Administracinė byla Nr. eAS-557-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00645-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Teisingumo ministeriją tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš Teisingumo ministerijos sumokėtą žyminį mokestį.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismo tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Teismas, susipažinęs su skundžiamu Raštu, padarė išvadą, kad jis pareiškėjui nesukuria jokių teisinių pasekmių. Raštu pareiškėjas tik informuojamas, jog Teisingumo ministerija susipažino su jo kreipimusi ir pateikė bendro pobūdžio informaciją apie teisę į veiksmingą teisminę gynybą bei galimybę pasirinkti gynėją. Teisingumo ministerija taip pat Rašte nurodė, jog ji neturi teisės kištis į teisminius procesus bei teismų priimamus sprendimus. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pripažino Raštą informacinio pobūdžio dokumentu, kurio panaikinimas neturi teisinės reikšmės pareiškėjo teisinei padėčiai. Todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, konstatavo, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas nurodė, kad kartu su skundu pateiktas žyminio mokesčio apmokėjimo dokumentas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, 2025 m. kovo 31 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą pareiškėjui turėtų būti grąžintas sumokėtas žyminis mokestis, tačiau jis buvo užskaitytas Regionų administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-11131-505/2025, todėl šioje byloje nėra nagrinėjamas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį ir grąžinti nagrinėti pareiškėjo skundą tam pačiam teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde dėsto argumentus, susijusius su, pareiškėjo teigimu, neteisėtais darbdavio veiksmais (dėl neteisėto atleidimo, dėl atimtos teisės dirbti valstybės tarnyboje ir kt.). Pareiškėjas teigia, kad teisėjas priėmęs ginčijamą nutartį neteisingai vertino faktus ir įrodymus, taip pat užkirto kelią realizuoti teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. birželio 9 d. pateikė prašymą (toliau – ir Prašymas), kuriame prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, atsižvelgiant į įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės, kurioje gyvenama, sampratos / esmės. Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (2025 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025, 2025 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-538-492/2025, 2025 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-517-662/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-584-629/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-573-821/2025, 2025 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-583-1047/2025 ir 2025 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-604-1047/2025) ir prašo formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą absurdiškai tuščią maratoną ir priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų Garbės teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą pripažinęs skundžiamą Raštą informacinio pobūdžio dokumentu, nesukeliančiu pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį ir grąžinti nagrinėti skundą tam pačiam teismui, motyvuodamas tuo, jog teismas suvaržė jo teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjas, be kita ko, pageidauja nagrinėti bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikė jokių tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išnagrinėti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, vadovaudamasi ABTĮ 141 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsniu, 153 straipsnio                  2 dalimi, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 23 straipsnio 1 dalimi, administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo teismo panaikinti Teisingumo ministerijos Raštą ir įpareigoti Teisingumo ministeriją išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. vasario 14 d. kreipimusi „Dėl įstatymais garantuotos, tačiau faktiškai, teismų varžomos teisės, į teisminę gynybą“ kreipėsi į Teisingumo ministeriją (teisingumo ministrą R. M.), kuriame nurodė, kad jau aštuonis mėnesius teismai nagrinėja pareiškėjo bylas ir priima pareiškėją netenkinančius sprendimus arba atsisako nagrinėti pareiškėjo pareiškimus. Pareiškėjas teigė, kad tokiais veiksmais yra pažeidžiama jo teisė į veiksmingą teisminę gynybą, įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ir Pagrindinių teisių chartija) ir kituose teisės aktuose, todėl jis nori gauti garantuotą teisinę pagalbą, reikalingą užtikrinti teisę į veiksmingą teisminę gynybą prieš darbdavio neteisėtus veiksmus. Teisingumo ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2025 m. vasario 14 d. kreipimąsi, Rašte atskleidė teisės į veiksmingą teisminę gynybą turinį bei informavo pareiškėją, kad jis gali laisvai pasirinkti gynėją iš Lietuvoje veiklą vykdančių advokatų sąrašo arba, jeigu atitinka Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytus kriterijus, gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad ši paskirtų valstybės lėšomis apmokamą advokatą. Teisingumo ministerija taip pat pažymėjo, kad ji neturi teisės kištis į teisminius procesus bei teismų priimamus sprendimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija susipažinusi su pareiškėjo argumentais, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir Raštu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo siekiamas nuginčyti Teisingumo ministerijos Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Raštu iš esmės buvo atsakyta į pareiškėjo Teisingumo ministerijai pateiktą kreipimąsi, t. y. pareiškėjas buvo informuotas, jog Teisingumo ministerija susipažino su jo kreipimusi ir pateikė bendro pobūdžio informaciją apie teisę į veiksmingą teisminę gynybą bei galimybę pasirinkti gynėją iš Lietuvoje veiklą vykdančių advokatų sąrašo arba kreiptis į tarnybą dėl valstybės lėšomis apmokamo advokato paskyrimo. Šiuo Raštu nenustatyti jokie privalomi nurodymai pareiškėjui, juo taip pat nebuvo pakeistos arba panaikintos pareiškėjo teisės ar pareigos, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog Raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pažymėtina, jog ginčijamo Rašto panaikinimas, be kita ko, neturėtų reikšmės pareiškėjo teisinei padėčiai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-113-502/2022).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjo ginčijamas Raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurio pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti.

Dėl pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta teismo nuomonė dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikomas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimus ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei atskirajame skunde, nei Prašyme nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl netenkinami pareiškėjo prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio pagrindo taikyti šią procesinę normą. Pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotame prašyme bei teisme gautame Prašyme nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikiantys pagrindo atskirajai nutarčiai priimti.

Dėl pareiškėjo 2025 m. birželio 9 d. Prašyme suformuluotų prašymų pripažinti tam tikras aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos nurodo pareiškėjas minėtame prašyme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                  Audrius Bakaveckas

                                                                                                            Ernestas Spruogis 

                                                                                                            Milda Vainienė