dėl tokių sprendimų panaikinimo kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą. Konstatavo, kad pareiškėjos nurodyta termino praleidimo priežastis (pablogėjusi sveikata) yra subjektyvaus pobūdžio elementas, todėl negali būti laikoma svarbia. Todėl atsisakė priimti skundo reikalavimus dėl Kauno filialo 2006 m. balandžio 24 d. ir 2006 m. birželio 8 d. sprendimų bei Komisijos 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 334 panaikinimo. Pažymėjo, kad pareiškėja pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. kreipėsi į Komisiją, kuri 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 309 jos skundo netenkino. Pareiškėja skunde nenurodė, kada gavo tokį sprendimą, tačiau prie skundo pridėtas VĮ Registrų centro 2009 m. gruodžio 23 d. raštas Nr. (1.14.6.-1300)s-7305 ir registruotų laiškų sąrašas patvirtina, kad pareiškėjai minėtas Komisijos sprendimas išsiųstas 2009 m. rugsėjo 17 d. registruotu paštu. Kadangi pareiškėja nenurodė sprendimo gavimo datos bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų bei atsižvelgiant į tai, kad Komisijos 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 309 pareiškėjai buvo išsiųstas 2009 m. rugsėjo 17 d. ir vertinant, kad minėtą sprendimą pareiškėja galėjo gauti per penkias darbo dienas nuo jo išsiuntimo, t. y. 2009 m. rugsėjo 24 d., minėta diena laikytina termino paduoti skundą teismui eigos pradžia. Todėl skundą dėl Kauno filialo 2009 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 1-577 bei Komisijos 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 309 panaikinimo pareiškėja turėjo teisę paduoti teismui iki 2009 m. spalio 14 d. Skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškėja padavė tik 2009 m. spalio 19 d. (išsiųsta registruotu laišku 2009-10-16), t. y. praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytą dvidešimties dienų terminą skundui paduoti, skaičiuojant nuo preziumuojamos sprendimo gavimo dienos. Kadangi pareiškėja neprašė tokio termino atnaujinti, todėl skundą atsisakė priimti. Pabrėžė, jog reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus yra išvestinis, todėl, atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, atitinkamai atsisakytina priimti ir išvestinį skundo reikalavimą.

 

II.

 

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą, ir tokį terminą atnaujinti. Atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas dėl termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas teisės aktų nuostatas taikė formaliai, visiškai neįsigilindamas į faktinę situaciją. Skundžiamais sprendimais buvo pažeistos jos teisės, tačiau ji negali tokių pažeistų savo teisių ginti teisme. Pabrėžia, jog būtent teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis termino atnaujinimui, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes. Nurodo, kad ji buvo aktyvi, gindama savo pažeistas teises. Be to, siekiant apginti pažeistas teises, pablogėjo jos sveikata.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

III.

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido skundo dėl minėtų sprendimų padavimo teismui terminą. Tačiau pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Todėl byloje svarbu įvertinti, ar pareiškėjos nurodytos priežastys (liga ir aktyvūs veiksmai, siekiant apginti galimai pažeistas jos teises) gali būti vertinamos kaip svarbios skundo padavimo teismui terminui atnaujinti.

Terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jis praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad liga ne visada yra pakankamas savarankiškas pagrindas terminui atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad liga svarbia skundo pateikimo termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo daryti įtaką sergančiojo asmens valiai ar fizinėms galimybėms paštu ar per atstovą savalaikiai paduoti skundą. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi (bylos Nr. AS6-219/2006, TA63-16/2009).

Byloje pateiktas Panevėžio miesto poliklinikos 2009 m. lapkričio 6 d. Medicininis pažymėjimas Nr. 275 (b.l. 23) patvirtina, kad pareiškėjos nurodytas susirgimas, su kuriuo ji sieja termino skundui paduoti teismui praleidimą, jai diagnozuotas 2008 m. liepos 24 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo skundžiamų sprendimų priėmimo. Todėl tokios pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvios ir svarbios priežastys termino skundui paduoti atnaujinimo požiūriu. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą dėl minėtų aktų panaikinimo, nurodė, kad toks skundas paduotinas Kauno apygardos administraciniam teismui. Kitaip tariant, pareiškėjai aiškiai nurodyta apskundimo tvarka. Pažymėtina, jog tos aplinkybės, kad pareiškėja, siekdama apginti savo galimai pažeistas teises, vėliau kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, negali turėti įtakos išvadai, jog pareiškėja pateisinamai praleido skundo padavimo teismui terminą. Tokie pareiškėjos veiksmai, kai ji, siekdama įgyvendinti savo interesus, į atitinkamas institucijas kreipėsi ne teisės aktų nustatyta tvarka, vertintini kaip išimtinai priklausę nuo pareiškėjos valios. Be to, tokios aplinkybės patvirtina ir teismo išvadą, jog pareiškėja, nepaisant jos nurodytos prastos sveikatos būklės, galėjo tinkamai pasirūpinti savo teisių gynimu. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui dėl Kauno filialo 2006 m. balandžio 24 d. ir 2006 m. birželio 8 d. sprendimų bei Komisijos 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 334 panaikinimo paduoti. Šis terminas praleistas dėl išimtinai nuo pareiškėjos valios priklausiusių priežasčių, kurios negali būti vertinamos kaip objektyvios ir svarbios termino skundui paduoti teismui atnaujinimo požiūriu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėja praleido skundo dėl Kauno filialo 2009 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 1-577 bei Komisijos 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 309 panaikinimo padavimo teismui terminą. Įvertinus bylos medžiagą, tai, jog pareiškėja neginčija tokios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, konstatuotina, jog teismas pagrįstai, nustatęs, kad terminas minėtų aktų apskundimui praleistas ir jo neprašoma atnaujinti, atsisakė priimti skundo dalį dėl tokių aktų panaikinimo. Be to, teisėjų kolegija sutinka, kad skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis iš kitų pareiškėjos reikalavimų, todėl jį taip pat pagrįstai atsisakyta priimti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a

 

pareiškėjos D. T. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

 

Teisėjai

Antanas Ablingis

 

 

 

 

Laimutis Alechnavičius

 

 

 

 

Romanas Klišauskas