Civilinė byla Nr. e2A-201-425/2020

                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00384-2019-7

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                    2.3.5.2.1.; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6122-1103/2019 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei I. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. R. dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu R. R. prašė priteisti iš atsakovės I. P. 1 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. sausio 6 d., o taip pat bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-581-765/2013 iš ieškovo priteistas išlaikymas dukrai G. R., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki savo pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) dukra G. R. gyveno su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje. Ieškovas šį laikotarpį, t. y. 9 mėnesius, dukrą išlaikė vienas, o atsakovė visiškai neprisidėjo prie dukros išlaikymo. Ieškovas tuo laikotarpiu savo lėšomis tenkino visus dukros poreikius - maitinimo, mokymo, drabužių įsigijimo, laisvalaikio ir kitus būtinus poreikius, skirdavo lėšų ir tiesiogiai pačiai dukrai, pervesdamas į dukros vardu atidarytą ir jos disponuojamą sąskaitą. Ieškovo skiriamų lėšų dukrai išlaikyti suma minėtu laikotarpiu, įvertinus jos amžių bei poreikius, sudarė apie 400 Eur - 450 Eur per mėnesį. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.156 straipsnis). Atsakovė minėtu laikotarpiu buvo darbinga, turėjo nekilnojamojo turto, automobilį, neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų, t. y. galėjo dirbti bei uždirbti, kad prisidėtų prie dukros išlaikymo, todėl iš jos priteistina dalis, t. y. 200 Eur/mėn. išlaikymo skolos ieškovo naudai. Mano, kad ši suma, įvertinus minėtu laikotarpiu buvusį pragyvenimo lygį, dukros amžių, jos poreikius, atsakovės turtinę padėtį, yra protinga, sąžininga ir teisinga. Jeigu atsakovė savanoriškai skyrė lėšas dukros išlaidoms, nereiškia, jog ji prisidėjo prie išlaikymo prievolės. Ieškovas išlaikymo prievolę vykdė vienas, todėl atsakovė turi atlyginti jam išlaidų dalį, išlaikymo įsiskolinimo forma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo 

4.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nors šalių dukra laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. sausio 6 d. gyveno pas ieškovą, tačiau abu vaiko tėvai išlaikymą teikė tiesiogiai dukrai. Ieškovas aprūpino dukrą būstu, abi šalys aprūpino mergaitę maistu, drabužiais, mokymosi, lavinimosi, pragyvenimo reikmenimis, sudarė galimybes jos poilsiui ir kitiems poreikiams. Kadangi dukra tuo metu buvo 17 metų amžiaus, ji buvo pakankamai subrendusi ir savarankiškai disponavo abiejų tėvų jai skiriamomis lėšomis, iš jų pirkdama sau rūbus, maistą, mokėdama mokyklos rinkliavas, apmokėdama pomėgių ir savęs lavinimo išlaidas, pirkdama augintinio priežiūrai reikalingas prekes. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad nurodomu laikotarpiu ieškovas faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnametei dukrai, vykdė išlaikymo prievolę už atsakovę ir jo interesai šiuo atveju yra pažeisti.

5.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų apie kitas dukters išlaikymui, jos poreikių tenkinimui išleistas sumas, šių sumų paskaičiavimų, duomenų apie dukrai tenkančią būsto išlaikymo, išlaidų už komunalines paslaugas dalį. Ieškinyje deklaratyviai nurodė, kad prašoma priteisti suma atitinka pragyvenimo lygį, dukros poreikius, šalių turtinę padėtį, yra protinga, sąžininga ir teisinga. Pats ieškovas parengiamajame, teismo posėdžiuose nedalyvavo, paaiškinimų apie dukters išlaikymą ginčo laikotarpiu, tarp šalių susiklosčiusius faktinius vaikų išlaikymo santykius, neteikė.

6.       Be to, byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad šalių dukrai gyvenant pas ieškovą, atsakovė teikė dukrai išlaikymą pirkdama jai reikalingus rūbus, higienos, mokyklines prekes, vaistus, skirdama pinigų mokyklos rinkliavoms, išvykoms su šokių kolektyvu, vairavimo pamokoms. Dukters išlaidoms reikalingas sumas atsakovė duodavo mergaitei grynais pinigais, o jeigu pritrūkdavo, tai įnešdavo į savo banko sąskaitą, ką patvirtina ir trečiojo asmens banko sąskaitos išrašas. Šalių dukra dėl jos išlaikymo nei vienam iš tėvų pretenzijų neturi, teigia, kad jie abu ją vienodai išlaikė, nesupranta, kodėl tėtis reiškia turtines pretenzijas mamai.

7.       Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog įvertinus atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimus apie pastarosios poreikius, lankytas vairavimo pamokas, išlaidas susijusias su dalyvavimu šokių kolektyvo veikloje, tame tarpe ir kelionėmis į užsienį, akivaizdu, kad ieškovo į dukters sąskaitą pervesta 1 200 Eur suma 17 metų mergaitės išlaikymui devynis mėnesius (vidutiniškai 133,33 Eur/mėn.) nebuvo pakankama, todėl ieškovui nepateikus kitų įrodymų apie patirtas išlaidas, įvertinus kitus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad prie dukters išlaikymo ne mažesne suma prisidėjo ir atsakovė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovas R. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 1 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą ieškovo naudai, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio asmens išlaikymą, o taip pat padarė įrodymais nepagrįstas išvadas dėl atsakovės teikto išlaikymo šalių nepilnametei dukrai.

8.2.       Pabrėžia, kad CK nenumato tokios vaiko išlaikymo formos, t. y. išlaikymo mokėjimas tiesiogiai nepilnamečiam vaikui, o be to nebuvo (nėra) ir teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui (trečiajam asmeniui) priteisimo, kuriuo nustatytas išlaikymą privalėjusios teikti atsakovės piniginių sumų teikimas tiesiogiai vaikui (trečiajam asmeniui), ar turėtų išlaidų, patirtų galimai tenkinant papildomus vaiko priežiūros poreikius.

8.3.       Skundžiamu sprendimu teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog ieškovo atlikti pavedimai dukrai laikytini išlaikymu CK prasme. Šie pavedimai tai buvo papildomos lėšos dukrai, kurias ji galėjo leisti savo nuožiūra, ir kurios buvo skiriamos ieškovo laisva valia. Kaip minėta, trečiasis asmuo gyveno pas ieškovą minėtu laikotarpiu, ir būtent ieškovas rūpinosi pilna dukros priežiūra, t.y. vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti: maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui ir kt., ir šios išlaidos nesusijusios su minėtais pavedimais trečiajam asmeniui. Be to, nors šiuo atveju ieškovas specialiai nekaupė pirkimo čekių, galinčių patvirtinti trečiajam asmeniui išleistų piniginių lėšų faktą, tačiau yra akivaizdu, kad ieškovas tokias išlaidas patyrė, kuomet trečiasis asmuo gyveno pas ieškovą.

8.4.       Be to, trečiojo asmens poreikiai buvo nustatyti (įvertinti) ir įsiteisėjusiu 2013-07-03 Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-581-765/2013, kuomet išlaikymas trečiajam asmeniui buvo priteisiamas iš ieškovo. Įvertinus tai, jog jau praėję 6 metai, t.y. šie trečiojo asmens poreikiai padidėjo, pasikeitė ekonominė situacija, ieškovo nuomone, 200 Eur suma per mėnesį (minėtu laikotarpiu), skirtina iš atsakovės trečiojo asmens išlaikymui, yra sąžininga, protinga bei teisinga. Ši suma yra 55,19 Eur didesnė nei suma, kurią išlaikymui turėjo mokėti ieškovas atsakovei, pagal teismo sprendimą.

8.5.       Apelianto vertinimu, tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens paaiškinimai dėl atsakovės teikto išlaikymo nėra nei išsamūs, nei detalūs, nei jų patvirtina kiti byloje esantys įrodymai (duomenys). Realiai atsakovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, jog ji minėtu laikotarpiu skyrė lėšų trečiojo asmens išlaikymui. Be to, tiek atsakovė ir trečiasis asmuo patys pripažino, jog santykiai su ieškovu nėra geri (vyksta bylinėjimaisi, tariamai ieškovas neteikia pagalbos ir t.t.), kas leidžia daryti pagrįstą išvada, jog šie asmenys nėra pakankamai objektyvūs dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, turint omenyje ir tai, jog pats reikalavimas šioje byloje pareikštas būtent atsakovei, o trečiasis asmuo gyvena pas atsakovę.

9.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. P. prašo apeliacinį skundą atmesti.

9.1.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus bei aptarus visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus.

9.2.       Atsiliepime pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepateikė duomenų apie trečiojo asmens išlaikymui, jos poreikių tenkinimui išleistas sumas, jų paskaičiavimo ar bendrųjų būsto išlaikymo išlaidų dalį, tekusią dukrai. Taip pat skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatyta, kad šalių dukrai gyvenant pas ieškovą, abi šalys dukrą aprūpino maistu, drabužiais, mokymosi bei lavinimo reikmėmis bei skyrė pinigines lėšas šių poreikių tenkinimui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolia – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

11.       Nagrinėjamu atveju, byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei taikė teisės aktų nuostatas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovui, su kuriuo nustatytu laiku gyveno šalių nepilnametė dukra, kurios gyvenamoji vieta teismo procesiniu sprendimu buvo nustatyta kartu su atsakove (motina).

12.       Pirmiausia pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

13.       Tačiau, pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2011; Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).

14.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog šalių dukters G. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina (atsakove), o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-581-765/2013 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartimi ieškovas įsipareigojo mokėti dukters G. R. išlaikymui po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, kasmet išmokų dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į kredito įstaigos sąskaitą. Be to, byloje nustatyta, kad šalių dukra G. R. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. sausio 6 d. gyveno pas ieškovą, nors šalių susitarimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo mokėjimo tvarkos pakeitimo nebuvo.

15.       Pareikštu ieškiniu ieškovas tvirtina, kad šiuo laikotarpiu jis visiškai išlaikė šalių dukrą G. R., dėl ko atsakovė turi atlyginti dalį susidariusių išlaikymo išlaidų. Reikšdamas tokį reikalavimą ieškovas pateikė mokėjimo išrašą, iš kurio matyti kad nereguliariai, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. ieškovas pervedė į dukters banko sąskaitą 1 200 Eur sumą, kas sudaro vidutiniškai po 133 Eur/mėn. Tačiau ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių dukters poreikių tenkinimui išleistų lėšų dydį ar duomenų apie dukrai tenkančią būsto išlaikymo, išlaidų už komunalines paslaugas dalį.

16.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė jokių konkrečių duomenų apie su dukters išlaikymu susijusias išlaidas, į tai, kad iš šalių dukters banko sąskaitos išrašo galima vertinti, jog mergaitė iš tėvų gaunamas pajamas skirstė bei leido savarankiškai, o taip pat į tai, kad atsakovės bei trečiojo asmens (šalių dukters) paaiškinimai leidžia tikėti, jog atsakovė šalių dukrai gyvenant pas ieškovą teikė išlaikymą, jai pirkdama įvairius reikalingus daiktus bei duodama pinigus grynaisiais ar pervesdama į banko sąskaitą, sprendė, kad prie dukters išlaikymo ne mažesne suma prisidėjo ir atsakovė, dėl ko nėra pagrindo tenkinti pareikštą ieškinį.

17.       Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka ir pažymi, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18.       Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas išties nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių dukters poreikių tenkinimui išleistų lėšų dydį ar duomenų apie dukrai tenkančią būsto išlaikymo, išlaidų už komunalines paslaugas dalį. Nors fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo ar būsto komunalinių paslaugų apmokėjimo kvitų ir jų neapskaito, tačiau ieškovas, siekdamas įrodyti, kad atsakovė privalo jam atlyginti dalį patirtų išlaidų, tokį reikalavimą turi įrodyti ar bent jau pateikti kokius nors duomenis, susijusius su gyvenamosios vietos išlaikymo kaštais bei susidarančių išlaidų rūšimis. Šiuo atveju nėra galimybės net iš dalies nustatyti ieškovo turėtų išlaidų apimties bei jų pokyčio kartu gyvenant šalių dukrai. Taip pat ieškovas nepateikė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių vertinti, kad jis teikė dukrai išlaikymą, o į trečiojo asmens banko sąskaitą pervestos 1 200 Eur lėšos buvo ne išlaikymas, o, kaip tvirtina apeliantas, papildomai skiriami pinigai.

19.       Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, išties nėra pagrindo netikėti, kad atsakovė, šalių dukrai gyvenant pas ieškovą, teikė išlaikymą pirkdama jai reikalingus rūbus, higienos, mokyklines prekes, vaistus, skirdama pinigų mokyklos rinkliavoms, išvykoms su šokių kolektyvu, vairavimo pamokoms. Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir tai, kad byloje esantis banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog pinigines lėšas atsakovė pervesdavo ir į trečiojo asmens banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad nėra pagrindo tikėti atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais apie atsakovės teiktą išlaikymą, yra atmetamas, kaip nepagrįstas. Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, jog tuo atveju, jei atsakovė teikė išlaikymą dukrai, išlaikymas turėjo būti pervedamas ar duodamas ne dukrai tiesiogiai, o ieškovui uzufrukto teise. Tačiau pabrėžtina, kad laikotarpiu, kada trečiasis asmuo gyveno kartu su ieškovu, pagal teismui pateiktus duomenis, šalių dukters gyvenamoji vieta nebuvo pakeista, taip pat nebuvo nustatyta, kad išlaikymą teikia atsakovė, dėl ko vien aplinkybė, kad atsakovė šalių dukrai gyvenant kartu su ieškovu, išlaikymą teikė tiesiogiai trečiajam asmeniui, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė šiuo laikotarpiu dukters neišlaikė ar neprisidėjo prie jos išlaikymo, juo labiau kad bylos duomenys (trečiojo asmens banko sąskaitos išrašas) patvirtina, jog šaliu dukra šiuo laikotarpiu buvo pakankamai savarankiška (jai buvo 17 metų) ir didelę dalį išlaidų apmokėjimo organizavo bei tvarkė pati.

20.       Taigi apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Nagrinėjamu atveju kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė Panevėžio apygardos teismo 2019-11-05 nutartį, susijusią su vykdymo procesu, tačiau teismai, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, dėl ko priimti į bylą pateikiamą teismo nutartį nėra pagrindo, juo labiau kad šioje nutartyje spręsti klausimai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama civiline byla ir nedaro įtakos priimamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                   Laimantas Misiūnas