Civilinė byla Nr. e2S-1249-265/2020

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06082-2020-1

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                                                      3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

          teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui V.M. dėl nepilnamečio vaiko išvežimo į užsienio valstybę be tėvo sutikimo, institucija, byloje teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvežti nepilnametį vaiką T. M., gim. Duomenys neskelbtini, laikinai gyventi į Estijos Respubliką be vaiko tėvo V. M. sutikimo. Nurodė, kad teismo sprendimu nepilnamečio sūnaus T. M., gim. Duomenys neskelbtini., gyvenamoji vieta nustatyta su motina, t. y. pareiškėja. Sukūrusi naują faktinę šeimą pareiškėja kartu su būsimu sutuoktiniu R. Š. bei nepilnamečiu sūnumi T.M. ruošiasi kuriam laikui išvykti gyventi į Estijos Respubliką, Taliną, kur būsimam pareiškėjos sutuoktiniui buvo pasiūlyta užimti aukštesnes pareigas. Pareiškėja kreipėsi į sūnaus tėvą dėl sutikimo išvežti nepilnametį vaiką į užsienio valstybę, tačiau vaiko tėvas nurodė, kad kategoriškai prieštarauja vaiko išvežimui nuolat gyventi į užsienio valstybę. Nurodė, kad Estijos Respublikoje sūnus lankytų tarptautinės privačios mokyklos 6 klasę, kurioje taip pat yra vaikų lietuvių, kuriuos šalių vaikas pažįsta ir su jais bendrauja. T. Taline gyventų dviejų aukštų name, kur turėtų savo atskirą visiškai įrengtą kambarį. Pažymėjo, kad sūnus, sužinojęs, jog tėvas atsisako duoti sutikimą jam išvykti gyventi į užsienio valstybę, atsisako vykti bendrauti su tėvu.

2.       Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. M. prašė pareiškėjos prašymo netenkinti. Paaiškino, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. vaikas faktiškai Lietuvoje negyvena, nes pareiškėja jį išsivežė į Estiją. Nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėja nutraukė būsto Vilniuje nuomos sutartį ir neinformavo, kad Lietuvoje pareiškėja gyvenamosios vietos nebeturi. Šią aplinkybę sužinojo rugpjūčio 17 d. Pareiškėja pateikė šį prašymą, nes jai reikia įteisinti faktinį gyvenimą su vaiku užsienyje. Suinteresuoto asmens teigimu, būtina išklausyti vaiką, paklausti jo nuomonės, gauti daugiau duomenų apie jo gyvenimo Estijoje sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, bendravimo su vaiku galimybes ir pan. Tik turint šiuos duomenis bus galima spręsti dėl leidimo (ne) davimo.

3.       Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) atstovė pateikė išvadą, nurodydama, jog dalyvaujant teismo psichologei K. Č.-L. ir pasikalbėjus su vaiku matyti, kad jis turi labai didelį norą išvykti į Estiją. Vaikas yra didelis ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama. Tarnybos manymu, pateiktas prašymas turi būti tenkinamas išimtinai atsižvelgiant į vaiko interesus.

4.       Bendraujant su vaiku Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vaiko apklausos kambaryje, dalyvaujant teismo psichologei K. Č.-L. ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Š., nepilnametis T.M. pareiškė norą vykti kartu su motina gyventi į Estijos Respubliką.

5.       2020 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys. Ieškinys 2020 m. rugsėjo 23 d. rezoliucija priimtas, išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – leido A.M. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos išvežti nepilnametį vaiką T. M., gim. Duomenys neskelbtini., laikinai gyventi į Estijos Respubliką be vaiko tėvo V. M. sutikimo. Nustatė pareiškėjai A. M.i keturiolikos dienų terminą, skaičiuojant nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos, pateikti ieškinį. Įpareigojo pareiškėją A.M. nedelsiant pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Išaiškino, kad nustatytu terminu nepateikus ieškinio laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos, o sumokėtas žyminis mokestis negrąžinamas.

7.       Išklausęs vaiko nuomonę teismas nustatė, kad nepilnametis T.M.išreiškė didelį norą išvykti gyventi į Estijos Respubliką. Pažymėjo, kad apklaustas vaikas savo nuomonę ir apsisprendimą dėl gyvenamosios vietos keitimo reiškė argumentuotai, aplinkybių, kad ši nuomonė prieštarautų vaiko interesams, teismas nenustatė.

8.       Atsižvelgęs į tai, kad nepilnametis vaikas išreiškė tvirtą, pagrįstą ir motyvuotą norą išvykti su motina gyventi į Estijos Respubliką, ir byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad toks vaiko noras neatitinka jo interesų, į tai, kad vaiko interesams atstovaujanti institucija savo išvadoje nurodė, kad geriausius vaiko interesus atitiktų leidimo išvykti su motina gyventi į Estiją išdavimas, ir šios institucijos nuomonė yra nešališka ir laikytina labiausiai atitinkančia nepilnamečio vaiko interesus, teismas padarė išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir leisti pareiškėjai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvežti nepilnametį vaiką laikinai gyventi į Estijos Respubliką be vaiko tėvo sutikimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9.       Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Teismas skundžiamą nutartį priėmė neturėdamas net minimalios būtinos informacijos nei apie esamas, nei apie būsimas vaiko gyvenimo sąlygas. Teismas neturėjo duomenų, kur tiksliai yra prašoma leisti išvežti vaiką, kaip bus užtikrintas tolesnis vaiko ugdymas, ar vaikas pasirengęs tokiam eiliniam gyvenamosios vietos pasikeitimui, ar tikrai yra pasirengęs mokytis užsienio kalba, kaip bus užtikrinamas vaiko mokymosi tęstinumas jam grįžus gyventi į Lietuvą, kiek kainuoja mokymas pareiškėjos nurodytoje privačioje mokykloje ir kas šias išlaidas dengs, kaip bus užtikrinta vaiko sveikatos priežiūra ir pan.

9.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu teismas iš esmės išsprendė klausimą, į kurį turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Analogiškose bylose, sprendžiant klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (leidimo išvežti gyventi į užsienį), teismų praktikoje yra pabrėžiama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu negali būti sprendžiami klausimai, į kuriuos bus atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.

9.3. Teismas toleravo neteisėtą pareiškėjos elgesį – piktnaudžiavimą tėvų valdžia. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja itin svarbų klausimą, liečiantį tėvo ir vaiko santykius, priėmė vienašališkai, nesitardama.

9.4. Pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones teismas neišsprendė vaiko bendravimo su tėvu klausimo laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu, tai yra ignoravo šiuo metu galiojantį ir vykdytiną teismo sprendimą.

9.5. Teismas nagrinėjo šį klausimą nesilaikydamas proceso reikalavimų, kai kuriuos procesinius veiksmus atliko vienašališkai, nedalyvaujant atsakovui ar jo atstovei. Atsakovas neturėjo galimybės stebėti vaiko apklausos bei užduoti jam klausimų.

10.       Ieškovė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kartu su atsiliepimu prideda naujus įrodymus: sąskaitas už mokslą ir Talino europinės mokyklos sutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

10.1. Teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, nustatė reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas pagrindė atitinkamais įrodymais.

10.2. Atsakovas nepagristai atsisakė leisti (duoti rašytini sutikimą) šalių nepilnamečiam vaikui išvykti kartu su mama į Estijos Respubliką, todėl siekdama apginti pažeistus nepilnamečio vaiko interesus ieškovė buvo priversta kreiptis i teismą. Atkreiptinas dėmesys, jog prašymas leisti nepilnamečiam vaikui išvykti atsakovui buvo pateiktas vasaros viduryje (2020 m. liepos 16 d.), tačiau atsakovui nesutikus ieškovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą dėl privalomosios mediacijos taikymo. Bet mediacijos procesui nepasibaigus, ir įvertinant tai, kad šalių nepilnametis vaikas yra mokyklinio amžiaus ir nuo rugsėjo mėnesio 1 dienos privalo lankyti mokyklą, turėjo būti skubiai sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10.3. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas posėdį buvo paskyręs 2020 m. rugpjūčio 28 d., tačiau nustatęs, jog atsakovui nepranešta apie teismo posėdį, paskyrė kitą teismo posėdžio datą – 2020 m. rugpjūčio 31 d. Minėtame teismo posėdyje dalyvavo ir atsakovas bei jo atstovė, tad teismas išklausė visas proceso šalis, suteikė teisę jiems pateikti duomenis / įrodymus, todėl visiškai nepagrįstas skundo teiginys, jog teismas skubotai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

10.4. Taip pat nepagrįstas ir atskirojo skundo teiginys, kad negalėjo būti taikoma ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė, kadangi minėtu laikinųjų apsaugos priemonių taikymu iš esmės buvo išspręstas klausimas, į kurį turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Tokio pobūdžio bylose yra taikomos analogiškos laikinosios apsaugos priemonės.

10.5. Pažymėtina, jog ir atskirajame skunde atsakovas nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kodėl jis nesutinka duoti rašytinio sutikimo ieškovei išvežti nepilnametį vaiką laikinai gyventi į Estijos Respubliką.

10.6. Nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai neišsprendė vaiko bendravimo su tėvu klausimo laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-248-1032/2020 nustatyta atsakovo V.M. bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarka. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl akivaizdu, jog yra nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka.

10.7. Nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, jog teismas neturėjo objektyvios informacijos apie vaiko gyvenamąją vietą, ugdymo / mokymosi sąlygas ir pan. Procesiniame dokumente bei teismo posėdžio metu ieškovė nurodė visas aplinkybes, susijusias su vaiko gyvenamąja vieta, ugdymo įstaiga, sveikatos įstaiga. Paminėtina, jog ieškovė yra užtikrinusi nepilnamečio vaiko gyvenimo, auklėjimo, mokymosi bei saugios aplinkos sąlygą Estijos Respublikoje. 

10.8. Akivaizdu, jog atsakovo nepagrįstas nesuteikimas rašytinio sutikimo vaiką išvežti į užsienį ir reikalavimas vaikui nuolat gyventi Lietuvoje, kai vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su vaiko mama ir vaikas beveik 6 metus gyvena išimtinai tik su mama, yra prieštaraujantis vaiko interesams.

Teismas

 k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

13.       Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 10 punkte, ir prašo juos pridėti prie bylos bei vertinti.

14.        CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

15.       Nagrinėjamu atveju remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, siekiant tinkamai įvertinti atskirojo skundo argumentus, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į tai, kad bylos procesas rašytinis, siekiant bylą išnagrinėti visapusiškai ir išsamiai, priimtini ir vertintini ieškovės pateikti nauji įrodymai.

  Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo 

16.       Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo galutinio įsiteisėjimo suteikta ieškovei teisė išvežti vaiką laikinai gyventi į užsienį be vaiko tėvo sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas savo nesutikimą grindžia tuo, kad ieškovė, pateikdama teismui prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos prašyme nurodomas aplinkybes, t. y. apie sudarytas nepilnamečiam vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, taip pat akcentuoja, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebuvo nustatyta laikina bendravimo su tėvu tvarka, ir padaryti proceso teisės pažeidimai, lėmę neteisėtos nutarties priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

17.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

18.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas gali taikyti CK 3.65straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; kt.).

20.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė A.M.ir atsakovas V. Me. yra T. M., gim. Duomenys neskelbtini., tėvai. Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14351-897/2014 buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, 1 punkte susitarė, jog nepilnamečio vaiko T. M.gyvenamoji vieta nustatoma su motina A.M.. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-248-1032/2020 pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2- 14351-897/2014 dalį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam T.M.dydžio ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiam T.M.išlaikymą periodinėmis išmokomis po 235,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. birželio 26 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo nepilnamečiui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę A.M.. Minėtu sprendimu nustatyta atsakovo V. M. bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarka: 1) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 20.00 val. iki sekmadienio 16.00 val.; 2) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienų metų Tėvo dieną, t. y. birželio mėn. pirmąjį sekmadienį, nuo Tėvo dienos išvakarėse einančio šeštadienio 16.00 val. iki sekmadienio 16.00 val., nepriklausomai nuo to, jog konkretus sekmadienis pagal bendravimo grafiką turėtų atitekti ieškovei; 3) šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi tokia tvarka: poriniais metais nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 27 d. 20.00 val.; neporiniais metais – nuo gruodžio 28 d. 12.00 val. iki kitų metų sausio 1 d. 17.00 val.; 4) atsakovas turi teisę kiekvienais neporiniais metais praleisti su sūnumi šv. Velykų šventes – nuo šv. Velykų išvakarėse esančio šeštadienio 16.00 val. iki antros šv. Velykų dienos pirmadienio 16.00 val.; 5) atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi pusę jo pavasario (šv. Velykų) atostogų, apie numatomą bendravimo laiką iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pranešęs ieškovei; 6) visos šalių sūnaus kelionės susitikti (bendrauti) su tėvu turi būti apmokamos tokia tvarka – ieškovė apmoka vaiko kelionės į atsakovo gyvenamąją vietą išlaidas, o atsakovas apmoka sūnaus grįžimo į vaiko gyvenamąją vietą išlaidas; 7) atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi 1 (vieną) mėnesį per vaiko vasaros atostogas (išskaidant šį periodą dalimis po dvi savaites), apie numatomą atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pranešęs ieškovei; 8) savo bendravimo su sūnumi laiku atsakovas turi teisę išsivežti sūnų atostogų į bet kokią turizmui saugią užsienio valstybę be atskiro ieškovės sutikimo, apie numatomą kelionę į užsienį informavęs ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites, tokiu atveju atsakovas privalo ieškovei nurodyti kelionės laiką, vietą ir kitus duomenis, susijusius su numatoma kelione; 9) ieškovė turi kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 24 val., pranešti atsakovui apie susidariusią sunkią sūnaus sveikatos būklę, traumas ir pan. ypatingas situacijas; 10) ieškovė turi iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites, pranešti atsakovui apie šalių sūnaus gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimą, taip pat kuo skubiau pranešti apie pasikeitusius vaiko kontaktinius duomenis.

21.       A.M., teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (leisti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvežti nepilnametį vaiką laikinai gyventi į Estijos Respubliką be vaiko tėvo sutikimo), nurodė, jog yra sukūrusi naują faktinę šeimą, su būsimu sutuoktiniu R. Š.bei nepilnamečiu vaiku ruošiasi kuriam laikui išvykti gyventi į Estijos Respubliką, Taliną, tačiau atsakovas kategoriškai prieštarauja vaiko išvežimui nuolat gyventi į užsienio valstybę. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys dėl vaiko išvežimo į užsienio valstybę be tėvo sutikimo, kuris 2020 m. rugsėjo 23 d. rezoliucija yra priimtas.

22.       Vienas iš apelianto nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvų susijęs su argumentu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu teismas iš esmės išsprendė klausimą, į kurį turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.

23.       Pažymėtina, kad nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau nagrinėjamu atveju susidariusi situacija (tarp šalių susiklostę konfliktiniai santykiai, ieškovė pateikė ieškinį dėl vaiko, kuris realiai gyvena užsienio valstybėje, išvežimo į užsienio valstybę be tėvo sutikimo) lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Taigi akivaizdu, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių vien dėl to, jog ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, galimas palankus ieškovei teismo sprendimas gali nepasiekti CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba sukelti negrįžtamų padarinių.

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo kaip pagrįsto vertinti ir atskirojo skundo argumento, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas skubotai ir neįvertinus visų ginčui reikšmingų aplinkybių.

25.       CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi įstatymas įtvirtina itin trumpus prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo terminus.

26.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo Klaipėdos apylinkės teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 26 d. Kitą dieną byloje dalyvaujantiems asmenims išsiųsti teismo šaukimai į 2020 m. rugpjūčio 28 d. paskirtą teismo posėdį žodinio proceso tvarka. Įvertinus, jog atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie paskirtą teismo posėdį, šio teismo posėdžio metu paskelbta pertrauka iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Pastarajame teismo posėdyje dalyvavo ieškovė ir jos atstovai, atsakovas ir jo atstovė bei Tarnybos įgaliotas asmuo. Minėto teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog pareiškėja neprieštaravo, jog šalių nepilnametis vaikas būtų apklaustas tėvams nedalyvaujant. Šio posėdžio pertraukos metu šalių vaikas buvo apklaustas dalyvaujant teismui, Tarnybos įgaliotam asmeniui, psichologei. Garso įrašas taip pat patvirtina, jog teismo posėdžio pertraukos metu atsakovui buvo suteikta galimybė pasikalbėti su vaikui, ir kaip teismas pabrėžė, pokalbis buvo ramus, teismas taip pat nurodė, kad pakartotinai vaiką apklausti galimybės nesudarys, kadangi vaikas yra įsitempęs ir nervingas (garso įrašo 18 min. 48 s.–19 min. 44 s.). Teismas nurodė, jog apklausos metu vaikas išreiškė norą važiuoti į užsienį ir ten mokytis ir neatsisako bendrauti su tėvu.

27.       Taigi šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas, siekdamas visapusiškai įvertinti ieškovės pateikto prašymo pagrįstumą, ėmėsi visų reikalingų priemonių – apie gautą prašymą pranešė atsakovui, paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka, suteikė šalims teisę pasisakyti bei pateikti aktualius įrodymus, suteikė galimybę atsakovui pasikalbėti su sūnumi. Taip pat teisme buvo apklaustas nepilnametis šalių vaikas ir teismo posėdžio metu pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamomis apelianto argumentus, jog teismas itin jautrų šalims klausimą išsprendė skubotai, laikyti nepagrįstais, todėl jie atmestini.

28.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės taip pat paneigia ir kitą atskirojo skundo argumentą, t. y. jog teismas nutartį priėmė vadovaudamasis tik vaiko nuomone.

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Taigi nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

30.       Nagrinėjamu atveju būtinybė keisti vaiko gyvenamąją vietą buvo motyvuojama argumentais, jog ieškovė yra sukūrusi naują faktinę šeimą ir su būsimu sutuoktiniu bei nepilnamečiu vaiku ruošiasi kuriam laikui išvykti gyventi į Estijos Respubliką, Taliną. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, motyvuojamas aplinkybe, jog šalių sūnus nuo rugsėjo 1 d. turi pradėti lankyti mokyklą.

31.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismo posėdžio garso įrašų bei bylos duomenų, teismas vertino ne tik vaiko išreikštą norą, tačiau ir Tarnybos išvadą, ir nenustatė aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su vaiko būsima gyvenamąja vieta bei mokymosi įstaiga, neatitinka tikrovės. Pastebėtina, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė nuo 2014 m. lapkričio 27 d., kai nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iki prašymo pateikimo dienos būtų netinkamai vykdžiusi motinos pareigas. Tokių aplinkybių nenurodo ir atsakovas, t. y. byloje esančių įrodymų pagrindu negalima daryti net ir labiau tikėtinos išvados, jog ieškovė neužtikrins būtinų vaiko vystymuisi sąlygų. Iš kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pridėtų įrodymų matyti, kad šalių nepilnametis vaikas lanko 6 klasę tarptautinėje privačioje mokykloje Duomenys neskelbtini, Taline. Kaip nurodo ieškovė, minėtoje mokykloje yra dvi šeštokų klasės, vienoje klasėje 14 mokinių, kitoje – 16 mokinių, klasėje yra vaikų lietuvių, kuriuos šalių vaikas pažįsta ir su jais bendrauja. Mokyklos teritorija uždara, prie vartų yra apsaugos darbuotojas, kuris tik paskambinus ir patikrinus įleidžia suaugusius asmenis į mokyklą, mokyklos teritorijoje pasitinka administratorė, kuri palydi iki vaiko. Mokyklos pastatas bei įranga nauji, pamokos vyksta anglų kalba, taip pat vyksta ir lietuvių kalbos pamokos, kurias veda mokytoja lietuvė, mokyklos diplomas pripažįstamas Lietuvoje, todėl grįžus į Lietuvą nekyla jokių problemų dėl mokslų / studijų tęsimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaiko sveikata rūpinasi medicinos darbuotojai poliklinikoje Duomenys neskelbtini, Taline. T. M. Taline gyvena dviejų aukštų name, esančiame adresu Duomenys neskelbtini, Talinas. Pirmame aukšte – svetainė, virtuvė, tualetas, drabužinė, skalbykla, antrame aukšte – 3 kambariai, vonia, tualetas, sauna. T. skirtas atskiras kambarys, kuriame yra didele spinta, sofa-lova, rašomasis stalas, televizorius, kompiuteris, muzikinis centras, du monitoriai, stalinės lempos, kilimas, kėdė ir kt. Be to, yra didelis kiemas su batutu ir hamaku, šalia pėsčiųjų takas pasivaikščioti bei dviračiu takas, iki jūros – 300 m. Taigi tiek bylos duomenys, tiek ir ieškovės nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados dėl netinkamų vaiko gyvenimo ar mokymosi sąlygų.

32.       Atskirajame skunde taip pat akcentuojama, jog priėmus skundžiamą nutartį buvo pažeisti atsakovo interesai, kadangi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir leidęs ieškovei be atsakovo sutikimo išvežti šalių vaiką į užsienio valstybę teismas nenustatė laikinos vaiko su tėvu bendravimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia skundo nuostata.

33.       Kaip jau minėta šios nutarties 20 punkte, atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka yra nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-248-1032/2020.

34.       Ieškovė, teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvežti nepilnametį vaiką laikinai gyventi į Estijos Respubliką be vaiko tėvo sutikimo, nereiškė reikalavimo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, t. y. šioje byloje nebuvo pateiktas prašymas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-248-1032/2020 nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Tokio reikalavimo nėra pareikšta ir kartu su pateiktu ieškiniu. Pastebėtina, jog tokio reikalavimo nereiškė ir atsakovas.

35.       Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus tai, kad atsakovo su sūnumi bendravimo tvarka yra nustatyta teismo sprendimu, ir nesant šalių prašymo pakeisti nustatytą tvarką, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo spręsti klausimą dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Todėl spręstina,  jog teismas įvertino, kad atsakovo bendravimo su vaiku tvarka yra nustatyta teismo sprendimu ir šalys nereiškė reikalavimo jos pakeisti, atsižvelgė į abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime, todėl nėra pagrindo išvadai, jog nenustatęs laikinos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos teismas pažeidė apelianto interesus.

36.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

37.       Taigi šioje byloje nėra jokių duomenų, kad suteikus ieškovei teisę išvežti nepilnametį vaiką laikinai gyventi į užsienio valstybę ieškovė šiuo metu negalėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų į stabilią, saugią bei vaiko interesus atitinkančią aplinką ar būtų pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi sūnaus sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų sūnui žalingą įtaką savo elgesiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, įvertinti šalių sūnaus interesai, o atskirojo skundo nuostatos paneigtos anksčiau šioje nutartyje nurodytais argumentais.

38.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

  Dėl bylos procesinės baigties 

39.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.       Ieškovė pateikė prašymą iš atsakovo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimu.

41.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, išaiškino, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo.

42.       Taigi, vadovaujantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu ieškovei nurodytina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus išspręstas priėmus galutinį procesinį sprendimą.

         Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

          Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                           Alvydas Žerlauskas