Civilinė byla Nr. e2A-1690-638/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02004-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.;      1.3.2.5.2

 (S)

Kauno apygardos teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškinyje prašė išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės ir atsakovo M. S. prašymus dėl darbo sutarties nutraukimo ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo iš UAB „Betra“ atmesti, Alytaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 6 d. sprendimą darbo bylose Nr. APS-2-21555 ir Nr. APS-2-21745/2019 panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas M. S. 2019 m. gegužės 27 d. sudarė darbo sutartį Nr. 179, pagal kurią atsakovas priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo sutartyje šalys susitarė, jog darbuotojui bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas, padaugintas iš koeficiento 1,31, komandiruočių metu mokant ne mažesnius nei 50 procentų Finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 nustatyto dydžio dienpinigius. Darbo sutartis 2019 m. lapkričio 13 d. įsakymu nutraukta nuo 2019 m. lapkričio 13 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą todėl, kad atsakovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas – ilgą laiką (nuo 2019 m. rugsėjo 30 d.) neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, jokia forma darbdaviui nepateikė paaiškinimo dėl neatvykimo priežasčių. Įsakymas atleisti atsakovą iš darbo priimtas teisėtai, laikantis visų procedūrų. Telefonu su atsakovu niekaip nepavyko susitarti dėl jo atvykimo į darbą, t. y. jis pažadėdavo atvykti ir neatvykdavo, nepateikdavo vairuotojo kortelės (tachografo) duomenų. Prieš atleidžiant atsakovą ieškovė 2019 m. lapkričio 7 d. pareikalavo (registruotu paštu) iš jo pateikti pasiaiškinimą dėl ilgalaikio neatvykimo į darbą, nustatė pakankamą terminą bei pareikalavo tachografo duomenų. Gavęs šiuos reikalavimus (žinodamas apie juos), atsakovas 2019 m. lapkričio 8 d. pateikė prašymą jį atleisti iš darbo savo noru. Ieškovas, negavęs iš atsakovo paaiškinimo dėl neatvykimo į darbą priežasčių ir įvertinęs kitas svarbias aplinkybes (ilgą neatvykimo laikotarpį, neatvykimo priežasčių nenurodymą, trikdomą komandiruočių grafiką, tachografo duomenų nepateikimą) priėmė sprendimą atsakovą atleisti dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Atsakovas niekada darbdaviui nenurodė, kad negali į darbą atvykti dėl to, kad baigiasi „95 kodo“ galiojimas, šią priežastį nurodė tik darbo ginčų komisijai.

3.       Ieškovė nurodo, kad 2019 m. lapkričio 13 d. atleidus atsakovą iš darbo ieškovė 2019 m. lapkričio 14 d. visiškai atsiskaitė su atsakovu ir sumokėjo jam priklausančias išmokas. Atsakovas buvo supažindintas su savo pareiginiais nuostatais, darbo tvarka, ir pagal darbo sutartį negalėjo dirbti nakties metu ar švenčių dienomis. Ieškovė niekada atsakovui jokių papildomų nurodymų ar įsakymų dėl to nedavė. Atsakovas, pažeisdamas savo įsipareigojimus, darbo ginčų komisijos sprendime nurodytais laikotarpiais dirbo naktimis ir švenčių dienomis neteisėtai, savavališkai ir ieškovo kaip darbdavio niekada ir jokia forma apie tai neinformavo, ir niekada darbdaviui nepateikė vairuotojo kortelės (tachografo) duomenų, nors tą privalėjo daryti pastoviai pagal pareiginius nuostatus, įsakymus ir pagal darbdavio žodinius bei rašytinius pareikalavimus. Taigi, ieškovė neprivalo apmokėti tariamo atsakovo darbo, kurį jis vykdė savavališkai ir pažeisdamas darbdavio nustatytą tvarką.

4.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Betra“ darbuotojai pagal įmonės sudarytą komandiruočių tvarkaraštį yra siunčiami į Daniją ir Vokietiją vykdyti krovinių pervežimus. Į komandiruotės vietą ir iš jos įmonės darbuotojai nuvežami darbdavio sąskaita. Nuvykus į vietą su užsakovų sunkiasvorėmis transporto priemonėmis vežiodavo krovinius iki jų atšaukimo iš komandiruočių. Paskutinės atsakovo komandiruotės metu ieškovė gavo daug nusiskundimų iš krovinių siuntėjų ir gavėjų dėl atsakovo netinkamai atliekamų darbo pareigų – atsakovas nepritvirtindavo krovinių, apgadindavo puspriekabes, nuvykdavo į ne tą paskyrimo vietą, ir panašiai. Be to, 2019 m. spalio 22 d. atsakovui turėjo baigtis „95 kodas“. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 28 d. atšaukė atsakovą iš komandiruotės, kad išsiaiškintų aplinkybes dėl gautų užsakovų skundų ir sudarytų galimybę atsakovui prasitęsti periodinės profesinės kvalifikacijos pažymėjimo („95 kodo“) galiojimą. Ieškovė siūlė atsakovui pasiimti nemokamų atostogų, tačiau atsakovas tokio prašymo nepateikė ir nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. be jokių paaiškinimų į darbą nebevyko. Ieškovė, negavusi iš atsakovo jokio paaiškinimo dėl neatvykimo į darbą, įvertinusi kitas svarbias aplinkybes (atsakovo neatvykimo į darbą laikotarpį, neatvykimo priežasčių nenurodymo, trikdomą komandiruočių grafiką, tachografo duomenų nepateikimą), priėmė sprendimą (įsakymą) atsakovą atleisti iš darbo nuo 2019 m. lapkričio 13 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atsakovo reikalavimas priteisti jam darbo užmokestį už priverstines pravaikštas negali būti tenkinamas, nes į darbą atsakovas neatvyko dėl savo kaltės, jokių priverstinių pravaikštų įmonėje nebuvo.

5.       Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nesutinka su jo atleidimu iš darbo. Teigia, kad darbdavys vertė jį rašyti pareiškimą dėl nemokamų atostogų, o atsakovui nesutikus, buvo neteisėtai atleistas iš darbo. Atsakovas teigia išsiuntęs darbdaviui registruotu paštu prašymą atleisti iš darbo savo noru. Darbdavys neteisėtai vertė atsakovą trumpinti poilsio laiką. Remiantis Europos vežėjų taisyklėmis, atsakovui priklauso 45 valandų poilsio laikas, kurį ieškovė neteisėtai trumpino. Atsakovui priklausė poilsis viešbutyje, o ne mašinos kabinoje. Ieškovė prievarta vertė atsakovą iškrauti ir pasikrauti krovinius, ir už tai nesumokėjo. Atsakovas prašo atmesti ieškinį, išieškoti iš ieškovės 1 149,20 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir po 33,80 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, 383,41 Eur (neatskaičius mokesčių) išmokų, susijusių su darbo santykiais, skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio – 709,74 Eur išieškojimo ir 650 Eur už iškrautus ir pakrautus krovinius, 320 Eur už kelionę į darbo vietą Danijoje ir grįžimą atgal.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno 

7.       Teismas nurodė, kad pats darbuotojas neginčija aplinkybės, kad nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki atleidimo iš darbo dienos nebuvo darbe, nurodydamas, jog lankė kursus „95 kodo“ pažymėjimui gauti. Baigiantis atsakovo profesinę kvalifikaciją patvirtinančio pažymėjimo galiojimui, jis privalėjo išklausyti periodinio mokymo kursus. Tačiau tą privalėjo suderinti iš anksto su darbdaviu. Atsakovas apskritai nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į darbdavį su prašymu sudaryti jam galimybę išklausyti privalomo periodinio profesinio mokymo kursus, kad pateikė prašymą darbdaviui prieš dvidešimt darbo dienų suteikti jam tikslines atostogas. Darbuotojas, nepateikęs darbdaviui prašymo, be jokio paaiškinimo daugiau nei mėnesį nesirodė darbe. Net ir darant prielaidą, kad atsakovas į darbą neatvyko dėl to, kad lankė mokymo kursus jo darbui reikalingam pažymėjimui gauti, atsakovo neatvykimas į darbą tokį ilgą laiką yra nepateisinamas, nes periodinio mokymo kursų trukmė yra 35 valandos, t. y. ne daugiau kaip 5 darbo dienos, o ieškovas neatvyko į darbą 28 darbo dienas. Byloje esantį atsakovo 2019 m. lapkričio 11 d. prašymą išleisti jį kasmetinių atostogų nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. imtinai, teismas vertina kaip nesąžiningą atsakovo elgesį, nes prašymas surašytas už praėjusį laiką ir po to, kai darbdavys pareikalavo raštu pasiaiškinti dėl neatvykimo priežasčių, ir šis prašymas nepateiktas darbdaviui, o tik darbo ginčų komisijai. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Atsakovo nurodytas priežastis, jog jis manė, kad jam buvo suteiktas poilsio laikas po komandiruotės, per kurį jis lankė periodinio profesinio mokymo kursus, lankė anglų kalbos kursus, nėra pagrindo pripažinti svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis informavo darbdavį apie jo neatvykimo į darbą priežastis, kad vyko mokymai ir pan. Taigi, atsakovas neįrodė jo neatvykimo į darbą priežasčių svarbumo. Teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai taikė DK 58 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias darbo pareigų pažeidimų nustatymo procesą. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad buvo ir faktinis, ir teisinis pagrindas atleisti atsakovą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes atsakovas ignoravo bet kokius ieškovės siūlymus ir įspėjimus.

8.       Teismas nurodė, kad pagal UAB „Betra“ direktoriaus 2018 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. DS2018/09 patvirtintus vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginius nuostatus, su jais atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas 2019 m. gegužės 27 d., atsakovas privalėjo suprantamai ir laiku pildyti kelionės lapus, bei juos ir vairuotojo kortelės (tachografo) duomenis pateikti darbdaviui (nuostatų 4.46 ir 4.47 punktai), toks įpareigojimas atsakovui nustatytas ir ieškovės įsakymuose dėl atsakovo siuntimo į komandiruotes: juose atsakovui nurodyta informuoti UAB „Betra“ buhalteriją kiekvienos darbo savaitės pabaigoje apie tikslią buvimo vietą kiekvienoje užsienio valstybėje, trukmę, darbo ir poilsio režimą pateikiant tachografo duomenis. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, jog per visą darbo laiką atsakovas nepateikė ieškovei tachografo duomenų. Tą patvirtina ieškovės 2019 m. lapkričio 6 d. reikalavimas pateikti vairuotojo kortelės duomenis už komandiruočių laikotarpius. Teismas nurodė, kad transporto priemonės, su kuriomis dirbo atsakovas, priklausė ne ieškovei, ji neturėjo galimybių gauti tachografo duomenų ir pagal juos apskaityti atsakovo darbo laiką. Atsakovo vairuotojo kortelės duomenys buvo pateikti tik Valstybinei darbo inspekcijai, kuri atliko UAB „Betra“ patikrinimą. Atsakovas nepateikė ieškovei jokių įrodymų, kad jis realiai dirbo naktimis ir švenčių dienomis, be to, nepateikė įrodymų, kad gavo ieškovės nurodymus dirbti naktimis, ir švenčių bei poilsio dienomis, todėl ieškovei nebuvo prievolės už tokį darbą sumokėti. Teismas vertino, kad atsakovo veiksmai, kai jis atsisako vykdyti darbdavio nurodymus pateikti vairuotojo kortelės duomenis ir laikytis darbo režimo, negali būti laikomi sąžiningu elgesiu. Teismas nurodė, kad darbo sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, jog atsakovui bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas, padaugintas iš koeficiento 1,31 vieną kartą per mėnesį. Darbo sutarties 1.5 punktu šalys susitarė, kad darbuotojui vykstant į komandiruotę, už komandiruotėje išbūtą laiką mokama ne mažiau nei 50 procentų Finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 nustatyto dydžio dienpinigių. Iš ieškovės pateiktų atsakovo darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio žiniaraščių, darbo užmokesčių detalizacijos matyti, kad atsakovas 2019 m. birželio mėnesį faktiškai dirbo 19 darbo dienų, už jas priskaičiuota 727,05 Eur darbo užmokesčio (su mokesčiais). Visą birželio mėnesį atsakovas išbuvo komandiruotėje, todėl jam už 30 komandiruotės dienų paskaičiuota 1776 Eur dienpinigių, taikant 74 procentų dienpinigių normą (maksimalus dienpinigių dydis D. K. (80 Eur/d. x 0,74 x 30 d.= 1776 Eur). Viso atskaičius mokesčius už 2019 m. birželį atsakovui priskaičiuota 2248,89 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų; atsakovas 2019 m. liepos mėnesį dirbo 23 darbo dienas, už jas priskaičiuota 727,05 Eur darbo užmokesčio (su mokesčiais), 27 dienas išbuvo komandiruotėje, už jas priskaičiuota 1598,40 Eur dienpinigių (80 Eur/d. x 0,74 x 27 d.= 1598,40 Eur). Viso atskaičius mokesčius už 2019 m. liepą atsakovui priskaičiuota 2071,29 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų; atsakovas 2019 m. rugpjūčio mėnesį dirbo 21 darbo dieną, už jas priskaičiuota 727,05 Eur darbo užmokesčio (su mokesčiais) ir 22 dienas išbuvo komandiruotėje, už jas priskaičiuota 1302,40 Eur dienpinigių (80 Eur/d. x 0,74 x 22 d.= 1302,40 Eur). Viso atskaičius mokesčius už 2019 m. rugpjūtį atsakovui priskaičiuota 1775,29 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų; atsakovas 2019 m. rugsėjo mėnesį dirbo 20 darbo dienų, už jas buvo priskaičiuota 692,43 Eur darbo užmokesčio (su mokesčiais) ir 28 dienas išbuvo komandiruotėje, už jas priskaičiuota 1657,60 Eur dienpinigių (80 Eur x 0,74 x 28 d.= 1657,60 Eur). Teismas nustatė, kad nuo 2019 m. spalio 30 d. iki atleidimo iš darbo dienos (2019 m. lapkričio 13 d.) atsakovas į darbą neatvyko be svarbių priežasčių, todėl jam pagrįstai šį laikotarpį buvo fiksuojamos pravaikštos ir neskaičiuojamas darbo užmokestis. Teismas nurodė, kad atleidimo iš darbo dieną atsakovui buvo paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas už 7 darbo dienas 187,82 Eur (atskaičius mokesčius). Tokiu būdu per visą atsakovo darbo laikotarpį jam turėjo būti sumokėta 8394,91 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų. Iš pateikto atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. į jo sąskaitą buvo pervesta 8 433,77 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, t. y. 38,86 Eur daugiau, nei priklausė. Teismas konstatavo, kad ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu.

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovas M. S. prašo priimti naujus įrodymus, panaikinti teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 dalį neteisėtu, pripažinti, kad darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti teismo sprendimu nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, išieškoti atsakovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2019 m. lapkričio 13 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, išieškoti atsakovo naudai iš ieškovo 383,41 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais už darbą nakties metu ir švenčių dienomis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Priimant teismo sprendimą byloje nebuvo jokių įrodymų apie atsakovui adresuoto ieškovės 2019 m. lapkričio 7 d. registruoto laiško įteikimą (t. y. byloje nustatyta tik tai, kad ieškovė išsiuntė pareikalavimą pasiaiškinti, bet nenustatyta, kad pareikalavimas pasiaiškinti atsakovui būtų buvęs įteiktas). Ieškovei buvo neabejotinai žinoma apie tai, kodėl atsakovas nebūna ieškovės buveinėje, nes ieškovė neturi jokių vilkikų ir atsakovui savo buveinėje negali suteikti darbo, nėra jokio įsakymo dėl komandiruotės ir patvirtintos užduoties. Ieškovė pati atšaukė atsakovą siekdama sudaryti jam sąlygas įgyti Europos bendrijos kodą (95), nes reikalavimo surašymo dieną ir netgi dvi savaites iki tol atsakovas nebeturėjo teisės vairuoti vilkiką. Nėra jokio pagrindo vertinimui, kad ieškovė tinkamai taikė DK 58 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias darbo pareigų pažeidimų nustatymo procesą.

9.2.                      Teismo sprendime nekritiškai priėmus ieškovės sugestionuojamą poziciją, kad atsakovo darbo vieta ir ieškovės buveinė sutampa, nevertintas klausimas dėl tikrosios atsakovo darbo vietos. Šiuo aspektu itin svarbi aplinkybė, kad ieškovė neturi jokio savo krovininio transporto (vilkikų) ir įdarbindama vairuotojus-ekspeditorius užsiima tik tarpininkavimu teikiant krovininio transporto (vilkikų) vairuotojų paslaugas užsienio įmonėms (darbo nuoma). Lietuvoje ieškovas jokio darbo atsakovui neteikė. Todėl šiame kontekste „atvykti į darbą” reiškia tik vykti pagal užduotį ir atliekant tiesioginio vadovo pavestą darbą  (atsakovo pareiginių nuostatų 4.3 bei 4.6 punktai) į tam tikrą kitą įmonę, kurioje atsakovui kaip vairuotojui-ekspeditoriui suteikiamas vilkikas ir nurodymai, ką, iš kur ir kur jis privalo nugabenti. Tuo tarpu ieškovės deklaruojamu atsakovo pravaikštos (nepagrįsto neatvykimo į darbą) laikotarpiu nuo 2019­ m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d. jokio įsakymo dėl atsakovo komandiravimo į kurio nors užsienio partnerio įmonę ir jokios užduoties atsakovui patvirtinta nebuvo.

9.3.                      Šioje byloje esanti medžiaga nepatvirtina nė vieno būtinųjų teisinių pagrindų atsakovo atleidimui, kadangi nėra atsakovo neteisėtos veikos, nes jis buvo atšauktas be kita ko siekiant susitvarkyti su Europos bendrijos kodo (95) gavimu susijusius formalumus ir dalyvaudamas atitinkamuose mokymuose bei rinkdamas reikiamus dokumentus negalėjo atlikti darbinių funkcijų.

9.4.                      Ieškovė neįrodė (ir net neįrodinėjo) jokių jam kilusių žalingų pasekmių dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019­ m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d. atsakovas nevykdė savo darbinių funkcijų, o ieškovės atstovo rašytiniuose paaiškinimuose teikiamas argumentas apie tariamus ieškovės planus siųsti atsakovą į komandiruotę nuo 2019 m. spalio 27 d. ne tik nepagrindžiamas objektyviais įrodymais, bet, net ir tuo atveju jei atitiktų tikrovę, savaime neliudytų konkrečios ieškovės patirtos žalos. Atsakovas buvo sąžiningai įsitikinęs, kad darbo funkcijų nevykdo pagrįstai, be kita ko siekiant susitvarkyti Europos bendrijos kodo (95) gavimui reikalingus formalumus.

9.5.                      Sprendime nepagrįstai atsisakyta tenkinti atsakovo reikalavimą jam tinkamai sumokėti už darbą naktį ir šventinėmis dienomis. Darbo ginčų komisijos sprendime referuojami darbai, už kuriuos ieškovė nėra sumokėjusi atsakovui, buvo realiai dirbami. Prie šios bylos prijungtos darbo bylos Nr. APS-2- 21745/2019 medžiagoje (medžiagos 45-47 ir 82-90 lapai)  tachografo parodymai tą aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina. Atsakovas dirbo ne savavališkai, o darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus, tegu netiesiogiai, bet pakankamai akivaizdžiai patvirtina jau pats atsakovo darbo pobūdis - krovinių gabenimas vilkiku. Darbo sutartyje nėra jokių nuostatų, kurios neleistų atsakovui dirbti nakties metu bei švenčių dienomis. Darbo sutarties 3 punktu šalys susitarė tik dėl darbo (pamainos, darbo savaitės) trukmės, taikant suminę darbo laiko apskaitą ir laikantis darbo ir poilsio ypatumų transporte. Ieškovė reikalaudavo iš atsakovo dirbti savaitgaliais ir jam už tai nieko nemokėjo. Šias aplinkybes labai aiškiai patvirtina atsakovo komandiruočių įsakymų ir jo darbo laiko žiniaraščių sugretinimas.

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1.                      Atsakovas  manipuliuoja versijomis ir naujomis nurodomomis aplinkybėmis, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teisme. Atsakovas niekada neginčijo aplinkybės, jog jis negavo iš atsakovo reikalavimo pateikti paaiškinimą, kodėl jis ilgą laiką neatvyksta į darbą. Aplinkybė, jog byloje nėra registruotos siuntos įteikimo išrašo, nereiškia, jog siunta nebuvo įteikta, nes duomenys internete (post.lt tinklapyje), saugomi iki 6 mėnesių. Be to, ieškovės direktorius visais įmanomais būdais, t. y. daug kartų skambindamas telefonu įtikinėjo atsakovą atvykti į darbą, prašė (klausė) jo nurodyti, kodėl pastarasis neatvyksta pas darbdavį.

10.2.                      Atsakovas niekada pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodęs, jog jis nežinojo, kur reikia atvykti pas darbdavį (ieškovą), į jo buveinę, jog ieškovas ir atsakovas buvo sudaręs kažkokį susitarimą dėl atsakovo galėjimo nevykti pas darbdavį. Atsakovas iki pat jam pateikto raštiško reikalavimo pasiaiškinti, ieškovės niekaip neinformavo, ar jis lanko kursus 95 kodui gauti (atnaujinti), ar jau atnaujino minėtą leidimą. Tokių duomenų atsakovas neteikė netgi ir į šią bylą.

10.3.                      Atsakovą iš komandiruotės atšaukus, jam buvo suteiktas pakankamai ilgas laikas susitvarkyti 95 kodo galiojimą (35 val. kursus) iki planuotos kitos komandiruotės. Atsakovas taip pat kviečiamas privalėjo atvykti pas darbdavį dėl nurodytų nusiskundimų dėl atsakovo darbo kokybės būnant komandiruotėje. Atsakovui vengiant atvykti į darbą, nepateikiant duomenų apie atnaujintą 95 kodą, iš esmės vengiant bendradarbiauti, tokiu būdu trikdant komandiruočių grafikus, ieškovas pagrįstai priėmė sprendimą atsakovą atleisti iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą. Šiuo atveju teismas sprendimu pagrįstai konstatavo, jog ieškovė įrodė visas sąlygas minėtos normos taikymui.

10.4.                      Ieškovė jokio forma ir jokiu būdu atsakovo nevertė ir nereikalavo dirbti savaitgaliais ir švenčių dienomis. Tokių įrodymų atsakovas niekada ir nepateikė. Atsakovas į komandiruotę būdavo nugabenamas (nuvežamas) ieškovės samdytu transportu, todėl tai negali būti laikoma, jog atsakovas buvo verčiamas dirbti savaitgaliais ar švenčių dienomis.

10.5.                      Teismas sprendimu tinkamai įvertino ieškovės pateiktus dokumentus (įrodymus) dėl atsiskaitymo su atsakovu, ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakovu. Atsakovas šių aplinkybių (įrodymų) neginčijo.

10.6.                      Kadangi atsakovas byloje nepateikė jokių dokumentų (leistinų įrodymų), patvirtinančių jo buvimą komandiruotėje bylos nagrinėjimo metu, nenurodė jokių aiškių ir objektyvių priežasčių, kurios jam trukdė pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui, atsakovo pateikiami nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme, neturėtų būti priimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12.       Atsakovas prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus: NTR išrašą apie ieškovės buveinę, ieškovės buveinės nuotrauką iš svetainės www.google.com/maps/, Rekvizitai.lt viešus duomenis apie ieškovės darbuotojų skaičių ginčo laikotarpiu.

13.       Naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje. Pagal bendrąją taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju atsakovo atstovo teikiami nauji įrodymai yra viešai prieinama informacija apie ieškovo įmonę iš interneto prieigų, ginčo dėl to, kaip atrodo įmonės buveinė, kiek dirba darbuotojų, byloje nekilo, tos aplinkybės nebuvo nagrinėjamos, todėl naujai pateikti įrodymai nepriimami.

14.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir dėl atsiskaitymo už darbą švenčių dienomis bei nakties metu (DK 58 straipsnis, 144 straipsnis).

Dėl atleidimo iš darbo

15.        Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į DK 24 straipsnyje nustatytą sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų įgyvendinimą, įpareigojantį abi darbo sutarties šalis bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, veikti sąžiningai, savo teises įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų.

16.       Byloje nustatyta, kad šalys 2019 m. gegužės 27 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas priimtas dirbti vairuotoju - ekspeditoriumi, sutartyje užfiksuotas atsakovo namų adresas. Vairuotojo pareiginių nuostatų 4.11 punkte vairuotojui nurodoma turėti mobilų telefoną su veikiančiu tarptautiniu ryšiu (jei važiuojama į užsienį). Išvažiuojant į reisą, reiso metu ir baigus kelionę, draudžiama trinti telefonines žinutes be atskiro vadovo leidimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad darbdavio ir darbuotojo susižinojimas buvo vykdomas tiek įteikiant įsakymus darbuotojui pasirašytinai, tiek siunčiant laiškus, tiek ir telefoniniais nurodymais.

17.       Nors Darbo tvarkos taisyklių 14 p. darbo vieta nurodoma UAB „Betra“ buveinė arba biuras arba kitos valdomos patalpos, tačiau iš pateiktų įsakymų paskirti atsakovui komandiruotes, atšaukti iš jų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių, šalių paaiškinimų procesiniuose dokumentuose, darytina išvada, kad atsakovas faktiškai darbo funkcijas atlikdavo tik komandiruočių metu, kita darbo vieta nebuvo naudojama, teismui nepateikta darbdavio įsakymų, kuriais būtų buvę nurodoma atsakovui atvykti į kokią kitą darbo vietą.

18.       Atsakovas paskutinį kartą buvo atšauktas iš komandiruotės 2019 m. rugsėjo 28 d., atšaukimo įsakyme nebuvo nurodyta atvykti į įmonės buveinę ar į kitą darbo vietą. Pati ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui pripažino, kad atsakovas, 2019-09-28 grįžęs iš komandiruotės, privalėjo „tvarkytis dėl minėto 95 kodo gavimo, kurio galiojimas baigėsi 2019-10-22 (pagal vairuotojo pažymėjimą), todėl ieškovas negalėjo jo siųsti į komandiruotę nuo 2019-10-27, kaip buvo suplanuota“. Tokiu būdu ieškovė pripažino, kad iki 2019 m. spalio 27 d. įsakymo išsiųsti atsakovą į kitą komandiruotę nebuvo, nurodymo atvykti į kitą darbo vietą taip pat nebuvo, priešingai, atsakovui buvo suteiktas laikas atnaujinti darbui reikalingus dokumentus (vadinamąjį 95 kodo pažymėjimą), kas reiškia, kad pravaikštos atsakovui buvo žymimos nepagrįstai. Jeigu ieškovė turėjo planą išsiųsti atsakovą į komandiruotę nuo 2019 m. spalio 27 d., tai turėjo priimti tokį įsakymą ir jį vienu ar kitu šalims įprastu būdu įteikti atsakovui. Teismui nepateikta įrodymų, kad toks įsakymas buvo įteiktas, todėl sutiktina su apelianto argumentais, kad nėra priimta įsakymo išsiųsti atsakovą į komandiruotę po 2019 m. rugsėjo 28 d., kuris būtų buvęs atsakovui įteiktas, tačiau atsakovas būtų jo nevykdęs. Pažymėtina, kad dėl kitų įsakymų išsiųsti atsakovą į komandiruotes įteikimo tarp šalių jokio ginčo nebuvo kilę, atsakovas į komandiruotes išvykdavo. Todėl nesant įsakymo išsiųsti atsakovą į komandiruotę, darbdavio 2019 m. lapkričio 6 d. surašytas reikalavimas pasiaiškinti, kodėl neatvyksta į darbą, net jeigu toks raštas ir būtų buvęs įteiktas atsakovui, laikytinas nepagrįstu, nes nesuderinamas su nusistovėjusia šalių darbo organizavimo ir susižinojimo praktika. 

19.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nesant įsakymo išsiųsti atsakovą į komandiruotę, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas padarė tokį darbo pareigų pažeidimą kaip neatvykimas į darbą, už kurį būtų buvęs pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnio 2 d. 1 p.

20.       Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra padaręs eilę kitų darbo tvarkos pažeidimų. Tokią išvadą teismas padarė iš ieškovės pateiktų elektroninių laiškų, kuriuose išdėstyti įvairūs 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesių nusiskundimai dėl M. S. netinkamai vykdomų darbo pareigų (nepritvirtina krovinio, apgadino puspriekabės duris, nuvyko ne į tą paskirties vietą, daug nuklydimų, dėl kalbos barjero sunkiai supranta duodamus nurodymus) (pateikta su 2020 m. kovo 10 d. su rašytinais paaiškinimais DOK-32785). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad vien tik elektroninių laiškų su įvairiais nusiskundimais nepakanka įrodyti, kad darbuotojas padarė kokius nors darbo pareigų pažeidimus. Darbdavys turėjo kiekvieną konkretų atvejį ištirti ir įvertinti, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikta. Ieškovės argumentai, kad atsakovas neatvyko pasiaiškinti dėl kitų pažeidimų, laikytini neįrodytais, nes nėra duomenų, kad atsakovas buvo pakviestas į darbdavio buveinę ir iš jo pareikalauta pasiaiškinti dėl kitų kokių nors pažeidimų. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie kitus atsakovo padarytus pareigų pažeidimus yra nepagrįstos.

21.       Ieškovė tuo atveju, jeigu teismas laikytų atleidimą pagal DK 58 straipsnį neteisėtu, prašė pripažinti, kad darbo sutartis baigėsi paties atsakovo prašymu nuo 2019 m. lapkričio 28 d. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas 2019 m. lapkričio 8 d. parašė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2019 m. lapkričio 11d. pačiam prašant, tačiau darbdavys šio prašymo nerealizavo, t. y. nenutraukė darbo sutarties darbuotojo pageidaujamą dieną, todėl sutiktina su apelianto argumentu, kad darbuotojo pareiškimas neteko galios, ir po 2019 m. lapkričio 11 d. darbo sutartis darbuotojo prašymu negalėjo būti nutraukiama negavus naujo darbuotojo pareiškimo. Pažymėtina ir tai, kad teismas nėra įgaliotas už darbdavį nuspręsti, ką, kada ir kokiu pagrindu atleisti iš darbo, teismas jam suteiktų įgalinimų ribose tik patikrina, ar darbo sutarties nutraukimas atliktas teisėtai.

22.       Teisėjų kolegija pritaria darbo ginčų komisijos padarytai išvadai, kad šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo atsakovo veiksmuose nebuvo nustatyta, nes negavęs įsakymo važiuoti į komandiruotę, jis neturėjo pareigos vykdyti jam pavestas pareigas, todėl darbo sutartis nutraukta nepagrįstai. Kiti darbo ginčų komisijos konstatuoti pažeidimai – negautas darbuotojo pasiaiškinimas, darbuotojas nesupažindinimas su įsakymu nutraukti darbo sutartį, yra tik papildomas pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu. 

23.       Darbuotojo prašymas, datuotas 2019 m. lapkričio 11 d., kuriame prašoma suteikti atostogas nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d., vertintinas kaip nerealizuotas, todėl netekęs  reikšmės. Viena vertus, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, prašymas pateiktas už praėjusį laikotarpį, todėl neatitinka DK 128 straipsnio 4 dalyje numatytos tvarkos, kad darbovietėje iš anksto sudaroma atostogų suteikimo eilė. Kita vertus, toks darbuotojo prašymas, atsižvelgiant į jo paaiškinimus, kad buvo verčiamas prašyti neapmokamų atostogų, gali būti laikomas tam tikru atsaku į darbdavio raginimus.

24.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys, yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas patenkinti atsakovo M. S. reikalavimą – pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, laikyti, kad atsakovas yra atleistas iš darbo šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

25.       Neteisėto darbo sutarties nutraukimo pasekmė yra vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas. Pagal DK 218 str. 4 d., vidutinis užmokestis gali būti priteisiamas daugiausia  už vienerius metus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas ieškovės įmonėje dirbo keturis mėnesius, sprendžia, kad teisingumo, protingumo principus atitinkanti kompensacija būtų priteisti atsakovui penkių mėnesių darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. 

26.       Darbo ginčų komisija laikė, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 33,80 Eur per dieną, pirmosios instancijos teismas laikė, kad vidutinis vienos dienos darbo užmokestis 21,84 Eur (iki mokesčių). Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką nustato  Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas, kurio 5 p. nustatyta, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis; įskaitomos visos darbo apmokėjimo rūšys; tačiau neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje. Iš Darbdavio pateiktos 2020 m. kovo 5 d. pažymos matyti, kad atsakovas 2019 m. spalio mėnesį faktiškai nedirbo, ir, kaip nustatyta šio sprendimo 20 punkte, darbo užduočių jam nebuvo skiriama, todėl vidutinis darbo užmokestis skaičiuotinas iš 2019 m. rugsėjo mėnesio (692,43 Eur priskaityta suma, 21 darbo diena) ir 2019 m. rugpjūčio mėnesio ( 727,05 Eur priskaityta suma, 21 darbo diena), iš viso 1419,48 Eur už 42 darbo dienas, kas sudaro  33,79 Eur už vieną darbo dieną, suapvalinus- 33,80 Eur už darbo dieną priskaityta suma, nuo kurios darbdavys turi atskaityti ir sumokėti gyventojų pajamų, Sodros ir sveikatos privalomojo draudimo mokesčius.

27.       Atsakovui priteistina penkių mėnesių darbo užmokesčių suma už priverstinės pravaikštos laiką sudaro atitinkamai  3532,10 Eur (33,80 Eur padauginta iš 20,9 vidutinio darbo dienų skaičiaus per mėnesį ir iš 5 mėnesių, pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. A1-686 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo“).

Dėl galutinio atsiskaitymo

28.       Atsakovas M. S. 2019 m. lapkričio 12 d. pateikė prašymą darbo ginčų komisijai, kuriame nurodė, kad jam nebuvo apmokėta už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą naktį bei už viršvalandžius. Darbo ginčų komisija savo ruožtu pavedė Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritoriniam skyriui patikrinti, be kita ko, ar tinkamai buvo pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, ar suteiktas savaitinis poilsis. VDI Kauno teritorinio skyriaus patarėjas - vyriausiasis darbo inspektorius 2020 m. sausio 3 d. patikrinimo išvada nustatė, kad ieškovės įmonėje UAB „Betra“ 2019 m. birželio - rugsėjo mėnesių darbo laiko žiniaraščiai žymėti neteisingai, nes neatitinka atsakovo tachografų duomenų, dėl ko yra nesumokėta atsakovui už darbą nakties valandomis ir už darbą švenčių dienomis. Darbo ginčų komisija atitinkamai paskaičiavo nesumokėtas sumas ir priteisė atsakovui 198,53 Eur už darbą nakties valandomis ir 184,88 Eur už darbą švenčių dienomis.

29.       Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje atsakovo reikalavimą atmetė nurodydamas, kad transporto priemonės, su kuriomis dirbo atsakovas, priklausė ne ieškovei, ji neturėjo galimybių gauti tachografo duomenų ir pagal juos apskaityti atsakovo darbo laiką; atsakovo vairuotojo kortelės duomenys buvo pateikti tik Valstybinei darbo inspekcijai, kuri atliko UAB „Betra“ patikrinimą; atsakovas nepateikė ieškovei jokių įrodymų, kad jis realiai dirbo naktimis ir švenčių dienomis, be to, nepateikė įrodymų, kad gavo ieškovės nurodymus dirbti naktimis, ir švenčių bei poilsio dienomis, todėl ieškovei nebuvo prievolės už tokį darbą sumokėti. Atsakovo veiksmus, kai jis atsisakė vykdyti darbdavio nurodymus pateikti vairuotojo kortelės duomenis ir laikytis darbo režimo, teismas laikė nesąžiningais.

30.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ieškovės atsikirtimus dėl negalėjimo teisingai pildyti atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščių dėl to, kad negaudavo tachografo duomenų, vertina kaip gynybinę poziciją ir atmeta. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovas vairavo automobilius, kuriuose buvo įrengti skaitmeniniai tachografai, kas reiškia, kad net darbuotojui ir nevykdant reikalavimo pateikti vairuotojo tachografo kortelę, darbdavys turi galimybę gauti tachografo duomenis naudodamas įmonės ar kontrolinės kortelės duomenis (Skaitmeniniuose tachografuose naudojamų identifikavimo kortelių išdavimo taisyklės, parengtos pagal  1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3-96 „Dėl skaitmeninių tachografų sistemos įgyvendinimo užtikrinimo“ nuostatas). 

31.       Dar daugiau, darbdavys, negavęs iš vairuotojo praėjusio mėnesio tachografo duomenų, negali užbaigti pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir atitinkamai paskaičiuoti vairuotojui priklausančio atlyginimo. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2135/98 reikalavimus, įdiegus įrašymo įrangą, vairuotojo kortelėje duomenys fiksuojami už 28 dienų laikotarpį, o transporto priemonės judėjimo duomenys pačiame įrenginyje fiksuojami už 365 dienų laikotarpį, vadinasi, darbdavys kraštutiniu atveju turėjo gauti konkretaus vairuotojo duomenis iš kito šaltinio (kontrolinės kortelės ar paties įrenginio atminties). Tačiau, kaip ir nustatė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, ieškovė nuo pat atsakovo darbo pradžios, nuo 2019 m. birželio mėnesio darbo laiko žiniaraščius pildė neteisingai, nenaudodama tachografo duomenų. Tai reiškia, kad ieškovės pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais nėra galimybės vadovautis nustatant atsakovui mokėtiną atlyginimą.

32.       Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalis nustato, kad už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Darbo kodekso 121 straipsnis nustato darbo laiko režimo ypatumus ekonominės veiklos srityse, konkrečiai, kad transporto srityje maksimaliojo darbo laiko reikalavimai ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai, darbo laiko režimo ir darbo apskaitos taisyklės gali skirtis nuo šio kodekso nustatytų normų. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus šiose veiklos srityse nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kolektyvinės sutartys. Europos parlamento ir tarybos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98“ 6-8 straipsnio nuostatos neišskiria darbo nakties valandomis kaip draudžiamo, nes dėl transporto veiklos specifikos toks darbas yra tam tikrais atvejais neišvengiamas. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, darbdavys yra tas subjektas, kuris privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, ir jam šios prievolės vykdymo aspektu tiek, kiek susiję su mobiliajam darbuotojui nustatytų darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimų užtikrinimu, tenka tokios pozityviosios pareigos: 1) informuoti mobilųjį darbuotoją apie jam, kaip transporto priemonės vairuotojui, taikomus darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimus; 2) užtikrinti, kad mobiliojo darbuotojo darbo grafikas atitiktų nustatytus darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimus; 3) nuolat kontroliuoti, kaip mobilusis darbuotojas laikosi jam taikomų darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimų; 4) reaguoti į nustatytus darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimų pažeidimus, t. y. pašalinti identifikuotus pažeidimus ir imtis prevenciškų priemonių, kurios užkirstų kelią naujiems pažeidimams atsirasti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad darbdavys, nevykdantis pirmiau įvardytų pareigų, turi prisiimti neigiamus padarinius, susijusius su mobiliajam darbuotojui taikomų darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimų nesilaikymu, o šiuo (neigiamų padarinių prisiėmimo) aspektu turimos omenyje ne tik valstybės sankcijos, bet ir teisės panaudoti darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimų pažeidimų faktus prieš patį darbuotoją (vykdant mokėjimus už atliekamą darbą) neturėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). Aplinkybė, kad atsakovui buvo pavesta pačiam savarankiškai organizuoti savo darbą, darbo ir poilsio laiko trukmę, vis dėlto neatleidžia darbdavio nuo jo pareigų tiksliai fiksuoti darbuotojo darbo valandas, kontroliuoti, kaip darbuotojas laikosi jam privalomų darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimų, imtis aktyvių veiksmų, kad atsakovas nedirbtų naktį. Neatlikęs kontrolės ir nesiėmęs veiksmų organizuoti darbą taip, kad atsakovui netektų dirbti nakties valandomis, darbdavys turi pareigą apmokėti už naktinio darbo valandas.

33.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo akte padarytomis išvadomis, kad atsakovas per 2019 m. birželio-rugsėjo mėnesius dirbo 30 valandų ir 48 minutes nakties metu, todėl jam turėjo būti papildomai sumokėta  iš viso 198,53 Eur (priskaityta suma), kaip kad paskaičiavo darbo ginčų komisija savo 2020 m. sausio 6 d. Sprendime Nr. DGKS-52. 

34.       Atsakovo reikalavimas priteisti jam darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis, kolegijos nuomone, nebuvo įrodytas, nes nei atsakovas, nei ieškovė  nėra pateikę darbo grafikų, be to, atsakovo darbo laiko apskaita pagal darbo sutarties 3 punktą buvo nustatyta suminė, todėl darbas arba kelionė į darbą šeštadienį ir sekmadienį, jeigu tokios ir buvo, nelaikytinas darbu poilsio dienomis.

35.       Tačiau sutiktina su darbo ginčų komisijos sprendime padaryta išvada, kad atsakovo darbas švenčių dienomis, t. y. 2019 m. birželio 24, liepos 6 ir rugpjūčio 15 dienomis, turėjo būti apmokėtas dvigubu tarifu (DK 144 str. 2 d.). Šiomis švenčių dienomis atsakovas dirbo iš viso 21 valandą ir 25 minutes, atsakovui priskaitytina ir priteistina iš viso 184,88 Eur.

36.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnis), transporto sektoriaus darbuotojų darbo laiko režimo ir apskaitos ypatumus (DK 121 str. ir Reglamentas (EB) Nr. 561/2006), netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris panaikintinas ir šioje byloje priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti, pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo UAB „Betra“ neteisėtu, į darbą atsakovo negrąžinti, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo priėmimo dienos, priteisti atsakovui iš ieškovės UAB „Betra“  3532,10 Eur darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, 198,53 Eur už darbą naktį ir 184,88 Eur už darbą švenčių dienomis (visos sumos nurodomos priskaitytos, t. y. su mokesčiais).

37.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Laikytina, kad ieškinys yra atmestas, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Iš ieškovės valstybei priteistina  88 Eur žyminio mokesčio.

38.       Atsakovo bylinėjimosi išlaidos (1105,50 Eur) priteistinos iš ieškovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

ieškinį atmesti.

Pripažinti atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo UAB „Betra“, įm. k. 304706917, neteisėtu, į ankstesnį darbą negrąžinti, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo priėmimo dienos.

Priteisti atsakovui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Betra“, įm. k. 304706917, 3532,10 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt du eurus ir 10 ct) darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, 198,53 Eur (šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus ir 53 ct) už darbą naktį ir 184,88 Eur (šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus ir 88 ct) už darbą švenčių dienomis (visos sumos priskaitytos, t. y. su mokesčiais) ir 1105,50 Eur (tūkstantį šimtą penkis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

         Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Betra“, įm. k. 304706917, 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5661.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Žibutė Budžienė

Evaldas Burzdikas

                                            Diana Labokaitė