Administracinė byla Nr. A-3116-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01325-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. balandžio 22 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu, pareiškėjui teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Tualetas buvo gyvenamojoje patalpoje ir atitvertas apie 1,5 metro aukščio sienele, iš kurio sklido nemalonus kvapas. Kamerose buvo per mažas apšvietimas, buvo šalta, pelėsis. Langai nesandarūs. Iš klozeto lindo žiurkės. Išskalbti rūbai nedžiuvo, įgaudavo nemalonų kvapą, pelijo. Pareiškėjas nebuvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, nes jis ikiteisminiame tyrime buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Negavo dietinio maitinimo. Nebuvo trumpalaikis pasimatymas pakeistas į du skambučius. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, diskomfortą, depresiją, sutriko visavertis gyvenimas, tapo dirglus nervingas, negali ramiai miegoti, ilsėtis, sumažėjo bendravimo galimybės bei pasitikėjimas savimi ir kitais. Tapo agresyvus, konfliktiškas.
3. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 4,06 kv. m iki 17,6 kv. m. Atkreipė dėmesį, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2016 m. balandžio 28 d. tikrino kameras Nr. 25 ir 103 (patikrinimo aktas Nr. PA-6-70). Nustatyta, kad kameroje Nr. 25 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus. Kameroje Nr. 103 nustatyti mikroklimato parametrai nevertinti, nes kameroje buvo atidarytas langas. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) įsigaliojimo, todėl taikytinos tik tos nuostatos, kurios nesusijusios su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II.

5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo V. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. balandžio 22 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 25 (plotas 16,25 kv. m) ir Nr. 103 (plotas 17,58 kv. m). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų nenustatyta.
7. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog gyvenamosios patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-70 (19.4.1.6.12) matyti, kad kameroje Nr. 25 nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos 2015 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 39 punkto reikalavimai (vizualiai matomas pelėsis). Kitų pažeidimų kameroje Nr. 25 ir kameroje Nr. 103 nenustatyta. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo pateiktą pažymą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI kameroje Nr. 25 sąlygomis, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
8. Pareiškėjas  nurodė, kad sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Šiaulių TI pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Pažymėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Todėl konstatuota, kad pareiškėjui naudojantis tualetu Šiaulių TI kamerose, buvo pažeidžiamas jo privatumas. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, teismas pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertino kaip pagrįstą.
9. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose iš klozeto lindo žiurkės. Šie pareiškėjo teiginiai atmesti kaip nepagrįsti. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-70 (19.4.1.6.12) matyti, kad nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nuolatinis stebėjimas ir naikinimas vykdomas. Nors nustatytas Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimas, bet jis neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui.  Pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Šias aplinkybes patvirtino dezinfekcijos planai.
10. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 65-324 vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 6 dalimi, V. S. dvejiems mėnesiams perkeltas į kamerų tipo patalpas. BVK 70 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 10 straipsnis reglamentuoja suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai pagrindus. SVĮ 10 straipsnyje nėra numatyta analogiškos teisės normos, kaip BVK 70 straipsnio 6 dalyje. Tačiau Šiaulių TI pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas pateikė Šiaulių TI administracijai skundą, dėl jo netinkamo izoliavimo nuo kitų asmenų. Šis pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas ir pripažintas nepagrįstu. Šis Šiaulių TI sprendimas nebuvo panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka. Šiaulių TI minėtame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė jokių asmenų, kurie būtų kėlę grėsmę pareiškėjui. Tokių asmenų pareiškėjas nenurodė ir teismui. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl jo izoliavimo atmesti kaip nepagrįsti.
11. Pareiškėjas nurodė, kad negavo dietinio maitinimo. Šiaulių TI 2016 m. spalio 20 d. raštu Nr. 14/01-18026 informavo teismą, kad 2016 m. balandžio 19 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas paskirti dietinį maitinimą, tačiau dietinis maitinimas nebuvo skirtas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. balandžio 22 d. rašte Nr. 17/01-1068 (atsakymas nuteistajam V. S.) nurodyta, kad pareiškėjas buvo gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. kovo 2 d. ir nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 6 d., ligoninės epikrizėse rekomenduojama racionali mityba. Šiuo metu skirti dietinį maitinimą indikacijų nėra. Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas dietinį maitinimą nuolat gauna nuo 2015 m. gegužės mėnesio (galimai su pertraukomis dėl to, kad buvo perkeliamas iš vieno sektoriaus į kitą, taip pat važiavo etapu į kitas įstaigas). Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad atvykęs į Šiaulių TI nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. balandžio 22 d. pareiškėjas nebuvo apžiūrėtas sveikatos priežiūros specialisto, kuris būtų įvertinęs reikalingumą skirti dietinį maitinimą. Tačiau 2016 m. balandžio 25 d. pareiškėjo sveikatos istorijoje yra įrašas: „tęsti dietinį maitinimą B?R?“. Pareiškėjo teiginiai dėl dietinio maitinimo neskyrimo pripažinti pagrįstais.
12. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo trumpalaikis pasimatymas pakeistas į du telefoninius skambučius. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymų, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė skambinti artimiesiems. Pareiškėjas pateikė keturis prašymus, iš jų tris prašymus leisti paskambinti pareiškėjo nurodytais numeriais ir visi šie prašymai buvo patenkinti. Pareiškėjo prašymas pakeisti trumpalaikį pasimatymą į du telefoninius skambučius, buvo pakeistas į vieną skambutį. Šio spendimo pareiškėjas neskundė teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro  2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 75 punkte numatyta, kad paprastai per vieną dieną skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vieną kartą. Šiaulių TI administracija šios nuostatos nepažeidė, pareiškėjui sudarė galimybę esant jo prašymui kiekvieną dieną bent po vieną kartą paskambinti jo nurodytais telefonų numeriais. Pareiškėjo teiginiai dėl nesuteikto telefoninio skambučio atmesti kaip nepagrįsti.
13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, darė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.
14. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, pareiškėjas, Šiaulių TI per ginčo laikotarpį buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžta, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatyti. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
15. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III.

16. Pareiškėjas V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.
17. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog patalpoje yra sanitarinis mazgas, kurio plotas turi būti išskaičiuotas iš bendro ploto. Plotą papildomai mažina įrengtos lovos ir kiti baldai.
18. Tvirtina, kad pareiškėją reikėjo laikyti vieną, o ne su kitais asmenimis, remiantis byloje esančiu Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu.
19. Pažymi, kad negavęs dietinio maitinimo, pareiškėjas 4 dienas negalėjo valgyti, dėl to pareiškėjo organizmui buvo daroma žala.
20. Pareiškėjas skunde buvo akcentavęs, kad jam priklausė 2 skambučiai per savaitę, kuriuos išnaudojo, bet ir pagal įstatymą turėjo gauti 2 skambučius, bet to nebuvo.
21. Mano, jog dėl pareiškėjo patirtos žalos nėra svarbu, kad pažeidimo laikotarpis buvo trumpas.
22. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
23. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.
24. Pažymi, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo V. S. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
26. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
27. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui naudojantis tualetu Šiaulių TI kamerose, buvo pažeidžiamas jo privatumas, kameroje Nr. 25 pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, taip pat pareiškėjo teiginius dėl dietinio maitinimo neskyrimo pripažino pagrįstais, o kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Nusprendė, kad šiuo atveju pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.
29. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu gyvenamojo ploto apskaičiavimu, taip pat akcentuoja, kad jis turėjo būti laikomas vienas, gauti papildomai 2 skambučius, be to, dėl nesuteikto dietinio maitinimo jo organizmui buvo padaryta žala, atitinkamai mano, kad jo skundas turėjo būti patenkintas ir priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
30. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaudamasi minėta ABTĮ nuostata, teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinės bylą pagal apeliacinio skundo ribas.
31. Visų pirma, kiek tai liečia pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusio gyvenamojo ploto atitikimą teisės aktų reikalavimams, teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju taikytinas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3.1. punkte įtvirtinta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad šiuo atveju apskaičiuojant pareiškėjui tekusį plotą, turėjo būti išskaičiuotas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas. Akcentuotina, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą, iš jo eliminuoti baldais užstatytą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą, t. y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą Konvencijos 3 straipsnio kontekste, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). Kita vertus, ši aplinkybė savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros baldų ir įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.). Taigi baldų užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. balandžio 22 d. kalint Šiaulių TI nebuvo pažeista jo teisė į minimalų 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą: pareiškėjui teko 4,06–17,58 kv. m ploto.
34. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ginčo laikotarpiu jis turėjo būti laikomas vienas, tačiau pažymėtina, jog nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nebuvo nurodęs konkrečių jo izoliavimo pagrindų, nebuvo įvardijęs asmenų, su kuriais jis negalėjo būti laikomas vienoje kameroje. Be to, iš į bylą pateikto Šiaulių TI 2016 m. gegužės 19 d. rašto Nr. 17/01-1327 (b. l. 12–13) matyti, kad pareiškėjui tik atvykus į Šiaulių TI, t. y. 2016 m. balandžio 18 d., Šiaulių TI Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai atliko aiškinamąjį bei tiriamąjį darbą ir sprendė dėl pareiškėjo paskyrimo į kamerą, tačiau nenustatė priežasčių laikyti jį vieną, jų nenurodė ir pats pareiškėjas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos pareiškėjo teiginius dėl jo izoliavimo.
35. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su skambučių skaičiumi, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 75 punktą (2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1R-110 redakcija) paprastai per vieną dieną skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vieną kartą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas, būdamas Šiaulių TI 2016 m. balandžio 18–22 d., teikė prašymus leisti paskambinti: 1 prašymą pateikė 2016 m. balandžio 19 d. ir 2 prašymus 2016 m. balandžio 20 d., ir šie prašymai buvo tenkinti bei skambučiai suteikti 2016 m. balandžio 19 d., 20 d., 21 d. (b. l. 55, 56, 58). Nors pareiškėjui 2016 m. balandžio 20 d. taip pat prašius trumpalaikį pasimatymą iškeisti į 2 skambučius, buvo iškeista tik į 1 skambutį, toks Šiaulių TI administracijos sprendimas pareiškėjo nebuvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvieną dieną, kai pareiškėjas prašė suteikti skambutį, jis buvo suteiktas, šiuo aspektu konstatuoti pažeidimą nebuvo pagrindo. Tuo labiau, kai pats pareiškėjas nenurodė jokios konkrečios žalos, kurią būtų patyręs dėl didesnio skambučių skaičiaus negavimo.
36. Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui iki atvykstant į Šiaulių TI ir išvykus iš jo buvo skiriamas dietinis maitinimas (b. l. 22–23, 31), tačiau būnant Šiaulių TI ginčo laikotarpiu, pareiškėjo prašymas skirti dietinį maitinimą nebuvo tenkintas (b. l. 109). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teiginius dėl dietinio maitinimo neskyrimo teisingai pripažino pagrįstais. Todėl sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, jog negavus dietinio maitinimo 4 dienas pareiškėjui buvo daroma žala.
37. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam kamerose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus, kadangi sanitarinio mazgo įrengimas kamerose nėra tinkamas užtikrinti asmens privatumą, o kamera Nr. 25 neatitiko ir higienos normų reikalavimų, be to, pareiškėjui nebuvo skirtas dietinis maitinimas. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnis).
38. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
39. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, į nustatytų pažeidimų pobūdį, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad šiuo atveju tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti.
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
41. Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui V. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai               Artūras Drigotas

              Dainius Raižys

              Virginija Volskienė