Civilinė byla Nr. e2-353-965/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06296-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.1.5.1.2.7; 2.2.2.7; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 

3.4.3.11; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,

sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,

dalyvaujant ieškovės BUAB „Akvatika“ atstovui advokatui Modestui Voguliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Akvatika“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Opek“ patikslintą ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 6 470 Eur žalos atlyginimo, pripažinti negaliojančiais 2018-09-30 ir 2018-11-29 atsakovui, kaip bendrovės vadovui, atliktus mokėjimus ir taikyti restituciją – iš atsakovo priteisti jam išmokėtą 12 650 Eur sumą, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovas, būdamas įmonės vadovu, netinkamai vedė UAB „Akvatika“ buhalterinę apskaitą, neperdavė administratoriui įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų, dėl to ieškovė patyrė žalą, o vadovas privalo grąžinti įmonės kasoje turėjusias likti ir pagal paskirtį nepanaudotas 6 470 Eur dydžio pinigines lėšas. Pateisinamų buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų, kad atsakovas 6 470 Eur būtų panaudojęs įmonės tikslams, nėra. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių 5 470 Eur piniginių lėšų, nuimtų iš banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2018-01-11 iki 2018-02-07, įnešimo į kasą bei jų panaudojimą. Be to, ieškovės nuomone, atsakovo pateiktas        2018-11-29 kasos išlaidų Nr. 10, pagal kurį buvo išmokėta 1 000 Eur, negali būti pripažintas tinkamu buhalterinės apskaitos dokumentu, patvirtinančiu piniginių lėšų išmokėjimą, nes jame nėra visų būtinų rekvizitų. Ieškovė nurodo ir tai, kad atsakovas nepagrįstai išmokėjo sau 12 650 Eur pinigines lėšas, tai yra pagal 2018-09-30 kasos išlaidų orderį Nr. 7 - 11 900 Eur bei pagal 2018-11-29 kasos išlaidų orderį Nr. 11 - 750 Eur, nes tuo metu įmonė jau buvo nemoki ir taip pažeidė kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumą. Todėl nurodytus mokėjimus pagal minėtus kasos išlaidų orderius ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais, taikyti restituciją ir 12 650 Eur grąžinti ieškovei.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir nurodo, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka visiškai. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutikdamas su ieškove, kad buvo pažeisti kreditorių interesai ir (ar) pabloginta ieškovės turtinė padėtis, atsakovas nurodė, kad, būdamas suinteresuotas UAB „Akvatika“ veiklos tęstinumu, laikotarpiu nuo              2008-10-06 iki 2012-04-19 ieškovei suteikė 38 394,93 Eur dydžio paskolą. 2018-09-30 ir                2018-11-29 mokėjimais ieškovė atsakovui grąžino 12 650 Eur paskolos dalį, tai yra iš dalies atsiskaitė su kreditoriumi, todėl atsakovas nesutinka su reikalavimu pripažinti negaliojančiais 2018-09-30 ir 2018-11-29 jam atliktus mokėjimus ir taikyti restituciją, kadangi jo nuomone, nėra sąlygų visumos actio Pauliana ieškiniui tenkinti. Taip pat atsakovas mano, kad ieškovė klaidina teismą teigdama, jog ieškovė mokėjimus atliko atsakovui, kaip vieninteliam įmonės akcininkui ir vadovui, kadangi atsakovas vieninteliu ieškovės akcininku buvo tik nuo 2008-10-20 iki 2009-05-26, kai tuo tarpu ieškovės vieninteliu akcininku nuo 2009-05-26 buvo ne atsakovas. Atsakovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018-01-11 iki 2018-12-05 iš ieškovės banko sąskaitų išgrynino 24 150 Eur. Pažymėjo, kad darbo užmokestis darbuotojams laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 buvo išmokamas atitinkamai užpildžius mokėjimo žiniaraščius. Kad atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, į ieškovės kasą įnešė iš ieškovės banko sąskaitos išgrynintas pinigines lėšas, patvirtina kasos operacijos laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, iš kurių matyti, kad į kasą buvo įnešta 21 843,00 Eur    (18 680 Eur + 3 163 Eur). Tuo tarpu iš kasos buvo išmokėta 21 839,11 Eur. Todėl ieškovės kasos likutis 2018 m. gruodžio 31 dienai sudarė 3,89 Eur. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 pagal ieškovės gautas PVM sąskaitas-faktūras grynaisiais pinigais sumokėjo 2 004,61 Eur. Atsakovo nuomone, kasoje esančios lėšos nebuvo prarastos ar neperduotos dėl atsakovo, kaip buvusio vadovo, kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), kadangi dalis kasoje buvusių piniginių lėšų buvo panaudota išmokant darbuotojams darbo užmokestį, grąžinant                      9 189,11 Eur nepanaudotą avansą, o kita 12 650 Eur dalis panaudota atliekant dalinį paskolos grąžinimą atsakovui.

Ieškovė teismui pateikė dubliką dėl atsakovo atsiliepimo į ieškinį. Nurodė, kad su atsakovo atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka, kadangi atsakovas į įmonės kasą neįnešė ir po bankroto bylos įmonei iškėlimo administratoriui neperdavė 5 470 Eur (24 150 Eur – 18 680 Eur). Taip pat ieškovė nesutinka, kad atsakovas 2018 m. įnešė 3 163 Eur, kadangi šios lėšos yra gautos iš įmonės klientų už ieškovės atliktus darbus. Atsakovas, sau pačiam išsimokėdamas pinigines lėšas, pažeidė kitų, aukštesnės eilės kreditorių, interesus, būtent po to įmonė nutraukė tolimesnės veiklos vykdymą ir jai buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas taip pat ieškovei turi grąžinti 1 000 Eur, kadangi dokumentas, kurio pagrindu ši suma buvo išmokėta atsakovui, neatitinka įstatymų reikalavimų, tai yra nepateiktas dokumentas, patvirtinantis šių pinginių lėšų išmokėjimą.

Atsakovas pateikė tripliką į ieškovės dubliką, kuriame nurodė, kad nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais, palaiko savo poziciją išdėstytą procesiniuose dokumentuose. Taip pat nurodė, kad atsakovui neatvykus į teismo posėdį bei neinformavus teismo apie priežastis, sutrukdžiusias jam atvykti į paskirtą teismo posėdį, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Modestas Vogulis ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad atsakovas neginčija aplinkybės, kad iš įmonės kasos yra paėmęs 6 470 Eur (atsiliepimo 13, 21 punktai), tačiau nepagrindė šios sumos grąžinimo į įmonės kasą. Taip pat mano, kad yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana ir ieškovės kartu su atsakovu 2018-09-30 ir 2018-11-29 sudarytus sandorius pripažinti negaliojančiais. Ieškovės nuomone, įmonės kasoje turėjo būti 19 120 Eur. Įmonė nemoki buvo jau nuo 2017 m. pabaigos. Iš byloje pateikto    2018-09-30 suderinimo akto matyti, kad tuo metu įmonė turėjo virš 10 000 Eur įsipareigojimų, iš banko sąskaitų matyti, kad įmonės sąskaitoms buvo taikyti areštai. Visos įmonės skolos buvo atsiradusios iki to momento, kai atsakovas išsimokėjo pinigus sau.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką bei vietą informuotas tinkamai – teismo šaukimą įteikus per atstovą, todėl, esant jo prašymui, byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

nagrinėjamoje byloje ieškovė bankrutuojanti UAB „Akvatika“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Opek“, pareiškė atsakovui D. B., kaip buvusiam ieškovės bankrutuojančios UAB „Akvatika“ administracijos vadovui, reikalavimą dėl 19 120 Eur žalos atlyginimo. Reikalavimas grindžiamas tuo, jog atsakovas neteisėtais savo veiksmais, t. y. nevykdant įstatyme nustatytos pareigos – bankroto administratorei neperdavus įmonės turto (piniginių lėšų), ieškovės įmonei ir jos kreditoriams padarė turtinę žalą, kuri lygi neperduoto įmonei priklausančio turto (piniginių lėšų) vertei.

CK 2.87

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-1023-524/2019) ieškovei UAB „Akvatika“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „OPEK“. Pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą laikotarpiu nuo 2008-10-20 iki 2019-05-22 ieškovės vadovu buvo atsakovas, nuo 2008-10-20 iki 2009-05-26 atsakovas buvo įmonės vieninteliu akcininku.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju UAB „Akvatika“ bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, o teisinės pasekmės perduoti įmonės visus dokumentus ir turtą bankroto administratorei kilo dar iki įsigaliojant JANĮ, t. y. įsiteisėjus nutarčiai, kuria UAB „Akvatika“ buvo iškelta bankroto byla, todėl, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo, vadovaujamasi iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą, įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir kt. (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi, kuria iškelta UAB „Akvatika“ bankroto byla, įmonės vadovas buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visą įmonės dokumentaciją bankroto administratoriui. Kadangi UAB „Akvatika“ bankroto bylos iškėlimo metu ieškovės vadovas buvo atsakovas D. B., todėl jam kilo pareiga įvykdyti teismo nustatytą įpareigojimą.

Atsižvelgiant į tai, kad buvęs bankrutuojančios UAB „Akvatika“ vadovas D. B. žino apie pareigą bankroto administratorei perduoti įmonės turtą (pinigines lėšas) ir iki šiol nėra šios pareigos įvykdęs, todėl spręstina, kad yra pagrįstas pagrindas taikyti D. B. atsakomybę už neperdavimą bankroto administratorei turto nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Akvatika“ įsiteisėjimo dienos duomenimis (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą, neperduodant bankroto administratorei viso bankrutuojančios įmonės turto), spręstina dėl kitos atsakovo civilinei atsakomybei taikytinos sąlygos – žalos dydžio. Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas.

Ieškovė byloje įrodinėja, kad dėl atsakovo D. B. neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro bankroto administratorei neperduotų 6 470 Eur piniginių lėšų, kurių išlaidas pagrindžiančių dokumentų nėra, vertė. Tarp atsakovo D. B. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. nesant perduotam bankrutuojančios įmonės turtui (piniginėms lėšoms), bankroto administratorė neturi galimybės jų realizuoti įmonės bankroto byloje, todėl nėra jokių kitų priemonių tenkinti įmonės finansinius reikalavimus. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), šią prezumpciją turėtų paneigti atsakovas.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Ieškovė žalos dydį grindžia įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis, taip pat įmonės banko sąskaitų išrašais, kasos pajamų bei išlaidų orderiais. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esantys duomenys yra tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). 

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikto UAB „Akvatika“ 2017 metų balanso duomenimis įmonės turimos piniginės lėšos 2017-12-31 sudarė 4 Eur. Šios piniginės lėšos buvo įmonei priklausančiose Luminor bank AS banko sąskaitose. Piniginių lėšų įmonės kasoje 2017-12-31 nebuvo. Kaip matyti iš pateikiamų banko sąskaitų išrašų, laikotarpyje nuo 2018-01-01 iki 2019-07-07 iš įmonei priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais nuimta 24 150 Eur suma. Visi iš banko sąskaitos nuimti grynieji pinigai, vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo bei LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, turėjo būti apskaityti įmonės kasoje arba pateikti įmonės išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

Iš byloje esančių dokumentų taip pat nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki bankroto bylos iškėlimo pagal kasos pajamų orderius į įmonės kasą papildomai buvo įnešta 3 163 Eur. Nors atsakovas minėtą sumą nurodo, kaip grąžintą piniginių lėšų sumą į įmonės kasą, tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš byloje esančių kasos pajamų orderių, minėta               3 163 Eur suma į įmonės kasą buvo gauta iš trečiųjų asmenų – iš UAB „Almata“ 1 800 Eur pagal 2018-01-29 Kasos pajamų orderį Nr. 1; iš V. Z. 363 Eur pagal 2018-02-19 Kasos pajamų orderį Nr. 2; iš UAB „Almata“ 1000 Eur pagal 2018-06-06 Kasos pajamų orderį Nr. 16.

Taigi įmonės kasoje iš viso turėjo būti apskaityta 27 313 Eur (24 150 Eur + 3163 Eur) suma ir jie turėjo būti arba perduoti bankroto administratoriui, arba pateikti jų išlaidas patvirtinantys dokumentai.

Pagal ieškovės bankroto administratoriaus pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus matyti, kad per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki bankroto bylos iškėlimo įmonės buhalterinėje apskaitoje yra trys kasos išlaidų orderiai, pagrindžiantys įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų panaudojimą,       t. y. 2018-05-29 Kasos išlaidų orderis Nr. 5 (1 715 Eur); 2018-05-31 Kasos išlaidų orderis Nr. 3 (828,50 Eur) bei 2018-05-31 Kasos išlaidų orderis Nr. 4 (1124,32 Eur). Minėtų kasos išlaidų orderių pagrindu buvo panaudota 3667,82 Eur įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų.

Iš ieškovės pateiktų dokumentų taip pat nustatyta, kad per minėtą laikotarpį įmonė atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais pagal gaunamas PVM sąskaitas faktūras, už įsigyjamas prekes. Pagal gautas PVM sąskaitas faktūras įmonė iš viso sumokėjo 2004,61 Eur, t. y. 23,49 Eur pagal   2018-01-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAB248609; 122,50 Eur pagal 2018-06-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00021171; 55,54 Eur pagal 2018-06-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. PRD000040583; 650,00 Eur pagal 2018-07-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TTL18000611; 1 090 Eur pagal 2018-09-24 PVM sąskaitą faktūrą Nr. GIL05-21287; 63,17 Eur pagal 2018-10-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAB315508. Taigi, remiantis ieškovės bankroto administratoriaus pateiktais jo turimais buhalterinės apskaitos dokumentais, iš viso įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų buvo panaudota už 5672,43 Eur (3667,82 Eur + 2004,61 Eur). Šių aplinkybių bylos šalys neginčija.

Be kita ko, atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė naujus, iki tol administratoriui nepateiktus UAB „Akvatika“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Atsakovas pateikė kasos knygos kopiją už laikotarpį nuo 2018- 01-01 iki 2018-12-31, laikotarpio nuo 2018-02-25 iki 2018-12-05 kasos pajamų orderių kopijas, patvirtinančias 18 680 Eur piniginių lėšų, nuimtų nuo įmonės banko sąskaitos, įnešimą į kasą. Atsakovas taip pat pateikė laikotarpio nuo 2018-05- 29 iki 2018-12-05 kasos išlaidų orderių, atsakovo teigimu, patvirtinančių bendrovės patirtas išlaidas, kopijas, atlyginimų mokėjimo buvusiems darbuotojams žiniaraščius. Susipažinęs su pateiktais dokumentais, bankroto administratorius laikosi pozicijos, kad atsakovas nėra pateikęs jokių dokumentų bei rašytinių įrodymų, patvirtinančių 5 470 Eur sumos piniginių lėšų, nuimtų iš banko sąskaitos laikotarpyje nuo 2018-01-11 iki 2018-02-07, įnešimo į kasą bei jų panaudojimą. Įvertinus atsakovo pateiktus buhalterinius dokumentus, su tokia ieškovės bankroto administratoriaus pozicija sutikti nėra pagrindo.

Visų pirma, atsakovas savo atsakomybę neigia, teikdamas duomenis apie 18 680 Eur piniginių lėšų, nuimtų nuo įmonės banko sąskaitos, įnešimą į kasą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal bankroto administratoriaus teikiamus duomenis, ieškovei iškėlus bankroto bylą, įmonės kasa buvo tuščia, administratoriui pinigai neperduoti, todėl, atsakovas, teigdamas, kad į įmonės kasą įnešė          18 680 Eur, turi įrodyti, kad šios lėšos yra kasoje, arba pateikti jų išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Įvertinus atsakovo į bylą pateiktus kasos išlaidų orderius bei sulyginus juos su į bylą pateiktais mokamaisiais žiniaraščiais, nustatyta, kad atsakovas pagrindė 7385,56 Eur dydžio įmonės išlaidas, iš kurių 3667,82 Eur, piniginių lėšų panaudojimą bei 2004,61 Eur pagal apmokėtas sąskaitas ieškovės bankroto administratorius pripažįsta.

Pagal 2018-05-29 Kasos išlaidų orderį Nr. 1 (574,35 Eur), skirtą atlyginimui darbuotojams, atsakovas pagrindė tik 22,80 Eur sumą, išmokėtą pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 48 N. V.. Nors į bylą pateikti mokamieji žiniaraščiai Nr. 46 ir Nr. 47 apie atitinkamai 369,55 Eur ir 182 Eur išmokėjimą darbuotojams, tačiau nėra duomenų, kad pinigai buvo perduoti – mokamuosiuose žiniaraščiuose nėra D. B. ir P. Ž. parašų.

Pagal 2018-05-29 Kasos išlaidų orderį Nr. 2 (182 Eur) darbuotojui P. Ž. buvo išmokėtas 182 Eur atlyginimas; pinigai perduoti pasirašytinai.

Pagal 2018-08-17 Kasos išlaidų orderį Nr. 5 (957,19 Eur), skirtą atlyginimui darbuotojams, atsakovas pagrindė tik 775,19 Eur sumą, išmokėtą pagal mokamuosius žiniaraščius Nr. 7 ir Nr. 8. Iš minėtų žiniaraščių matyti, kad nėra duomenų apie 182 Eur išmokėjimą P. Ž., nes nėra jo parašo apie lėšų gavimą.

Pagal 2018-09-04 Kasos išlaidų orderį Nr. 6 (392,35 Eur), skirtą atlyginimui darbuotojams, nustatyta, kad atsakovas pagrindė visos 392,35 Eur sumos išmokėjimą darbuotojams D. B. ir N. V. pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 53. Pinigai perduoti pasirašytinai.

Pagal 2018-10-18 Kasos išlaidų orderį Nr. 8 (1172,70 Eur), skirtą atlyginimui darbuotojams, nustatyta, kad atsakovas pagrindė visos 1172,70 Eur sumos išmokėjimą darbuotojams D. B., P. Ž. ir N. V. pagal mokamuosius žiniaraščius Nr. 9 ir Nr. 10. Pinigai perduoti pasirašytinai.

Pagal 2018-11-19 Kasos išlaidų orderį Nr. 9 (1172,70 Eur), skirtą atlyginimui darbuotojams, nustatyta, kad atsakovas pagrindė visos 1172,70 Eur sumos išmokėjimą darbuotojams D. B., P. Ž. ir N. V. pagal mokamuosius žiniaraščius Nr. 11 ir Nr. 12. Pinigai perduoti pasirašytinai.

Pagal 2018-11-29 Kasos išlaidų orderį Nr. 12 (70 Eur) atsakovui D. B. buvo išduota 70 Eur suma, tačiau duomenų apie jos panaudojimą įmonės reikmėms arba pinigų grąžinimą į kasą byloje nepateikta, todėl konstatuotina, kad atsakovas nepagrindė šios sumos panaudojimo.

2018-11- 29 Kasos išlaidų orderis Nr. 10, pagal kurį išmokėta 1000 Eur suma, negali būti pripažįstamas tinkamu buhalterinės apskaitos dokumentu. 2000-02-17 Vyriausybės nutarimas Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ numato, kad, kai pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį asmeniui, kuris nėra tos įmonės darbuotojas, nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gavėjo nurodyta gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma. Atsakovo pateiktame 2018-11-29 kasos išlaidų orderyje Nr. 10 nėra visų būtinų rekvizitų, minėto dokumento nėra pasirašęs pinigų gavėjas J. K.. Byloje nėra duomenų, kad minėtas asmuo buvo ieškovės darbuotoja, šių aplinkybių neįrodinėjo ir atsakovas. Atsižvelgiant į tai, teisinio pagrindo pripažinti minėtą kasos išlaidų orderį tinkamu dokumentu, patvirtinančiu piniginių lėšų išmokėjimą, nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginių lėšų išmokėjimo kitiems ieškovės darbuotojams, dėl kurių pasisakyta sprendime aukščiau, bankroto administratorius neginčijo.

Taigi pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus atsakovas pagrindė ir pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus dėl 9 390,17 Eur piniginių lėšų panaudojimo (3667,82 Eur pagal kasos išlaidų orderius, kurių bankroto administratorius neginčija, 2004,61 Eur pagal apmokėtas PVM sąskaitas faktūras ir 3717,74 Eur pagal aukščiau aptartus atsakovo į bylą pateiktus kasos išlaidų orderius). Be to, atsakovas pateikė duomenis – 2018-09-30 Kasos išlaidų orderį Nr. 7 ir 2018-11-29 Kasos išlaidų orderį Nr. 11 apie piniginių lėšų atitinkamai 11 900 Eur ir 750 Eur išmokėjimą sau,       t. y. D. B. pagal paskolos sutartis. Minėtus kasos išlaidų orderius ieškovės administratorius ginčija actio Pauliana pagrindu, todėl dėl šių sandorių ginčijimo teismas pasisakys vėliau sprendime.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įmonės vadovas privalo grąžinti (perduoti) administratoriui įmonės kasoje turėjusias likti ir pagal paskirtį nepanaudotas 5 272,83 Eur pinigines lėšas.

Teismo vertinimu ieškovės reikalavimas dėl 5 272,83 Eur piniginių lėšų grąžinimo yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl įvertinus byloje pateiktus įmonės turto apimtį bei vertę bankroto bylos iškėlimo metu pagrindžiančius dokumentus ir nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti                  5 272,83 Eur žalos atlyginimo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl 2018-09-30 kasos išlaidų orderio Nr. 7 bei 2018-11-29 kasos išlaidų orderio Nr. 11 pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo actio Pauliana pagrindu

Ieškovės teigimu, atsakovas turėtų grąžinti 2018-09-30 kasos išlaidų orderio Nr. 7 pagrindu jam išmokėtą 11 900 Eur sumą bei 2018-11-29 kasos išlaidų orderio Nr. 11 pagrindu išmokėtą           750 Eur sumą. Minėti mokėjimai buvo atlikti įmonei esant nemokiai, pažeidžiant mokėjimų eiliškumo tvarką ir esamų kreditorių interesus, todėl mano, kad šie piniginių lėšų mokėjimai pripažintini negaliojančiais o jų pagrindu atsakovo gautos 12 650 Eur piniginės lėšos, pritaikius restituciją, grąžintinos ieškovei.

ĮBĮ 11

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir (ar) galima įtaka įmonės mokumui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, formuluoja teisės aiškinimo taisyklę, kad CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos bylos kontekste būtent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto.

Iš sisteminio ĮBĮ nuostatų vertinimo išplaukia išvada, kad įmonės vadovas (ar kiti asmenys pagal kompetenciją) turi pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ne dėl laikino pobūdžio finansinių sunkumų, o dėl to, kad įmonė yra nemoki ar dėl kitų priežasčių nėra galimybių, kad ji bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir ateityje. Įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus.

Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-10-06 iki 2009-10-22 tarp atsakovo ir ieškovės sudarytos paskolos sutartys, pagal kurias atsakovas D. B. suteikė ieškovei UAB „Akvatika“ trumpalaikes paskolas, iš viso 25 234,60 Eur. 2018-09-30 kasos išlaidų orderio Nr. 7 pagrindu atsakovui D. B. išmokėta 11 900 Eur, 2018-11-29 kasos išlaidų orderio Nr. 11 pagrindu atsakovui išmokėta 750 Eur, kaip paskolos grąžinimas.

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019-04-23 nutartyje, kuria iškelta bankroto byla ieškovei, konstatavo, jog pagal UAB „Akvatika“ balansą, sudarytą už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, matyti, jog atsakovės turtą minėtu laikotarpiu sudarė 338 Eur, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 30 071 Eur. UAB „Akvatika“ skolos darbuotojams sudarė 2 582,35 Eur. Kaip matyti, pradelsti UAB „Akvatika“ įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o tai atitiko įmonės nemokumo būseną (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktas). Kaip matyti iš ieškovės pateikto balanso, 2017-12-31 įmonės turimo turto vertė sudarė 1809 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams siekė 46 582 Eur. Taigi jau      2017 metų pabaigoje UAB „Akvatika“ buvo nemoki. Nemokumo būsena nepasikeitė ir 2018 metais. Tiek 2017 m., tiek 2018 m. įsipareigojimų kreditoriams suma daugiau nei 25 kartus viršijo bendrovės turimo turto vertę. Be to, iš ieškovės pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad pagal pateikiamus nurodymus per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) buvo nurašomos lėšos už įsiskolinimą VSDFV biudžetui. Iš tarpusavio skolų suderinimo akto matyti, kad 2019-09-30 UAB „Akvatika“ turėjo neįvykdytą įsipareigojimą UAB „Gilius ir Ko“, turėjo įsiskolinimų darbuotojams. Šios aplinkybės patvirtina, kad įmonė UAB „Akvatika“ ginčo sandorių sudarymo metu jau buvo nemoki, turėjo neįvykdytų įsipareigojimų darbuotojams, VSDFV biudžetui bei kitiems kreditoriams. Nepaisant to, UAB „Akvatika“ atliko mokėjimus, pagal kuriuos buvo išmokėtos piniginės lėšos bendrovės vadovui – atsakovui D. B.. Išmokėjusi pinigines lėšas, įmonė veiklą nutraukė. Kasacinio teismo praktika išaiškinta, jo suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog atlikti mokėjimai įmonės vadovui, kaip vienam iš įmonės kreditorių, kai įmonė jau buvo nemoki, pažeidė kitų įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus bent iš dalies atgauti skolą.

Vertinant atsakovo elgesį sandorių sudarymo metu sąžiningumo aspektu, svarbu pažymėti, jog UAB „Akvatika“ pinigines lėšas išmokėjo atsakovui, kuris tuo pačiu metu buvo ir įmonės vadovas. Taigi tiek ieškovė, tiek atsakovas, sudarydami ginčo sandorius, puikiai žinojo UAB „Akvatika“ finansinę būklę, kad įmonė yra nemoki ir kad ginčo sandorių sudarymu įmonei bus padaryta žala, nes kreditoriai praras galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus. Tokie atsakovo, kaip įmonės vadovo ir kartu jos kreditoriaus, veiksmai neatitiko apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto. Netrukus po lėšų išmokėjimo atsakovui, atsakovas D. B. pats kreipėsi dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Taigi ginčo sandorių šalys neabejotinai veikė nesąžiningai, kas patvirtina dar vienos iš būtinų actio Pauliana sąlygų buvimą.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „Akvatika“, siekdama išvengti ir nedidinti įmonės nemokumo, taip pat siekdama nepažeisti aukštesnės eilės (ĮBĮ 35 straipsnis) įmonės kreditorių (darbuotojų ir VSDFV) teisių, ne tik neprivalėjo, tačiau net ir neturėjo teisės sudaryti ginčo sandorių, kuriais buvo pažeisti kitų įmonės kreditorių interesai.

Remiantis išdėstytais argumentas darytina išvada, kad atsiskaitant su atsakovu buvo pažeistas mokėjimų eiliškumas, buvo apeiti pirmesni pagal mokėjimų eilę kreditoriai, ieškovė atsiskaitymų metu buvo nemoki ir įmonės būsena atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus, be to, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Byloje nustatytos visos faktinės aplinkybės, būtinos reikalavimui kvalifikuoti pagal CK 6.66 straipsnį ir ieškovės reikalavimams taikyti actio Pauliana institutą. 2018-09-30 kasos išlaidų orderis Nr. 7, kurio pagrindu atsakovui išmokėta 11 900 Eur suma bei 2018-11-29 kasos išlaidų orderis Nr. 11, kurio pagrindu atsakovui išmokėta 750 Eur suma, pripažintini negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis).

Tais atvejais, kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalį kitų įstatymų nuostatos taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to, Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2019, 22 punktas). Remiantis išdėstytais argumentais ir pripažinus piniginių lėšų pervedimo sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija – ieškovei iš atsakovo priteistina 12 650 Eur neteisėtai pervestų lėšų.

Dėl palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis – kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, iš atsakovo ieškovei priteistina penki procentai metinių palūkanų nuo priteistos        17 922,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovė ir atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikusios turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jį pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia.

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 403 Eur dydžio žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo 17 922,83 Eur sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. B. 5 272,83 Eur (penkis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt du eurus 83 ct) žalos atlyginimą ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Akvatika“.

Pripažinti negaliojančiais uždarosios akcinės bendrovės „Akvatika“ 2018-09-30 kasos išlaidų orderio Nr. 7 pagrindu atsakovui D. B. išmokėtą 11 900 Eur sumą bei 2018-11-29 kasos išlaidų orderio Nr. 11 pagrindu atsakovui D. B. išmokėtą 750 Eur sumą bei taikyti restituciją – iš atsakovo D. B. priteisti 12 650 Eur (dvylika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt eurų) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Akvatika“.

Priteisti iš atsakovo D. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 17 922,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Akvatika“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. B. 403 Eur (keturis šimtus tris eurus) žyminio mokesčio valstybei. 

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                               Erika Tamošaitienė