Civilinė byla Nr. e2-916-553/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00619-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.; 3.4.3.4.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ direktorės V. Z. pareiškimą atsisakyta iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir pagal trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ ir akcinės bendrovės „SEB bankas“ pareiškimus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kretingalės mėsa“ iškelta bankroto byla, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Pontem“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kretingalės mėsa“ direktorė V. Z. prašė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, nurodydama, kad po Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta pakartotinai (po nutraukimo) iškelti UAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo bylą, įsiteisėjimo, atsakovė parengė naujus restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuose pateikiamas verslo planas, atsižvelgiant į naujai sudarytas bendrovės sutartis, nutrauktus nenaudingus susitarimus ir pasikeitusias komercinio bendradarbiavimo sąlygas. 2018 m. gegužės – rugsėjo mėn. sudarytos sutartys sudaro sąlygas stabilizuoti atsakovės veiklą ir leidžia jai pasiekti restruktūrizavimo tikslus. Sprendimas teikti prioritetą darbui su avansinį mokėjimą užtikrinančiais klientais leis auginti veiklos apimtis, didinti pajamas, išspręs apyvartinio kapitalo trūkumo problemą ir sudarys sąlygas pagerinti bendrovės situaciją. Pareiškėjos teigimu, AB „Šiaulių bankas“
3 540 592,07 Eur ir AB „SEB bankas“ 8 186 817,90 Eur reikalavimai yra ginčijami teismuose, todėl nėra pradelsti ir bankai neturi reikalavimo teisės prašyti kelti bankroto bylą.
2. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo. Kreditorė nurodė, kad atsakovės finansinės problemos nėra laikino pobūdžio ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais blogėja, atsakovė daugiau kaip dvejus metus naudojosi restruktūrizavimo proceso teikiamomis lengvatomis, tačiau nepradėjo mokėti nei pradelstų, nei einamųjų įsipareigojimų. Nėra pagrindo tikėtis, kad bendrovės finansinius sunkumus lėmusios aplinkybės išnyks ir ji pajėgi prisitaikyti prie rinkos pokyčių, stabilizuoti pajamas, jas padidinti ir vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Bylos duomenimis, atsakovės turto vertė yra 5 899 007 Eur, o pradelsti įsipareigojimai bankui pagal 2019 m. balandžio 12 d. pateiktus papildomus paaiškinimus sudaro 3 236 720,42 Eur, todėl UAB „Kretingalės mėsa“ yra nemoki. Skolininkės įsipareigojimai kyla iš kreditavimo ir laidavimo sutarčių, pagal kurias gautų kreditų grąžinimo terminai yra pasibaigę arba sutartys nutrauktos ir skolininkė turi prievolę grąžinti visus gautus kreditus, taip pat ir tuos, kuriais laidavo už UAB „Agrovet“.
3. Trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ prašė iškelti atsakovei bankroto bylą. Nurodė, kad UAB „Agrovet“ su kreditore 2001 m. rugsėjo 13 d. sudarė kreditavimo sutartį, kuria UAB „Agrovet“ suteiktas kreditas, kurio grąžinimo terminas yra pasibaigęs 2014 m. gruodžio 15 d. UAB „Kretingalės mėsa“ 2010 m. birželio 11 d., kaip UAB „Agrovet“ laiduotoja, su kreditore pasirašė laidavimo sutartį, kuria užtikrino skolininkės įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą ir įsipareigojo atsakyti kreditorei visa suma solidariai, t. y. grąžinti negrąžintą kredito dalį, sumokėti palūkanas bei netesybas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo pranešimo. Skolininkei įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį nevykdant nuo 2014 m. gruodžio 15 d., AB „SEB bankas“ pareikalavo UAB „Kretingalės mėsa“ įvykdyti skolininkės prievoles, tačiau reikalavimas nebuvo įvykdytas.
4. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) pritarė trečiųjų asmenų prašymams iškelti bankroto bylą. UAB „Kretingalės mėsa“ įsiskolinimas Fondo biudžetui sudaro 49 825,30 Eur, iš jų 48 586,29 Eur valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų už apdraustuosius ir 1 239,01 Eur delspinigių, bendrovėje yra 20 apdraustųjų. UAB „Kretingalės mėsa“ teikia duomenis apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, tačiau VSD įmokų už apdraustuosius į Fondo biudžetą nemoka nuo 2018 m. liepos mėn. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio 10 d. UAB „Kretingalės mėsa“ sąskaitose žymaus piniginių lėšų judėjimo nebuvo.
5. UAB „Ekovega“ prašyme įtraukti ją trečiuoju asmeniu nurodė, kad ji turi 4 368,10 Eur reikalavimo teisę į UAB „Kretingalės mėsa“. Taip pat ji prašė skirti teismo ekspertizę UAB „Kretingalės mėsa“ priklausančio turto tikrosios vertės nustatymui bei sujungti Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamą bylą Nr. e2-380-368/2019 ir šią bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Kretingalės mėsa“ ir iškėlė bendrovei bankroto bylą.
7. Teismas, išanalizavęs teismų informacinės sistemos LITEKO bei bylos duomenis, konstatavo, kad bendrovės įsipareigojimai AB „SEB bankas“ ir AB „Šiaulių bankas“ yra pradelsti, todėl pripažino nepagrįstais UAB „Kretingalės mėsa“ teiginius, kad tretieji asmenys neturėjo teisės pareikšti ieškinių dėl bankroto bylos iškėlimo.
8. Teismas nustatė, kad 2019 m. vasario 28 d. balanse nurodyta bendrovės turto vertė 5 886 002 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro 3 254 821 Eur, trumpalaikis turtas sudaro 2 622 383 Eur. Teismas sutiko su trečiųjų asmenų pozicija, jog pateikto balanso duomenys galbūt neparodo tikrosios turto vertės, nes į turto vertę neįtraukta nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų vertė, tačiau nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, tai neturi lemiamos reikšmės, nes į pradelstų įsipareigojimų sumą neįtraukta bendrovės 8 186 817,90 Eur skola AB „SEB bankas“ ir 3 203 072,07 Eur skola AB „Šiaulių bankas“. Teismas pažymėjo, kad atsakovė tuo tarpu nurodė, kad jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 7 890 771 Eur, iš kurių skolos kredito įstaigoms – tik 2 648 777 Eur. Taip pat nurodytos 2 014 682 Eur trumpalaikės investicijos – įmonių grupės akcijos, teismo vertinimu, abejotinos vertės, nes įmonių grupei priklausančios UAB „Agrovet“, UAB „Pajūrio mėsinė“, UAB „Grimeda“, SIA AG Market turi finansinių sunkumų, dėl šių įmonių taip pat pradėtos restruktūrizavimo arba bankroto bylos, pati pareiškėja nurodė, kad įmonės yra susijusios ir viena nuo kitos priklausomos gamybos grandinėje, o pati UAB „Kretingalės mėsa“ patyrė 3 394 961 Eur nuostolių, iš jų ataskaitinių metų nuostoliai sudaro 71 188 Eur.
9. Teismo vertinimu, byloje atsakovės mokumas nepagrįstas jokiais įrodymais. UAB „Kretingalės mėsa“ po Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties (civilinės bylos Nr. e2-372-241/2019) priėmimo, kuria buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nepateikė naujų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės direktorės prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą, nors terminas pareiškėjos prašymu buvo pratęstas. Pateiktas tik kreditorių ir debitorių sąrašas bei aptartas 2019 m. vasario 28 d. balansas. Atsakovės vadovė ir toliau neigia įsiskolinimus bankams esant pradelstus, tą nurodė ir pateiktame kreditorių sąraše, kuriame įsiskolinimas AB „SEB bankas“ iš viso nenurodytas. Jokių duomenų, pagrindžiančių prašyme dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dėstomas aplinkybes apie pasikeitusią bendrovės padėtį lyginant su ankstesniais prašymais, taip pat pagrindžiančių atsakovės mokumą, nepateikta. Tiek civilinėje byloje Nr. B2-1202-460/2016, tiek civilinėje byloje Nr. eB2-816-826/2018, tiek šioje byloje esminių restruktūrizavimo plano pakeitimų nėra, prašymai iš esmės grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis – neigiant pradelstas skolas bankams. Tuo tarpu didieji bendrovės kreditoriai (bankai) nesutinka, kad įmonei būtų iškelta restruktūrizavimo byla.
10. Nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad UAB „Kretingalės mėsa“ yra nemoki, nes nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, jie yra pradelsti ir viršija ne tik pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, bet visą įmonės nurodytą turto vertę, todėl UAB „Kretingalės mėsa“ iškėlė bankroto bylą, o prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „Kretingalės mėsa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, skirti teismo ekspertizę UAB „Kretingalės mėsa“ priklausančio turto tikrosios vertės nustatymui, skirti teismo ekspertizę pagrindinės skolininkės UAB „Agrovet“, už kurios įsipareigojimų tinkamą vykdymą AB „SEB bankas“ naudai laidavo atsakovė, galimybių vykdyti įsipareigojimus nustatymui iš UAB „Agrovet“ priklausančio turto, tikrąją turto vertę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmiausia turi būti išnagrinėtos galimybės restruktūrizuoti bendrovę, o tik jų nesant, turi būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo.
11.2. Nutarties išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Priešingai nei ankstesniu savo veiklos periodu, šiuo metu bendrovė siekia apkrauti turimus pajėgumus ne parduodama produkciją, bet išimtinai didindama paslaugų teikimo apimtis kitiems užsakovams. Visiškai suprantama, kad, mažinant prekių pardavimą ir didinant paslaugų teikimą, pardavimo pajamos mažėja, kadangi parduodama tik paslauga. Pardavimo pajamų mažėjimas automatiškai nereiškia pelno mažėjimo, kadangi taip pat mažėja ir savikainos dalis. Bendrovės sprendimas persiorientuoti į paslaugų teikimą davė apčiuopiamus finansinius rezultatus ir sumažėjusį nuostolingumo lygį. Vykdant veiklą paslaugų forma, mažėja apyvartinių lėšų poreikis, nes visus komponentus pristato klientas, o bendrovė atlieka tik paslaugą. Be to, naujieji verslo partneriai sutinka užtikrinti išankstinį apmokėjimą už bendrovės teikiamas paslaugas.
11.3. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, nesiaiškino atsakovės turto sudėties bei realios jo vertės, neatsižvelgė į atsakovės realias galimybes tęsti veiklą. Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visų byloje reikšmingų aplinkybių, nepareikalavo jas pagrindžiančių įrodymų, todėl UAB „Kretingalės mėsa“ (ne)mokumo klausimas buvo išspręstas neteisingai. Teismas, kompleksiškai vienoje byloje nagrinėdamas pareiškimų dėl bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, nesiėmė iniciatyvos reikalauti ir rinkti papildomus įrodymus, būtinus teisingam nagrinėjamo (ne)mokumo klausimo išsprendimui, tačiau, vadovaudamasis klaidingomis paviršutiniškomis prielaidomis, neteisingai ir formaliai sprendė apie bendrovės realią turtinę padėtį, bendrovės (ne)mokumą ir jo reabilitavimo perspektyvas, kas, be kita ko, suponuoja teismo aktyvumo pareigos stoką.
11.4. Teismas pernelyg formaliai vertino restruktūrizavimo plano metmenis, juose nurodytą informaciją, pateiktus veiklos atkūrimo būdus, juolab, kad į bylą buvo pateikti atitinkami įrodymai, patvirtinantys, jog bendrovė veiklą vykdo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino arba sprendė, kad jie nėra pakankami restruktūrizavimo bylai iškelti. Tai, kad įmonės finansinių sunkumų priežastimi nurodomos tos pačios aplinkybės, negali būti pripažįstama ieškinių tapatumo požymiu, atsižvelgiant į restruktūrizavimo bylų ypatumus. Teismui nustačius, kad naujai parengtuose metmenyse yra tam tikrų panašumų su ankstesnėje restruktūrizavimo byloje parengtais restruktūrizavimo plano metmenimis, tačiau bendrovei reikalavimą grindžiant naujomis aplinkybėmis (pvz., aktualiais įmonės finansinių ataskaitų duomenimis, naujomis sutartimis ir kt.), nėra pagrindo vertinti naujai parengtų metmenų kaip ankstesniųjų plagiato. Bendrovės aktualiame pareiškime nurodytos aplinkybės nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku ankstesnėje civilinėje byloje. Nutartyje nepaneigta, jog nagrinėjamu atveju aktualiame pareiškime nurodomos ir visiškai naujos aplinkybės, kurių nebuvo ankstesniuose bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse.
11.5. Atsakovės metmenyse nurodyta aiški įmonės veiklos perspektyva. Verslo plane paaiškinta, iš kokių šaltinių numatoma gauti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės pateiktos buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių įmonės veiklos vykdymą, kopijos patvirtina restruktūrizavimo plano metmenyse prognozuojamą produkcijos ir paslaugų pardavimo apimčių augimo realumą. Bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse yra pateikiamos pagrįstos bendrovės veiklos prognozės. Gerėjant finansiniams rezultatams, bendrovė per ateinančius finansinius metus planuoja gauti grynojo pelno iš veiklos, kuris bus skirtas kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Restruktūrizavimo procesas gali būti pradėtas, o atsakovė nėra nutraukusi veiklos ir gauna pajamas. Teismas be priežasties ignoravo bendrovės paaiškinimus apie vykdomą gamybos ir valdymo struktūros pertvarkymą.
11.6. Bendrovės sprendimas teikti prioritetą darbui su avansinį mokėjimą užtikrinančiais klientais leido apčiuopiamai auginti gamybos veiklos apimtis, didinti bendrovės pajamas. Bendrovė sprendžia apyvartinio kapitalo trūkumo problemą ir gerina veiklos rodiklių situaciją iš esmės. Suradus klientus ir su jais suderinus išankstinio apmokėjimo sąlygas, atsirado būtinieji resursai restruktūrizavimo metmenyse numatyto verslo plano įgyvendinimui. Bendrovė atsisakė darbo su klientais, kurie neatitinka naujosios strategijos bei negali užtikrinti, apyvartaus ir pelningo bendradarbiavimo, o taip pat optimizavo sąnaudas, susijusias su darbo jėga. Ekonomine prasme bendrovėje faktiškai pradėtas atsakovės restruktūrizavimo procesas.
11.7. Bendrovė dėjo ir tebededa dideles pastangas, jog būtų pritraukti papildomi bendrovės veiklos finansavimo šaltiniai. Dėl šios priežasties bendrovės interesus atstovaujantis derybininkas 2019 m. sausio 21 – 25 dienomis vyko verslo tikslais į Šveicarijoje Davose vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą. Aukšto lygio susitikimuose su įtakingais verslininkais buvo aptartos sąlygos dėl mėsos produktų, įskaitant UAB „Kretingalės mėsa“ gamybinėje bazėje gaminamų produktų, eksporto į naujas rinkas, taip pat aptartos finansavimo sąlygos dėl injekcijų į vertikalią mėsos perdirbimo grandinę, kurioje dalyvauja ir UAB „Kretingalės mėsa“. Svarbia įmonės realaus atsigavimo aplinkybe laikytinas susitarimas su potencialiu dalies nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypų, kurie nenaudojami tiesioginėje bendrovės veikloje, pirkėju ir galimybe pritraukti užsienio investuotojų papildomas lėšas veiklai vystyti. Po Pasaulio ekonomikos forume vykusių susitikimų, vyko tolimesnė komunikacija ir buvo pasiekti susitarimai, turintys esminės reikšmės bylai.
11.8. Aktualiu pareiškimu, pasikeitus verslo sąlygoms, bendrovė, priešingai nei anksčiau, įrodinėja, kad ji savarankiškai gali pasiekti restruktūrizavimo tikslus. Naujo bendrovės verslo plano skaičiavimai pagrįsti gautinomis pajamomis, kurias bendrovė numato gauti iš naujai sudarytų kontraktų. Šiuo metu bendrovė taiko naują kainodarą ir rinkoje siūlo itin konkurencingą paslaugų kainą, sudarinėja naujas sutartis dėl paslaugų teikimo, todėl paslaugų užsakovų skaičius, o kartu ir paslaugų apimtys, auga. Sudarytos sutartys su stambiais kontrahentais, kuriems kiekvieną savaitę bendrovė atlieka paslaugas. Taigi, nepaisant finansinių sunkumų, bendrovė nenutraukė ūkinės komercinės veiklos ir ėmėsi iniciatyvos jiems spręsti. Spręsdama apyvartinių lėšų trūkumo problemą ir siekdama išlaikyti paslaugų apimtis, bendrovė itin orientuojasi į ritualinių maisto produktų rinkas.
11.9. Įrodymų apie vykdomą veiklą trūkumas automatiškai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą apie metmenyse pateiktų veiklos atkūrimo priemonių nerealumą ir nekonkretumą. Teismas neprašė papildomų įrodymų, patvirtinančių galimybę vykdyti veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, o apeliantė negalėjo nuspėti, jog pagal byloje esančių duomenų visetą teismas padarys nepalankias UAB „Kretingalės mėsa“ išvadas. Kita vertus, restruktūrizavimo metmenys yra tam tikros įmonės veiklos gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje negalima reikalauti, kad bendrovė pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą.
11.10. Bendrovė yra moki, nes jos pradelsti įsipareigojimai 2019 m. vasario 28 d. (574 247,16 Eur) neviršija pusės į bendrovės balansą įrašyto turto vertės (5 936 859 Eur – 2018 m. gruodžio 31 d.), (5 886 002 Eur – 2019 m. vasario 28 d.). Pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudaro 9,76 proc. į bendrovės balansą (2019 m. vasario 28 d.) įrašyto turto vertės.
11.11. Teismas nepagrįstai atsakovės mokumą vertino, atsižvelgdamas tik į matematinį balanso rodiklių santykį ir nevertindamas nei finansinių rodiklių dinamikos, nei visos eilės reikšmingų aplinkybių dėl turto ir pradelstų įsipareigojimų masės bei faktinio bendrovės mokumo. Kvestionuodamas į UAB „Kretingalės mėsa“ balansą įrašytus duomenis ir pradelstų kreditorinių įsipareigojimų apimtį, teismas turėjo pareigą būti aktyvus, išreikalaudamas trūkstamus įrodymus arba skirdamas ekspertizę, tačiau to nepadarė, todėl ginčijama nutartis iš esmės remiasi tik abejonėmis ir hipotetinio pobūdžio samprotavimais. Teismas privalėjo imtis įstatymo nustatytų priemonių tam, kad būtų išsiaiškinta tikroji bendrovės turto, įsipareigojimų, pradelstų įsipareigojimų vertė, reikalauti, kad būtų pateikti papildomi įrodymai apie balanse nurodyto turto vertę, o prireikus, kad bendrovės turtas būtų įvertintas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas neišsiaiškino atsakovės turto sudėties ir realios vertės, o aplinkybes, susijusias su bendrovės pradelstais įsipareigojimais aiškinosi formaliai ir paviršutiniškai, nenustatė realaus bendrovės turto santykio su atsakovės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams.
11.12. Bendrovė neplanuoja nurašyti ilgalaikio turto, o tai reiškia, kad net buhalterinės apskaitos prasme nusidėvėjęs turtas bus išnaudojamas tiesioginėje bendrovės veikloje ir aukštesnės pridėtinės vertės kūrime, todėl buhalterinės apskaitos prasme nusidėvėjęs turtas suteikia visiškai kitokią vertę įmonės veikloje (tai lemia dar didesnę faktinę bendrovės turto vertę nei nurodyta bendrovės balanse). Bendrovė atnaujina ir itin prižiūri savo gamybinę bazę ir joje esančią įrangą. Bendrovės įranga yra aukšto technologinio ir sanitarinio lygio. Jau nekalbant apie 17 metų veikiančios įmonės nematerialaus turto: rinkos dalies, receptūrų, intelektinės nuosavybės, gamybos know-how, kvalifikuotų specialistų ir žmogiškųjų resursų, specialių veiklos leidimų, savikontrolės sistemas, kokybės sertifikatus, apdovanojimus, o taip pat ir išplėtotus verslo ryšius, kurie, nors ir neįkainojami bendrovės balanse, tačiau neabejotinai turi didžiulę vertę ir potencialą.
11.13. Teismas neįvertino to, kad teismai, nustatydami įmonės nemokumą, privalo vadovautis ne visų įmonės įsipareigojimų santykiu su įmonės turtu, o tik pradelstų įmonės įsipareigojimų santykiu su jos turtu. Aplinkybė, kad bendrovė ir AB „Šiaulių bankas“ ir AB „SEB bankas“ nurodo skirtingą įsipareigojimų dydį reiškia tai, kad tarp šalių egzistuoja individualus ginčas, todėl būtina patikimai nustatyti įsipareigojimo dydį.
11.14. Nors, teismo vertinimu, AB „Šiaulių bankas“ reikalavimas pagal kredito sutartis laikytinas pradelstu, tačiau ši teismo išvada paremta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-380-368/2019, kuris dar nėra įsiteisėjęs. Taip pat teismas rėmėsi 2019 m. vasario 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties teiginiu, jog atsakovės įsipareigojimai AB „SEB bankas“ tapo neginčytini, o turint tikslą nustatyti atsakovės pradelstų įsipareigojimų AB „SEB bankas“ sumą būtina įvertinti ir pagrindinės skolininkės UAB „Agrovet“ galimybes vykdyti įsipareigojimus iš įkeisto turto. Anot teismo, UAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimai AB „SEB bankas“ (jų atsiradimo pagrindas) tapo neginčytinais, laidavimo sutartis pripažinta galiojančia, pagrindinės skolininkės UAB „Agrovet“ reikalavimas dėl įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimo taip pat atmestas. AB „SEB bankas“ reikalavimų užtikrinimui buvo įkeistas UAB „Agrovet“ turtas, tačiau iš faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, kad UAB „Agrovet“ susiduria su finansiniais sunkumais ir nėra pajėgi įvykti savo įsipareigojimus. Jeigu dėl pagrindinės skolininkės UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo proceso bus atidėtas jos prievolių vykdymas, tokia įsipareigojimų vykdymo modifikacija taip pat galiotų bendrovei, kaip pagrindinės skolininkės laiduotojai.
11.15. Laidavimo sutartis savaime nėra laikytina vykdomuoju dokumentu, todėl teismas privalėjo išsiaiškinti pagrindinės skolininkės UAB „Agrovet“, už kurios įsipareigojimų tinkamą vykdymą AB „SEB bankas“ naudai laidavo UAB „Kretingalės mėsa“, galimybes vykdyti įsipareigojimus nustatymui iš UAB „Agrovet“ priklausančio turto, nustatant įkeisto ir neįkeisto nekilnojamojo bei kilnojamojo UAB „Agrovet“ turto tikrąją vertę. Jeigu AB „SEB bankas“ tą pati kreditorinį reikalavimą pagrindiniam skolininkui pilna apimtimi sudubliuotų netgi trijų vertikalioje mėsos perdirbimo grandinėje esančių įmonių restruktūrizavimo procesuose, tai būtų suabsoliutinti vieno privilegijuoto kreditoriaus pozicija ir nukentėtų viešasis interesas, kitų kreditorių, valstybės ir VSDFV biudžeto, darbuotojų ir pačios bendrovės teisėti interesai. AB „SEB bankas“ reiškiamas reikalavimas negali visa apimtimi būti vertinamas kaip pradelstas.
11.16. Nors bendrovė su AB „SEB bankas“ sudaryta laidavimo sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, tačiau pagrindinė skolininkė, už kurią laidavo atsakovė, UAB „Agrovet“ taip pat siekia savo įsipareigojimų įvykdymo restruktūrizavimo procese, todėl UAB „Agrovet“ pareiškimo dėl restruktūrizavimo tenkinimas taip pat turėtų įtakos ir bendrovės įsipareigojimams, nes laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Jeigu UAB „Agrovet“ įsipareigojimai nebūtų pradelsti, tai ir už jų tinkamą įvykdymą laidavusi UAB „Kretingalės mėsa“ neturėtų vykdytinų įsipareigojimų kreditorei. Byloje nėra ginčo, kad AB „SEB bankas“ reikalavimų užtikrinimui buvo įkeistas UAB „Agrovet“ turtas, iš kurio gali būti tenkinami AB „SEB bankas“ reikalavimai ar bent jų dalis. Todėl visa apimtimi laikyti tiek UAB „Agrovet“, tiek ir bendrovės įsipareigojimus pradelstais nėra pagrindo. Teisingam bylos išnagrinėjimui būtina iš UAB „Agrovet“ išreikalauti duomenis apie AB „SEB bankas“ naudai įkeisto UAB „Agrovet“ turto vertę.
11.17. Jeigu yra galimybė atkurti įmonės mokumą, restruktūrizavimo byla tokiai įmonei keltina nepaisant to, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenims pritaria ne visi įmonės kreditoriai. Tuo tarpu nutartyje nepagrįstai sureikšmintas dabartinių pagrindinių kreditorių, kurių reikalavimas užtikrintas hipoteka, nepritarimas bendrovės restruktūrizavimui, suabsoliutina jų šališka pozicija, eliminuojant realias galimybes išsaugoti veikiantį ūkio subjektą. Taip pat aplinkybė, kad įmonės finansiniai sunkumai tęsiasi ilgesnį laiką, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą.
11.18. Pirmosios instancijose teismas ginčijamoje nutartyje nors ir darė nuorodas į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką civilinėse bylose, tačiau padarė absoliučiai priešingas išvadas nei minėtuose precedentuose, todėl ginčijama nutartis vertintina kaip neatitinkanti nutartyje cituojamos teismų praktikos.
12. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovės įsitikinimas, kad bendrovei turėtų būti keliama restruktūrizavimo byla ir pakartotinai teikiami deklaratyvūs teiginiai apie ateityje numatomą pelną bei augančias pajamas (kai pagal balanso duomenis faktiškai jos mažėja), gerėjančius finansinius rodiklius (kai eilę metų jie blogėją, pelningumas mažėja, nuosavas kapitalas yra neigiamas ir pan.), įrodymais nepagrįsti teiginiai apie tariamus investuotojus, nėra ir negali tapti pagrindu faktiškai nemokiai bendrovei kelti restruktūrizavimo bylą.
12.2. Įstatymų leidėjas nėra numatęs jokių išimčių kada restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama nemokiai bendrovei, priešingai, siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir kreditorių interesų apsaugą yra įtvirtintas imperatyvus ribojimas nemokiai bendrovei kelti restruktūrizavimo bylą, t. y. įstatymų leidėjas yra sureguliavęs prioritetus kada turi būti keliama restruktūrizavimo byla, o kada bankroto byla.
12.3. Pirmosios instancijos teismas nekvestionavo atsakovės balanse pačios bendrovės nurodytos turto vertės. Pagal bylos duomenis kitų įrodymų visiškai pakanka nustatyti atsakovės nemokumą, nes jos pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršija į balansą įrašyto turto vertę, todėl net jei turto vertė faktiškai yra mažesnė tai neįtakotų fakto dėl bendrovės nemokumo.
12.4. Dėl pagrindo įsipareigojimus tretiesiems asmenims priskirti prie pradelstų įsipareigojimų jau ne kartą pasisakė teismai (tiek apeliacinės instancijos teismas panaikindamas nutartį atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą ir grąžindamas ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tiek teismai kitose bylose, kuriose buvo nagrinėjami analogiški klausimai (Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-380-368/2019, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-350-553/2019).
12.5. Atsakovės elgesys dėsningai inicijuojant teisminius ginčus, kurių tikslas įsipareigojimus kreditoriams priskirti prie nepradelstų yra akivaizdžiai nesąžiningas ir vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise, t. y. kai faktiškai siekiama ne apginti pažeistą teisę, o kaip įmanomai ilgiau išvengti bankroto bylos iškėlimo. Pakartotinis teisminis ginčas, kuriuo faktiškai neginčijamas įsipareigojimas kreditoriui, o keliamas tapatus reikalavimas, nėra ir negali tapti pagrindu pripažinti įmone mokia ir išvengti bankroto bylos iškėlimo.
12.6. Nesutinkama su procesiniais prašymais skirti ekspertizes, nes tokių ekspertizių skyrimas būtų perteklinis ir jų rezultatai neturėtų reikšmingos įtakos vertinant atsakovės mokumą. Taip pat nėra jokių aplinkybių kurios sudarytų pagrindą skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir toks procesas neabejotinai būtų ilgesnis.
13. Trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė teismo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir šiais papildomais argumentais:
13.1. Atsakovės teiginių, kad ji ketina bendradarbiauti su kreditoriais, nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. Priešingai, atsakovė nuolat bylinėjasi su didžiausiais kreditoriais, jokiais, net ir minimaliais įnašais nedengdama savo įsiskolinimų kreditoriams, kurie dėl priskaičiuojamų palūkanų nuolat auga.
13.2. Šiuo metu nėra jokių ginčų tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų, nes bendrovės įsipareigojimų dydis šiems kreditoriams išspręstas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, todėl pakartotinai šis klausimas atskirajame skunde keliamas nepagrįstai.
13.3. Įstatymas nenustato laidavimo ir hipotekos konkurencijos, šios reikalavimo užtikrinimo priemonės kreditoriaus pasirinkimu gali būti realizuojamos lygiagrečiai, ir nebūtinai viena po kitos. Tokia išvada darytina įvertinus laiduotojos ir skolininkės solidarumą, kai kreditoriui išsiieškojus tam tikrą sumą iš skolininkės, skolininkė savo atgręžtinį reikalavimą gali nukreipti į solidarią skolininkę UAB „Agrovet“. Atsižvelgiant į tai, atmestini visi ir bet kokie argumentai, susiję su tarimai laidavimo ir hipotekos normų konkurencija.
13.4. Prašymai dėl ekspertizių skyrimo atmestini, nes atsakovė neįrodė, kad negalėjo tokių prašymų pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jei manė juos esant būtinus.
14. Trečiasis asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2019 m. gegužės 3 d. duomenimis, UAB „Kretingalės mėsa“ Fondo biudžetui skolinga 56 277,29 Eur.
14.2. Nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Paskutinį kartą pati įmonė 2018 m. rugpjūčio 17 d. į Fondo biudžetą sumokėjo 500 Eur, o priverstine tvarka paskutinį kartą iš įmonės išieškota 367,51 Eur buvo 2018 m. rugsėjo 26 d. Nuo pareigos mokėti privalomąsias įmokas į Fondo biudžetą neatleidžia nei pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos pateikimo teismui, nei restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nei jo nutraukimo faktas, t. y. įsiskolinimas Fondo biudžetui nuolat didėja.
14.3. UAB „Kretingalės mėsa“ finansiniai sunkumai yra tęstinio pobūdžio ir ilgalaikiai, nemokami mokesčiai (ir privalomieji), vykdoma veikla yra nuostolinga, pradelsti įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, metmenys neatitinka realumo kriterijaus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Kretingalės mėsa“ iškėlė bankroto, o ne restruktūrizavimo bylą, nes tik ši priemonė leidžia geriausiai apsaugoti bendrovės ir kreditorių interesus.
15. 2019 m. gegužės 16 d. atsakovė pateikė teismui prašymą dėl bankroto bylos sustabdymo, kuriame prašė teismo civilinės bylos Nr. eB2-736-513/2019 nagrinėjimą sustabdyti derybų dėl pagrindinės partnerystės sutarties sudarymo laikotarpiui bei iki bus įformintas akcininkų susitarimas dėl akcijų skaičiaus perskaičiavimo veiklą po bendrovių reorganizavimo tęsiančioje bendrovėje. Atsakovė nurodė:
15.1. 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Kretingalės mėsa“ vienintelio akcininko sprendimu ir 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Agrovet“, UAB „Pajūrio mėsinė“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta: reorganizuoti UAB „Pajūrio mėsinė“, UAB „Kretingalės mėsa“ ir UAB „Agrovet“ veiklą prie UAB „Agrovet“ prijungiant UAB „Pajūrio mėsinė“, UAB „Kretingalės mėsa“, numatant, kad po reorganizavimo veiklą tęs UAB „Agrovet“, kuri perims visas UAB „Pajūrio mėsinė“, UAB „Kretingalės mėsa“ teises ir pareigas ir prie kurios bus prijungta UAB „Pajūrio mėsinė“, UAB „Kretingalės mėsa“, kurios po reorganizavimo pasibaigs. Reorganizavime dalyvaujančios UAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB ,.Kretingalės mėsa“ prijungimas prie UAB „Agrovet“, už kurios prievolių įvykdymą UAB „Pajūrio mėsinė“ yra suteikusi laidavimą, turėtų teigiamos įtakos po reorganizavimo veiklą tęsiančios bendrovės mokumui, todėl egzistuoja civilinių bylų Nr. eB2-365-796/2019, Nr. 2-704-242/2019, Nr. eB2-736-513/2019 sujungimo ir sustabdymo pagrindas.
15.2. 2019 m. balandžio 30 d. UAB „Pajūrio mėsinė“ sudarė preliminarią partnerystės sutartį, kuria UAB „Pajūrio mėsinė“ susitarė dėl jai priklausančių žemės sklypų, kurie nenaudojami tiesioginėje bendrovės veikloje ir negeneruoja pajamų, valdymo perleidimo ir numato už juos gautas lėšas panaudoti kreditorinių įsiskolinimų dengimui restruktūrizavimo plane numatyta tvarka, o taip pat išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą. Preliminaria partnerystės sutartimi pasiektas užtikrintas reikiamų finansinių išteklių suteikimas, gamybos apimtys ir mėsos eksporto į pasaulines rinkas plėtra. Pasirašius partnerystės sutartį, investuotojo lėšomis bus atsiskaityta su kredito įstaigomis už UAB „Pajūrio mėsinė“ prievoles. Derybas dėl pagrindinės partnerystės sutarties sąlygų numatoma užbaigti ir pasirašyti sutartį per 6 mėnesių laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 30 d. preliminarios partnerystės sutarties sudarymo, t. y. iki 2019 m. spalio 30 d.
15.3. Sprendžiant bankroto/restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės mokumui ir veiklos reabilitavimo būsenai turi 2019 m. balandžio 30 d. preliminari partnerystės sutartis bei 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Kretingalės mėsa“ vienintelio akcininko sprendime bei 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Agrovet“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole užfiksuoti nutarimai dėl UAB „Kretingalės mėsa“, UAB „Pajūrio mėsinė“, UAB „Agrovet“ veiklos reorganizavimo.
16. 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai dėl aplinkybių reikšmingų civilinės bylos nagrinėjimui, kuriuose atsakovė teigia:
16.1. 2019 m. balandžio 30 d. – 2019 m. gegužės 1 d. apeliantės gamybinėje bazėje ir jai priklausančiuose žemės valdose lankėsi bendrovės partnerių interesus atstovaujantis derybininkas, kuris nurodė atsakovei specifinius reikalavimus, sąlygas ir rekomendacijas, kurie reikalingi susitarimui pasiekti. Atsakovė įsipareigojo prisitaikyti rekomendacijas ir ėmėsi veiksmų.
16.2. Pradėtas atsakovės ir su ja susijusių bendrovių reorganizacijos prisijungimo būdu procesas.
16.3. 2019 m. gegužės 8 d. – 2019 m. gegužės 15 d. atsakovės interesus atstovaujantys derybininkai pristatė apeliantės produkciją Dohoje, Kataro verslininkams ir aptarė bendradarbiavimo sąlygas, atsakovės finansavimo ir gaminamų maisto produktų eksporto į naujas rinkas sąlygas.
16.4. 2019 m. birželio 4 d. bendrovei pavyko pasiekti preliminarų susitarimą dėl partnerystės, pagal kurį ji įsipareigojo per 6 mėn. laikotarpį sudaryti pagrindinę partnerystės sutartį, kursi turės esminės reikšmės UAB „Kretingalės mėsa“ veiklos perspektyvoms ir mokumo reabilitavimui, nes preliminariame susitarime šalys įsipareigojo imtis visų pagrįstų priemonių dėl bendrovei priklausančių žemės sklypų perleidimo partneriui, finansinių išteklių iki 3 mln. Eur sumos pritraukimo, mėsos produktų eksporto. 2019 m. birželio 20 d. deryboms dėl pagrindinės sutarties pasirašymo į Lietuvą atvyksta partneris su jo atstovaujamu investuotoju.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą ir jai iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos
19. Atsakovė UAB „Kretingalės mėsa“ apeliacinės instancijos teismui kartu su prašymu dėl bankroto bylos sustabdymo pateikė naujus įrodymus – 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Agrovet“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Kretingalės mėsa“ vienintelio akcininko sprendimą, 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Pajūrio mėsinė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, 2019 m. balandžio 30 d. preliminarų susitarimą, sudarytą tarp UAB „Pajūrio mėsinė“ ir Jaura Consulting International.
20. Taip pat kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2019 m. birželio 4 d. preliminarų susitarimą, sudarytą tarp UAB „Kretingalės mėsa“ ir Jaura Consulting International, užsienio laikraščių bei pažymėjimo nuotraukas.
21. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, atsakovės pateiktus naujus įrodymus – 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Agrovet“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Kretingalės mėsa“ vienintelio akcininko sprendimą, 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Pajūrio mėsinė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, 2019 m. balandžio 30 d. preliminarų susitarimą, sudarytą tarp UAB „Pajūrio mėsinė“ ir Jaura Consulting International, 2019 m. birželio 4 d. preliminarų susitarimą, sudarytą tarp UAB „Kretingalės mėsa“ ir Jaura Consulting International priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais pateiktų užsienio laikraščių bei pažymėjimo nuotraukų teismas nepriima, nes nėra pateiktas šių įrodymų vertimas į lietuvių kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis), todėl jų įvertinti negali.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
22. Atskirajame skunde apeliantė UAB „Kretingalės mėsa“ pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė teismui pateiktame atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis galima būtų spręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka reikalingumo. Be to, teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliantės atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
23. ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu.
24. ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Tokie tikslai pasiekiami per laiku pradėtą restruktūrizavimo procesą, taip padedant išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetas taikytinas tai vertybei, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gaus pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą), nei pradėjus įmonės bankroto ir likvidavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1878/2014).
25. ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnis).
26. ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki.
27. Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.
28. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad UAB „Kretingalės mėsa“ yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.
29. Paskutinio teismui pateikto 2019 m. vasario 28 d. UAB „Kretingalės mėsa“ balanso duomenimis, bendrovės turto vertė sudaro 5 886 002 Eur. Ilgalaikio turto vertė yra 3 254 821 Eur, kurį sudaro nematerialus turtas – 264 033 Eur, materialus turtas – 2 417 128 Eur (žemė – 1 824 003 Eur, transporto priemonės – 590 983, kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai – 2 142 Eur), kitas ilgalaikis turtas (atidėtojo pelno mokesčio turtas) – 573 660 Eur. Bendrovės trumpalaikio turto vertė yra 2 622 383 Eur, kurį sudaro atsargos – 55 886 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 547 750 Eur, trumpalaikės investicijos (įmonių grupės įmonių akcijos) – 2 014 682 Eur ir pinigai bei jų ekvivalentai – 4 065 Eur. Taip pat bendrovės ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos sudaro 8 798 Eur. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1605-381/2018). Bendrovės ilgalaikio turto (nematerialaus bei materialaus turto) realumą bei 3 254 821 Eur vertę iš esmės pagrindžia į bylą atsakovės pateikti 2018 m. rugsėjo 25 d. duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi pripažinti neviešais. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB „Kretingalės mėsa“ priklausantys žemės sklypai yra įkeisti.
30. Tuo tarpu nors bendrovė balanse nurodydama trumpalaikio turto vertę (2 622 383 Eur) į ją įtraukė ir 55 886 Eur vertės atsargas bei 4 065 Eur pinigines lėšas bei jų ekvivalentus, tačiau šio turto vertę bei realumą patvirtinančių duomenų byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis turtas neįtrauktinas į atsakovės trumpalaikį turtą.
31. Didelę dalį bendrovės trumpalaikio turto sudaro ir atsakovės per vienerius metus gautinos sumos – 547 750 Eur. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018 ir kt.). 2019 m. vasario 28 d. UAB „Kretingalės mėsa“ debitorių sąrašo duomenimis bendrovė turi 146 debitorius. Didžiausia atsakovės debitore yra su bendrove susijusi UAB „Pajūrio mėsinė“, kurios įsiskolinimas sudaro 484 744,99 Eur. Teismų informacinės sistemos Litekos duomenimis Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-860-459/2019 UAB „Pajūrio mėsinė“ iškelta bankroto byla. Minėta nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 16 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2-704-241/2019). Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, nurodytos debitorinės skolos atgavimas iš bankrutuojančios bendrovės mažai tikėtinas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertimu, nurodyta skola negali būti vertinama kaip realus bendrovės turtas.
32. 2019 m. vasario 28 d. UAB „Kretingalės mėsa“ balanso duomenimis, atsakovė trumpalaikiu turtu taip pat laiko 2 014 682 Eur vertės trumpalaikes investicijas, t. y. įmonių grupės įmonių UAB „Agrovet“, UAB „Pajūrio mėsinė“, UAB „Grimeda“, SIA AG Market akcijas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis; Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-825-613/2019 sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo UAB „Grimeda“ klausimas; UAB „Agrovet“ Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-365-796/2019 iškelta bankroto byla; šios nutarties 31 punkte taip pat nustatyta, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ iškelta bankroto byla. Nors apeliacinės instancijos teismas pritaria trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai, kad atsižvelgiant į finansinius sunkumus su kuriais susiduria nurodytos su atsakove susijusios bendrovės leidžia spręsti apie apskaitytų akcijų tikrosios vertės galimą pasikeitimą, tačiau byloje nesant duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie akcijų vertę, sprendžia, kad 2 014 682 Eur vertės trumpalaikes investicijos pagrįstai įtrauktos į atsakovės trumpalaikį turtą.
33. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes sprendžia, kad UAB „Kretingalės mėsa“ trumpalaikio turto vertė iš viso yra 2 077 687,01 Eur, tuo tarpu viso atsakovės turto vertė yra 5 332 508,01 Eur.
34. Minėta, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Apeliantės pateiktame 2019 m. vasario 28 d. kreditorių sąraše nurodyta, kad bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 7 715 069,92 Eur, iš kurių 574 247,16 Eur pradelsti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, sprendė, kad atsakovė į savo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sąrašą nepagrįstai neįtraukė įsipareigojimų tretiesiems asmenims AB „Šiaulių bankas“ – pradelsta 3 203 072,07 Eur skola, ir AB „SEB bankas“ – pradelsta 8 186 817,90 Eur skola. Lietuvos apeliacinis teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
35. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Kretingalės mėsa“ 2011 m. birželio 14 d., 2011 m. birželio 29 d. ir 2012 m. kovo 13 d. sudarė su AB „Šiaulių bankas“ kredito sutartis. 2017 m. liepos 27 d. UAB „Kretingalės mėsa“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu AB „Šiaulių bankas“, prašydama pripažinti tarp UAB „Kretingalės mėsa“ ir AB „Šiaulių bankas“ 2011 m. birželio 14 d. sudarytos kredito sutarties ir 2011 m. birželio 29 d. sudarytos kredito sutarties vienašališkus nutraukimus negaliojančiais bei pakeisti 2011 m. birželio 14 d. kredito sutarties, 2011 m. birželio 29 d. kredito sutarties ir 2012 m. kovo 13 d. kredito sutarties 2.3 punktus, nurodant, kad kreditų grąžinimo terminas yra 2023 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-980-776/2018 šį ieškinį atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-605-856/2018 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šiuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad kredito sutartys yra nutrauktos pagrįstai, todėl skolų mokėjimo terminai, AB „Šiaulių bankas“ nutraukus kredito sutartis, yra suėję, t. y. reikalavimas dėl 3 203 072,07 Eur skolos yra pradelstas.
1. UAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimas AB „SEB bankas“ (8 186 817,90 Eur) kildinamas iš 2010 m. birželio 11 d. laidavimo sutarties, kuria atsakovė laidavo už tinkamą UAB „Agrovet“ įsipareigojimų AB „SEB bankas“ įvykdymą pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. sudarytą kredito sutartį. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Kretingalės mėsa“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2010 m. birželio 11 d. laidavimo sutartį, kuria UAB „Kretingalės mėsa“ užtikrino UAB „Agrovet“ įsipareigojimų pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. kredito sutartį įvykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-83-653/2017 UAB „Kretingalės mėsa“ ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-706-464/2018 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad skolininkė UAB „Agrovet“, už kurios prievoles laidavo UAB „Kretingalės mėsa“, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2293-466/2018 prašė pakeisti 2001 m. rugsėjo 13 d. kredito sutartį, pratęsiant kredito grąžinimo terminą iki 2021 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d. sprendimu UAB „Agrovet“ ieškinį AB „SEB bankas“ dėl sutarties pakeitimo atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-213-467/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tokiu būdu atsakovės įsipareigojimai AB „SEB bankas“ buvo patvirtinti, nes laidavimo sutartis pripažinta galiojančia. Atskirajame skunde atsakovė, remdamasi ta aplinkybe, kad AB „SEB bankas“ reikalavimų užtikrinimui buvo įkeistas UAB „Agrovet“ turtas, iš kurio gali būti tenkinami kreditorės reikalavimai ar bent jų dalis, teigia, kad AB „SEB bankas“ nurodytas atsakovės 8 186 817,90 Eur įsipareigojimas visa apimtimi neturėtų būti laikomas atsakovės pradelstu įsipareigojimu AB „SEB bankas“. Tačiau, šios nutarties 32 punkte nustatyta, jog UAB „Agrovet“ Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-365-796/2019 iškelta bankroto byla, t. y. bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
2. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog UAB „Kretingalės mėsa“ teiginiai, kad AB „Šiaulių bankas“ ir AB „SEB bankas“ reikalavimai yra ginčijami teismuose, todėl nėra pradelsti ir kreditorės neturi reikalavimo teisės prašyti kelti bankroto bylą, pripažintini nepagrįstais. Remiantis nustatytu, UAB „Kretingalės mėsa“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 11 964 137,13 Eur.
3. Nutartyje nustačius, kad bendrovės realiai valdomo turto vertė yra 5 332 508,01 Eur, o pradelsti įsipareigojimai sudaro mažiausiai 11 964 137,13 Eur, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nemokios įmonės apibrėžimą yra teisinga. Minėta, kad teismas atsisako kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas neturi pagrindo spręsti, kad bendrovei galėtų būti keliama restruktūrizavimo byla.
4. Nurodytos aplinkybės kartu paneigia ir atsakovės argumentus, kad bendrovės restruktūrizavimo metmenyse nurodytos priemonės yra pakankamos UAB „Kretingalės mėsa“ mokumo atkūrimui. Nors bendrovė neprivalo restruktūrizavimo metmenyse konkretizuoti ir detalizuoti finansinio pajėgumo atkūrimo priemonių, nes tokios priemonės tiksliai numatomos restruktūrizavimo plane, tačiau restruktūrizavimo metmenys – tai pagrindinis dokumentas, reikalingas restruktūrizavimo procesui pradėti. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovei restruktūrizavimo metmenyse nenumačius pakankamų sąlygų atsiskaityti su visais kreditoriais bei atkurti normalios veiklos, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog vien veiklos, kuri jau yra nuostolinga, tęsimas nėra pakankamas pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą. Be to, svarbu pažymėti, kad atsakovė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo pateikė jau trečią kartą, kas tik patvirtina, kad UAB „Kretingalės mėsa“ finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai, o yra tęstiniai ir iš esmės atsakovės naudojamos priemonės yra neveiksmingos bendrovės mokumui atkurti.
5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl bendrovės nemokumo. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Dėl atsakovės prašymų
6. Atskirajame skunde atsakovė taip pat prašė teismo skirti ekspertizes UAB „Kretingalės mėsa“ ir UAB „Agrovet“ priklausančio turto vertės nustatymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad byloje esantys duomenys yra pakankami siekiant atsakovės mokumui įvertinti, todėl prašymai netenkinami.
7. 2019 m. gegužės 15 d. atsakovė taip pat pateikė teismui prašymą dėl bankroto bylos sustabdymo, kurį grindė 2019 m. balandžio 30 d. preliminaria partnerystės sutartimi bei sprendimu reorganizuoti UAB „Kretingalės mėsa“, UAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Agrovet“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, preliminarios partnerystės sutartys (2019 m. balandžio 30 d. preliminarus susitarimas, sudarytas tarp UAB „Pajūrio mėsinė“ ir Jaura Consulting International, 2019 m. birželio 4 d. preliminarus susitarimas, sudarytas tarp UAB „Kretingalės mėsa“ ir Jaura Consulting International) savaime nėra pakankamas pagrindas spręsti apie realiai egzistuojantį žemės sklypų valdymo perdavimo bei iš to galimų pajamų gavimo faktą. Akivaizdu, jog žemės sklypų valdymo perdavimo klausimą, siekdama iš to generuoti pajamas, atsakovė bei su ja susijusios bendrovės neabejotinai galėjo išspręsti anksčiau, o ne bankroto bylos kėlimo klausimo laikotarpiu. Analogiškai jokių kliūčių bendrovių reorganizavimo procedūrai atlikti anksčiau nebuvo, todėl aplinkybė, kad toks sprendimas buvo priimtas jau po to, kai atsakovei pirmosios instancijos teismas iškėlė bankroto bylą, pagrįstai kelia abejones dėl atsakovės ir susijusių bendrovių sąžiningumo. Kita vertus, prašyme bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės bei pateikti nauji įrodymai nepatvirtina atsakovės sugebėjimo šiuo momentu padengti 11 964 137,13 Eur pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kurie net du kartus viršija atsakovės turimo turto vertę. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas atsakovės prašymo dėl civilinės bylos Nr. eB2-736-513/2019 sustabdymo netenkina.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ prašymų dėl ekspertizių skyrimo ir civilinės bylos Nr. eB2-736-513/2019 sustabdymo.
Teisėja Aldona Tilindienė