Civilinė byla Nr. 2A-63-232/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36552-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6; 3.3.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2016 m. gegužės 4d.

       Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,

teisėjų Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. B. ir D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. B., D. B. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, tretieji asmenys UAB „Centaurus Investment Group“ ir A. D. B., Priešgaisrinė tarnyba prie VRM, UAB Projektų ir investicijų valdymas, T. G., D. G., J. K., D. K., A. V., G. V., K. P., R. P., A. M., V. A.,  R. A., S. G., L. B., V. M., A. M.,  A. Ž., P. A. J., B. J., E. L., P. M., J. M., A. P., S. S., A. M., R. P. M., J. J., I. P., P. P., K. L., E. L..

            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

NUSTATĖ:

          I.GINČO ESMĖ.

Ieškovai D. B. ir D. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydami: panaikinti galiojimą 2013-08-23 leidimo statyti statinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikiama teisė statyti statinius žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti galiojimą 2013-08-16 leidimo statyti statinius Nr. LNS-01-130816-00779, kuriuo suteikiama teisė statyti statinius žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti galiojimą 2013-08-16 leidimo statyti statinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikiama teisė statyti statinius žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti galiojimą 2013-08-20 leidimo statyti statinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikiama teisė statyti statinius žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti galiojimą 2013-09-10 leidimo statyti statinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikiama teisė statyti statinius žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovai nurodė, jog 2010-04-09  iš trečiojo asmens (duomenys neskelbtini)nupirko žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Vilniaus mieste. Prieš perkant žemės sklypą, A. D. B. ieškovus supažindino  su naujai vystomo  rajono koncepcija ir Pavilnio  zonos Nemėžio 1-jo mikrorajono  šiaurinės dalies  detaliuoju planu, pagal kurį  buvo formuojami 500  sklypų, kuriuose  buvo numatoma  mažaaukštė individualinė statyba. Tik centrinėje  teritorijos dalyje buvo planuojamas tankesnis užstatymas, planuojant, jog bus statomi blokuoti kotedžai. Nepaisant tankesnio užstatymo centrinėje planuojamos teritorijos dalyje, buvo numatyta, kad viename name arba atitinkamai viename žemės sklype gyvens po 5 žmones, o mikrorajone bus 2500 gyventojų. Šie duomenys buvo išeitiniai planuojant teritoriją, apskaičiuojant aptarnaujančių įstaigų poreikį, automobilių srautus, elektros, vandens ir kitų resursų poreikius. Remiantis šiais išeities duomenimis, ieškovai įsigijo žemės sklypą, kuriame pasistatė namą. Gretimame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prasidėjus  statyboms, ieškovai pastebėjo, kad statomi pastatai panašesni į kotedžų pastatus, o ne į individualius gyvenamuosius namus, ieškovams pasikreipus į atsakovą,  bei susipažinus su statybų dokumentais, ieškovai sužinojo, kad teritorijos detalusis planas nebuvo pakeistas, tačiau trečiajam asmeniui UAB „Centaurus Investment Group“, toliau „Statytojas“, buvo išduotas leidimas statyti naujus statinius, iš viso 9, viename žemės sklype, kadastro numeris: 0101/0158:538. Pasidomėjus rangovo (UAB Cornis) internetinėje svetainėje http://cornis.lt/%E2%80%9E%C5%A1ved%C5%B3-namai%E2%80%9C-%E2%80%93-tobulas-gyvenimas-skandinavi%C5%A1ku-stiliumi,ieškovai  suprato, kad kituose 4 žemės sklypuose Statytojas taip pat planuoja statyti atitinkamai 6, 7, 8 ir 5 gyvenamuosius namus - kotedžus. Bendrai 5 žemės sklypuose yra numatyta pastatyti 35 gyvenamieji vieno buto statiniai – kotedžai. Atitinkamai 35 kotedžuose galimai gyvens 140 žmonių, vietoje detaliajame plane planuotų 25 žmonių. Rengiant detalųjį planą nebuvo įvertintas galimai labai didelis automobilių srautas šioje teritorijos dalyje, kadangi vietoj 5-10 automobilių, nurodytoje mažoje teritorijos dalyje gali būti 35-70 automobilių. Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5, 7 punktai nustato  keletą iš teritorijų planavimo tikslų: „kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse; derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų.“ Atsakovas nesivadovavo aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis. Pažeidžiant detalaus plano sprendinius, pagal šiuo metu išvystytą statybą, bus pastatyti 35 namai – kotedžai, dėl ženkliai padidėjusio automobilių srauto ir parkavimo vietų trūkumo, ieškovai negalės privažiuoti prie savo namo, kuris yra gatvės pabaigoje, kadangi gatvė yra siaura, be šaligatvių dėl ženkliai išaugusio automobilių srauto ženkliai išauga rizika dėl ieškovo vaikų saugumo, vien nurodytoje mažoje teritorijos dalyje, t.y. 5 iš 500 žemės sklypų, planuotas žmonių skaičius bus viršytas beveik 6 kartus, t.y. vietoj planuotų 25 žmonių gyvens apie 140 žmonių. Jeigu atsakovas išdavė/išduos daugiau tokių statybos leidimų visoje detaliu planu planuotoje teritorijoje, planuotas 2.500 žmonių skaičius gali išaugti daugiau nei 2-5 kartus. Visas detalus teritorijos planas iš esmės jau prarado prasmę, o esant daugiau tokių statybos leidimų, gali sukelti chaosą teritorijoje, jos vystyme ir vėliau gyvenamosios aplinkos kūrime bei gyvenimo kokybės išlaikyme. Jau dabar, vien šioje mažoje teritorije akivaizdu, kad iš esmės pasikeis vaikų skaičius, t.y. vietoj galėjusių būti 10-15 vaikų 5 žemės sklypuose, vaikų skaičius gali siekti 70-105. Akivaizdu, kad teritorijoje toks didelis vaikų skaičius nebuvo planuojamas, tvirtinant detalųjį planą, nebuvo įvertintas toks didelis mokyklų, darželio poreikis, kas pažeidžia ieškovų interesus, nes ieškovai turi 2 mažamečius vaikus. Ieškovams gali kilti problemų  pritrūkti vietų artimiausiai esančiuose darželiuose, mokyklose, dėl didelio gyventojų skaičiaus padidės triukšmo lygis, bus pažeisti ieškovų interesai ir teisėti lūkesčiai dėl gyvenimo kokybės planuotoje teritorijoje. Be to projekto sprendiniai taip pat pažeidžia priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-338 patvirtintus gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, nes nebuvo įvertinta supanti aplinka ir faktas, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, esantis besiribojančiame žemės sklype, yra II atsparumo ugniai laipsnio, todėl privalėjo išlaikyti 8 m. atstumą, toks atstumas neišlaikytas, dėl šio atstumo neišlaikymo kyla  gaisro rizika ieškovų namams. Ieškovai, remdamiesi  teismo eksperto, konsultanto G. T. išvada, teigia, kad ginčijami statybą leidžiantys dokumentai pažeidžia planuojamojoje teritorijoje galiojančio detaliojo plano sprendinius, t.y. detaliajame plane numatyta šioje teritorijoje statyti vienbučius namus, kai realiai statomi kotedžai, t.y. daugiabučiai gyvenamieji namai, suprojektuotuose kotedžuose nėra suprojektuoti garažai, todėl remdamiesi  Aplinkos ministro  1999-03-02 įsakymu  Nr. 61 patvirtintu Statybos techninius reglamentu STR 2.06.01:1999 “Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, teigia, kad atstumas tarp  gyvenamojo namo ir aikštelės automobiliui  turi būti numatytas ne  mažesnis, kaip 10 metrų. Ieškovai teigia, kad statinių projektai  prieštarauja STR 2.02.09:2005 9 priedo 3 daliai, nes šio reglamento pagrindu, namai  gali būti statomi ne mažesniuose  kaip 400 kv.m. sklypuose. Taip pat ieškovai nurodo, jog statinių projektuose turėtų būti  numatyta automobilių apsisukimo aikštelė, kadangi tokia nenumatyta, projektai pažeidžia  statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo  sistemos“ reikalavimus. Ieškovai nurodo, kad statinių projektai neatitinka  STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.4 punkto reikalavimų, t.y. želdynų plotai suprojektuoti žymiai mažesni, nei to reikalauja norminiai aktai, 9 blokuotų vienbučių  gyvenamųjų namų statybos sklypas turėtų būti ne mažesnis, kaip 9X400 kv.m., t.y. 3600 kv.m., kai  suformuotas plotas yra 2036 kv.m., t.y. 1564kv.m. mažesnis, nei nustatyta norminių aktų.

            Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovai  nepateikia objektyvių įrodymų, kaip ginčijamais leidimais statyti statinius  realiai yra pažeidžiamos jų teisės ar teisėti interesai. Ieškinys iš esmės pagrįstas  ieškovų pamąstymais, prielaidomis. Ginčijamų leidimų statyti projektai buvo suderinti su  prisijungimo sąlygas išdavusiomis institucijomis: AB „Lietuvos dujos“, UAB „Vilniaus vandenys“,  AB „Lesto“, kurios nenustatė  jokių pažeidimų. Ieškovai  neįrodo, kad ginčijami leidimai realiai pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus. Pažymėjo, jog ieškovai apskritai neturi reikalavimo teisės ginčyti šiuos statybą leidžiančius leidimus, nes sklypai net nesiriboja su ieškovų sklypais. Savivaldybės administracijos išduoti ir ieškovų ginčijami leidimai statyti statinius, suteikia teisę statyti ne daugiabučius gyvenamuosius namus, kaip nurodo ieškovai, o vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus, kas pagal galiojančius teisės aktus nėra tapačios sąvokos. Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų  dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimo medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo, tame tarpe ir savivaldybės administracijos  nustatytais specialiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja  šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams.

Skundžiamas leidimas  statyti statinius  Nr. (duomenys neskelbtini)išduotas statinio projektui „Vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų Nemėžio k., sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus, statybos projektas, kuris buvo parengtas, vadovaujantis Detaliuoju planu ir Savivaldybės  administracijos  2013-02-08 išduotais „Specialiaisiais  architektūros  reikalavimais Nr. AE 117, Detaliuoju planu šiam žemės sklypui, kuriame buvo  nustatyti tokie privalomieji teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimai: naudojimo būdas ir pobūdis-M (mažaaukštė gyvenamoji), pastatų  aukštų skaičius -1-2, užstatymo tankis -30proc., numatytas užstatymo intensyvumas. Tokie patys  reikalavimai buvo nurodyti ir savivaldybės administracijos  2013-02-08 išduotų Specialiųjų architektūros  reikalavimų Nr. AR 117.4 punkte. Statinio projekto Aiškinamojo rašto  dalies „bendrieji statinių rodikliai„ planuojamų statyti statinių (vienbučių blokuotų   gyvenamųjų namų ) užstatymo tankis-30procentų, o užstatymo intensyvumas-0,47, o tai neviršija  Detaliajame plane  šiam sklypui nustatytų maksimalių  užstatymo tankio  ir intensyvumo reikalavimų. Statinio projekto medžiagoje nurodyta, kad  kiekvienas iš suprojektuotų namų turi atskirą stogą, laiptinę,  o tai leidžia daryti išvadą, jog projektuojami gyvenamieji namai laikytini  vienbučiais (blokuotais). Už projekto gaisrinės dalies  patikrinimą kompetentinga institucija Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2013-08-06 statinio projekto patikrinimo aktu Nr. 79-17-1340(8.213-17), patikrino Vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų Nemėžio k., sklypo kadastrinis Nr. 0101/0158:538, Vilniaus m. statybos projekto  atitiktį atitinkamiems  gaisrinės saugos aspektams, tame tarpe  ir dėl esminių gaisrinės saugos reikalavimų, priešgaisrinių atstumų tarp statinių, ir  nustatė, jog  gaisrinės saugos reikalavimai nėra pažeisti, patikrinimo aktas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šis aktas laikomas teisėtu. Ginčijami leidimai suteikia teisę statyti ne daugiabučius  gyvenamuosius namus, o vienbučius, todėl ieškovų nurodomas STR 2.06.01:1999 šiam atvejui negali būti taikomas. Ieškovų ginčijami  leidimai statyti statinius Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo  kad. Nr. (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kad Nr. (duomenys neskelbtini),  Nr. LNS-01-130820-00792, žemės sklypo kad Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. LNS-01-130816-00779, žemės sklypo  kad. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nepažeidžia  Detaliojo plano ir Savivaldybės  administracijos  2013-02-08 išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų  Nr. AR 114 nuostatų, t.y. buvo  parengti, vadovaujantis  Detaliuoju planu ir Savivaldybės  administracijos  2013-02-08 išduotais „Specialiaisiais  architektūros  reikalavimais Nr. AE 117., išpildyti privalomieji teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimai : naudojimo būdas ir pobūdis-M (mažaaukštė gyvenamoji), pastatų  aukštų skaičius -1-2, užstatymo tankis -30proc., numatytas užstatymo intensyvumas. Tokie patys  reikalavimai buvo  nurodyti ir savivaldybės administracijos  2013-02-08 išduotų Specialiųjų architektūros  reikalavimų Nr. AR 117.4 punkte. Statinio projekto Aiškinamojo rašto dalies „bendrieji statinių rodikliai{„ planuojamų statyti statinių (vienbučių blokuotų   gyvenamųjų namų) užstatymo tankis-30procentų, o užstatymo intensyvumas-0,47, o tai neviršija  Detaliajame plane  šiam sklypui nustatytų maksimalių  užstatymo tankio  ir intensyvumo reikalavimų. Statinio projekto medžiagoje nurodyta, kad  kiekvienas iš suprojektuotų namų turi atskirą stogą, laiptinę,  o tai leidžia daryti išvadą, jog projektuojami gyvenamieji namai laikytini  vienbučiais ( blokuotais).

Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį dėl ginčijamo statybos leidimo  Nr. LNS -01-130910-00862, žemės sklypo kad Nr. (duomenys neskelbtini), o papildomais rašytiniais  paaiškinimais nurodė, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą ginčyti visus penkis  šioje byloje ginčijamus statybos leidimus

    II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį  atmetė.

          Teismas nustatė, jog 2013-09-17 vėliausiai ieškovams tapo žinoma apie priimtus administracinio pobūdžio aktus dėl statybą leidžiančių leidimų, kuriais jų neva tai pažeistos teisės, todėl nuo šios datos skaičiuotinas 1 mėnesio terminas ieškovams kreiptis į teismą  dėl šių aktų apskundimo (ABTĮ 33 straipsnio dalis). Ieškovai į teismą su ieškiniu kreipėsi 2013-11-04, t.y. praleidę įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą. Teismas sprendė, jog nėra ABTĮ  34 straipsnyje nustatytų pagrindų pripažinti, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovai,  kreipdamiesi į teismą dėl  savivaldybės administracijos išduotų leidimų statyti statinius panaikinimo, nenurodė, kokios yra pažeistos jų teisės ar teisėti interesai. Teismas padarė išvadą, jog ieškovai neturi reikalavimo teisės ginčyti statybas leidžiančių leidimų, todėl ieškinys atmestinas. Ieškovų pateikto specialisto išvada yra tik prielaida ir jis negali būti vertinamas kaip įrodymas  LR CPK 177 str. 1d. prasme, o be to, specialistas pasisakė tik dėl  Statybos projekto Nr. TP2013/07/08-01/538, kuriam  buvo išduotas statybos leidimas  Nr. LNS-01-130823-00812, kai ieškovai ginčija dar keturis statybai išduotus leidimus, kurių nuginčijimui nepateikė jokių įrodymų. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai dėl visų penkių ginčijamų statybos leidimų rodo, kad  statinių projektai suderinti  su prisijungimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, nėra įrodymų, kad statinio projektai rengti pažeidžiant Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas.  Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jog  8 metrų atstumo iki gretimame sklype esančio statinio nesilaikymas kelia riziką ieškovų namui. Vilniaus apskrities  priešgaisrinės  gelbėjimo valdybos 2013-08-06  statinio patikrinimo aktas bei projektuojamo statinio aiškinamasis raštas,  patvirtina, jog nenustatyti pažeidimai gaisrinės saugos reikalavimams.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

           Apeliantas (ieškovai) D. B. ir D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-10-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio senaties taikymu ir praleisto termino atstatymu, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškinio senatimi, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Pažymėjo, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks jo turinys. Ieškovams galimybė susipažinti su projektais, kurių pagrindu buvo išduoti ginčijami leidimai, buvo sudaryta tik nuo 2013-10-06. Atitinkamai, ieškinio senatis baigėsi tik 2013 11 06. Ieškovai pradinį ieškinį teismui pateikė 2013-11-04, t.y. nepraleidę ieškinio senaties termino. Teismas, laikydamas, kad aplinkybė, jog ieškinį ieškovai galėjo paduoti tik susipažinę su projektine dokumentacija, nėra svarbi priežastis atnaujinti galimai praleistam ieškinio senaties terminui, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Ieškovai nedelsė, ėmėsi aktyvių veiksmų susipažinti su projektais bei ginti savo teises, ir per vieną mėnesį nuo galimybės susipažinti su projektais sudarymo pateikė teismui ieškinį. Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovų lūkesčiai, kildinami iš teritorijos detalaus plano sprendinių nėra teisėti ieškovų interesai, kurie buvo pažeisti projektuojant statinius. Atsakovo išduotais statybos leidimais ieškovų interesai yra pažeisti. Jeigu atsakovas išdavė/išduos daugiau statybos leidimų statytojas pastatys 5 žemės sklypuose 35 namus, mažoje teritorijoje gali būti papildomai 35-70 automobilių,  dėl ženkliai padidėjusio automobilių srauto ir parkavimo vietų trūkumų, ieškovai negalės privažiuoti prie savo namo. Planuotas 2500 žmonių skaičius gali išaugti daugiau nei du kartus, dėl didelio gyventojų skaičiaus padidės triukšmo lygis. Iš esmės pasikeis vaikų skaičius, vietoje galėjusių būti 10-15 vaikų 5 žemės sklypuose vaikų skaičius gali būti 70-105, ieškovo vaikams gali pritrūkti vietų artimiausiai esančiuose darželiuose, mokyklose. Taigi galiojančio detalaus plano sprendinių pažeidimas akivaizdžiai pažeidžia ieškovų teisę gyventi pagal detalųjį planą suplanuotoje teritorijoje bei teisėtus interesus, kildinamus iš galiojančio detalaus plano ir teisės aktų reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant: teisę gyventi individualiais namais apstatytoje teritorijoje, kai aiškiai numatoma, kad viename žemės sklype gyvens 5 žmonės; teisę į pagal detalųjį planą numatytą infrastruktūrą t.y. mokyklų ir darželių skaičių planuotam gyventojų skaičiui; teisę į galimą automobilių srautą pagal detalaus plano sprendinius. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovų interesai sutampa su viešuoju interesu, todėl jie gali būti ginami dar aktyviau. Teismas netaikė ir neaiškino toliau nurodytų materialinės (civilinės) teisės normų: dėl projektų sprendinių dėl akligatvio nuo Švedų gatvės įrengimo atitikimo; dėl projektų dėl sprendinių dėl želdynų ploto atitikimo; dėl projektų sprendinių dėl žemės sklypų užstatymo ploto atitikimo; dėl projektų sprendinių dėl namų/butų skaičiaus ir jiems keliamų reikalavimo atitikimo; dėl priešgaistrinio atstumo išlaikymo pagal projekto, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas Nr.LNS-01-130823-00812 sprendinį. Teismas taip pat nenurodė, kodėl netaikomas 2010 12 07 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-338 patvirtinti gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai. Taip pat teismas nenurodė, kodėl netaikė statybos reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas reikalavimų.

         Trečiasis asmuo UAB “Centaurus Investment Group” atsiliepimu prašė D. B. ir D. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad visiškai sutinka su teismo priimtu sprendimu dėl to, kad apeliantai praleido 1 mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti visus penkis išduotus statybą leidžiančius dokumentus. Tą faktą, kad apeliantai žinojo apie priimtus administracinio pobūdžio aktus dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo daug anksčiau nei prieš mėnesį, patvirtina apeliantų paduotas skundas Vilniaus miesto administracijai 2013-09-17. Iš Vilniaus miesto administracijai 2013-09-17 paduoto skundo konteksto yra aišku, kad apeliantams buvo žinoma apie priimtus administracinio pobūdžio aktus, susijusius su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu. Apeliantai turėjo visas galimybes su jais susipažinti detaliau, argumentai, kad tik susipažinę su projektine dokumentacija apeliantai įgijo teisę kreiptis į teismą yra pagrįstai atmesti. Apeliantai neturi teisės ginčyti statybą leidžiančių dokumentų, tokiais pagrindais, kokie buvo suformuluoti ieškinyje. Visiškai sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad eksperto G. T. išvadoje pateiktos prielaidos negali būti vertinami kaip įrodymais. Be to, pateiktoje išvadoje specialistas pasisakė tik dėl vieno Statybos projekto Nr. TP2013/07/08- 01/538, pagal kurį buvo išduotas statybos statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-01-130823- 00812. Tuo tarpu, apeliantai ginčija dar kitus keturis statybą leidžiančius dokumentus. Teismas teisingai konstatavo, kad nėra įrodymų, kad statinių projektai rengti pažeidžiant Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde apeliantai pateikia tik svarstymus dėl galimų nepatogumų ar trukdžių, kurie gali atsirasti dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų, tačiau jokių konkrečių įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginius bei daromas prielaidas, nepateikia. Visiškai nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad projektų sprendiniai pažeidžia priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1- 338 patvirtintas gaisrinės saugos reikalavimus, nes nebuvo įvertinta supanti aplinka ir neišlaikytas 8 m. atstumas iki gretimame sklype esančio statinio. Priešingai nei apeliantai teigia apeliaciniame skunde, Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino ir ištyrė visus byloje esančius įrodymus, atskleidė visas bylos esmei svarbias aplinkybes, sprendimą motyvavo, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą.

  Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-21 sprendimą. Nurodė, kad iš Vilniaus miesto administracijai 2013-09-17 paduoto skundo turinio akivaizdžiai matyti, kad ieškovei vėliausiai 2013-09-17 buvo žinoma apie ginčijamą 2013-08-23 išduotą statybos leidimą Nr. LNS- 01-130823-00812, suteikiantį teisę statyti statinius žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat iš skundo turinio matyti, kad ieškovei D. B. buvo žinoma ir apie kituose sklypuose išduotus statybos leidimus. Todėl ieškovai yra akivaizdžiai praleidę ABTĮ nustatytus terminus administraciniams aktams ginčyti. Ieškovų nurodymas, kad ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamos tik nuo tada, kai ieškovai susipažino su projektine statybas leidžiančių dokumentų medžiaga yra nepagrįstas ir iš esmės paneigiantis teismų praktikoje formuluojamą administracinių teisinių santykių stabilumo doktriną. Pažymėjo ir tai, kad statybos leidimai yra registruoti viešai prieinamame Vilniaus miesto savivaldybės Leidimų statybai registre, kuris yra internetiniame tinklalapyje www.vilnius.lt. Kadangi terminas ginčyti minėtus statybos leidimus yra neginčijamai praleistas dėl subjektyvių aplinkybių, todėl byla nutrauktina, nes praleistas terminas ginčyti administracinius aktus, o ieškovai neprašė atnaujinti termino. Akivaizdu, kad ieškinio padavimo terminas buvo praleistas ženkliai lyginant su ABTĮ nustatytu 1 mėnesio terminu ir ieškovams net nepateikus prašymo jo atnaujinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškinio padavimo terminą praleistu be objektyvių priežasčių. Ieškovai savo teisinius interesus kildina iš Detaliojo plano tariamų pažeidimų, nors nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodo, kurie sprendiniai buvo ar yra pažeisti. Iš esmės ieškovai abiejuose savo procesiniuose dokumentuose ignoruoja Detaliajame plane numatytus užstatymo tankio, intensyvumo, statybos pobūdžio ir kitus privalomuosius sprendinius, vadovaujasi tik statybos reglamentais, kurie buvo priimti jau po Detalaus plano patvirtinimo. Šis planas nuo 2001 m. nebuvo keistas ir galioja neterminuotai. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2013-08-06 statinio projekto patikrinimo aktu Nr. 79- 17-1340(8.213.-17) patikrino Vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. statybos projekto atitiktį atitinkamiems gaisrines saugos aspektams, tame tarpe ir dėl esminių gaisrinės saugos reikalavimų, priešgaisrinių atstumų tarp statinių ir pan. Pagal akte nurodytus sutartinius žymėjimus, matyti, jog gaisrinės saugos reikalavimai, tame tarpe dėl priešgaisrinių atstumų tarp statinių yra įgyvendinti. Taigi už gaisrinės saugos dalies patikrinimą atsakinga institucija nustatė, jog gaisrinės saugos reikalavimai nėra pažeisti. Patikrinimo aktas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to pagal Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(2):1999 12 p., STR 2.02.09:2005 8 priedo 1 p., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1- 338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 93.1. p., pastatų minimalių atstumų nustatymas iki kaimyninio sklypo ribos reiškia ir gaisrinės saugos reikalavimų užtikrinimą. Aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.01:1999 "Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" nustatė minimalius atstumus iki garažų ar atvirų aikštelių projektuojant automobilių stovėjimo aikšteles prie daugiabučių gyvenamųjų namų. Kadangi, ginčijami leidimai suteikia teisę statyti ne daugiabučius gyvenamuosius namus, o vienbučius (blokuotus), todėl Ieškovų nurodomas STR 2.06.01:1999 šiam klausimui netaikomas. Ieškovai nepateikia jokių argumentų, motyvų, kaip yra pažeidžiamos jų teisės, statinių projektuose nenumačius nurodomo dydžio automobilių apsisukimo aikštelės. VMSA Miesto ūkio ir transporto departamentas visus statinių projektus suderino, kas įrodo, kad statinių projektuose suprojektuotas įvažiavimas į ginčo teritoriją atitiko tiek išduotas sąlygas, tiek Detaliojo plano sprendinius, tiek ir galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad išduodant ginčijamus leidimus, Savivaldybės administracija vadovavosi ne vien Detaliojo plano sprendiniais , bet ir leidimų statyti statinius išdavimo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis. Iš Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Dl-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai"  įtvirtinto reglamentavimo, akivaizdu, jog įstatymo leidėjas neprieštaravo, jog būtų statomi sublokuoti vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai. Pažymėjo ir tai, kad aktualioje Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje nėra numatytas draudimas, kad žemės sklype gali būti statomas tik vienas pastatas kaip buvo numatyta senesnėje įstatymo redakcijoje (žr. Teritorijų planavimo įstatymo redakciją, galiojusią iki 2010 sausio 1 d. 24 straipsnio 5 dalį). Todėl Savivaldybės administracija turėjo teisę nagrinėjamuose sklypuose išduoti leidimus statyti daugiau negu vieną tarpusavyje blokuotą vienbutį gyvenamąjį namą. Be to įvertinus aplinkybę, kad prieš išduodant leidimus statyti statinius, Statinių projektai buvo suderinti su specialiąsias sąlygas išdavusiomis institucijomis ir nebuvo nustatyta jokių pažeidimų galiojantiems teisės aktų reikalavimams ar neatitikimų Detaliajam planui, išduoti leidimai statyti statinius laikytini teisėtais ir pagrįstais, o ieškovų teiginiai, jog negali būti statomi vienbučiai blokuoti namai, atmestini kaip nepagrįsti. Kadangi visų sklypų plotai yra kelis kartus didesni nei 400 m2  bei vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, t.y. nuo 2010 m. sausio 1 d. Teritorijų planavimo įstatyme neliko draudimo viename sklype statyti kelis namus,  didesniame nei 400 m2 ploto sklype galima statyti nors ir kelis namus, tačiau statiniais užstatytas plotas negali viršyti Detaliajame plane nustatyto maksimalaus užstatymo tankumo dydžio. Detalusis planas buvo kurtas specifiškai teritorijai - Nemėžio 1 - ojo mikrorajono šiaurinei daliai. Įvertinus teritorijos istoriją, kraštovaizdį, reljefą, kaimynines teritorijas ir pan., buvo nustatyti tam tikri privalomieji sprendiniai statybos pobūdžiui (vienbučiai), užstatymo intensyvumui, tankiui, želdynams ir pan. Tuo tarpu ieškovų minimi 2004-2005 m. Statybos reglamentai įtvirtina reikalavimus, taikomus naujai rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams ir šie reikalavimai automatiškai nekeičia 2001 m. Detaliojo plano sprendinių. Ieškovų teiginiai, kad statinių projektai neatitinka STR 2.02.09:2005 “Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9.4 p. prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Nei Detaliojo plano rengimo metu galiojusios 1996 m. lapkričio 15 d. Statybos ir urbanistikos ministro įsakymu Nr. 159 patvirtintos „Detaliųjų planų taisyklės", nei 1999 m. gruodžio 16 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 402 patvirtintas „Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentas” nenumatė, kad žmonių ar vaikų, darželių ar mokyklų skaičius ir pan. yra privalomas detaliųjų planų sprendinys.

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).       Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

         Dėl senaties termino taikymo

        Kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio senaties taikymu ir praleisto termino atstatymu, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškinio senatimi, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.

                      Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatęs, kad ieškovai į  Vilniaus miesto savivaldybės  administraciją su skundu, kuriuo reikalavo sustabdyti statybas  žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi dar 2013-09-17 ( t.4, b.l. 173), iš skundo turinio pagrįstai sprendė jog apie planuojamas ginčo sklypuose kotedžus, ieškovai sužinojo iš internetinio statytojo puslapio, nuorodą į kurį buvo pridėję prie savo skundo, kuriame nurodė jog iš šio puslapio sužinojo, kad planuojama  pastatyti 35 sublokuotus kotedžus ir kad jie išsiaiškino jog Vilniaus miesto savivaldybėje, leidimai kotedžams išduoti. Be to kaip savo atsiliepime pažymėjo atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija visi statybos leidimai yra registruoti viešai prieinamame Vilniaus miesto savivaldybės Leidimų statybai registre, kuris yra internetiniame tinklalapyje www.vilnius.lt. Todėl ieškovų teiginiai jog ieškinio senatis terminai turėtų būti skaičiuojami nuo datos kai jie realiai savivaldybėje susipažino su projektine dokumentacija atmestini. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2013-09-17 vėliausiai ieškovams tapo žinoma apie statybos leidimus, jų nuomone pažeidžiančius jų teises yra teisinga. Ieškinio pareiškimą teismui (t.1, b.l. 1-5), ieškovai padavė 2013-11-04, praleidę nustatytą 1 mėnesio terminą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų argumentus, dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo nuo susipažinimo su projektine dokumentacija datos, kaip nepagrįstus, taip pat sprendė jog nėra pagrindų, numatytų ABTĮ  34 straipsnyje, atnaujinti terminą. nustatytų pagrindų ir pripažinti, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

                               Dėl ieškovų reikalavimo teisės ieškovų teisėtų lūkesčių ir prašomų panaikinti leidimų atitikimo detaliojo plano sprendiniams bei plano rengimo ir leidimų išdavimo  metu galiojusiam teisiniam reguliavimui    

                    Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai jog teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovų lūkesčiai, kildinami iš teritorijos detalaus plano sprendinių nėra teisėti ieškovų interesai, kurie buvo pažeisti projektuojant statinius. Ieškovai teigia jog įsigydami sklypą namo statybai iš A. D. B., susipažinę su detaliuoju Pavilnio zonos Nemėžio I-ojo mikrorajono šiaurinės dalies planu, turėjo lūkesčius, nulėmusius jų apsisprendimą pirkti minėtą sklypą jog gretimuose 5 žemės sklypuose bus pastatyti vienbučiai namai su atitinkamu gyventojų (vaikų ir suaugusiųjų skaičiumi), tuo tarpu suplanavus kotedžus, mažoje teritorijoje padidės gyventojų skaičius atsiras papildomai 35-70 automobilių, dėl ženkliai padidėjusio automobilių srauto ir parkavimo vietų trūkumų, ieškovai negalės privažiuoti prie savo namo. Planuotas 2500 žmonių skaičius gali išaugti daugiau nei du kartus, dėl didelio gyventojų skaičiaus padidės triukšmo lygis. Padidėjus vaikų skaičiui vaikams gali pritrūkti vietų artimiausiai esančiuose darželiuose, mokyklose. Ieškovai teigia turėję lūkesčių jog detaliojo plano sprendiniai suteikia jiems teisę gyventi individualiais namais apstatytoje teritorijoje, kai aiškiai numatoma, kad viename žemės sklype gyvens 5 žmonės; teisę į pagal detalųjį planą numatytą infrastruktūrą t.y. mokyklų ir darželių skaičių planuotam gyventojų skaičiui; teisę į galimą automobilių srautą pagal detalaus plano sprendinius ir kad suteikti leidimai gretimuose sklypuose statyti sublokuotus gyvenamuosius namus (kotedžius) šią jų teisę pažeidžia.

                   Tačiau su tokiais apeliantų teiginiais negalima sutikti. Pirma detalusis planas nėra dokumentas reglamentuojantis ir garantuojantis asmenų įsivaizduojamas teises, kaip ir nėra dokumentas, kuris negali būti keičiamas visas ar keičiami atskiri jo sprendiniai. Teritorijų planavimą reglamentuoja teritorijų planavimo įstatymas toliau tekste  TPĮ), kurio paskirtis apibrėžiama šio įstatymo 1 straipsnyje nurodant jog TPĮ reglamentuoja teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese. Pagal TPĮ  pateikiamas Detaliojo plano ir detaliojo planavimo sąvokas (TPĮ 2 straipsnio 3 ir  4 dalys) detalusis teritorijų planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti, o detalusis planas tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Taigi, iš šių sąvokų akivaizdu jog detalieji planai nėra nepajudinamų, nekeistinų sprendinių rinkiniai, atvirkščiai, pasikeitus situacijai, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, jie gali būti keičiami. Tuo tarpu ieškovai savo lūkesčius sieja su įsivaizdavimu, kad detaliojo plano sprendiniai nekeistini.                                    

               Sprendžiant ar atitinkami statybos leidimai neprieštarauja detaliajam planui, kokie leidimai galėjo būti išduoti nekeičiant detaliojo plano  aktualios TPĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatos nustatančios jog rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas:1) konkretus teritorijos naudojimo tipas; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas;4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; 5) statinių statybos zona;6) užstatymo tipas (išreikštas tekstiniu apibūdinimu ir grafiškai – statinių statybos zona, statybos riba ar linija); 7) servitutai; 8) susisiekimo sistemų organizavimas.

               Šiuo atveju ginčo detaliojo plano statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos yra aiškiai išdėstytos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 07 25 sprendime Nr. 388 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir Nemėžio pirmojo mikrorajono Šiaurinės dalies teritorijos detaliojo plano sprendinių ir raidos programos tvirtinimo“ (t. 1,b.l.70-76). Ieškovų ginčijami statybos leidimai, kaip matyti iš atsakovo į bylą pateiktos medžiagos (t.1,b.l.77 - t.3,b.l.85) ir juose numatytų statyti vienbučių sublokuotų namų parametrai neprieštarauja privalomiesiems detaliojo plano sprendiniams dėl užstatymo tankio, pastatų aukštų skaičiaus ir kt.  įvardintiems Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 07 25 sprendime Nr.388.    

             TPĮ 19 straipsnio. Detaliojo teritorijų planavimo uždaviniai yra šie: 1) detalizuojant bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir užstatymo kokybinius ir kiekybinius parametrus;2) suformuoti žemės sklypus statinių statybai, sudarant sąlygas investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti;3) nustatyti ar pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti;4) suformuoti žemės juostas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai;5) nustatyti ar pakeisti užstatymo, erdvių, socialinės infrastruktūros išdėstymo principus ir teritorijų naudojimo tipus. TPĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta kada privalu rengti detaliuosius planu, šios dalies 4 punktas nustato jog detalųjį planą privalu keisti kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jeigu jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statybos techninio projekto rengimo metu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei.

               Taip pat atmestini apeliantų teiginiai jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nesiaiškino dėl projektų sprendinių dėl akligatvio nuo Švedų gatvės įrengimo atitikimo; dėl projektų dėl sprendinių dėl želdynų ploto atitikimo; dėl projektų sprendinių dėl žemės sklypų užstatymo ploto atitikimo; dėl projektų sprendinių dėl namų/butų skaičiaus ir jiems keliamų reikalavimo atitikimo. Kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jog ieškovai neturi reikalavimo teisės ginti viešąjį interesą, teismas taip pat pasisakė jog ginčijami statybos leidimai iš esmės neprieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 07 25 sprendimu patvirtintiems sprendiniams.

                  Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis jog ieškovų ieškinys grindžiamas prielaidomis, bei lūkesčiais, kurių jie subjektyviai tikėjosi įsigydami šioje vietovėje žemės sklypą bei pasistatydami jame gyvenamąjį  namą, patikinti pardavėjo, šioje byloje esančio trečiojo asmens statytojo bei parduodamų žemės sklypų savininko  UAB „Centaurus Investment Gruop“ ir A. D. B., kad ši vietovė nebus tankiai ir intensyviai apgyvendinta, kad visi žemės sklypai bus skirti individualiai vienbučių namų statybai. Vėliau atsakovui leidus statyti  ne vienbučius, o vienbučius sublokuotus  gyvenamuosius namus, apeliantai nurodo jog galimai ateityje jie susidurs su eile neišsipildžiusių lūkesčių tokių kaip  dėl galimai padidėjusio automobilių srauto, padidėjusio saugumo gatvėse, dėl galimai didesnio vaikų skaičiaus sumažėjusios galimybės ieškovo vaikams užsitikrinti vietą darželyje, ar mokykloje ir kt. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį jog ieškovai visų pirma yra vieno iš detaliajame numatytų sklypų savininkai ir jų teises ir pareigas šiuo atveju apibrėžia daiktinės teisė, tačiau kokios jų kaip sklypų savininkų teisės realiai pažeistos išduotais leidimais, ieškovai nėra nurodę. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio nepagrįstumo paremta į bylą pateiktais įrodymais.

                  Ieškovų  nurodytos faktinės aplinkybes, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, rodo jog ieškovus galėjo suklaidinti pardavėjo paaiškinimai, įsigyjant žemės sklypą jog šioje vietovėje bus statomi vienbučiai individualūs namai, kas atitiko jų lūkesčius dėl retai apgyvendinto mikrorajono, tačiau ieškovai nesiekė teisminės gynybos remdamiesi suklaidinimu.

                  Taip pat pagrįstos ir teisingos pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovų reikalavimo teisių išeinančių už jų kaip vieno iš sklypų savininkų teisių ir pareigų ribų, nurodant jog  ieškovai neįgalioti ginti viešąjį interesą.

                 Iš ieškovų pateiktos G. T. ekspertinio nagrinėjimo išvados, kurioje nagrinėtas Nemėžio 1-jo  mikrorajono šiaurinės dalies detalusis planas ir raidos programa, 9 vienbučių sublokuotų gyvenamųjų namų žemės sklype kad. Nr.  (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. Nemėžyje projektas, pagal išduotą statybos leidimą Nr. LNS-01-130823-00812 (t. 3, b.l. 120-134), kuria ieškovai rėmė savo reikalavimus, turinio matyti jog išvadoje tik daroma prielaida, kad vienbučių  blokuotų gyvenamųjų namų Nemėžio k., skl. Kad Nr. (duomenys neskelbtini)Vilniaus m. sav. Statybos projekto Nr. TP2013/07/08-01/538, kuriam  buvo išduotas statybos leidimas  Nr. LNS-01-130823-00812, sprendimai galimai pažeidžia ne privalomuosius detaliojo plano sprendinius. Todėl teismas šią išvadą vertino kaip prielaidą, nuomonę išsakytą tik dėl vieno  Statybos projekto Nr. TP2013/07/08-01/538, kuriam  buvo išduotas statybos leidimas  Nr. LNS-01-130823-00812, tuo tarpu ieškovai ginčijo iš viso 5 išduotus leidimus statybai, likusių keturių leidimų nuginčijimui ieškovai nepateikė jokių įrodymų. Todėl teismas pagrįstai vertino jog ieškovai šiuo atžvilgiu faktinių aplinkybių, leidžiančių teigti dėl projektų neatitikimo detaliajam planui neįrodė. Tuo tarpu kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai dėl visų penkių ginčijamų statybos leidimų rodo, kad  statinių projektai suderinti  su prisijungimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, nėra įrodymų, kad statinio projektai rengti pažeidžiant Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas. 

                  Teismas priešingai nei nurodo apeliantai atskirai  pasisakė dėl ieškovų argumentų, jog  žemės sklype, kadastrinis numeris, (duomenys neskelbtini), projekto sprendiniai pažeidžia priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-338 patvirtintus gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, nes ieškovų nuomone nebuvo įvertinta supanti aplinka ir faktas, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, esantis besiribojančiame žemės sklype, yra II atsparumo ugniai laipsnio, ir kad todėl  turėjo būti išlaikytas 8 m. atstumas, tarp pastatų, kuris neišlaikytas, dėl  gaisro rizikos ieškovų namams, dėl ieškovų teisių šiuo atžvilgiu tiesioginio pažeidimo. Teismas išsamiai ištyrė pateiktus įrodymus ir priėjo išvados jog ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog  8 metrų atstumo iki gretimame sklype esančio statinio nesilaikymas kelia riziką ieškovų namui. Teismas posėdyje apklausė  trečiojo asmens Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovą A. V., kuris nurodė, jog žemės sklype kad Nr. (duomenys neskelbtini) (leidimas statyti statinius Nr. LNS01-130823-00812), pagal statytojo projektą suprojektuotas atstumas nuo ieškovų namo sudaro 7,08 m., o ne 8 metrai,  tačiau, projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad kilusio gaisro metu būtų ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius. Vilniaus apskrities  priešgaisrinė gelbėjimo valdyba  statinio patikrinimo aktu  patikrino vienbučių blokuotų  gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) atitiktį atitinkamiems gaisrinės saugos aspektams, tame tarpe ir dėl esminių gaisrinės saugos  reikalavimų, priešgaisrinių atstumų tarp statinių, projekte pažeidimų nenustatė,  suprojektuotas atstumas nuo ieškovų namo, sudarantis 7,08 m, nėra pažeidžiantis priešgaisrinę saugą,  nukrypimai nuo reikalaujamo 8 metrų saugaus atstumo galimi, t.y. priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, esančių tame pačiame ar skirtinguose sklypuose gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant  ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija tos pačios paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto, neužstatytas žemės plotas tarp pastatų skaičiuojamas nuo pastato  iki gretimo pastato norminiu atstumu nutolusių tolimiausių vietų. Teismas pažymėjo, kad tokius  šio liudytojo parodymu patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ( t.1, b.l. 77-150), Vilniaus apskrities  priešgaisrinės  gelbėjimo valdybos 2013-08-06  statinio patikrinimo aktas, bei  projektuojamo statinio aiškinamasis raštas, iš kurių turinio darytina išvada, jog nenustatyti pažeidimai gaisrinės saugos reikalavimams. STR 2.01.01(2):1999 “Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ nustato daugelį parametrų, kuriuos įgyvendinus statant statinį priešgaisrinė sauga įgyvendinama įgyvendinant pvz. priemones, kurios užkerta kelią plisti gaisrui net ir to paties pastato atskirose patalpose. Šio teisės akto 11-12 punktai numato, kad  statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad kilus gaisrui:- statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas; būtų ribojamas ugnies bei dūmų plitimas statinyje; būtų ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius; žmonės galėtų saugiai išeiti iš statinio ar būtų galima juos gelbėti kitomis priemonėmis; pradėtų veikti gaisrinės saugos bei gaisro aptikimo, gesinimo sistemos; ugniagesiai gelbėtojai galėtų saugiai dirbti. Gaisrinės saugos reikalavimai yra susiję su statinių išdėstymu teritorijose, statinio projektiniais sprendiniais, statybos produktų (medžiagų, konstrukcijų, komunikacijų, statinio inžinerinės, tarp jų gaisrinės įrangos) funkcionalumu (naudojimo savybėmis). Tokie reikalavimai paprastai nustatomi atskirai patalpų grupei (gyvenamosioms patalpoms, viešbučiams, salėms, biurams, gamybinėms patalpoms ir pan.), atsižvelgiant kiekvienu atveju į specifinį pavojų ten esantiems žmonėms ir specifinę gaisro riziką. Šiuo atveju specialiosios priešgaisrinės priežiūros įstaigos specialistų išvadomis abejoti teismas neturėjo pagrindo.

           Iš statybos techninį reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, galiojusio iki 2015 01 01, VI skyriaus Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ 1.1.- 1.5.2., bei konkrečiai   2.1. - 2.1. - 2.5.3 punktų reguliuojančių automobilių stovėjimo aikštelių poreikių nustatymo tvarką bei 10 lentelės turinio galima spręsti jog apeliantų teiginiai, kad nesant suplanuotų garažų remiantis pagal minėto reglamento nuostatomis tarp gyvenamojo namo ir aikštelės turėtų būti ne mažesnis nei 10 metrų atstumas neatitinka šio statybos techninio reglamento nuostatų turinio. Automobilių apsisukimo aikštelė detaliajame plane nebuvo suplanuota, nes detaliajame plane privažiuoti prie namų nebuvo suplanuotas akligatviai, o tik privažiavimai.

        Kolegija taip pat sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais teiginiais jog 2004-2005 m. ir vėlesni Statybos reglamentai įtvirtina reikalavimus, taikomus naujai rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams ir šie reikalavimai automatiškai nekeičia 2001 m. Detaliojo plano sprendinių. Detaliojo plano rengimo metu galiojusios 1996 m. lapkričio 15 d. Statybos ir urbanistikos ministro įsakymu Nr. 159 patvirtintos „Detaliųjų planų taisyklės", nei 1999 m. gruodžio 16 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 402 patvirtintas „Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentas” nenumatė, kad žmonių ar vaikų, darželių ar mokyklų skaičius ir pan. yra privalomas detaliųjų planų sprendinys.

               Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.).  Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal LR CPK 185 straipsnio 2 dalies nuostatas, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis.

           Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumą.

             Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

                              NUTARIA:

                Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Teisėjai                                                                                 Liuda Uckienė

                                                                                              Jadvyga Mardosevič

                                                                                          Neringa Švedienė