Civilinė byla Nr. e2S-723-390/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00680-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.12.1; 3.1.11.4.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus V. Z. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kreditorius V. Z. pateikė Kauno apylinkės teismui pareiškimą išduoti teismo įsakymą dėl 2 000 Eur skolos pagal 2015 m. birželio 16 d. paskolos sutartį ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės R. R..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė kreditoriui V. Z. septynių dienų terminą pašalinti nutarties pareiškimo trūkumus, t. y. pateikti teismui 2015 m. birželio 16 d. paskolos sutarties originalą.

Teismas nurodė, kad visose paskolos priteisimo bylose prie ieškinio privalu pateikti skolos dokumento (paskolos sutarties, skolos raštelio ar pan.) originalą, tokiose bylose skolos dokumento originalo negali pakeisti nei notaro, nei advokato patvirtintas nuorašas. Kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo grąžinti skolininkui skolos dokumentą, o kai tokios galimybės nėra – nurodyti tai pakvitavime (CK 6.65 str. 2 d.). Skolos dokumento originalo pateikimas reikalingas patvirtinti aplinkybei, kad pagal paskolos raštelį skolininkė su kreditoriumi neatsiskaitė, todėl kreditorius turi reikalavimo teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius V. Z., atstovaujamas advokato Andriaus Krištapavičiaus, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Kreditorius pareiškimą dėl teismo įsakymo ir jo priedus teismui pateikė naudojantis EPP, todėl Kauno apylinkės teismo įpareigojimas kreditoriui CPK 113 straipsnio 2 dalies pagrindu pateikti ieškinio priedus ir ne elektroniniu būdu, laikytinas juridiškai nepagrįstu ir (ar) pertekliniu.

4.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 435 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Ši teisės norma be kita ko reiškia, kad teismas netikrina ir pateikiamų įrodymų autentiškumo, nes būtent šie teisiniai skirtumai ir daro teismo įsakymo institutą kitokį nei bendrąją ginčo teiseną.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl reikalavimų, keliamų pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formai ir turiniui, bei pareiškimo trūkumų šalinimo

6. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditoriui nustatytas terminas pašalinti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo trūkumus, pagrįstumo ir teisėtumo.
7. CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pabrėžiama, kad teismo įsakymo institutu realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai, kurie leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Imperatyvioji norma nustato, kad prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus. Teismui nustačius pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumus jie šalinami CPK 115 straipsnio nustatyta tvarka.
8. Taigi, sumarinio proceso tikslas – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sąnaudomis bei kuo paprastesniu būdu išspręsti neginčijamų ir neprieštaraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir išieškojimo klausimus. Tokio proceso galutinis rezultatas turi būti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, išdavimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo.
9. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytu teisiniu reguliavimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo kreditorių pašalinti pareiškimo trūkumus, t. y. pateikti teismui 2015 m. birželio 16 d. paskolos sutarties originalą.
10. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CPK 433 straipsnio 3 dalyje numatytą reglamentavimą, jog prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami, todėl iš esmės nepagrįstai ėmėsi vertinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą bei reikalauti įrodymų. Tokie teismo veiksmai vertinami kaip nesuderinami su nurodytais ginčo sumarinio proceso tikslais bei teismo įsakymo (ne)išdavimo procedūros teisinio reguliavimo aspektais. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius aiškiai išdėstė reiškiamą reikalavimą, nurodė jo faktinį pagrindą (CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl konstatuotina, jog kreditoriaus pareiškimas atitinka šiam procesiniam dokumentui įstatymo keliamus formos ir turinio reikalavimus (CPK 431 straipsnis, 433 straipsnis).
11. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas kreditoriui terminą pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo trūkumams pašalinti - pateikti teismui 2015 m. birželio 16 d. paskolos sutarties originalą, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio reikalavimus, taip pat procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą, todėl nutartis naikintina, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus V. Z. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                          Algimantas Kukalis