Baudžiamoji byla Nr. 1-597-843/2014

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01451-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,

sekretoriaujant Agnei Grizevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,

kaltinamiesiems A. K. ir T. A.,

jų gynėjams advokatams Algirdui Peredniui, Romanui Bareikai,

nukentėjusiajai A. Š.,

civiliniams ieškovams S. I. (S. I.), M. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje; Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., 11 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) 12 klasėje, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2011-03-07 Švenčionių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį 3 MGL dydžio bauda;

T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav., šiuo metu atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose, teistas:

1) 2012-06-15 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. 30 MGL dydžio bauda;

2) 2012-07-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal K 182 str. 1 d. 60 parų areštu;

3) 2012-11-26 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. 80 parų areštu;

4) 2013-04-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d. bausmė subendrinta su 2012-07-18 ir 2012-11-26 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir skirta 11 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

5) 2013-05-09 Skuodo rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams; 2013-07-10 to paties teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-04-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir 2 mėnesiams;

6) 2013-10-04 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams 3 mėnesiams, pritaikius BK 641 str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesių;

7) 2013-09-24 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 63 str. 1, 2, 5 d., 641 str. 8 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis 63 str. 1, 4, 9 d. bausmė subendrinta su 2013-04-09 nuosprendžiu skirta bausme jas iš dalies sudedant ir skirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2013-11-26 nutartimi vadovaujantis BK 63 str., 1, 4, 9 d. 2013-07-10 nutartimi, 2013-09-24 ir 2013-10-04 nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir skirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią šiuo metu atlieka;

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. K. ir T. A. 2012 m. lapkričio 26 d., apie 13.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „IKI“, Žirmūnų g. 2, Vilniuje, iš anksto susitarę ir veikdamas kartu, siekdami apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – 8000 Lt vertės automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. Š., piktnaudžiaudami A. Š. pasitikėjimu, sudarydami patikimų ir mokių asmenų įspūdį, įtikino A. Š. parduoti išsimokėtinai automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai  teigdami, kad 8000 litų grąžins per dvi savaites, iš anksto žinodami, kad pinigų negrąžins. Kaip garantą A. K. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriame suklastojo savo gyvenamosios vietos adresą ir pagal kurį jis iki 2012-12-09  be sąlygų įsipareigojo sumokėti A. Š. 8000 Lt, tačiau sutartu laiku pinigų negrąžino ir tokiu būdu apgaule įgijo 8000 Lt vertės automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. Š.. Po to automobilį T. A. 2012-11-26, apie 14.30 val., už 3300 Lt pardavė S. I..

Taip A. K. ir T. A. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Taip pat jie 2012 m. gruodžio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, Ozo g. 25, Vilniaus m., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, siekdami apgaule savo naudai įgyti svetimą   turtą – 11000 Lt vertės automobilį „Mercedes Benz E300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. M. (A. M.), piktnaudžiaudami A. M. pasitikėjimu, sudarydami patikimų ir mokių asmens įspūdį, meluodami, kad užsiima prekyba mišku, bendrais veiksmais įtikino A. M. parduoti A. K. išsimokėtinai automobilį „Mercedes Benz E300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai teigdami, kad 11000 litų grąžins iki 2012-12-15, iš anksto žinodami, kad pinigų negrąžins. Kaip garantą A. K. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriame suklastojo savo gyvenamosios vietos adresą ir pagal kurį jis iki 2012-12-15 be sąlygų įsipareigojo sumokėti A. M. 11000 Lt, tačiau sutartu laiku pinigų negrąžino ir tokiu būdu apgaule įgijo 11000 Lt vertės automobilį „Mercedes Benz E300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. M.. Po to automobilį, T. A. paprašius, J. G. 2012-12-06 pardavė V. K. už 4800 Lt.

Taip A. K. ir T. A. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino pilnai ir dėl pirmos inkriminuojamos veikos nurodė, kad T. A. jam paskambino ir pasakė, kad bendrauja su K. J.. Jis (A. K.) jį pažinojo, šis užsiima mašinomis. Jis susitiko su T. A., jie pakalbėjo ir išsiskyrė. Po kurio laiko šis paskambino ir pasakė, kad reikia paimti mašiną K. J. nurodymu. Jis (A. K.) sutiko. 2012 m. rudens pabaigoje, galimai 2012-11-26, jie nuvažiavo į Vilnių, prie prekybos centro IKI, gatvės neatsimena. Važiuodami jie tarpusavyje suderino detales, jam buvo pasakyta, ką reikės kalbėti, kad reikia kalbėti kaip anksčiau mokė K. J.. Idėja dėl palikimo ir miško buvo būtent jo. Jie turėjo susitikti su moterimi, pagal išvaizdą galimai A. Š., kuri pardavinėjo VW Golf. Ji nuvežė juos apžiūrėti mašinos. Jie apžiūrėjo automobilį, kalbėjosi su ja apie jo stovį, ar daužtas. Jis turėjo pirkti mašiną išsimokėtinai. Taip jie tarėsi su T. A.. Nepamena per kiek laiko turėjo išsimokėti, maždaug per 2-3 savaites. T. A. jam sakė sutarti išsimokėjimo laiką iki mėnesio. Mokėti sutartų 8000 ar 9000 Lt už automobilį jie neketino. Jis sakė pardavėjai, kad gavo palikimą, užsiima miško kirtimu, apželdinimu, kas nėra tiesa. T. A. patvirtino jo žodžius. Taip kalbėti jie buvo sutarę. Tuomet jis (A. K.) surašė paprastąjį vekselį. Jame nurodė pinigų sumą, vardą, pavardę ir asmens kodą. Nurodė ir savo gyvenamosios vietos adresą. Dabar tiksliai nepamena, bet kai kuriuose dokumentuose jis nurodė klaidingą savo gyvenamosios vietos adresą. Taip padarė tam, kad automobilio savininkai neieškotų arba sunkiau jį rastų. Pardavėja padavė automobilio raktelius, registracijos dokumentus, išsiėmė daiktus ir jie išvažiavo. T. A. jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) km., davė 400 Lt, o pats nuvažiavo parduoti automobilio. Jį pardavė tą pačią dieną. Jam (A. K.) buvo žinoma, ką su automobiliu ketino daryti T. A.. Po to sužinojo, kad automobilis parduotas už 1000 eurų.

Dėl antros inkriminuojamos veikos A. K. nurodė, kad įvykis buvo maždaug po savaitės, viskas vyko taip pat, kaip ir pirmą kartą. Su automobilio Mercedes Benz, raudonos spalvos, šeimininku jie susitiko Ozo g. prie Akropolio Ermitažo pagrindinio įėjimo. Jie apžiūrėjo automobilį, T. A. žiūrėjo jo techninę būklę. Buvo sutarta, kad pirks automobilį išsimokėtinai už 11 000 Lt. Šių pinigų mokėti jis neketino. Sakė pardavėjui, kad yra pasamdęs darbininkus pjauti mišką, kad negali sumokėti iš karto, nes pripirko technikos ir viso kito. Iš tiesų jokių pjūklų ar kitos technikos jis nebuvo pirkęs. T. A. girdėjo, ką jis sakė šeimininkui, žinojo, kad taip nėra. Jie nuvažiavo į Justiniškes, į ofisą. Ten surašė vekselius, pasirašė juos. Buvo pasirašytas paprastasis vekselis, perdavimo aktas ir pirkimo pardavimo sutartis. Kažkuriuose dokumentuose jis nurodė išgalvotą gyvenamosios vietos adresą. Tai padaryta tuo pačiu tikslu kaip ir pirmą kartą. Jie perėmė automobilį. Pardavėjas padavė raktelius, registracijos liudijimą, išsiėmė daiktus ir jie išvažiavo į Švenčionių rajoną. T. A. nuvežė jį į (duomenys neskelbtini), sakė, kad toliau važiuos pas K. J.. Po poros dienų T. A. atvežė jam (A. K.) 150 Lt už minėtus veiksmus. Kur T. A. laikė automobilį ir kur jį pardavė jis nežino.

A. K. taip pat nurodė, kad K. J. grasino jam, norėjo jį pašalinti kaip nebereikalingą asmenį, tad šiuos nusikaltimus jis darė ne savo laisva valia. Tuo metu gaudavo 520 Lt našlaičio pašalpą, iš kurios 20 procentų atskaitydavo antstoliai. Su A. Š. 1300 Lt civiliniu ieškiniu jis sutinka, nes dalyvavo šiame įvykyje. Su kitais ieškiniais nesutinka, nes jo ten nebuvo. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. A. savo kaltę pripažino pilnai ir dėl pirmos inkriminuojamos veikos nurodė, kad interneto puslapyje rado skelbimą, kad parduodamas VW Golf. Jis pakalbėjo su A. K., pasakė jam pirkti automobilį savo vardu. Šis sutiko. Jie nuvažiavo. Važiuodami tarėsi su A. K., kad bus tariamasi, jog automobilį jie perka be užstato, pinigus sumokant po poros savaičių. A. K. turėjo sakyti, kad parduoda mišką, kad įtikinti žmogų perleist automobilį. Atvažiavę jie apžiūrėjo automobilį. Moteris jį pardavė už 8000 Lt. ką ji kalbėjo su A. K. jis negirdėjo. Pinigai turėjo būti sumokėti už keleto savaičių, tačiau mokėti jie neketino. Buvo surašytas paprastas vekselis, kuriame A. K. gyvenamoji vieta nurodyta klaidingai, kad nerastų. Jiems padavė automobilio dokumentus, raktelius. Šį automobilį jis pardavė tą pačią dieną. Gavo 3300 Lt. Kažkiek davė A. K., bet kiek tiksliai nepamena.

Dėl antros inkriminuojamos veikos T. A. nurodė, kad maždaug po dviejų savaičių nuo pirmo įvykio jis rado skelbimą, paskambino pardavėjui, pasiūlė jam parduoti išsimokėtinai. Automobilio pardavėjas sutiko. Tada susitarė su A. K. nuvažiuoti to automobilio. Jis sutiko. Jie nuvažiavo. su Mercedes Benz pardavėju susitiko prie Akropolio. Jie apžiūrėjo automobilį. Tuomet nuvažiavo į ofisą. M. su A. K. nuėjo pildyti dokumentų, o jis (T. A.) liko lauke. Buvo sutartas 3-4 savaičių apmokėjimo terminas, tačiau pinigų jie neketino mokėti. kalba apie medieną, miško kirtimą turėjo būti, nes veiksmų seka turėjo būti analogiška. Po 3-4 dienų nuo automobilio perėmimo jis Mercedes Benz pardavė maždaug už 4000 L. Tai padarė netiesiogiai – paprašė G.. Kažkiek pinigų sumokėjo A. K., tačiau negali pasakyti kiek.

T. A. taip pat nurodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų, suprato savo klaidas. Su visais trim civiliniais ieškiniais sutinka.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Nukentėjusioji A. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai priklauso jos vardu registruotas automobilis „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 m. laidos, dėl kurio pardavimo ji patalpino skelbimą internetiniame „Autogidas" puslapyje. 2012-11-25 apie 18 val. jai į jos mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš numerio (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas vaikinas, kuris pageidavo pirkti automobilį. Vaikinas jau telefonu jai pasakė, kad pinigų šiuo metu neturi, tačiau dviejų savaičių bėgyje sumokės jai dalimis po 4000 Lt automobilio kainą, t. y. 8000 Lt, be to vyriškis paminėjo, kad už tai, kad ji sutiks su tokiu apmokėjimu, jis jai primokės dar 800 Lt. Ji sutiko ir jie susitarė susitikti. 2012-11-26 maždaug 13.30 val. prie parduotuvės „IKI“ Tuskulėnų g. ji susitiko su jai skambinusiu vaikinu. Jis atėjo ne vienas, su draugu. Draugas apie 1,70 m ūgio, su kepure, smulkiau jo bruožų ji neįsidėmėjo, jo atpažinti negalėtų. Vyriškis surašė jai skolos lapelį, taip pat savo ranka surašė ir paprastąjį vekselį. Jis parodė jai savo asmens tapatybės kortelę, nuotrauka kortelėje sutapo su realiu vyriškio atvaizdu. Ji sužinojo, kad tai A. K.. Ji perdavė vaikinui automobilio registracijos liudijimą, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą, techninės apžiūros kortelę, automobilio užvedimo raktą, ir jis jos automobiliu išvažiavo. Po kelių valandų, apie 16 val., iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), jai paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris pasakė, kad jis nusipirko jos automobilį ir pageidauja jį registruoti savo vardu. Ji atsakė, kad dar negavo už šį automobilį pinigų. Tada vyriškis jai pasakė, kad jis nupirko automobilį už 4000 Lt ir su automobilį pardavusiais vaikinais atsiskaitė. Tada ji suprato, kad A. K. jos automobilį perpardavė. Ji paskambino jam į jo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jis neatsiliepė, o jai paskambinus antrą kartą operatorė pasakė, kad telefonas yra išjungtas arba už ryšio zonos ribų. Ji tada suprato, kad A. ją apgavo ir jokių pinigų jai grąžinti neketina. Apie tai ji pranešė policijai. Vėliau jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino tas pats vyriškis ir pasakė, kad atsitiktinai sutiko vaikinus, kurie pardavė jam jos automobilį prekybos centro „BIG Maxima“ parduotuvėje. Jis pareikalavo vaikinų grąžinti jam pinigus, o pats atidavė jiems automobilį (I t. b. l. 10-11).

Nukentėjusioji A. Š. 2012-11-26 pateikė skolos raštelio, paprastojo vekselio, automobilio perdavimo akto kopijas (t. 1, b. l. 12-16). Paprastajame vekselyje, datuotame 2012-11-26, pasirašytame A. K., jis įsipareigojo A. Š. 2012-12-09 be sąlygų sumokėti 8000 Lt. Vekselyje nurodyta A. K. gyvenamoji vieta – Anykščių m., (duomenys neskelbtini).

Liudytojas S. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kartais jis užsiima automobilių pirkimu-pardavimu. 2012-11-26 apie 14.30 val. jam į jo mobiliojo ryšio telefoną numeris (duomenys neskelbtini) iš mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paskambino vaikinas, kurio vardo nežino, tačiau prieš savaitę jis iš jo pirko automobilį „VW GOLF“ tamsiai mėlynos spalvos, 3 modelio. Vaikinas jam taip ir prisistatė ir pasiūlė už 4500 Lt pirkti kitą automobili „VW GOLF“ 4 modelio, juodos spalvos. Jis sutiko. Jie susitiko Olandu gatvėje prie parduotuvės „Maxima“. Jis apžiūrėjo automobilį ir jis jam tiko. Vaikinas patikino, kad jokių rūpesčių dėl automobilio registracijos jis neturės, kad viskas „švaru". Vaikinas perdavė jam automobilio registracijos dokumentus, jis sumokėjo jam 3300, o 1200 žadėjo perduoti vėliau, kai sutvarkys automobilio registracijos dokumentus. Jokių automobilio pirkimo-pardavimo  sutarčių jie nepildė, savo dokumento vaikinas jam nerodė. Vaikinas buvo vienas, jis atvažiavo parduodamu automobiliu, o po to išėjo pėsčiomis. Jam buvo šiek tiek neramu dėl pernelyg mažos automobilio pardavimo kainos, ir jis, suradęs ankstesnės automobilio savininkės mobiliojo ryšio telefono numerį draudimo polise, jai paskambino. Pasakė, kad nupirko automobilį ir norėtų jį registruoti savo vardu. Tačiau atsiliepusi moteris nustebo ir pasakė, kad ji dar negavo pinigų už parduotą automobilį, kad pirkėjai žadėjo jai sumokėti 8000 Lt. Tada jis suprato, kad tapo nusikaltėlių auka, kad vaikinas apgavo ir jį ir ankstesnę automobilio savininkę. Tai supratęs susiskambino su jau minėtu vaikinu, ketino grąžinti jam automobilį ir atgauti savo pinigus, tačiau sulaukė tik grasinimų ir įžeidimų. Vaikinas, pardavęs jam automobilį, maždaug 25-26 metu amžiaus, lieso kūno sudėjimo, apie 1,75 m ūgio, tamsių trumpai kirptu plaukų, pailgo veido, smailaus smakro. Smulkiau jo veido bruožu jis atsiminti negali, tačiau jį pamatęs atpažinti galės. Atpažinimo pagal nuotraukas metu jis atpažino vaikiną, kaip sužinojo tai – K. J., kuris skambino jam dėl automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo. Būtent tas vaikinas telefonu pasakė, kad jo pažįstamas turi automobilį, kurį nori greitai parduoti. Į susitikimą atvažiavo tas pažįstamas, apie kurį kalbėjo Karolis. Šį vaikiną jis atpažino pagal jo nuotrauką, tai, kaip sužinojo, buvo T. A. (I t. b. l. 58-59, 67, 69).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad S. I. atpažino K. J. kaip asmenį, supažindinusį su vaikinu, pardavusiu jam automobilį „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o T. A. atpažino kaip asmenį, jam pardavusį minėtą automobilį (I t. b. l. 60-66).

Liudytojas P. O. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis pažįsta S. I. apie du metus laiko, jų santykiai geri, jie draugai. Lapkričio 26 dieną apie 13-14 val., tikslaus laiko neprisimena, Sergejus paprašė kartu su juo nuvažiuoti pažiūrėti automobilio, kurį jis norėjo pirkti. Jo paprašė, kadangi neturėjo kuo važiuoti, ir jie kartu su dar vienu pažįstamu V., pavardės nežino, jo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į susitikimo vietą prie parduotuvės „MAXIMA“ Olandų gatvėje. Pakeliui S. pasakojo, kad žmonės, kurie užsiima automobilių pardavimais, pasiūlė jam už gerą kainą įsigyti automobilį „VW GOLF“. Taip pat minėjo, kad tie patys žmonės prieš tai taip pat pardavė jam kažkokį automobili. Kai jie atvažiavo į vietą, jie pamatė prie „VW GOLF“ automobilio 4 modelio, juodos spalvos, stovintį vaikiną. Jam yra apie 27 metų, apie 1,75 m ūgio, buvo su kepure, tamsia striuke, vidutinio kūno sudėjimo, kalbėjo lietuviškai be akcento, smulkiau jis jo veido bruožų aprašyti nemoka, tačiau atpažinti jį galės. Jie apžiūrėjo automobilį, jis buvo geros būklės. S. nutarė automobilį pirkti. S. sumokėjo vaikinui 3300 Lt, o 1200 susitarė sumokėti vėliau, kai sutvarkys dokumentus. Vaikinas S. pasakė, kad jau trečiadienį automobilį galima bus registruoti savo vardu. Vaikinas perdavė S. automobilio registracijos dokumentus, kuriuose kaip savininkė buvo įrašyta kažkokia moteris. Nupirktą automobilį „VW GOLF“ jie paliko prie „STATOIL“ degalinės, esančios netoliese, o S. persėdo į jo automobilį. Jiems bevažiuojant jie pradėjo galvoti, kad automobilio kaina yra per maža. Ir tada S. paskambino automobilio savininkei civilinės atsakomybės draudimo polise nurodytu telefonu. Jis pasakė, kad nupirko minėtos moters automobilį ir norėtų registruoti jį savo vardu. Ta moteris S. atsakė, kad automobilį perregistruos, kai su ja atsiskaitys. Tada jie suprato, kad automobilį pardavęs vaikinas dar nesumokėjo už įsigijimą. Tada S. paskambino automobilio pardavėjui ir pasakė, kad žino, jog pastarasis jį apgavo, nori grąžinti jam automobilį ir atgauti savo pinigus, tačiau vaikinas atsakė, kad S. parduotų automobilį dalimis. S. automobilį nuvarė prie savo namų ir papasakojo viską automobilio savininkei, kadangi nenorėjo nemalonumų (I t. b. l. 71-72). 

              Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis pažįsta S. I., jų santykiai geri, jie draugai. Lapkričio 26 dieną apie 13-14 val., tikslaus laiko neprisimena, S. paprašė kartu su juo nuvažiuoti pažiūrėti automobilio, kurį jis norėjo pirkti. Jie kartu su dar vienu jų pažystamu P. O. jo „BMW“ automobiliu nuvažiavo į susitikimo vietą prie parduotuvės „MAXIMA“ Olandų gatvėje. Pakeliui S. pasakojo, kad žmonės, kurie užsiima automobiliu pardavimais, pasiūlė jam už gerą kainą įsigyti automobilį „VW GOLF“. Taip pat S. minėjo, kad tie patys žmonės prieš tai taip pat pardavė jam kažkokį automobili. Kai jie atvažiavo į vietą, jie pamatė prie „VW GOLF“ automobilio 4 modelio, juodos spalvos, stovintį vaikiną. Vaikinui buvo apie 25 metų amžiaus, apie 1,80 m ūgio, buvo su kepure, vidutinio kūno sudėjimo, kalbėjo lietuviškai be akcento, smulkiau jis jo veido bruožų aprašyti nemoka. Jie apžiūrėjo automobilį, jis buvo geros būklės, ir Sergejus nutarė automobilį pirkti. S. sumokėjo vaikinui 3300 Lt, o 1200 susitarė sumokėti vėliau, kai sutvarkys dokumentus. Vaikinas S. pasakė, kad jau trečiadienį automobilį galima bus registruoti savo vardu. Vaikinas perdavė S. automobilio registracijos dokumentus. Kaip jis suprato, juose kaip savininkė buvo įrašyta kažkokia moteris. Nupirktą automobilį „VW GOLF“ jie paliko prie „STATOIL“ degalinės, esančios netoliese, o S. persėdo į jo automobilį. Jiems bevažiuojant jie pradėjo galvoti, kad automobilio kaina yra per maža, todėl S. paskambino automobilio savininkei civilinės atsakomybės draudimo polise nurodytu telefonu. Jis moteriai pasakė, kad nupirko jos automobilį ir norėtų registruoti jį savo vardu. Moteris S. pasakė, kad automobilį perregistruos, kai su ja atsiskaitys. Tada jie suprato, kad automobilį pardavęs vaikinas dar nesumokėjo už įsigijimą. Tada S. paskambino automobilio pardavėjui ir pasakė, kad žino, jog pastarasis jį apgavo, nori grąžinti jam automobilį ir atgauti savo pinigus. Tačiau vaikinas atsakė kad S. parduotų automobilį dalimis. S. automobilį nuvarė prie savo namų ir papasakojo viską automobilio savininkei, kadangi nenorėjo nemalonumų (I t. b. l. 77-78).

Iš 2012-11-27 poėmio protokolo matyti, kad automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) jo registracijos liudijimas, techninės apžiūros kortelė, civilinės atsakomybės draudimo policijas, užvedimo kortelės buvo paimti iš S. I. (t. 1, b. l. 27-33).

Automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas, apžiūros duomenys fiksuoti 2012-11-27 apraše ir apžiūros protokole (t. 1, b. l. 40, 41-42).

Automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) buvo perduotas saugojimui nukentėjusiajai A. Š., laikinai apribojant jos nuosavybės teises, nustatant disponavimo automobiliu ir automobilio valdymo teisės apribojimą, leidžiant juo naudotis. Automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros kortelė, civilinės atsakomybės draudimo policijas, užvedimo kortelės grąžinti A. Š. (t. 1, b. l. 48-50, 51-57).

              Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilį „Mercedes Benz E 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis turi nuo 2009 metų. Automobiliu naudojasi jis ir jo žmona R. M.. 2012 m. lapkričio mėnesį jis nutarė parduoti savo automobilį ir įdėjo skelbimą apie jo pardavimą į internetinį tinklapį www.autogidas.lt, kur nurodė 10 000 litų kainą. Atrodo 2012-12-02 jam paskambino nepažįstamas vaikinas, kuris teiravosi dėl automobilio „Mercedes Benz“ pirkimo ir klausė, ar įmanoma automobilį įsigyti išsimokėtinai. Vaikinas jam paaiškino, kokiu būdu tai daroma ir jis, pasitaręs su seserimi, sutiko su nepažįstamo vaikino pasiūlymu. Jis susitiko su nepažįstamu vaikinu ir surašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį bei paprastąjį vekselį. Vekselyje buvo nurodyta 11000 litų kaina. Nepažįstamasis buvo A. K., dokumentai buvo užpildyti iš A. K. žodžių. A. K. į susitikimą atvyko ne vienas, su juo buvo neaukštas, juodaplaukis vaikinas, kuris teigė, jog išmano automobiliuose, jokių to asmens duomenų jis nežino. Užpildžius visus reikalingus dokumentus jis atidavė A. K. automobilio dokumentus, raktus ir jie išvažiavo. Už vairo atsisėdo A. K. draugas. Pirma įmoka turėjo būti 2012-12-08, tačiau jos jis nesulaukė, o paskutinė – 2012-12-15, bet jis suprato, kad yra apgautas, ir nutarė kreiptis į policiją. A. K. nekėlė telefono, kai jis jam skambino telefono numeriais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), retkarčiais atrašydavo SMS žinutėmis (I t. b. l. 128).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. M. atpažino T. A. kaip asmenį, kuris dalyvavo automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo metu (I t. b. l. 135-137).

Nukentėjusysis A. M. pateikė 2012-12-04 neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir 2012-12-04 automobilio Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašytus A. M. ir A. K.. Vekselyje nurodyta A. K. gyvenamoji vieta – Alytaus raj., (duomenys neskelbtini). Juo A. K. įsipareigojo 2012-12-15 be sąlygų dviem mokėjimais sumokėti A. M. 11000 Lt (I t. b. l. 129-130).

              Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis patalpino internete skelbimą apie tai, kad superka automobilius. 2012-12-06 apie l4 val. jam į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepažįstamas, kuris pasiūlė pirkti automobilį „MERCEDES BENZ“ už 4800 Lt. Jis sutiko ir jie susitarė susitikti tam, kad jis apžiūrėtų automobilį. Jie susitarė susitikti kelyje Vilnius-Švenčionys, prie Sarių gyvenvietės, degalinėje, kurios tikslaus pavadinimo neprisimena. Degalinėje jau stovėjo „MERCEDES BENZ“, raudonos spalvos automobilis, prie jo vairo sėdėjo nepažįstamas vyriškis, kuris jam pasakė, kad jam skubiai reikalingi pinigai, todėl jis parduoda šį automobilį. Jis paprašė jo parodyti jam savo asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą, tačiau jis atsakė, kad dokumento neturi, tada jis nufotografavo jį savo telefono fotoaparatu. Vyriškis prisistatė S. V., jo telefono numeris – (duomenys neskelbtini). Vyriškis perdavė jam automobilio registracijos dokumentus, taip pat minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje pardavėjo grafos buvo užpildytos. Jis sumokėjo vyriškiui pinigus ir jie išsiskyrė. Vėliau automobilį jis pardavė savo pažįstamam M. Š.. Apie tai, kad automobilis galėjo būti vogtas, jis nežinojo ir neįtarė. Automobilį jis tikrino „Regitra“ duomenų bazėje, tačiau paieškomų automobilių sąraše jo nebuvo (I t. b. l. 138).

              Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. K. pateikė fotonuotrauką (I t. b. l. 139-140).

Liudytojas J. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neblogai pažįsta T. A., nes T., kaip ir jis, gyvena Švenčionėlių mieste. T. yra prašęs jo paremontuoti ir parduoti automobilį. Jis pažįsta A. K., yra jį matęs gal kokius du kartus. Yra važiavęs automobiliu su T. pas K. į (duomenys neskelbtini) kaimą pasikalbėti. Apie ką T. kalbėdavosi su A. K. jis nesiklausydavo, jie kalbėdavosi išlipę iš automobilio. Apie automobilio „Mercedes Benz E300“ raudonos spalvos pardavimą 2012-12-06 jis gali pasakyti tik tiek, kad T. A. jo paprašė parduoti tą automobilį nepažįstamam žmogui ir jam prisistatyti. T. pats skambinosi tam pirkėjui ir tarėsi dėl automobilio kainos, sąlygų. Taip pat T. jam pasakė, kad pažįsta pats tą automobilio pirkėją ir nenori jam dėl kažkokios priežasties rodytis. Už paslaugą T. jam pažadėjo 50 litų, kuriuos vėliau po pardavimo sumokėjo. T. paprašytas jis 2012 gruodį, galimai 6 dieną, dienos metu, laiko tikslaus neprisimena, nuvažiavo į Sarių kaimą susitikti su automobilio pirkėju. Susitikus su automobilio pirkėju šis apžiūrėjo automobilį ir pasakė, kad sutinka jį pirkti už 3800 litų. Kadangi T. jam buvo pasakęs, kad tokia kaina yra galutinė, jis sutiko tą automobilį parduoti. Jis pats su tuo pirkėju, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, jokių sutarčių nepasirašinėjo, tik perdavė automobilį ir jo dokumentus, o pats gavo 3800 litų, kuriuos atidavė T.. Po to, kai automobilį pardavė, naujasis jo savininkas jį atvežė į (duomenys neskelbtini) degalinę, įsipylė degalų ir išvažiavo įsigytu automobiliu. Tada jis paskambino T. ir pasakė, kad pardavė automobilį ir paprašė jį paimti iš (duomenys neskelbtini). T. atvažiavo ir jį parvežė atgal į Švenčionėlius. Jis T. atidavė visus 3800 litų, jis iš jų jam davė 50 litų. Apie tai, iš kur ir kokiomis sąlygomis T. buvo gavęs tą automobilį, jam nepasakojo, o jis ir nesidomėjo, tiesiog buvo patenkintas lengvai uždirbtais pinigais. Jis neprisimena kokiu telefono numeriu tuo metu naudojosi T., nes jo telefono numeriai keisdavosi. Jis automobilio pirkėjui savo vardo ir pavardės nesakė, jis jo to ir neklausė. Greičiausiai vardą ir pavardę kažkokią jam telefonu buvo pasakęs T.. Jis prisimena, kad tas pirkėjas prašė jo asmens dokumento, bet jis jam pasakė, kad pamiršo pasiimti. Tada pirkėjas paprašė jo leisti save nufotografuoti ir jis sutiko, nes nematė tame jokios problemos. Šiuo metu jis su T. nebendrauja, nes jis jį apgavo. Jis T. pasitikėjo, o jis jo paprašė savo vardu įforminti vekselį ir paimti automobilį iš žmogaus, žadėdamas sumokėti pinigus pagal tą vekselį, bet nesumokėjo ir jis dėl automobilio „BMW 730“ tapo vienoje byloje įtariamuoju. Automobilio „Mercedes Benz“, raudonos spalvos, pardavimo metu pirkėjui jis perdavė, kiek prisimena, tik registracijos dokumentą. Gal daugiau dokumentų buvo automobilio daiktadėžėje, jis nežiūrėjo, nes automobilis buvo T. (I t. b. l. 147-148).

              Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Š. nurodė, kad maždaug prieš savaitę, gruodžio 13 ar 14 dieną, jis nusipirko automobilį Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) už 5800 Lt. Šį automobilį jis pirko iš pažįstamo, kurio vardas V., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kur V. pirko šį automobilį jis nežino, jo neklausė. Apžiūrėjęs šį automobilį, juo pasivažinėjęs, jis jam nepatiko ir jis nutarė jį parduoti. Apie parduodamą automobilį jis patalpino skelbimą internete. 2012-12-27 dėl automobilio jam paskambino nepažįstamas vyriškis, paskyrė susitikimą. Jiems susitikus vyriškis prisistatė policijos pareigūnu, paaiškino, kad automobilis yra ieškomas. Apie tai, kad automobilis yra ieškomas, jis nieko nežinojo, nieko neįtarė. Dėl įvykio jam padaryta 5800 Lt žala, nes automobilis iš jo paimtas (t. 1, b. l. 149, 151).

Iš 2012-12-17 poėmio protokolo matyti, kad automobilis Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) jo registracijos liudijimas, užvedimo raktelis buvo paimti iš M. Š. (t. 1, b. l. 155).

Automobilis Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas, apžiūros duomenys fiksuoti 2012-12-17 apžiūros protokole (t. 1, b. l. 160 -161).

Automobilis Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) buvo perduotas saugojimui A. M., laikinai apribojant jo nuosavybės teises, nustatant disponavimo automobiliu ir automobilio valdymo teisės apribojimą, leidžiant juo naudotis. Automobilio registracijos liudijimas, užvedimo raktelis grąžinti A. M. (t. 1, b. l.166, 167, 168, 169).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis K. J. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskiroje dalyje nutrauktas, t. 2, b. l. 85-86) paaiškino, kad A. K. jis pažįsta seniai, jie mokėsi vienoje mokykloje. Anksčiau su A. jie bendravo, šiuo metu nebendrauja ir santykiai yra blogi. Jo santykiai pablogėjo todėl, kad A. pradėjo bendrauti su čigonais, gyvenančiais Švenčionių rajone, o jį minėti asmenys terorizavo, grasino. Jis asmeniškai nevertė A. pirkti automobilius, jokių pinigų jis iš jo neėmė. Jis yra įtariamas nusikaltimų padarymu kartu su A. K. kitose bylose Švenčionių r. policijos komisariate. Apie „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nieko pasakyti negali, kadangi automobilio nepirko ir nevertė A. pirkti šį automobilį. 2012-11-26 jis Vilniaus mieste nebuvo, A. Š. nepažįsta. Apie „Mercedes Benz E 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo aplinkybes nieko paaiškinti negali, kadangi nieko apie tai nežino. T. A. pažįsta, jis yra jo pažįstamas. Ar 2012 metais rudenį-žiemą bendravo su T. A. neprisimena, galimai šnekėjo telefonu. Jis negali nurodyti telefono numerio, kuriuo naudojosi T. A., nes neprisimena. Jis galbūt ir yra rekomendavęs kam nors, bet kam tiksliai nurodyti negali, T. A. kaip asmenį, galintį parduoti automobilį. Jis žinojo, kad T. A. perka ir parduoda automobilius, tad gal kam nors ir yra užsiminęs apie jo turimą parduoti automobilį. Jis niekada neprašė T. A. nupirkti jam automobilio pagal vekselį (II t. b. l. 4, 8-9).

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, kaltinimo faktinės aplinkybės iš esmės nėra ginčijamos, tad teismas byloje surinktų įrodymų detaliau neanalizuoja ir jais remdamasis nusprendžia, kad kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai pilnai pasitvirtino, visas kaltinimo faktines aplinkybes teismas pripažįsta įrodytomis.

Kaltinamieji svetimą, A. Š. ir A. M. priklausantį turtą, o būtent atitinkamai automobilius „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes Benz E300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo savo naudai panaudodami apgaulę, o būtent piktnaudžiaudami nukentėjusiųjų pasitikėjimu, sudarydami patikimų ir mokių asmenų įspūdį teigdami, kad A. K. užsiima medienos verslu, įtikino nukentėjusiuosius parduoti minėtus automobilius išsimokėtinai, melagingai teigdami, kad sutartą kainą grąžins po poros savaičių, iš anksto žinodami, kad pinigų negrąžins. Tam, kad būtų apsunkintas kaltininkų radimas, paprastuosiuose vekseliuose A. K. nurodydavo žinomai melagingą savo gyvenamosios vietos adresą. Veikos baigtos. Asmenys veikė tiesiogine tyčia, nes suprato savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir būtent to siekė. Apgaule įgyto turto vertė abiem atvejais viršija 3 MGL, tačiau neviršija 250 MGL dydžių. Remdamasis šiais argumentais teismas sprendžia, kad nustatyta veika abiem atvejais kvalifikuota tinkamai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. 

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji padarė du nesunkius nusikaltimus, veikos baigtos, veikė tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į apgaule įgyto turto konkrečią vertę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamieji pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamųjų asmenybes: abu kaltinamieji veikas padarė būdami teisti už tyčinių nusikaltimų padarymą (A. K. teistas vieną kartą), teistumai neišnykę ir nepanaikinti, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į T. A. gynėjo teiginius teismas pažymi, kad nustatytas nusikalstamas veikas T. A. padarė 2012-11-26 ir 2012-12-04, tai yra jau būdamas teistas 2012-06-15, 2012-07-18 ir 2012-11-26 nuosprendžiais už tyčinių analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tad teiginys, kad jis teisiamas pirmą kartą (BK 55 straipsnis), yra nepagrįstas. Po nusikalstamų veikų padarymo jo atžvilgiu priimti dar keli nuosprendžiai dėl analogiškų veikų. Abu kaltinamieji taip pat yra bausti administracine tvarka. Teismas atsižvelgia ir į kitus kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis.

A. K. yra jauno amžiaus, našlaitis, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, mokosi (duomenys neskelbtini) centre, 12 klasėje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, psichikos sveikatos gydymo įstaigose nesigydė. 

T. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mažametį vaiką, pripažįsta dar vieno mažamečio vaiko tėvystę, teismui pateikti duomenys apie jo paties sveikatos sunkią būseną (medicininiai pažymėjimai, t. 3, b. l. 135, 136), psichikos sveikatos gydymo įstaigose nesigydė. 

Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamųjų asmenybes, jų socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. K. skiriant artimą vidurkiui laisvės apribojimo bausmę, nustatant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose numatytus įpareigojimus, o kaltinamajam T. A. skiriant artimą vidurkiui arešto bausmę. Už atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Kaltinamieji pilnai pripažino savo kaltę, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tad jų atžvilgiu yra taikytinos BK 641 straipsnio 1 dalies (2013-07-02 įstatymo redakcija Nr. XII-499, įsigaliojo nuo 2013-07-13) nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. K. laikinajame sulaikyme buvo dvi paras nuo 2012-12-10 10.00 val. iki 2012-12-12 9.45 val. (t. 2, b. l. 110, 113), tad šis laikas įskaitytinas į bausmę, jį prilyginant keturiom laisvės apribojimo dienom (BK 65, 66 straipsniai). 

Kaltinamasis T. A. šioje byloje konstatuotus nusikaltimus padarė 2012-11-26 ir 2012-12-04, tai yra iki jo atžvilgiu buvo priimti 2013-04-09, 2013-05-09 (šiais nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos 2013-07-10 teismo nutartimi) 2013-09-24, 2013-10-04 nuosprendžiai, tad, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas skiriamos bausmės individualizavimui, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė bendrintina su minėtais nuosprendžiais skirta ir 2013-11-26 teismo nutartimi subendrinta bausme jas iš dalies sudedant bei įskaitant pagal minėtus nuosprendžius įskaitytas bei atliktas bausmės dalis (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys, 65 straipsnis).

Kaltinamajam A. K. skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 113-115, 116-119) – nekeistina. 

Kaltinamasis T. A. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tad pagrindo skirti kardomąją priemonę nėra.

Nukentėjusioji A. Š. byloje pareiškė 1300 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 22). Nurodė, kad netekus automobilio negalėjo vykti į darbą, reikėjo vaikščioti pėsčiomis, negalėjo laiku nuvežti vaiko į mokyklą, daug kartų nespėjo, nes gyveno užmiestyje. Daug kartų teko vykti viešuoju, brangiai kainuojančiu transportu (t. 1, b. l. 21). Teisiamojo posėdžio metu A. Š. ieškinį palaikė. Kaltinamieji su ieškiniu sutiko. Byloje surinktų minėtų įrodymų pagrindu yra nustatyta, jog nukentėjusioji A. Š. dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo netekusi jai nuosavybės teise priklausančio automobilio, kas sukėlė jos nurodytus nepatogumus, atsiradusi žala sietina tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamųjų veiksmais, ieškinio dydis yra pagrįstas, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra tenkintinas pilnai, nurodytą žalą priteisiant iš kaltinamųjų solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieškovas S. I. byloje pareiškė 3400 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai dėl automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) paradimo atlyginti (t. 1, b. l. 69, 70). Civilinis ieškovas M. Š. byloje pareiškė 5800 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai dėl automobilio Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) paradimo atlyginti (t. 1, b. l. 151, 152, 153). Kaltinamasis T. A. su šiais ieškiniais sutiko pilnai, o kaltinamasis A. K. – ne. Pastarasis nurodė, kad automobilių pardavime nedalyvavo. Kaip patvirtina byloje surinkti įrodymai, kaltinamieji T. A. ir A. K., veikdami kartu, automobilius VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) ir Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) įgijo panaudodami apgaulę, tai yra neteisėtai. Taigi, bet koks tolimesnis disponavimas minėtais automobiliais taip pat buvo neteisėtas ir kaltinamiesiems tai buvo žinoma. Kaltinamasis A. K. nurodė žinojęs, kad T. A. keltina minėtus automobilius parduoti, pastarasis davė A. K., o šis priėmė dalį gautų pajamų. Byloje esantys poėmio protokolai bei kiti įrodymai patvirtina, kad S. I. ir M. Š., nežinodami apie tai, kad automobiliais disponuojama neteisėtai, juos įgydami sumokėjo atitinkamas pinigų sumas, o vėliau minėti automobiliai iš jų buvo paimti. Tokiu būdu jie patyrė žalą, kuri, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismo vertinimu su nustatytais abiejų kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais sietina tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Todėl S. I. ir M. Š. padaryta žala priteistina iš kaltinamųjų solidariai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Pasisakant dėl S. I. pareikšto civilinio ieškinio dydžio (3400 Lt) pagrįstumo teismas pažymi, kad byloje surinkti įrodymai, o būtent T. A. paaiškinimai, liudytojų P. O., V. M., paties S. I. parodymai patvirtina, kad už automobilį jis T. A. sumokėjo 3300 Lt. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys S. I. nurodytą didesnę 3400 Lt turtinę žalą, todėl jo ieškinys tenkintinas tik 3300 Lt sumoje.

M. Š. pareikšto civilinio ieškinio dydį, tai yra 5800 Lt, pilnai pagrindžia byloje surinkti įrodymai, tad jis tenkintinas pilnai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra automobiliai VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) bei Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) grąžintini jų teisėtiems savininkams (atitinkamai A. Š. ir A. M.), panaikinant jiems taikytus laikinus nuosavybės teisių apribojimus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2012-11-26 veika) ir skirti devynis mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis. 

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2012-12-04 veika) ir skirti devynis mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis skirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti subendrintą bausmę – 15 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – dešimt mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis. 

Įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-12-10 10.00 val. iki 2012-12-12 9.45 val. (dvi paras), šį laiką prilyginant keturiom laisvės apribojimo dienom. 

T. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2012-11-26 veika) ir skirti 60 parų arešto.

T. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2012-12-04 veika) ir skirti 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis skirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti subendrintą bausmę – 90 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu skirtą bausmę subendrinti su 2013-07-10 teismo nutartimi bei 2013-09-24, 2013-10-04 nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, subendrintomis 2013-11-26 teismo nutartimi, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti galutinę bausmę – du metus ir 45 dienas laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Įskaityti į bausmę pagal 2013-11-26 teismo nutartį įskaitytą laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką ir įskaitytą atliktą bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. K. skirtos kardomosios priemonės nekeisti.

T. A. kardomosios priemonės neskirti.

A. Š. ir M. Š. civilinius ieškinius tenkinti pilnai, o S. I. – iš dalies, ir priteisti iš A. K. ir T. A. solidariai A. Š. naudai – 1300 Lt neturtinei žalai atlyginti, S. I. naudai – 3300 Lt turtinei žalai atlyginti, M. Š. naudai – 5800 Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent:

1) automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) grąžinti teisėtai savininkei A. Š., panaikinant jai taikytus laikinus nuosavybės teisių apribojimus;

2) automobilį Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) grąžinti teisėtam savininkui A. M., panaikinant jam taikytus laikinus nuosavybės teisių apribojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                    Aušra Valinskienė