Administracinė byla Nr. eA-3336-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00508-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 21.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. ir atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, nuobaudos sušvelninimo, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1.1.       Panaikinti atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
(toliau – ir Tarnyba) vado 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. 47TE-221 „Dėl S. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas);

1.2.       Nepanaikinus Įsakymo, sušvelninti nuobaudą iki pastabos;

1.3.       Priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo pareiškėjo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4.       Priteisti pareiškėjui iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.       Nuo 2017 m. kovo 1 d. iki atleidimo iš vidaus tarnybos pareiškėjas vykdė Tarnybos Klaipėdos dalinio jaunesniojo specialisto pareigas. Tarnybos vado 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, 2019 m. balandžio 17 d. buvo priimta ir Tarnybos vado pasirašyta tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio S. S. veiksmų“ Nr. 470-362 (toliau – ir Išvada), o 2019 m. balandžio 23 d. priimtas ginčijamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, tuo pačiu Įsakymu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos. Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas pagal iš anksto patvirtintą grafiką nuo 2019 m. kovo 4 d. 9 val. iki kovo
5 d. 9.30 val., atlikdamas tarnybą akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos nafta“ Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo Dujų apskaitos stotyje (toliau – ir DAS), nesilaikė reikalavimo ne mažiau kaip 15 min. patruliuoti pėsčiomis saugumo objekto teritorijoje. Išvada neatitinka teisės aktų reikalavimų – Tarnybos įgaliotas asmuo netyrė pareiškėjo kaltės dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų, jos nepagrindė ir tik formaliai nurodė, kad nusižengimas padarytas tyčia (neveikimu).

2.2.       Pareiškėjas paaiškinime dėl nusižengimų pažymėjo, kad į postą Nr. 2 atvykęs sargybos viršininkas pasirašė, kad patikrino minėtą postą, bei, nepasakęs jokių pastabų dėl vykdomos tarnybos ir patruliavimo nustatytame maršrute, išvyko. Nepaisant to, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės vertinamos kaip gynybinė pozicija, nors, šiuo atveju, buvo būtina nurodyti, kokie įrodymai paneigia šiuos parodymus.

2.3.       15 min. maršruto patruliavimo tvarka taikoma nuo 2014 metų, tačiau tuo metu buvęs rinktinės vadas leido pareigūnams nesilaikyti šio įpareigojimo, nes patruliuoti užteko 3–5 min. Atsakovas turėjo galimybę patikrinti pareiškėjo teiginius, nes duomenys apie patruliavimo pradžią bei pabaigą fiksuojami posto žiniaraštyje. Mažai tikėtina, jog iki 2019 m. kovo 4 d. 10 val. pareigūnas nekontroliavo pareigūnų tarnybos ir nepastebėjo, kad pareigūnai nesilaiko patruliavimo tvarkos.

2.4.       Nusižengimas galėjo būti padarytas tik dėl pareigūnų aplaidumo, o tai, pareiškėjo įsitikinimu, laikytina neatsargumu. Išvadoje nurodyta tarnybinė nuobauda nebuvo galiojanti, kadangi tuo metu dėl jos buvo nagrinėjama kita administracinė byla.

2.5.       Atsakovas nemotyvavo, kodėl pareiškėjui paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda. Be to, Išvadoje nenurodyta, kad pareiškėjas buvo skatintas papildomomis atostogomis, atsakovas ignoravo pareiškėją teigiamai charakterizuojančius faktus. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjui skirta nuobauda yra neproporcinga. Pareiškėjo tarnybiniai patikrinimai buvo inicijuoti pasikeitus Tarnybos vadui, iki tol pareiškėjas tarnybinių nuobaudų neturėjo. Be to, kitam pareigūnui už analogiškus pažeidimus buvo skirta tik pastaba.

2.6.       Pripažinus ginčijamą Įsakymą neteisėtu, pareiškėjas grąžintinas į eitas pareigas, jo naudai iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat jam atlygintina neturtinė žala dėl darbdavio neteisėtų veiksmų.

3.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. 

4.       Atsakovas nurodė, kad Išvadoje tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos aktualios faktinės pareiškėjo įvykdytų tarnybinių nusižengimų aplinkybės, pateiktas teisinis vertinimas bei nusižengimų kvalifikavimas. Tarnybinės nuobaudos skyrimo proceso metu procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas, nevykdydamas ir (ar) aplaidžiai vykdydamas posto sargybinio pareigas, sudarė prielaidas įvykti objekto neužkardintiems apsaugos pažeidimams, nes nuo tiesioginių posto sargybinio veiksmų priklauso kitų saugomo objekto apsaugos sargybos narių rezultatyvūs prevenciniai apsaugos pažeidimų veiksmai. Toks pareigūno netinkamas pareigų vykdymas vertintinas kaip šiurkštus nustatytų pareigų pažeidimas, sietinas su svarbaus ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto saugumo pažeidimu bei didelio masto neigiamomis pasekmėmis. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas nei tarnybinio patikrinimo metu, nei skunde nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad paskirta nuobauda buvo susijusi su Tarnybos veiksmais nukreiptais prieš pareiškėją. Tarnybos teigimu, pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, žinojo ir suvokė, kad atlikdamas neteisėtus veiksmus pažeidžia įstatymų ir teisės aktų reikalavimus, jo tarnybiniai nusižengimai turėjo kartotinumo bei tęstinumo požymių, įvykiai kartojosi keliais epizodais (per para bei vienerių metų laikotarpiu).

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Įsakymo dalį, kuria pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, ir pakeitė ją į papeikimą; pripažino, kad pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos pagal šį teismo sprendimą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė pareiškėjui iš Tarnybos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2019 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (neatskaičius mokesčių); įpareigojo atsakovą, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, apskaičiuoti mokesčius valstybei; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

6.1.       Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas nuo 2019 m. kovo 4 d. 9 val. iki kovo 5 d. 9.30 val. tarnybą vykdė AB „Klaipėdos nafta“ Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo DAS ir, vadovaujantis posto žiniaraščiu, vykdydamas tarnybą: 1) 2019 m. kovo 4 d. nuo 10 val. iki 11 val. patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu tik 5 min., nuo 12 val. iki 12.30 val. patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu tik 4 min., nuo 14 val. iki 15 val. patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu tik 4 min., nuo 16 val. iki 17 val. patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu tik 4 min., nuo 18 val. iki 19 val. patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu tik 4 min., nuo 20 val. iki 21 val. patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu tik 4 min., nuo 22 val. iki 23 val. patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu tik 4 min., 2019 m. kovo 5 d. nuo 00 val. iki 1 val. patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu tik 4 min., nuo 2 val. iki
3 val. patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu tik 4 min.; šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė AB „Klaipėdos nafta“ Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo apsaugos planą, patvirtintą Tarnybos vado 2018 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 47V-634 (toliau – ir Apsaugos planas), kuriame nustatytas DAS, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apsaugos ir patruliavimo schemoje (toliau – ir Schema) numatytas nurodymas patruliuoti pėsčiomis kas valandą, ne mažiau 15 min.; pareiškėjas taip pat netinkamai vykdė pareigą, numatytą Tarnybos saugomų objektų apsaugos organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos vado 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 47-47ĮV-2(RN) (toliau – ir Apsaugos tvarkos aprašas), 27.1 papunktyje – vykdyti objekto apsaugą apsaugos pamainos vyresniojo nustatytuose apsaugos postuose, patruliavimo sektoriuose ir maršrutuose vadovaujantis Tarnybos vado įsakymais, objekto apsaugos planu ir (ar) objektų valdytojų tvarkos aprašais, taip pat netinkamai vykdė Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos vado 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 47V-1162 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 6.4 papunktyje numatytą funkciją – vykdyti galimų pažeidimų ir grėsmių prevenciją saugomame objekte ir jo prieigose, bei 6.5 papunktyje numatytą funkciją – vykdyti nuolatinį arba periodinį patruliavimą, apsaugos posto teritorijos, kontroliuojamos zonos, saugomo objekto vidaus bei išorės periodinę apžiūrą; 2) pareiškėjui iš paskutinio patruliavimo grįžus į postą apsaugos pamainos vyresnysis jam davė nurodymą vykdyti patruliavimą kaip numatyta Apsaugos plane, t. y. patruliuoti kas 1 val., ne mažiau 15 min., tačiau pareiškėjas nuo 4 val. iki 5 val. tyčia pėsčiomis nustatytu maršrutu patruliavo tik 5 min., nuo 6 val. iki 7 val. tyčia pėsčiomis nustatytu maršrutu patruliavo tik 7 min., nuo 8 val. iki 9 val. tyčia pėsčiomis nustatytu maršrutu patruliavo tik 5 min.; šiais tyčiniais veiksmais pareiškėjas pažeidė Apsaugos plano Schemoje numatytą nurodymą, Apsaugos tvarkos aprašo 27.1 papunktį, taip pat Tarnybos pareigūnų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto Tarnybos vado 2007 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-104 (toliau – ir Tarnybinės etikos kodeksas) (2016 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 47V-1054 redakcija), 5.12 papunktyje numatytą nuostatą, kad Tarnybos pareigūnas privalo laiku ir tiksliai vykdyti savo tiesioginio vadovo, aukštesnio vadovo pavedimus ir nurodymus, taip pat tyčia netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6.4. ir 6.5 papunkčiuose numatytas funkcijas. Pareiškėjas, vykdydamas tarnybą, neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė; pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė – per 1 metus nuo tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį Tarnybos vado 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, minėta tarnybinė nuobauda yra galiojanti.

6.2.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 39 straipsnio
3 dalies 8 punktu, Išvadoje pasiūlyta pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Ginčijamu Įsakymu, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 3 dalies 8 punktu, 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi bei Išvada, nuspręsta skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, tuo pačiu Įsakymu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2019 m. balandžio 23 d.

7.       Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3319-609/2019 panaikino Tarnybos vado 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – pakeitė į tarnybinę nuobaudą į pastabą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

8.       Vadovaudamasis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas), nuostatomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priimant ginčijamą Įsakymą buvo pažeistas Aprašo 25.1 punktas, nustatantis, jog vadovas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo medžiagos bei išvados gavimo, turi jas įvertinti ir priimti sprendimą patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn ir įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. Tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šis skundžiamo akto formos trūkumas neturėjo įtakos ginčijamo Įsakymo teisėtumui. 

9.       Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad iš ginčijamo Įsakymo neaišku, kokiomis teisės aktų nuostatomis remiantis jis priimtas, pažymėjo, jog Išvada, kuri yra ginčijamo Įsakymo sudedamoji dalis, aiškiai ir konkrečiai nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda.

10.       Įvertinęs byloje pateiktus duomenis (įskaitant atsakovo tarnybinius pranešimus), pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2019 m. kovo 4 d. iki kovo 5 d., patruliuodamas pėsčiomis nustatytu maršrutu, visus kartus patruliavo trumpiau nei 15 min., nors Schemoje numatyta patruliuoti kas valandą, ne mažiau 15 min. Pareiškėjas neneigė aplinkybės, jog jis turėjo patruliuoti 15 min., taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad jis patruliavo trumpiau, nei privalėjo, todėl pareiškėjas padarė jam inkriminuotą tarnybinį nusižengimą.

11.       Vertindamas pareiškėjo kaltę, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad neteisėta veika atlikta sąmoningai tyčia, nes pareiškėjas, turėdamas ilgametę darbo patirtį Tarnyboje, ginčo situacijoje būdamas ne vienas, galėjo ir turėjo suprasti, kad patruliuodamas pėsčiomis mažiau kaip 15 min. nevykdo tarnybos funkcijų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesutiko, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati, nurodė, kad nebuvo pateikta argumentų dėl nuobaudos griežtumo – atsakovas nepagrindė, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas sukėlė realias pasekmes, o teismas tokių pasekmių iš byloje esančių duomenų nenustatė, Išvadoje nebuvo pagrįsta, kaip grėsmė svarbiam ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiam objektui pasireiškė konkrečiu atveju; Išvadoje nevertinta, kad pareiškėjo tarnybos stažas yra 21 metai, per kuriuos jis ne kartą įvertintas gerai, labai gerai, skatintas ir apdovanotas; Tarnyba nevertino argumentų, kad trumpesnė nei 15 min. per 1 val. patruliavimo DAS tvarka buvo įprasta praktika, kurios iki ginčijamo Įsakymo priėmimo laikėsi ir kiti maršrute patruliavę pareigūnai; atsakovas neneigė aplinkybės, kad už tapatų pažeidimą kitam pareigūnui buvo skirta žymiai švelnesnė nuobauda – pastaba.

12.       Įvertinęs tai, kad įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3319-609/2019 Tarnybos vado 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 47TE-810 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – pakeista į tarnybinę nuobaudą – pastabą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Statuto 39 straipsnio 3 dalies
8 punktą.

13.       Atsižvelgęs į Statuto (be kita ko, 62 str. 1 d. 11 p. ir 70 str. 2 d.) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) (218 str. 2–6 d.) nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, jam neprašant grąžinti jo į eitas vidaus tarnybos pareigas, turi būti laikomas atleistas teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neteisėtai iš darbo atleistas 2019 m. balandžio 23 d., jo priverstinė pravaikšta prasidėjo 2019 m. balandžio 24 d. bei įpareigojo atsakovą įsiteisėjus teismo sprendimui apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, taip pat apskaičiuoti taikytinus mokesčius.

14.       Įvertinęs pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindė tariamai patirtą neturtinę žalą, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atsakovo veiksmų jam būtų pablogėjusi sveikata ir pan., pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III.

15.       Pareiškėjas S. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, panaikinti ginčijamą Įsakymą, grąžinti pareiškėją į iki atleidimo eitas pareigas ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2019 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau nei už vienus metus (neatskaičius mokesčių), įpareigoti atsakovą apskaičiuoti mokesčius, kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

16.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1.       Atsakovas pateikė Tarnybos vado 2018 m. gegužės 24 d. įsakymą, kuriuo patvirtinti Apsaugos planas ir Schema. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas buvo supažindintas su minėtu 2018 m. gegužės 24 d. įsakymu, tačiau nėra duomenų, kad pareigūnai buvo supažindinti su Schema, kaip privalomai vykdytinu nurodymu.

16.2.       Pareiškėjas nesilaikė 15 min. patruliavimo tvarkos ne dėl savo apsisprendimo, o dėl Tarnybos vadovybės pritarimo, tokios trukmės nesilaikė ir kiti pareigūnai, todėl pareiškėjas nepažeidė jokių teisės aktų ir negali būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Reikalavimas dėl 15 min. patruliavimo buvo perkeltas iš kito padalinio ir formaliai galiojo iki 2018 m. lapkričio 24 d., kai toks reikalavimas buvo pašalintas iš posto žiniaraščio ir pareigūnai neprivalėjo laikytis šio reikalavimo.

16.3.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nekėlė reikalavimo grąžinti jį į iki atleidimo eitas pareigas – skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas buvo nurodęs, kad panaikinus ginčijamą Įsakymą jis turi būti grąžintas į eitas pareigas. Be to, nei pareiškėjas, nei atsakovas bylos nagrinėjimo metu neprašė ginčijamo Įsakymo panaikinimo atveju negrąžinti pareiškėjo į eitas pareigas. Darbuotojas, prašantis panaikinti įsakymą dėl atleidimo iš darbo, neprivalo reikalauti grąžinti jį į darbą, nes tokia įsakymo panaikinimo pasekmė numatyta įstatyme. Išimtys, kada darbo ginčus nagrinėjantis organas gali priimti sprendimą negrąžinti darbuotojo į darbą, įtvirtintos DK 218 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjo negrąžinimo į tarnybą, nebuvo įrodinėjamos ir DK 218 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos teismo sprendimu. Be to, pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti DK normų vidaus tarnybos santykiams, įsakmiai reglamentuotiems Statute. Kita vertus, net ir sutinkant, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę sprendimu atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, pareiškėjui turėjo būti sumokėta kompensacija, kurios dydis numatytas Statuto 77 straipsnio 1 dalyje – 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

17.       Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta ginčijamo Įsakymo dalis, sušvelninta pareiškėjui paskirta nuobauda ir priteistas vidutinis darbo užmokestis, ir dėl šios teismo sprendimo dalies priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

18.       Tarnyba apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino byloje surinktų įrodymų, lėmusių atsakovo sprendimą taikyti pareiškėjui griežčiausią tarnybinės atsakomybės formą, t. y. nenustatė vienos iš esminių aplinkybių ir nevertino atsakovo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties, kurioje buvo vertinamas pareiškėjo 2018 m. vasario 6 d. padarytas nusižengimas (miegojimas tarnybos metu), už kurį Tarnybos vado 2019 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 47TE-374 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, kuris įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu, pakeistas į tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į aplinkybę, kad per dvejus metus buvo nustatyti du vienodo pobūdžio (miegojimas tarnybos metu) tarnybiniai nusižengimai iš eilės, už kuriuos pareiškėjui buvo pritaikyta tarnybinė atsakomybė. Iš Išvados turinio matyti, kad buvo įvertintos pareiškėjo 2018 m. vasario 6 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. padarytų nusižengimų aplinkybės, kurios turėjo įtakos sprendimui dėl nuobaudos rūšies parinkimo, minėti nusižengimai vertinti kaip charakterizuojantys ankstesnę pareigūno tarnybinę veiklą iki 2019 m. kovo 4 d. ir kovo 5 d. tarnybinio nusižengimo padarymo, už kurį pareiškėjui paskirta nagrinėjamoje byloje skundžiama tarnybinė nuobauda. Administracinėje byloje Nr. eA-877-756/2021 nagrinėto ginčo aplinkybių tiesioginis ryšys ir reikšmė pareiškėjo situacijai pasireiškia tuo, kad 2018 m. vasario 6 d. nusižengimas, dėl kurio 2018 m. balandžio 20 d. priimtas sprendimas taikyti pareiškėjui tarnybinę atsakomybę, buvo padarytas iki 2019 m. kovo 4 d. ir kovo 5 d. padaryto nusižengimo, todėl laiko prasme laikytinas reikšmingu kriterijumi kvalifikuojant pareiškėjo veiksmus. Dėl procedūrinių klausimų, skundžiant profesinės sąjungos 2018 m. gegužės 9 d. nesutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, užsitęsusi 2019 m. liepos 10 d. sprendimo skirti nuobaudą priėmimo data šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi 2018 m. vasario 6 d. nusižengimas įvykdytas anksčiau, t. y. iki 2019 m. kovo 4 d. ir kovo 5 d. padaryto nusižengimo.

18.2.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino Išvadoje užfiksuotų siūlomos tarnybinės nuobaudos griežtumą motyvuojančių konkrečių reikšmingų duomenų, t. y. aplinkybės, kad pareiškėjas neprisipažino padaręs neteisėtą veiką, nors jam buvo žinomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai patruliuoti ne mažiau nei 15 min. per valandą, dėl jos nesigailėjo, o tai rodo pareiškėjo lengvabūdišką požiūrį į jam pavedamų vykdyti funkcijų atlikimą; taip pat aplinkybės, kad pareiškėjo 2018 m. vasario 6 d. ir balandžio 3 d. padaryti nusižengimai įvertinti kaip sistemingas ir šiurkštus teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas.

18.3.       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo santykius reguliuoja specialioji teisės norma – Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas. Aplinkybė, kad pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai nesukėlė sunkių padarinių, nėra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui buvo paskirta neadekvati tarnybinė nuobauda. Valstybės tarnautojų padaryti tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką valstybės institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Be to, Išvadoje, motyvuojant siūlomos nuobaudos griežtumą, įvertinta reikšminga aplinkybė – pareiškėjo lengvabūdiškais veiksmais sukelta rizika atsirasti grėsmėms, galinčioms turėti neigiamų veiksnių svarbaus valstybės objekto saugumui. Dėl Išvadoje konstatuoto pareiškėjo neatsakingo elgesio galėjo kilti kritiškai svarbios, neatitaisomos pasekmės, kurioms kilus, būtų sprendžiama dėl baudžiamosios, o ne tarnybinės atsakomybės. Vien tik pareiškėjo, kaip pareigūno, veiksmais sukeltos rizikos kilti grėsmei valstybei strateginę reikšmę turinčiam objektui, konstatavimas Išvadoje laikytinas pakankama pareiškėjo situacijai reikšminga aplinkybe, lemiančia atsakovo sprendimą skirti pareiškėjui griežčiausią nuobaudą.

18.4.       Švelnindamas nuobaudą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad padaryto pažeidimo sunkumas ir pavojingumas yra reikšmingas pareiškėjo atsakomybę lemiantis veiksnys. Pareiškėjo savavališkas tarnybinės užduoties (saugoti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį objektą) vykdymo nutraukimas, sąmoningai nepatruliuojant nustatytų 15 min., dėl ko minėtas objektas nebuvo tinkamai saugomas, negali būti vertinamas tik kaip formalus teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas, už kurį taikytina viena iš švelniausių poveikio priemonių – papeikimas. Pirmosios instancijos teismas išvados prieštarauja rašytinei bylos medžiagai – pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad tarnybinė nuobauda pasirinkta atsižvelgiant į Išvadoje konstatuotus du pareiškėjo tarnybinio nusižengimo epizodus, t. y. savavališką trumpesnį nei būtina 15 min. per valandą patruliavimą (pirmas epizodas) ir pamainos vyresniojo, kuris koordinavo apsaugos pareigūnų veiksmus, pareiškėjui duoto nurodymo patruliuoti 15 min. per valandą nevykdymą (antras epizodas). 

18.5.       Išvadoje vertinant pareiškėjo teiginius, kad trumpesnė nei 15 min. per valandą patruliavimo tvarka buvo įprasta praktika, nustatyta, kad pareigūnas, kuriam suteikta teisė koordinuoti apsaugos pareigūnų, kuriems priskiriamas pareiškėjas, veiksmus, nedavė nurodymo vykdyti tarnybą kitaip, nei nustatyta teisės aktuose, t. y. trumpiau nei 15 min. per valandą.

18.6.       Pirmosios instancijos teismo išvada, kad kitam pareigūnui už tą patį pažeidimą buvo skirta švelnesnė nuobauda – pastaba, prieštarauja rašytinei bylos medžiagai, kadangi kito pareigūno, vykdžiusio tarnybą kartu su pareiškėju, padaryti pažeidimai nėra tapatūs pareiškėjo įvykdytiems – kitas pareigūnas, skirtingai nei pareiškėjas, sureagavo ir įvykdė pamainos vyresniojo nurodymą patruliuoti ne mažiau kaip 15 min. per valandą.

19.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20.       Tarnyba palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, taip pat apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją bei argumentus, pažymi, jog tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantis pareigūnų supažindinimo su įsakymu Nr. 47V-634 lapas patvirtina, kad 2018 m. birželio 9 d. pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su Schema, kurioje nustatytas patruliavimo būdas (patruliavimas pėsčiomis), patruliavimo maršrutas ir patruliavimo trukmė (patruliavimas vykdomas kas 1 val., ne mažiau kaip 15 min.). Pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad jam buvo žinomas patruliavimo būdas ir maršrutas, kurie yra nustatyti tame pačiame dokumente, kaip ir patruliavimo trukmė, t. y. Schemoje. Tiek iš tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui teikto pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, tiek iš pareiškėjo tarnybinio patikrinimo metu teikto paaiškinimo turinio matyti, kad pareiškėjui buvo žinoma aptariama patruliavimo tvarka. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas ir liudytojai patvirtino aplinkybę, kad visiems pareigūnams buvo žinomas atsakovo vidaus teisės aktu nustatytas reikalavimas patruliuoti nustatytu maršrutu ne mažiau kaip 15 min. Be to, vienas iš liudytojų nurodė, kad tarp pačių pareigūnų buvo bendras tarpusavio susitarimas patruliuoti mažiau kaip 15 min. Aplinkybė, kad pamainos vyresnysis atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad jis nepatruliuoja būtinų 15 min. ir keletą kartų nurodė laikytis reikalavimo patruliuoti nustatytu maršrutu ne mažiau kaip 15 min., paneigia pareiškėjo argumentus dėl vadovybės pritarimo nesilaikyti nustatytos patruliavimo trukmės reikalavimo. Tarnyba pažymi, jog DK 218 straipsnio 1 dalis reglamentuoja darbuotojo nušalinimo nuo darbo atvejį, o nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo. Be to, pareiškėjas neteikė reikalavimo grąžinti jį į eitas pareigas, todėl šis klausimas nepateko į bylos nagrinėjimo ribas. Prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei grąžinti į iki atleidimo eitas pareigas, pareiškėjas neleistinai išplečia skundo dalyką. Pirmosios instancijos teismas paties pareiškėjo konkretaus reikalavimo grąžinti jį į buvusias pareigas nesuformulavimą skunde pripažino DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta panašia priežastimi, dėl kurios darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas, todėl teismas pakankamai motyvavo išvadą dėl minėtos nuostatos taikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Tarnybos
2019 m. balandžio 23 d. vado įsakymo Nr. 47TE-221, kuriuo pareiškėjui S. S. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, ir kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos 2019 m. balandžio 23 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

22.       Minėtu Įsakymu tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – priimtas pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalies 5 punktą vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punktu (Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už: <...> tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda).

23.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas buvo padaręs anksčiau tarnybinį nusižengimą, už kurį Tarnybos vado 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 47TE-810 pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3319-609/2019 minėtu įsakymu Nr. 47TE-810 pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pakeitus į tarnybinę nuobaudą – pastabą, panaikino ginčijamo Įsakymo dalį, kuria pareiškėjui skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, pakeičiant ją į tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

24.       Patikrinus informacinėje  LITEKO sistemoje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi (Administracinė byla Nr.eA-180-520/2021) Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3319-609/2019, kuriuo pareiškėjui minėtu įsakymu Nr. 47TE-810 paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas buvo pakeista į tarnybinę nuobaudą – pastabą, paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju neliko teisinio pagrindo pareiškėjui taikyti Statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punktą, prieš tai jam skirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pakeitus į švelnesnę  tarnybinę nuobaudą – pastabą.

25.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – skirtas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 4 d. iki kovo 5 d., patruliuodamas pėsčiomis nustatytu maršrutu, visus kartus patruliavo trumpiau nei 15 min., nors Apsaugos plane (Schemoje) numatyta patruliuoti kas valandą, ne mažiau 15 minučių.

26.       Pareiškėjas sutinka, kad nevykdė 15 minučių nustatyto patruliavimo, tačiau, jo teigimu, jis tai darė dėl Tarnybos vadovybės pritarimo, taip pat nurodo, kad tokios trukmės nesilaikė ir kiti pareigūnai, dėl ko, pasak reiškėjo, jis nepažeidė jokių teisės aktų ir negali būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Tokia pozicija yra paneigta byloje kitais įrodymais, kaip antai, Tarnybos metu 2019 m. kovo 5 d. apie 2 val. 50 min, nurodė savo paaiškinime jaunesnysis specialistas S. K., po S. S. pokalbio su pamainos vyresniuoju R. P. jis iš S. S. suprato, kad R. P. nurodęs patruliuoti maršrute 15 min, kaip nustatyta AB “Klaipėdos Nafta“ Suskystintų gamtinių dujų terminalo apsaugos plane (II t.; b. l. 39). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 4 val. iki 5 val. pareiškėjas ir toliau patruliavo tik 5 min, laikotarpiu nuo 6 val. iki 7 val. – tik 7 min ir laikotarpiu nuo 8 val. iki 9 val. – tik 5 min. (I t.; b. l. 22). Šių nustatytų aplinkybių pareiškėjas nepaneigė, taip pat neįrodė, kad administracija būtų davusi kitą nurodymą dėl patruliavimo trukmės nei išdėstytą minėtame S. K. paaiškinime (II t.; b. l. 39) ir Apsaugos plane (Schemoje). Ta aplinkybė, kad reikalavimo patruliuoti kas valandą 15 minučių anksčiau nesilaikė ir kiti pareigūnai, nepašalina pareiškėjo padaryto pažeidimo. Todėl pareiškėjo aptartas argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

27.        Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą ir atsižvelgus į tai, kad trumpesnė nei 15 min. per 1 val. patruliavimo DAS tvarka buvo įprasta praktika, teismas pagrįstai paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų – pakeitė į tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Kartu papildomai konstatuotina, kad nors pareiškėjo veiksmai galėjo sukelti rizikos kilti grėsmei saugomam objektui, pareiškėjo bandymas neigti jo padarytą neteisėtą veiką nėra lengvinanti aplinkybė, kaip teigia atsakovas apeliaciniame skunde, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, prieina išvados, kad padaryti pažeidimai iš dalies yra nulemti ir neteisėtos susiklosčiusios patruliavimo praktikos (trumpesnės nei nustatyta teisės akte) toleravimu institucijoje. Todėl už šią veiką pirmą kartą baudžiant pareiškėją jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – laikytina proporcinga nuobauda padarytam pažeidimui.

28.       Teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog galima teigti, kad pareiškėjas neteikė reikalavimo grąžinti jį į eitas vidaus tarnybos pareigas. Iš pareiškėjo skundo prašymų pirmosios instancijos teismui panaikinti ginčijamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, o nepanaikinus Įsakymo, sušvelninti nuobaudą iki pastabos bei iš prašymo priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo pareiškėjo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei prašymo priteisti pareiškėjui iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, nereiškia, kad pareiškėjas neprašo grąžinti jo į eitas pareigas, nors to expressis verbis (tiesiogiai) ir nenurodė savo skunde. Pareiškėjo reikalavimas dėl grąžinimo į tarnybą, kaip išvestinis reikalavimas, kyla iš pirmiau nurodytų reikalavimų, pirmiausia iš reikalavimo pirmosios instancijos teismui panaikinti ginčijamą Įsakymą. 

29.       Teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas, neprašant grąžinti jo į eitas vidaus tarnybos pareigas, turi būti laikomas atleistas šiuo Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos vadovaujantis Darbo kodekso 218 straipsniu.

30.       Teismas nepagrįstai vadovavosi DK 218 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena iš DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, todėl nagrinėjamu atveju DK 218 straipsnis netaikytinas. 

31.       Kartu atmestinas atsakovo argumentas, kurį jis nurodo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, kad iš pareiškėjo skundo turinio nagrinėjant administracinę bylą, matyti, jog pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo grąžinti jį į pareigas, kaip nepagrįstas, nes pripažinus atleidimą iš vidaus tarnybos neteisėtu, kartu turi būti sprendžiamas asmens grąžinimo į pareigas klausimas, nebent pagal DK 218 straipsnio 4 dalį būtų pateiktas darbdavio prašymas ir, be kita ko, pagal šio straipsnio 5 dalį tokio darbdavio, kuris vidutiniškai įdarbina iki dešimt darbuotojų (žr. 218 str. 5 dalį). Nagrinėjamu atveju atsakovas bylos nagrinėjimo metu neprašė teismo ginčijamo įsakymo pripažinimo neteistu atveju negrąžinti S. S. į eitas pareigas iki atleidimo. To neprašė ir pareiškėjas.

32.       Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė bylą panaikindamas ginčijamo Įsakymo dalį, kuria pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, pakeista į tarnybinę nuobaudą – papeikimą, tačiau neteisingai sprendė dėl ginčijamo įsakymo teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keičiamas, Sprendimo rezoliucinės dalies trečią punktą išdėstant taip: 

„Grąžinti S. S. į Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos jaunesniojo specialisto pareigas“.

33.       Dėl kitų pareiškėjo ir atsakovo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės galutiniam šio proceso sprendimui, atskirai nepasisakoma.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. 

Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą iš dalies pakeisti Sprendimo rezoliucinės dalies trečią punktą išdėstant taip: 

„Grąžinti S. S. į Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto pareigas.“

Kitoje dalyje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Rytis Krasauskas

                Gintaras Kryževičius

                                                Ramutė Ruškytė