Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-466-2010].doc
Bylos nr.: 2-466/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. balandžio 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Stateta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stateta“ ieškinį atsakovei UAB „TELE2“ dėl kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Stateta“ (toliau – UAB „Stateta“) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „TELE2“ 1 153 254,75 Lt dydžio kompensaciją dėl kai kurių prekybos salonų uždarymo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei nutraukti ieškovės pagal 2008 m. vasario 1 d. platinimo sutartį vykdomą veiklą prekybos salonuose, kurių atžvilgiu ši sutartis dar nėra nutraukta, arba imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovės veiklą aptariamuose salonuose. Ieškovės teigimu, pareiškus ieškinį, kyla grėsmė, kad atsakovė imsis veiksmų siekdama nutraukti ieškovės veiklą nurodytuose prekybos salonuose. Tai savo ruožtu kelia grėsmę, kad bylos nagrinėjimas bus apsunkintas (gali tekti tikslinti ieškinį, pateikti papildomus dokumentus ir pan.), be to, ieškovė būtų priversta reikšti naujus ieškinius ir iš naujo ginti savo pažeistas teises, kas neatitiktų civilinio proceso tikslų. Taip pat pažymėjo, kad ieškinio suma yra didelė, o tai teismų praktikuojama pripažįstama pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymu; kitų sutarčių galimas nutraukimas yra už šios bylos nagrinėjimo ribų, todėl jų nutraukimas neįtakos sprendimo įvykdymo šioje byloje. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Atsakovė yra stambi įmonė, kuriai priklauso didelė mobiliojo ryšio rinkos dalis; nepateikta įrodymų, galinčių sukelti abejonių atsakovės mokumu.

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Stateta“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Be prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktų argumentų ieškovė taip pat nurodo, kad:

1. Teismo teiginys, jog kitų sutarčių nutraukimas yra už šios bylos nagrinėjimo ribų, yra visiškai nepagrįstas, nes ginčas kyla iš vienos šiuo metu galiojančios sutarties – 2008 m. vasario 1 d. platinimo sutarties.

2. Analogiškoje byloje teismas yra priėmęs sprendimą iš atsakovės priteisti daugiau kaip 600 000 Lt dydžio kompensaciją, kita analogiško pobūdžio byla šiuo metu taip pat yra nagrinėjama teisme. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė sistemingai pažeidinėja sudarytas mobilaus ryšio paslaugų platinimo sutartis, turint tikslą išvengti komisinių mokesčių mokėjimo bei siekiant perimti jau išvystytą atsakovės teikiamų mobilaus ryšio paslaugų tinklą tiesioginiam administravimui.

3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik aplinkybė, jog atsakovė yra stambi įmonė, kuriai priklauso didelė mobiliojo ryšio rinkos dalis, nėra pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovės turtinė būklė gali pasikeisti ir tenkinus ieškinį sprendimo įvykdymas nebūtų užtikrintas.

Atsiliepimui į atskirąjį skundą atsakovė UAB „TELE2“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o teismui nusprendus skundą tenkinti – pareikalauti, kad ieškovė pateiktų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

1. Ieškinio dalykas ir ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis nėra susijusi.

2. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo, teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sutarties laisvės principus.

3. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė gali imtis veiksmų dėl ieškovės veiklos nutraukimo kituose prekybos salonuose yra nepagrįsti jokiais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

4. Prašoma priteisti suma atsakovei nėra didelė, todėl ji nekelia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik nagrinėjant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

CPK 144 straipsnio 1 dalis suteikia teisę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jau pati nuostata suponuoja, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė turi būti susijusi su būsimu teismo sprendimu, t. y. laikinoji apsaugos priemonė turi užtikrinti, kad priimtas teismo sprendimas bus įvykdytas.

Šioje byloje ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Patenkinus ieškinį, atsakovui kiltų pareigą sumokėti ieškovei priteistą pinigų sumą. Tuo tarpu ieškovė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia, kad teismas uždraustų atsakovei nutraukti ieškovės pagal 2008 m. vasario 1 d. platinimo sutartį vykdomą veiklą prekybos salonuose, kurių atžvilgiu ši sutartis dar nėra nutraukta, arba imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovės veiklą aptariamuose salonuose. Akivaizdu, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su būsimu galimai ieškovei palankiu teismo sprendimu, todėl ir jų taikymas niekaip neįtakos teismo sprendimo vykdymo. Tai, kad, atsakovui nutraukus ieškovės veiklą kituose prekybos salonuose ar kitaip ją apribojus, ieškovei gali tekti tikslinti ieškinį ar reikšti naujus reikalavimus kitose bylose, taip pat nėra susiję su šioje byloje būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Pareikšto reikalavimo dydis taip nėra svarbus, nes jis nesusijęs su prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžiu.

Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

 

 

Teisėjai:

Danutė Gasiūnienė

 

 

 

Marytė Mitkuvienė

 

 

 

Vigintas Višinskis