Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-601-175/2010
Teisėjas Giedrius
Endriukaitis (Proceso
Nr. 20-1-00056-2010)
Procesinio
sprendimo kategorija:
(S)
2.4.6.3.3.

KAUNO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio
Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant
prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Elenai Gylienei, nuteistajam S. R.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą
pagal nuteistojo S. R. apeliacinį
skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu ir
nuteistas pagal LR BK 259 str. 2 d. areštu 15 parų; pagal LR BK 213 str. 1 d.
laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu
8 mėnesiams; pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 7
mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmės, paskirtos pagal LR
BK 259 str. 2 d. ir 213 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta
subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63
str. 4 d., prie subendrintos bausmės iš dalies pridėtos bausmės, paskirtos
pagal LR BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., ir galutinė bausmė
paskirta 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos
namuose.
Iš S. R. priteista 1000 Lt
nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiosios U. V. naudai.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
S. R. nuteistas
už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš
ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį
psichotropinės medžiagos – baltos spalvos miltelių, kurių bendra masė 0,0898 g, kurių sudėtyje
yra 0,0012 g
gryno metamfetamino, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, laikė
su savimi iki 2010-01-19, kol apie 14 val. 30 min. šią narkotinę medžiagą pas
jį, jam esant prie Taikos pr. 90-ojo namo, Kaune, rado ir paėmė policijos
pareigūnai.
Be to, S. R. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo tiksliai
nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens
neteisėtai įgijo žinomai netikrus apyvartoje esančius pinigus – du vienetus 50
eurų nominalo banknotų Nr. X42562574635 ir Nr. X26195726165, pagamintus
ofsetinės spaudos būdu, atspausdintus ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus,
bei šešis vienetus 100 JAV dolerių nominalo banknotų Nr. AB13814829W,
AH290165314, AB272695514L, AB87530254R, AB12347601X, AB29572012X, pagamintus
ofsetinės spaudos būdu, atspausdintus ne pagal JAV dolerių spausdinimo
reikalavimus, laikė su savimi iki 2010-01-19, kol apie 14 val. 30 min. šiuos
pinigus pas jį, jam esant prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, rado ir
paėmė policijos pareigūnai.
Be to, S. R. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 28 d. apie 18
val., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su
ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, šiam telefonu paskambinus
nukentėjusiajai U. V. į butą, esantį (duomenys
neskelbtini), Kaune, prisistačius policijos darbuotoju bei įtikinus
nukentėjusiąją perduoti atvyksiančiam vyriškiui pinigus už tai, kad jos anūkė
išvengtų atsakomybės už tariamai padarytą nusikaltimą, jis tą pačią dieną apie
18.15 val. atvyko pas U. V. į namus, kur prisistatęs nuo
jos anūkės tariamai nukentėjusios merginos broliu S. J.,
ir tokiu būdu suklaidinęs nukentėjusiąją, iš jos gavo 1000 Lt, tuo apgaule savo
ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas U.
V. 1000 litų turtinę žalą.
Be to, S. R. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 29 d. apie
10.15 val., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su
ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, šiam telefonu paskambinus
nukentėjusiajai P. K. į butą, esantį (duomenys
neskelbtini), Kaune, prisistačius policijos darbuotoju bei įtikinus
nukentėjusiąją perduoti atvykstančiam vyriškiui pinigus už tai, kad jos sūnus
išvengtų atsakomybės už tariamai padarytą nusikaltimą, jis tą pačią dieną apie
10.45 val. atvyko pas P. K. į namus, kur prisistatęs nuo
jos sūnaus tariamai nukentėjusios mergaitės broliu, ir tokiu būdu suklaidinęs
nukentėjusiąją, iš šios gavo 2000 litų, tačiau dėl ne nuo jo valios
priklausančių aplinkybių savo nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi buvo
sulaikytas policijos pareigūnų, tuo apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai
pasikėsino įgyti svetimą turtą – P. K. priklausančius 2000
litų.
N. S. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto
apylinkės teismo 2010-06-09 nuosprendį, sušvelninti paskirtą bausmę, neskiriant
realios laisvės atėmimo bausmės. Apeliantas tvirtina, kad teismas skyrė jam per
griežtą bausmę, nes neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs ir dėl jų
gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir atlygino žalą nukentėjusiajai U. V. (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Nuteistasis nesutinka su
teismo motyvais, kad faktinis jo pragyvenimo šaltinis buvo iš nusikalstamų
veikų gautas turtas, nes, anot nuteistojo, tai neatitinka tikrovės. Jis ilgą
laiką dirbo pas ūkininkus, vėliau statybose ir tik paskutinius 3 mėnesius
žiemos laikotarpyje neturėjo darbo. Be to, jo tėvai yra silpnos sveikatos.
Teismo posėdyje
prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja
prašo apeliacinį skundą tenkinti.
N. S. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teismui pripažįstant BK
59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti
ne tik kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką,
bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas
padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų
byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką,
pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar
teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto
nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs
nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti
nusikaltimo pasekmes.
Apie nuteistojo
prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi galima spręsti ne tik iš bendrų
pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos
aplinkybių visumą. Iš bylos duomenų matyti, kad S. R. tiek
ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu prisipažino padaręs jam
inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tačiau jis visgi nepadėjo ikiteisminio
tyrimo pareigūnams atskleisti nusikalstamas veikas, nenurodė, iš ko įsigijo
padirbtus pinigus, kieno prašomas vyko paimti pinigus ir į kokią sąskaitą šiuos
pinigus turėjo pervesti. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien tik pagal
formalius pasakymus, kad gailisi. Negalima daryti išvados, kad S.
R. dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Jis nei ikiteisminio
tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų neatsiprašė.
Nukentėjusioji U. V. civilinį ieškinį buvo pareiškusi
ikiteisminio tyrimo metu, tačiau S. R. net dalies žalos iš
anksto nesistengė atlyginti, tai padarė tik 2010-05-31, t.y., po to, kai
teisėjas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Nuteistasis
paskutinio žodžio metu pareiškė, kad labai gailisi dėl nusikaltimų ir prašė skirti
kuo švelnesnę bausmę, tačiau tokį formalų poelgį vertinti kaip nuoširdų
nuteistojo gailėjimąsi kolegija negali.
Nežiūrint to,
nuteistasis, tuo metu, kai teismas buvo išėjęs į pasitarimų kambarį priimti
nuosprendžio, atlygino nukentėjusiajai U. V. nusikaltimu
padarytą turtinę žalą – 1000 Lt (t. 2., 43), tik tai nebuvo žinoma nuosprendį
priėmusiam teismui. Dėl to pripažįstama nuteistojo S. R. atsakomybę
lengvinanti aplinkybė, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Dėl to
nuosprendis keičiamas (LR BPK 328 str. 3 p.).
Tačiau nežiūrint to, kad
pripažinta viena S. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė,
nėra pagrindo tiek už LR BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas U. V. atžvilgiu),
tiek už kitus nusikaltimus skirti S. R. švelnesnes
bausmes. Teismas visiškai pagrįstai už padarytas veikas S. R. paskyrė
realias laisvės atėmimo bausmes ir bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK VIII
skyriuje, nepažeidė.
Nors S.
R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pirmą kartą, tačiau teismas nurodė
išsamius motyvus, kodėl už kiekvieną S. R. padarytą
nusikaltimą paskyrė jam būtent laisvės atėmimo bausmę, nors sankcijoje yra
numatyta ir švelnesnių bausmių. Paprastai anksčiau neteistam asmeniui skiriama
su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kai asmuo teisiamas pirmą kartą už vieną
nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. S. R. anksčiau
teistas, tačiau teistumas išnykęs. Nors S. R. laikomas neteistu,
tačiau kolegija laiko, kad teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nepažeidė
BK ir tinkamai motyvavo realios laisvės atėmimo bausmės nuteistajam paskyrimą
už visas padarytas veikas. Apylinkės teismas sprendimą skirti realią laisvės
atėmimo bausmę S. R. argumentavo tuo, kad padarytos 4
nusikalstamos veikos – vienas baudžiamasis nusižengimas, du nesunkūs ir vienas
apysunkis nusikaltimai. S. R. nusikaltimai padaryti iš
savanaudiškų paskatų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad
nusikaltimus darė, kadangi tuo metu neturėjo darbo, vartojo narkotikus ir jam
buvo reikalingi pinigai. Nusikalstamos veikos padarytos per labai trumpą laiką.
Pažymima ir tai, kad du nusikaltimai padaryti prieš garbaus amžiaus moteris. Nuteistasis
baustas administracine tvarka. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių
nenustatyta. Apeliacinės instancijos teisme nustatyta viena atsakomybę
lengvinti aplinkybė, tačiau tik dėl vieno nusikaltimo. Įvertinus visas šias
aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad
paskyrus švelnesnes bausmes nebūtų įgyvendinti LR BK 41 str. numatyti bausmės
tikslai. Kolegija laiko, kad teismo
nurodyti bausmės skyrimo motyvai yra pakankamai įtikinami skirti laisvės
atėmimo bausmę.
Be to, teismas už
kiekvieną nusikaltimą paskyrė žymiai švelnesnes, negu sankcijų vidurkiai
bausmes, todėl jas laikyti per griežtomis ir dar labiau švelninti nėra
pagrindo, nežiūrint to, kad dėl vieno nusikaltimo nustatyta viena atsakomybę
lengvinanti aplinkybė.
Kolegijos manymu,
apylinkės teismas taip pat pagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo. Bausmės
vykdymo atidėjimas yra teismo teisė. Bausmės vykdymo atidėjimui būtina
nustatyti pagrindus, paminėtus BK 75 str.. Viena iš būtinų sąlygų bausmės
vykdymui atidėti yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog
bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo. Šioje
byloje atsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad
bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.,
n u t a r i a:
nuteistojo
S. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės
teismo 2010 m.
birželio 9 d. nuosprendį pakeisti:
Pripažinti nuteistojo S. R. atsakomybę lengvinančią
aplinkybę, kad nuteistasis atlygino nusikaltimu padarytą žalą (LR BK 59 str. 1
d. 3 p.).
Likusioje dalyje
nuosprendį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas
Algerdas Urbšys
Teisėjai
Jurgis
Kiškis
Algirdas Jaliniauskas