Civilinė byla Nr. e2-142-186/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00410-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2

    (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ASTRĖJA solution“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje e2-398-440/2018 (buvęs Nr. e2-975-440/2017) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ASTRĖJA solution“ ieškinį atsakovei Švedijos Karalystės įmonei ALLRUM HOME AB dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ASTRĖJA solution“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Švedijos Karalystės įmonei ALLRUM HOME AB, prašydama priteisti 33 348,72 Eur skolos, 21 993,08 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės vardu atidarytose kredito įstaigų sąskaitose esančias pinigines lėšas 55 341,80 Eur sumai, arba areštuoti atsakovei priklausančias arba ateityje priklausysiančias ir šiuo metu pas trečiuosius asmenis esančias lėšas 55 341,80 Eur sumai, o nesant piniginių lėšų – areštuoti atsakovės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, priklausančius atsakovei ir esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis už ne mažesnę kaip 55 341,80 Eur sumą. Nurodė, kad ieškinio suma ieškovei yra labai didelė. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, didelė ieškinio suma bei grėsmė galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui yra pakankami pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Be to, atsakovė yra Švedijos Karalystėje registruotas juridinis asmuo, todėl ieškovei nėra aiškiai žinoma atsakovės turtinė padėtis. Atsakovė net ir po daugelio prašymų vykdyti prisiimtus piniginius įsipareigojimus nesiėmė jokių veiksmų skolai sumokėti, į raginimus nereaguoja, todėl, ieškovė mano, kad yra rimtas pagrindas abejoti atsakovės mokumu ir sąžiningumu, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės finansinei padėčiai išlaikyti nepakitusiai, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (turtą ir pinigines lėšas, kurios galėtų būti panaudotos atsiskaityti su ieškove, atsakovė gali paslėpti, parduoti ar apsunkinti daiktinėmis prievolėmis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovės UAB „ASTRĖJA solution“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas ieškinį laikė prima facie (liet. tikėtinai) pagrįstu. Nurodė, kad ieškovė motyvuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą didele ieškinio suma, bet kartu pati nurodo, kad neturi duomenų apie atsakovę, o taip pat nepateikė jokių duomenų, leidžiančių įvertinti atsakovės turtinę padėtį. Teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat nėra duomenų apie bylas, kuriose dalyvautų atsakovė. Atsižvelgiant į ieškovės byloje pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog 55 341,80 Eur yra didelė suma atsakovei. Teismas sprendė, kad atsakovės neatsiskaitymo priežastys bei ieškinio reikalavimų pagrįstumas šioje byloje dar nėra nustatyti, todėl vien tik ieškinio pareiškimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą ir taikyti atsakovės turtui apribojimus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog ieškovės nurodyti argumentai neleidžia daryti išvados, kad egzistuoja grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė UAB „ASTRĖJA solution“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovė jau ilgą laiką nevykdo skolinių įsipareigojimų, nesumoka už jai suteiktas paslaugas, pripažįsta, kad ji laukia atsiskaitymų iš savų kreditorių, vadinasi, neturi jokių kitų apyvartinių lėšų, todėl, tikėtina, kad vengdama skolinių įsipareigojimų įvykdymo ji gali tyčia realizuoti jai priklausantį turtą bei išvengti įsiskolinimo sumokėjimo.
2. Pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino aplinkybes, susijusias su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.             
3. Ieškovė pateikė naujus įrodymus: informaciją apie atsakovės finansines ataskaitas už 2013-2015 metus bei informaciją iš penkių skirtingų finansines ataskaitas viešinančių interneto svetainių Švedijoje (www.proff.se; www.allabolag.se; www.merinfo.se; www.hitta.se; www.ratsit.se), iš kurių matyti, kad visų šių svetainių skelbiami finansiniai duomenys sutampa, todėl darė prielaidą, kad jie yra teisingi. Vadovaujantis nurodytais duomenimis, atsakovės pelningumas nuo 2013 m. nėra didelis ir 2015 m. ji dirbo nuostolingai. 2015 m. pelno maržos ir nuosavo kapitalo santykio su įsipareigojimais rodikliai yra neigiami. Tai reiškia, kad jau nuo 2015 m. atsakovės trumpalaikis turtas yra mažesnis nei trumpalaikiai įsipareigojimai t. y. savo likvidžiu turtu nepadengia savo įsipareigojimų. Be to, atsakovė neturi jokio ilgalaikio materialaus turto.
4. Ieškinio suma, remiantis pateiktais duomenimis, atsakovei yra didelė ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
5. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo principo, nes neviršija ieškinio sumos. Taip pat nepažeidžia ir proporcingumo principo, nes prašoma taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtų pakankamos ir mažiausiai suvaržytų atsakovės teises.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovės finansines ataskaitas už 2013-2015 metus. Nors apeliantė atskirajame skunde nesuformulavo prašymo prie bylos medžiagos pridėti naujus įrodymus, tačiau ieškovė jais de facto (liet. iš tikrųjų) grindžia atskirojo skundo argumentus. Kadangi apeliantei būtinybė pateikti šiuos įrodymus atsirado įvertinus skundžiamos nutarties argumentaciją bei siekiant pašalinti abejones dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas minėtus naujus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik kai yra šios dvi sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
9. Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai).
10. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, nes ieškovė neįrodė antrosios iš minėtų sąlygų – grėsmės, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.
11. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, remiasi 2013-2015 m. atsakovės finansinėmis ataskaitomis teigdama, kad atsakovės veikla nėra pelninga, o 2015 m. ji buvo nuostolinga.
12. Iš pateiktų atsakovės Švedijos Karalystės įmonės ALLRUM HOME AB 2015 m. finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad 2015 m. įmonės apyvarta sudarė 9 765 SEK (Švedijos kronų), tačiau įmonė patyrė 2 984 SEK dydžio nuostolį, todėl įmonės pelno maržos (įmonės uždirbto grynojo pelno santykis su jos pajamomis) rodiklis yra neigiamas (-30,48 proc.). Atsakovė neturi ilgalaikio materialiojo turto, trumpalaikio turto vertė – 706 SEK. Įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 3 040 SEK, tačiau įmonės kritinio likvidumo koeficientas (įmonės sugebėjimas greitai (skubiai) realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus) yra teigiamas – 21,81 proc. Iš pateiktų duomenų matyti, jog atsakovės ilgalaikiai įsipareigojimai yra 280 SEK, o nuosavas kapitalas – 200 SEK, todėl atsakovės nuosavo kapitalo santykio su įsipareigojimais rodiklis galimai yra neigiamas, tačiau jis nėra apskaičiuotas. Apeliantės teigimu šie duomenys rodo sudėtingą atsakovės finansinę padėtį ir grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. 
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei pateiktus įrodymus, pripažįsta, kad apeliantės argumentacija dėl sunkios atsakovės finansinės padėties, kartu reiškiančios, jog atsakovei reikalavimo suma yra didelė, stokoja faktinio pagrįstumo, pateikti duomenys yra pernelyg nutolę (2015 m.) nuo faktinės situacijos, todėl net ir įvertinus aptartus įmonės finansinius rodiklius 2015 metais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti vienareikšmišką išvadą, jog jie patvirtina neabejotiną įmonės prastą finansinę būklę laiko perspektyvoje ar esamu metu.
14. Apeliantė atsakovės negalėjimą įvykdyti galimai jai palankų teismo sprendimą sieja tik su neoficialiais atsakovės finansinės atskaitomybės duomenimis. Nepaisant to, apeliantė daugiau kitų duomenų, patvirtinančių šiai dienai sunkią atsakovės finansinę padėtį nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
15. Be kita ko, šiuo atveju apeliantė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo bei nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), todėl vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab, kad pareikštų reikalavimų pobūdis bei mastas (ieškinio dydis) iš esmės priklauso nuo pačios ieškovės valios. Todėl, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovė vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo (nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui), laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012, taip pat nutarties 15 punkte cituota praktika).
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės argumentai, kad atsakovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas bei, kad atsakovei ieškinio suma yra didelė, laikytini nepagrįstais. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nekuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, jį apsunkinti kitomis prievolėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016 m. sausio 7 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2-27-407/2016 ir 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; ir kt.).
17. Apeliantei nepateikus jokių svarių argumentų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu gali slėpti ar perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, suvaržyti atsakovės teises vadovaujantis vien didelės ieškinio sumos kriterijumi šiuo atveju nebūtų teisinga ir proporcinga. Apeliantės teiginiai, kad atsakovė geruoju neįvykdė prievolių, kylančių iš tarp šalių sudarytos Rangos sutarties, nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo, nes iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutinka su ieškovės pareikštais reikalavimais, nurodydama, kad darbai buvo atlikti vėluojant, todėl atsakovė turėjo mokėti baudas dėl įsipareigojimų nevykdymo laiku, be to, darbai buvo atlikti nekokybiškai, atsakovė ieškovės darbų atlikimo metu patyrė žalą.
18. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl šio konkretaus ieškinio sumos atsakovei dydžio, kaip savaime padidinančio sprendimo neįvykdymo riziką nėra įrodyti, nenustatyta ir aplinkybių, jog atsakovė gali siekti išvengti sprendimo nagrinėjamoje byloje vykdymo. Taigi, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiai neįrodžius egzistuojančios grėsmės, kad nepritaikius atsakovės turto arešto, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 185 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Egidijus Žironas