Teismingumo byla Nr. T-83/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02272-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2015 m. liepos 27 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Laimės Baltrūnaitės,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos B. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 17 d. rašte Nr. 1SS-592-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ išdėstytą sprendimą atsisakyti parduoti pareiškėjai namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ja namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, užskaitant J. G. 1993 m. kovo 2 d. įmokėtas valstybės vienkartines išmokas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėja siekia įsigyti valstybinės žemės sklypą. Pareiškėja subjektinę teisę įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatomis. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ginčijamu 2015 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 1SS-592-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., privatizavimo. Priimdama spendimą atsisakyti parduoti pareiškėjai valstybinės žemės sklypą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, įgyvendindama valstybinės žemės savininko teises, veikė kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir sprendimą, be kita ko, grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių nuostatomis. Administracinis teismas, vertindamas ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turėtų vadovautis Civilinio kodekso, reglamentuojančio sandorių sudarymą, normomis, todėl kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį Nr. T-51, priimą byloje S. L. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, priimtą byloje A. K. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius; 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84, priimtą byloje A. Ž.-M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 17 d. raštą Nr. 1SS-592-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo buvo nuspręsta neparduoti pareiškėjai namų valdos žemės sklypo, užskaitant J. G. 1993 m. kovo 2 d. įmokėtas valstybės vienkartines išmokas, ir siekia sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu. Taigi keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, nes susijęs su pareiškėjos reikalavimu realizuoti subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą ir pašalinti kliūtis šios teisės realizavimui. Todėl ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos B. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.