Civilinė byla Nr. e2-144-918/2022

(buvęs bylos Nr. e2-358-918/2021)

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02407-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Varicom“, E. D., E. G., J. C. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų nuginčijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. G., M. M., T. P., V. J., G. S., G. M., V. B., UAB „Mikrantas“, R. S.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 49SJN-1165-(14.49.105.), kuriuo buvo atmestas ieškovų UAB „Varicom“, E. D., E. G. ir J. C. 2019 m. vasario 21 d. prašymas atsisakyti suderinti matininko R. S. 2018 m. rugsėjo 20 d. parengtą žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planą; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 49 VĮ-755-(14.49.2.) dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0039:811), esančio Vytauto g. 20, Vilnius, VĮ Registrų centre įregistruotų pastatų eksploatacijai reikalingų žemės sklypo dalių dydžių nustatymo; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo sprendimą Nr. 1SS-1114-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“; 4) priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.        Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 49SJN-1165-(14.49.105.) (toliau – 2019 m. balandžio 29 d. NŽT Vilniaus skyriaus sprendimas) ir 2019 m. balandžio 29 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus įsakymas Nr. 49 VĮ-755-(14.49.2.) dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0039:811), esančio Vytauto g. 20, Vilnius, VĮ Registrų centre įregistruotų pastatų eksploatacijai reikalingų žemės sklypo dalių dydžių nustatymo yra nepagrįsti ir neteisėti. Ieškovų įsitikinimu, NŽT pozicija, jog ieškovams nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato, esančio Vytauto g. 20, Vilnius, priklausiniams – ūkiniams pastatams, eksploatuoti nėra reikalinga išskirti atskiras sklypo dalis, yra nepagrįsta. Ieškovų nuomone, turėtų būti priskiriamas ir kiekvieno savarankiškai funkcionuojančio statinio priklausinių ir įrenginių eksploatavimui reikalingas žemės sklypo plotas. Žemės sklypas, esantis Vytauto g. 20, Vilnius, yra užstatytas ne tik statiniais, kuriems eksploatuoti Žemės sklypo plane yra išskiriamos žemės sklypo dalys, bet ir UAB „Varicom“ nuosavybės teise priklausančiais NTR įregistruotais statiniais – ūkiniais pastatais, kurie yra ieškovams nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato, esančio Vytauto g. 20, Vilnius, priklausiniai. Šie statiniai faktiški stovi aptariame žemės sklype ir yra UAB „Varicom“ naudojami pagal tikslinę jų paskirtį. Nepaisant to, plotas, kuriame stovi abu UAB „Varicom“ nuosavybės teise priklausantys ūkinės paskirties statiniai, nepagrįstai buvo priskirti prie bendro naudojamo ploto. Patvirtinus 2018 m. rugsėjo 20 d. parengtą Žemės sklypo planą, nepagrįstai apribojamos UAB „Varicom“ teisės tinkamai eksploatuoti nuosavybės teise priklausančius statinius, apribojama administracinio pastato savininkų teisė pretenduoti į atitinkamą žemės sklype išskiriamo bendro naudojimo ploto dalį. Ieškovai jau yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos, kuria žemės sklype administracinio pastato bendrasavininkams buvo išnuomota viso 472 kv. m. ploto žemės sklypo dalis: UAB „Varicom“ buvo išnuomota 409 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, taip pat nuomininkams E. D., E. G. ir J. C. lygiomis dalimis buvo išnuomota 63 kv. m. ploto žemės sklypo dalis. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. gruodžio 5 d. įsakymu taip pat buvo konstatuota, jog 1189 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas yra naudojamas dalimis, kur UAB „Varicom“ priskiriama 409/1189 žemės sklypo dalis, taip pat E. D., E. G. ir J. C. lygiomis dalimis – papildomai 63/1189 žemės sklypo dalis. Aptariamos 472/1189 dalys administracinio pastato bendrasavininkams išnuomojant valstybinę žemės sklypo bendrojoje nuosavybėje buvo nustatytos atsižvelgiant į aplinkybę, jog prie ieškovams priklausančio administracinio pastato eksploatavimui reikalingo ploto buvo priskirti ir pastato priklausiniai, 2000 m. gruodžio 5 d. sutartyse dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos apibrėžiant išnuomotos žemės sklypo naudojimo paskirtį buvo aiškiai nurodyta, jog išnuomojama sklypo dalis yra skirta „gyvenamajam namui su ūkinėmis ir gamybinėmis patalpomis, administraciniam su prekybos patalpomis ir ūkiniams statiniams eksploatuoti“.

1.2.       Pagal 2018 m. rugsėjo 20 d. parengtą Žemės sklypo planą bei skundžiamą NŽT Vilniaus miesto skyriaus įsakymą administracinio pastato ir jo priklausinių bendrasavininkams tenkanti dalis visame žemės sklype sudaro 415/1189 dalys, t. y. mažesnė dalis nei numatyta nuomos sutartyse. Patvirtinus 2018 m. rugsėjo 20 d. parengtą Žemės sklypo planą, ieškovams de facto ne tik apribojama galimybė tinkamai eksploatuoti administraciniam pastatui priklausančius ūkinius pastatus, bet ir vienašališkai keičiamos ieškovų sudarytos valstybinės ne žemės ūkio paskirties nuomos sutartys.

1.3.       Ieškovų įsitikinimu, skundžiami individualūs administraciniai aktai naikintini ir tuo pagrindu, kad jais nebuvo iki galo išnagrinėtos individualių administracinių aktų priėmimui aktualios faktinės aplinkybės ir atitinkamai, sprendimais nebuvo atsakyta į ieškovų 2019 m. vasario 19 d. pareiškime iškeltus klausimus, susijusius su NŽT derinimui pateiktame 2018 m. rugsėjo 20 d. žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, plane statinių eksploatavimui priskirto ploto pagrindimu eksploatavimui vidinio kiemo dalyje yra išskiriamas didesnis plotas, nei kitiems pastatams. Pareiškėjai nuomone, matininko NŽT derinimui pateiktas 2018 m. rugsėjo 20 d. planas neatitinka Taisyklių 8 p. trečiojoje pastraipoje numatyto reikalavimo, nebuvo jokio objektyvaus pagrindimo, kodėl matininko 2018 m. rugsėjo 20 d. parengtame plane yra išskiriamas didesnis plotas, nei kitiems pastatams. Ieškovai taip pat buvo nurodę, jog Žemės sklypo plane išskiriant jiems nuosavybės teise priklausančiam administraciniam pastatui eksploatuoti reikalingą plotą, taip pat turėjo būti atsižvelgta į faktinę situaciją bei ieškovų išsakytas pastabas, jog ties pastato vakarine siena turėtų būti priskirtas papildomas bent 2 m atstumas, kadangi toje statinio pusėje yra įėjimas į pastatą su laiptais ir stogeliu, ties sienos vidurine dalimi šalimais atskirą plotą užima pusrūsio anga su grotelėmis, ant aptariamos sienos yra sumontuoti kondicionieriai, elektros skydinė, pravestas dujų vamzdis. Kadangi sklype auga aukšti medžiai, ieškovai kasmet samdo įmones, dirbančia su aukštumine technika, stogo valymo darbais, todėl didesnis nei 1 m atstumas nuo vakarinės sienos yra būtinas tinkamam pastato aptarnavimui ir eksploatavimui.

1.4.       Teismo posėdžių metu ieškovų atstovas advokatas Albertas Buta patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes.

2.       Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti.

2.1.       Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad žemės sklype yra įregistruota ieškovams nuosavybės teise priklausantys statiniai: administracinis pastatas ir pagalbinio ūkio paskirtie pastatai – plytų mūro ūkinis pastatas ir lentų ūkinis pastatas (toliau – ginčo ūkiniai pastatai). Žemės sklype užstatytas žemės sklypo plotas – 530 kv. m su bendro naudojimo plotu – 659 kv. m sudaro bendrą 1189 kv. m ploto žemės sklypo plotą. 659 kv. m ploto bendro naudojimo plotas paskirstytas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui (išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui). Savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams išskiriamos valstybinio žemės ploto dalys tuo atveju, kai yra ketinama sudaryti valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartį ir tik asmenų, pageidaujančių tokias sutartis sudaryti iniciatyva. Žemės sklypo planą, su išskirtomis žemės sklypo dalimis, skirtomis savarankiškai funkcionuojančių objektų eksploatavimui, parengia matininkas, suderinęs jo turinį su užsakovais – žemės sklypo naudotojais. Žemės sklypo naudotojams susitarus dėl savarankiškiems statiniams tenkančių dalių, NŽT iš esmės tik patvirtina, priimdama įsakymą dėl dalių nustatymo. Ne NŽT, o žemės sklypo naudotojai, siekdami įgyvendinti teisę nuomoti arba pirkti jų valdomų statinių/pastatų eksploatavimui tenkančią žemės sklypo dalį, pasitelkdami kvalifikuotus specialistus – matininkus, parengia žemės sklypo planą, su išskirtomis dalimis, reikalingomis savarankiškai funkcionuojančių statinių/pastatų eksploatavimui. Būtent matininkas, parengęs žemės sklypo planą, atsako už jame esančių duomenų tikslumą ir už parengto plano kokybę.

2.2.        Ginčo ūkiniai pastatai NTR įregistruoti kaip pagalbinio ūkio pastatai. Nagrinėjamu atveju, atsakovės nuomone, įvertinus statinių išdėstymą Žemės sklype, statinių konfigūraciją ir įvertinus tai, kad ginčo ūkiniai pastatai stovi šiaurės vakarinėje žemės sklypo dalyje, o pastatas – administracinis pastatas, pažymėjimas plane 1B1p – pietrytinėje žemės sklypo dalyje, išskirti vienos bendros dalies šiam pastatui ir ginčo ūkiniams pastatams nebuvo įmanoma tiek fiziškai, tiek techniškai, todėl, daro išvadą, kad matininkas rengęs planą, neturėjo galimybės išskirti vienos bendros dalies, nes to nebuvo įmanoma padaryti techniškai, o atskiros Žemės sklypo dalies išskyrimas prieštarautų teisės aktų reikalavimams. Be to, sprendžiant dėl išskirtųjų statinių pobūdį, darytina išvada, kad tik tokių statinių, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, buvimas valstybinėje žemėje atitinka aptariamą valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu sąlyga.

3.       Atsakovės atstovas D. K. teismo posėdžių metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, paaiškino nurodytas faktines aplinkybes.

4.       Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

5.       Trečiasis asmuo G. M. 2021 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

6.       Trečiasis asmuo T. P. 2021 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti.

7.       Trečiasis asmuo G. G. 2021 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti.

8.       Trečiasis asmuo V. B. 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdyje nurodė, kad kaimynai turėtų spręsti kilusius klausimus bendru sutarimu.

9.       Trečiasis asmuo R. S.  2021 m. spalio 12 d.  teismo posėdyje pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, paaiškino, kad yra matininkas, trečiųjų asmenų užsakymu rengė planą. Sklypo konfigūracija sudėtinga. Buvo išbraižęs ne vieną variantą, rengdamas tarėsi su NŽT. Mano, kad planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus.

10.       2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas ir paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka 2021 m. gruodžio 29 d. 9.30 val.

11.       Ieškovų prašymo pagrindu 2021 m. lapkričio 11 d. rezoliucija nutarta pakeisti 2021 m. gruodžio 29 d. 9.30 val. teismo posėdžio formą ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 235 str. 4 d.). Dalyvaujantys byloje asmenys apie pakeistą teismo posėdžio formą, paskirtą teismo posėdžio datą, laiką, vietą informuoti išsiunčiant procesinius dokumentus ir paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt pranešimą. Dalyvaujantys byloje asmenys nei teismo nustatytu terminu, nei iki paskirto teismo posėdžio pradžios prieštaravimo dėl rašytinės teismo posėdžio formos nereiškė, nuotoliniu būdu prie teismo posėdžio nesijungė. Sprendimo priėmimas ir paskelbimas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi atidėtas 2022 m. sausio 17 d.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

12.       Byloje nustatyta, kad  žemės sklypas Vytauto g. 20, Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0039-0811, kadastro Nr. 0101/0039:811 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

13.       Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos pateiktais duomenimis (2021 m. gegužės 26 d. Nekilnojamojo turto registro išrašai), šiame žemės sklype yra:

a)       gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A2pm, registro Nr. (duomenys neskelbtini),

b)       administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1B2p, registro Nr. (duomenys neskelbtini),

c)       ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1p, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 

d)       ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1ž, registro Nr. (duomenys neskelbtini),

e)       pastatas – Dirbtuvė -rūbinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2P1/p, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

14.       Iš į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad ūkinių pastatų nuosavybės teisė įregistruota UAB „Varicom“, pastato dirbtuvės - rūbinės nuosavybės teisė įregistruota V. B., gyvenamajame name esančių patalpų (neįrengta pastogė, foto dirbtuvės, stomatologinis kabinetas, butai Nr. 3, 4, 5, 6, 7 ir 8) nuosavybės teisė įregistruota tretiesiems asmenims G. S., V. J., UAB „Mikratas, T. P., M. M., G. M., G. G., administraciniame pastate esančios patalpos priklauso UAB „Varicom“, J. C., E. G., E. D. Ūkinių pastatų pagrindinė naudojimo paskirtis nurodoma kaip „pagalbinio ūkio“. 

15.       VĮ Registrų centro duomenimis, viešame registre yra išviešintos tokios nuomos sutartys: 2014 m. sausio 14 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, kuria V. B.  išnuomota 0,0034 ha sklypo dalis, 2000 m. gruodžio 5 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, kuria E. G. išnuomota 0,0021 ha žemės sklypo dalis ir E. D. išnuomota 0,0021 ha žemės sklypo dalis, 2000 m. gruodžio 5 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, kuria UAB „Varicom“ išnuomota 0,0409 ha žemės sklypo dalis.

16.       2000 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4165-01 nuspręsta UAB „Varicom“, E. D., E. G. ir J. C. išnuomoti ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypo dalis: 2000 m. gruodžio 5 d. Sutartimi Nr. 758 nuomininkams E. D., E. G. ir J. C. išsinuomota lygiomis dalimis 63 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, esanti 1189 kv. m. ploto žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0039, Vytauto g. 20/1 ir 22, Vilniuje (el. b. I t. 41-42 l.). 2000 m. gruodžio 5 d. sutartimi Nr. 757 nuomininkei UAB „Varicom“ išnuomota 409 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, esanti 1189 kv. m. ploto žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0039:, Vytauto g. 201/ ir 22, Vilniuje (el. b. I t. 43-44 l.).  sutartyse numatyta, kad  žemės sklypas išnuomotas pagrindinei tikslinei naudojimo paskirčiai ir ūkinės veiklos būdui – kitai paskirčiai (gyvenamajam namui su ūkinėmis ir gamybinėmis patalpomis, administraciniam su prekybos patalpomis ir ūkiniams pastatams eksploatuoti).

17.       Trečiųjų asmenų G. G., M. M., T. P., V. J., G. S., G. M., V. B., UAB „Mikrantas“ iniciatyva matininkas R. S. parengė Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planą, kuris pateiktas derinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.

18.       2019 m. vasario 19 d. ieškovai NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė Nuomonę dėl derinimui pateikto žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, plano (žemės sklypas Vytauto g. 20, Vilnius, kadastro Nr. 0101/0039:0811) ir  prašė  atsisakyti suderinti matininko R. S. 2018 m. rugsėjo 20 d. parengtą žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planą (M1:500) (el. b. I t. 13-14, 15-20 l.).

19.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2019 m. balandžio 29 d. Nr. 49SJN-1165-(14.49.105.) raštu „Dėl informacijos pateikimo“ informavo ieškovus, kad administraciniam pastatui (unikalus Nr. 1094-0450-7014) kartu su priklausiniais (unikalus Nr. 1094-0450-7020 ir Nr. 1094-0450-7031) eksploatuoti išskirta 415 kv. m. ploto dalis, esanti žemės sklype (kadastro Nr. 0101/0029:811) Vytauto g. 20, Vilniuje;  įvertinus tai, kad ūkiniai pastatai yra administracinio pastato priklausiniai, nėra teisinio pagrindo jiems išskirti atskiros žemės sklypo dalies, todėl atmetė prašymą atsisakyti suderinti matininko R. S. 2018 m. rugsėjo 20 d. parengtą žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planą (el. b. I t. 21-22 l.).

20.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2019 balandžio 29 d. įsakymu Nr. 49VĮ-755-(14.49.2.) „Dėk kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0039:811), esančio Vytauto g. 20, Vilniuje, Registrų centre įregistruotų pastatų eksploatacijai reikalingų žemės sklypo dalių dydžių nustatymo“ nustatė, kad 1189 kv. m. ploto žemės sklype (kadastro Nr. 0101/0039:811), esančiame Vytauto g. 20, Vilniuje, esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams (pagrindiniams daiktams) ir pastatui (pagrindiniam daiktui) kartu su priklausiniais eksploatuoti reikalingos tokios dalys: 

a) pastatui – administraciniam (su priklausiniu pastatu – ūkinis pastatas, unikalus Nr. 1094-0450-7020, su priklausiniu pastatu – ūkinis pastatas, unikalus Nr. 1094-0450-7031), unikalus Nr. 1094-0450-7014, 1B1p (224,10 kv. m. ploto), Vytauto g. 20, Vilniuje, tenka 415 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 185 kv. m. ploto dalies, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtos indeksu „1“ ir skaičiais 8, 9, 10, 11, 22 bei 230 kv. m. ploto bendro naudojimo dalies, esančios 659 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtoje indeksu „I“ ir skaičiais 1, 2, 12, 13, 14, 15, 16, 4, 5, 17, 18, 29, 20, 21, 22, 11, 10; 

b) pastatui – dirbtuvei rūbinei, unikalus Nr. 1094-0450-8029, 2P2/p (48,75 kv. m. ploto), Vytauto g. 20, Vilniuje, tenka 99 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 44 kv. m. ploto dalies, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtos indeksu „2“ ir skaičiais 3, 16, 15, 14, 13, 12 bei 55 kv. m. ploto bendro naudojimo dalies, esančios 659 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtoje indeksu „I“ ir skaičiais 1, 2, 12, 13, 14, 15, 16, 4, 5, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 11, 10;

 c) pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. 1094-0450-8018, 1A2pm (523,79 kv. m. ploto), Vytauto g. 20, Vilniuje, tenka 675 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 301 kv. m. ploto dalies, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtos indeksu „3“ ir skaičiais 6, 7, 21, 20, 19, 18, 17 bei 374 kv. m. ploto bendro naudojimo dalies, esančio 659 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtoje indeksu „I“ ir skaičiais 1, 2, 12, 13, 14, 15, 16, 4, 5, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 11, 10 (el. b. I t. 23-24 l.).

21.       Ieškovai, nesutikdami su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio (Vilniaus skyriaus) 2019 m. balandžio 29 d. sprendimais, 2019 m. gegužės 13 d Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui pateikė skundą, prašydami Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą netenkinti 2019 m. vasario 21 d. prašymo atsisakyti suderinti matininko Raimundo Stanislausko 2018 m. rugsėjo 20 d. parengtą žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planą Nr. 49SJN-1165-(14.49.105.), taip pat 2019 m. balandžio 20 d. įsakymo dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0038:811), esančio Vytauto g. 20, Vilniuje, Registrų centre įregistruotų pastatų eksploatacijai reikalingų žemės sklypo dalių dydžių nustatymo Nr. 49VĮ-755-(14.49.2.) ir klausimą pagal pareiškėjų UAB „Varicom“, E. D., E. G. ir J. C. 2019 m. vasario 19 d. pareiškimą – nuomonė dėl derinimui pateikto žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, plano (žemės sklypas Vytauto g. 20, Vilnius, kadastro Nr. 0101/0039:811) išspręsti iš esmės arba perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (el. b. I t. 25-33 l.).

22.       Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. birželio  raštu Nr. 1SS-1114-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ skundą atmetė nurodė, kad Vilniaus miesto skyrius turi teisę perskaičiuoti žemės sklypo dalis savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, tačiau nuomos sutartys ir juose nurodytas nuomojamas plotas gali būti keičiamas tik bendru sutarimu arba teismo sprendimu (el. b. I t. 34-37 l.).

23.       Kaip matyti iš ieškovų pateiktų duomenų, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, plane konkreti naudojimuisi suteikta sklypo dalis nebuvo pažymėta (el. b. 3 t. 136-137 l.). 

24.       Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.“ Iš minėtos VAĮ 8 straipsnio 1 dalies normos ir šio straipsnio preambulės („Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai <...>“) matyti, kad jame yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios taikomos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai (pagal apimtį, struktūrą ir pan.). Tačiau individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pavyzdžiui, nuosavybės teisių atkūrimas, valstybės tarnyba, mokesčiai, žemės teisiniai santykiai ir kt. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-624-438/2019).

25.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

26.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą ar nuomą , yra viešosios teisės normos, kurios įtvirtina imperatyvųjį teisinį reguliavimą, kai viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, yra draudžiama. Todėl sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Kartu šio teisinio reglamentavimo imperatyvus pobūdis reiškia, kad sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-611/2015; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-684/2017, 21 punktas; 2019 m. vasario 13 d. nutartis Nr. e3K-3-18-248/2019, 37 punktas; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 39, 40, 42 punktai).

27.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis numato, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

28.       Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus.

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

30.       Valstybinė žemė - tai išskirtinis civilinių teisinių santykių objektas, tai bendras visos visuomenės gėris, kurio apsauga yra užtikrinta įstatymais. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvūs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014). Žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos Nr. 260 patvirtintos naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau - Taisyklės).

31.       1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos Nr. 260, kuriuo patvirtintos Taisyklės, 2.2. punktas teigia, kad Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų formavimą, žemės sklypų dydžių ir privatizuojamų žemės sklypo dalių dydžio nustatymą, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, žemės sklypo planus ir nustatant žemės sklypų dydžius ir privatizuojamas žemės sklypo dalis) grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) ir perduodamus (suteikiamus) nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ar įrenginių Lietuvos Respublikos piliečiams pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 2.4.punktas numato, kad Žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus rengiamų žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas; žemės sklypų planai) organizatorius yra asmuo, pageidaujantis pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą.

32.       Šių Taisyklių 32 punkte numatyta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos nuomojamo žemės sklypo dalys.

33.       Taisyklių 33 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti; Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka.

34.       Šių Taisyklių 8 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti (Taisyklių 8 punkto pirmoji pastraipa). Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia (Taisyklių 8 punkto trečioji pastraipa). Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams Taisyklių 8 punkto ketvirtoji pastraipa).

35.       Kai savarankiškai funkcionuojantis statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), pagal šio punkto nuostatas žemės sklypo plane išskirta šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (išskirta atskira šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga dalis ir bendro naudojimo ploto dalis, jeigu tokia dalis šiam statiniui išskirta) parduodama ar nuomojama statinio ar įrenginio bendraturčiams, kiekvieno bendraturčio dalies dydį nustatant pagal Taisyklių 7 punktą. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

36.       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

37.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti keičiama bendra tvarka, t. y. nuomos sutarties šalių susitarimu, o jo nepasiekus – vienos iš šalių reikalavimu teismo sprendimu (CK 6.223 straipsnis), laikantis valstybinės žemės nuomos sąlygas reglamentuojančių imperatyvių teisės normų reikalavimų. Tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas keliems nuomininkams, NŽT, gavusi vieno iš jų prašymą pakeisti jam tenkančios žemės sklypo dalies plotą ar koordinates, turi patikrinti prašymo pagrįstumą ir nustatyti valstybinės žemės sklypo dalis, tenkančias visiems sklype esantiems statiniams eksploatuoti pagal pirmiau nurodytą Taisyklių 8 punktą. NŽT sprendimas, kuriame naujai išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, sudaro prielaidas modifikuoti žemės sklypo nuomos santykius. Žemės sklypo nuomininkai, nesutikdami su tokiu valstybinę žemę nuomojančios institucijos sprendimu, gali jį skųsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju ieškovai ginčija NŽT įsakymą, kuriuo patvirtintas trečiųjų asmenų iniciatyva parengtas sklypo planas, bet patys ieškovai nėra parengę ar inicijavę parengti savo siūlomą sklypo planą su išskirtomis žemės sklypo dalimis.

38.       Kasacinio teismo vertinama, jog valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu teisinio reglamentavimo paskirtis yra užtikrinti pastatų ir statinių savininkams tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją bei sudaryti sąlygas nuomos sutartyje nustatytiems tikslams pasiekti( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-916/2018). Asmens teisė nuomotis valstybinę žemę be aukciono yra tiesiogiai susijusi su asmens nuosavybės teise į statinį (jo dalį), kurio eksploatacijai konkretus žemės sklypas suformuotas, turėjimu. Taigi, pagrindu įgyti teisę nuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį), yra nuosavybės teisės į statinio, kurio eksploatacijai reikalingas žemės sklypas, įgijimas.

39.       Taisyklių 8 punkto 2 pastraipoje ir 33 punkte numatyta, kad parduodamų (išnuomojamų) žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

40.       Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašų, ūkinių pastatų paskirtis yra nurodoma kaip pagalbinė. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1–713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „STATINIŲ KLASIFIKAVIMAS“ 7.17 punkte numatyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

41.       Kaip matyti iš nurodyto reguliavimo, valstybinės žemės sklypo dalis pastatams eksploatuoti yra išskiriama tik savarankiškai funkcionuojantiems pastatams. Kaip jau minėta, ūkio pastatai yra pagalbinės paskirties ir nelaikytini savarankiškai funkcionuojančiais pastatais. Pažymėtina, kad patvirtintu planu ir ginčijamu įsakymu  dalis žemės sklypo nustatyta kaip bendrojo naudojimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad kiti žemės sklypo naudotojai sudaro ar ketina sudaryti kokias nors kliūtis ieškovams naudotis ūkiniais pastatais, juos prižiūrėti, kitaip eksploatuoti. 

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 7- 915/2019, konstatavo, kad tuo atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų siūlyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o šiam nesutikus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiškiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis būtinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Siūlant ar teismo tvarka reikalaujant pakeisti žemės nuomos sutartį, prie žemės nuomos sutarties pakeitimo projekto, kai žemės sklypas išnuomojamas trejiems ar daugiau metų, turėtų būti pridėtas žemės sklypo planas (CK 6.547 straipsnio 3 dalis), iš kurio būtų aiškios pakeistos žemės sklypo ribos (pvz., jos pažymėtos riboženklių koordinatėmis arba nurodant konkretų atstumą nuo riboženklio koordinačių). Teisinis pagrindas keisti valstybinės žemės nuomos sutartį taikant CK 6.223 straipsnio 2 dalį yra specialusis valstybinės žemės nuomos teisinis reguliavimas (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), remiantis kuriuo žemės sklypo (jo dalies) nereikalingumas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį sudaro pagrindą modifikuoti valstybinės žemės nuomos santykius tokiu būdu, kad jie atitiktų valstybinės žemės nuomos be aukciono tikslą.

43.       Atsakovė nustačiusi, kad ieškovų pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikalingas ne visas sutartimis išnuomotas žemės sklypas, gali siūlyti ieškovams parengti naują žemės sklypo planą, kuriame atsispindėtų reikalingas statiniams eksploatuoti žemės sklypo dydis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tokio plano rengimą iniciavo tretieji asmenys, o parengtas planas išsiųstas ieškovams susipažinti. Kaip jau nustatyta šiuo sprendimu, ieškovų nesutikimas su planu iš esmės yra deklaratyvaus, todėl atsakovė pagrįstai priėmė įsakymus. Kaip nurodo atsakovė, ginčijamų įsakymų priėmimas sudaro prielaidas atsakovei siūlyti ieškovams nuomos sutarčių pakeitimą, o pastariems nesutikus, kreiptis su ieškiniu į teismą dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas).

44.       Teismas daro išvadą, kad atsakovė atliko jai įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nurodytas funkcijas, nuosekliai vadovaudamasi Taisyklėse nustatytos tvarkos. Atsakovė turėjo teisę priimti ginčijamus įsakymą nepaisant galiojančių nuomos sutarčių, kitaip nustatančios žemės sklypo dalių paskirstymą.

45.       Šiuo atveju parengtame ir atsakovės patvirtintame plane nurodytos žemės sklypo dalys, reikalingos statinių eksploatacijai, taip pat bendro naudojimo sklypo dalys. Ieškovai, nesutikdami su trečiųjų asmenų iniciatyva parengtu ir atsakovės patvirtintu planu, nepateikia jokių skaičiavimų, kurie lemtų išvadą, kad ginčijamame įsakyme statiniams eksploatuoti išskirtų žemės sklypo dalių dydžiai apskaičiuoti neteisingai. Taisyklių 8 ir 33 punktai, kuriuose įtvirtinti valstybinės žemės sklypo dalių, reikalingų kiekvieno savarankiškai funkcionuojančio statinio eksploatacijai, išskyrimo ir pažymėjimo kriterijai, nesieja žemės sklypo dalies dydžio ir ribų nustatymo nei su statinio užstatytu plotu, nei su statinio bendru plotu. Pagal Taisyklių 8 punktą yra numatyta, kad valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tai reiškia, kad Žemės sklypo dalis statinio eksploatacijai turi būti tokio ploto ir ribų, kad būtų užtikrinamas tinkamas statinio su jį aptarnaujančiais priklausiniais (statiniais) eksploatavimas pagal tiesioginę paskirtį ir nei statinio užstatytas plotas, nei statinio bendras plotas neturi lemiamos reikšmės nustatant statiniui eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalies dydį. Ieškovai teigdami, jog toks planas yra (buvo) nepakankamas sklypo dalies dydžiui pagrįsti nustatyti turėjo pateikti šiuos jų teiginius pagrindžiančius įrodymus pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (CPK13,178 straipsniai). Tai, kad ieškovams statiniams eksploatuoti išskirta žemės sklypo dalis yra mažesnė nei numatyta nuomos sutartyse, savaime ieškovų interesų pažeidimo. Nors ieškovai ir jų atstovas nurodė, o teismo posėdyje tokios prielaidos nepaneigė ir matininkas R. S., kad techniškai įmanoma išskirti ieškovams žemės sklypo dalį pastatams eksploatuoti, kuri apimtų ir ūkinį pastatą, tačiau jokių tokią aplinkybę patrinančių įrodymų nepateikta. Vien teorinė prielaida apie galimus alternatyvius plano variantus, nepateikus tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, negali būti pagrindu naikinti iš esmės teisėtų NŽT įsakymų.

46.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų ieškinys atmestinas (CPK 178 str., VAĮ 8 str., ABTĮ 91 str.).

47.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Teismo vertinimu, kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, todėl teismas dėl jų nepasisako.

48.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

49.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai patyrė 3 630,00 Eur advokatų išlaidų (2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra serija MAS Nr. 19/4437- 899,44 Eur sumai; 2019 . kovo 12 d. mokėjimo nurodymas 899,44 Eur sumai; 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra serija AMS Nr. 19/4519 – 1 476,20 Eur sumai; 2019 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymas 1 476,20 Eur sumai; 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra serija AMS Nr. 19/4544 – 984,13 Eur sumai; 2019 m. liepos 5 d. mokėjimo nurodymas 984,13 Eur sumai; 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija AMS Nr. 19/4705 – 242,00 Eur sumai; 2020 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymas 242,00 Eur sumai; 2021 m. sausio 29 d. PVM sąskaita faktūra serija AMS Nr. 21/5068 – 40,33 Eur sumai; 2021 m. vasario 3 d. mokėjimo nurodymas 40,33 Eur sumai ;2021 m. gegužės 27 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas serija AMS Nr. 21/5183 – 60,50 Eur sumai; 2021 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymas 60,50 Eur sumai; 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija AMS Nr. 21/5272 – 302,50 Eur sumai; 2021 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymas 369,05 Eur sumai; 2021 m. spalio 11 d. išankstinė PVM sąskaita faktūra – 302,50 Eur sumai; 2021 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymas 302,50 Eur sumai); sumokėjo 172,50 Eur žyminio mokesčio (2019 m. birželio 26 d. mokėjimo nurodymas 22,50 Eur sumai; 2019 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymas 150,00 Eur sumai). Ieškinį atmetus, ieškovų patirtos išlaidos iš  atsakovės nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė ir tretieji asmenys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl, ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos atsakovei ar tretiesiems asmenims nepriteisiamos.

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 258,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, ieškinį atmetus, į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 64,67 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 87 straipsnio 3 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Varicom“, j. a. k. 122274784, į valstybės biudžetą 64,67 Eur (šešiasdešimt keturi eurai šešiasdešimt septyni centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 64,67 Eur (šešiasdešimt keturi eurai šešiasdešimt septyni centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 64,67 Eur (šešiasdešimt keturi eurai šešiasdešimt septyni centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovės J. C., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 64,67 Eur (šešiasdešimt keturi eurai šešiasdešimt septyni centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                        Aistė Petrevičienė