Civilinė byla Nr. e2A-429-855/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06725-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.2.1.9.2.; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Naujienų centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujienų centras“ dėl teisės į atvaizdą pažeidimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Naujienų centras“ pašalinti ieškovės nuotraukas, 2023 m. kovo 14 d. patalpintas interneto svetainėje www.alfa.lt, straipsnyje „ (duomenys neskelbtini) “; priteisti iš atsakovės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį (taip pat ir dubliką) grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Atsakovei nuosavybės teise priklauso interneto svetainė www.alfa.lt, kurioje 2023 m. kovo 14 d. buvo patalpintas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“ ir taip pat įdėtos foto nuotraukos, ant kurių parašyta „(duomenys neskelbtini)“. Nors ieškovės nuotraukoje veidas yra užretušuotas, tačiau prie straipsnio yra pridėtas susirašinėjimas iš socialinio tinklo Facebook profilio, kuriame matyti ieškovės nuotrauka, iš kurios galima atpažinti jos veidą.
1.2. Netrukus po straipsnio išleidimo ieškovei pradėjo rašyti jos pažįstami žmonės, kurie ją atpažino iš jos nuotraukos. (duomenys neskelbtini) yra nedidelis miestas ir daugelis pažįsta vieni kitus, dėl ko ieškovei nedavė ramybės sutikti mieste žmonės, kurie ją atpažino minėtame straipsnyje ir visi jai uždavinėjo klausimus, susijusius su straipsnyje aprašytomis aplinkybėmis. Ieškovė neturėjo ramybės, turėjo atsikirtinėti ir teisintis, kad tai, kas parašyta straipsnyje, yra netiesa. Tai, kad www.alfa.lt puslapyje patalpintas straipsnis su nuotraukomis (duomenys neskelbtini) sukėlė daug kalbų, pripažįsta ir straipsnio autoriaus citata iš straipsnio „Portalo žiniomis, į viešumą patekęs vedusio mero susirašinėjimas su išvaizdžia ir taip pat ištekėjusia rajono gyventoja sukėlė daug kalbų gan mažame (duomenys neskelbtini) rajone, kuriame daugelis vieni kitus pažįsta“.
1.3. Ieškovė patyrė didžiulį emocinį spaudimą iš visuomenės, pažįstamų ir nepažįstamų žmonių, todėl kreipėsi į www.alfa.lt portalą, prašydama pašalinti straipsnį su jos nuotrauka, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė tai padaryti. Ieškovė su sutuoktiniu taip pat kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Ieškovė nėra viešas asmuo, nurodytame straipsnyje patalpintos jos nuotraukos be jos sutikimo, kas pažeidė jos teisę į privatų gyvenimą bei teisę į atvaizdą, tuo pačiu buvo pažeista jos reputacija ir garbė, ieškovė nepagrįstai turėjo atsakinėti į asmenų jai užduodamus klausimus apie santykius su (duomenys neskelbtini) meru, dėl patirtų neigiamų emocijų pablogėjo miegas, pradėjo skaudėti galvą, atsirado nervinė įtampa, gyvenimo ramybė bei ritmas neabejotinai buvo pažeisti, dėl ko ieškovei turėtų būti priteista neturtinės žalos kompensacija.
2. Atsakovė UAB „Naujienų centras“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą (taip pat ir tripliką) grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Atsakovė sutinka, jog 2023 kovo 14 d. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo publikuojamas tinklapyje www.alfa.lt, buvo paskelbtas dalinis susirašinėjimas tarp (duomenys neskelbtini) mero V. M. ir ieškovės bei buvo „neužretušuotas“ ieškovės „Facebook avataras“, tačiau atsakovė nelaiko, kad tokiu būdu pažeidė ieškovės teisę į privatų gyvenimą ar teisę į atvaizdą ar paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.
2.2. (duomenys neskelbtini) mero V. M. paskyra Facebook tinkle yra vieša, informacija, nuotraukos ir susirašinėjimas yra lengvai prieinama visiems norintiems. Ieškovė, bendraudama viešai (po (duomenys neskelbtini) mero publikacija) turėjo suvokti, kad bendravimas bus prieinamas visiems stebintiems merą, kad ieškovės tiek susirašinėjimo turinys ir jos vardas, tiek jos nuotrauka bei nuoroda į jos asmeninį Facebook profilį bus prieinama ir su tuo sutiko. Ieškovės nurodyti asmenys ir be atsakovės publikuoto straipsnio galėjo susipažinti su ieškovės susirašinėjimo turiniu. Ieškovė nenurodo, kokios buvo pakleistos neatitinkančios tikrovės naujienos (žinios). Nagrinėjamu atveju mero paskyra yra viešai prieinama visiems norintiems, net ir neprisijungusiems prie socialinio tinklo Facebook, tad ieškovė, susirašinėdama viešai, turėjo suprasti, kad susirašinėjimas yra ne tik tarp jos ir V. M., bet bus prieinamas visiems asmenims.
2.3. Abejotini ieškovės teiginiai, kad nepažįstami jai žmonės ją atpažintų iš Facebook nuotraukos, nes nuotraukos dydis yra mažas, nėra aišku, ar nuotraukoje pavaizduota ieškovės išvaizda atitinka šios dienos ieškovės išvaizdą. Nors ir straipsnyje nurodomas ieškovės Facebook „avataras“, bet pats straipsnis yra apie (duomenys neskelbtini) merą bei jo elgesį, straipsnyje nėra jokio vertinimo ar pasmerkimo ieškovės atžvilgiu, kas galėtų jai sukelti kokias nors neigiamas pasekmes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę UAB „Naujienų centras“ pašalinti ieškovės J. V. nuotraukas, 2023 m. kovo 14 d. patalpintas interneto svetainėje www.alfa.lt straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
4. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog be ieškovės sutikimo atsakovė 2023 m. kovo 14 d. www.alfa.lt interneto svetainėje patalpinusi straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, kartu pateikdama susirašinėjimą tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero, kuriame yra nuotrauka su ieškovės atvaizdu, pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą:
4.1. Nors susirašinėjimo viešame socialiniame tinkle Facebook viešoje paskyroje publikavimas straipsnyje internetiniame puslapyje yra susirašinėjimo turinio paviešinimas, tačiau šiuo atveju vertintina tai, kad ieškovės susirašinėjime esanti jos nuotrauka gali būti publikuota tokiu būdu, koks nežemintų ieškovės garbės ir orumo, neiškreiptų susirašinėjimo konteksto, nuotraukos nelydėtų istorija, kurioje asmuo nebūtų vaizduojamas neigiamai. Tuo tarpu iš straipsnio antraštės ir ant nuotraukų esančio sakinio matyti, kad parinkti žodžiai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat paties straipsnio pavadinimas pasirinkti siekiant padidinti visuomenės susidomėjimą straipsniu. Iš straipsnio pavadinimo ir ant nuotraukų esančio sakinio galima spręsti ne tik apie mero, bet ieškovės neetišką elgesį visuomenėje. Pagal straipsnio pavadinimo esmę ir straipsnio, kuriame yra ieškovės nuotrauka su jos atvaizdu bei ant nuotraukų esančio sakinio prasmę matyti, kad publikuojamo straipsnio pavadinimas pateikiamas internetinio puslapio skaitytojams kaip galimai netinkamas (duomenys neskelbtini) mero elgesys, o tai atitinkamai leidžiama suprasti ir apie ieškovės nepriimtiną, netinkamą elgesį.
4.2. Ieškovės nuotrauka patalpinta atsakovės internetiniame puslapyje, kuris skirtas ne tik (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero Facebook paskyros stebėtojams, bet ir visos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių skaitytojams. Nors šiuo atveju byloje nėra nustatyta, kiek konkrečiai skaitytojų straipsnį perskaitė ir atpažino ieškovę, tačiau neabejotina, jog su juo susipažinusių asmenų skaičius buvo didesnis.
4.3. Teismas nesutiko su atsakove, kad susirašinėjimas viešoje Facebook paskyroje prilyginamas ieškovės sutikimui naudoti jos Facebook paskyroje esančią asmeninę nuotrauką, kadangi viešoje erdvėje, savo Facebook paskyroje duomenų atskleidimas nėra universalus jų apsaugos atsisakymas, ir susirašinėjimas kito asmens viešai prieinamojoje socialinio tinklo Facebook paskyroje negali būti savaime vertinamas kaip sutikimas viešai publikuoti asmeninėje Facebook paskyroje esančią ieškovės nuotrauką bet kur kitur, ypač įvertinus ir tai, kad ieškovė negali žinoti, kokio turinio ir apimties bus straipsnis, kokių aplinkybių kontekste bus rodoma ir pateikiama jos nuotrauka.
4.4. Privačios informacijos sąvoka nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų ji buvo paskelbta anksčiau, ar prie tokios informacijos galima lengvai prieiti internete ar kituose šaltiniuose, todėl ieškovės Facebook paskyros viešumas straipsnio publikavimo metu nepanaikino ieškovės šių duomenų apsaugos ir nepašalino atsakovės pareigos privačią informaciją skelbti tik ieškovei davus sutikimą.
4.5. Nors sutiktina, jog publikuotame susirašinėjime ieškovės nuotraukoje esantis atvaizdas identiškai neatspindi realios jos išvaizdos, tačiau iš nuotraukos galima identifikuoti ieškovę pagal jos plaukų spalvą, šukuoseną, kaktos aukštį; iš straipsnyje publikuoto susirašinėjimo matyti, kad nors prie ieškovės nuotraukos ieškovės vardas užtamsintas/retušuotas, tačiau prie vienos iš nuotraukų liko neužretušuota raidė „J“, kas, teismo vertinimu, leidžia papildomai atpažinti ieškovę. Tuo tarpu nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato, kad nuotrauką turi atpažinti tik nepažįstami asmenys. Teismas vertino, jog priešingai nei nurodo atsakovė, laikytina, kad ieškovės teisė į atvaizdą buvo pažeista, straipsnyje esančioje nuotraukoje atpažinti, identifikuoti ieškovę nėra sudėtinga.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nors byloje ir nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį, tačiau nustatęs, jog straipsnio pavadinimas ir jo turinys suponuoja ne tik (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero, bet ir ieškovės neetišką, netinkamą elgesį visuomenėje, ieškovė po 1,5 mėnesio nuo straipsnio publikavimo, t. y. neilgai trukusi, kreipėsi į teismą, sprendė, jog ieškovė patyrė stresą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, neigiamą aplinkinių reakciją. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo nuotrauka iki šiol yra pasiekiama visuomenei, teismas laikė, jog tokia situacija galėjo sukelti ieškovei neigiamus išgyvenimus, nerimą ir pan., tačiau įvertinus tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad nuotraukos paviešinimas pakenkė jos darbo pobūdžiui, dėl to ji negalėjo užsiimti darbine veikla, lankytis viešosiose vietose, vartojo vaistus, kreipėsi į medikus, teismas sprendė, kad teisinga, protinga ir sąžininga ieškovei iš atsakovės priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kadangi ieškinys patenkintas, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas - 1 913 Eur (113 Eur žyminis mokestis ir 1800 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti).
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantė (atsakovė) UAB „Naujienų centras“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą, be ieškovės sutikimo savo svetainėje www.alfa.lt patalpinusi straipsnį, kartu pateikdama susirašinėjimą tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero, kuriame yra nuotrauka su ieškovės atvaizdu, yra nepagrįsta:
7.1.1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad straipsnyje aptariamas „susirašinėjimas“ tarp (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero ir ieškovės yra ne privatus tik dviem asmenims prieinamas susirašinėjimas, o susirašinėjimas socialiniame tinkle Facebook po asmens viešai skelbiamais įrašais esančioje komentarų skiltyje. Šis „susirašinėjimas“ buvo viešai prieinamas ir matomas pašaliniams asmenims nuo pat pradžių, šį „susirašinėjimą“ ir šalia esančią ieškovės Facebook profilio nuotrauką galėjo matyti ir atpažinti neapibrėžtas ratas pašalinių asmenų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Taigi ši informacija buvo matoma ir žinoma kitiems asmenims iki atsakovės straipsnio publikavimo. Tokiu būdu teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą, straipsnyje patalpinusi ieškovės nuotrauką, kadangi ši nuotrauka prie straipsnyje įkelto „susirašinėjimo“ jau buvo viešai prieinama neapibrėžtam ratui asmenų pačios ieškovės sprendimu.
7.1.2. Prie straipsnio pridėtoje ieškovės komentarų ekrano nuotraukoje matoma jos nuotrauka buvo jos pačios įkelta į Facebook kaip jos profilio nuotrauka, kuri yra matoma visiems Facebook vartotojams ir ne tik.
7.1.3. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, jog apeliantės straipsnyje būtų buvus paskleista neteisinga ar ieškovės garbę ir orumą žeminanti informacija – straipsnyje buvo paskelbta viešai prieinama informacija be papildomų straipsnio autoriaus vertinimų ar nuomonės.
7.2. Teismas nepagrįstai konstatavo žalos padarymo faktą, nenustatė sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą:
7.2.1. Ieškovės aprašytą neturtinę žalą sukėlė jos pačios veiksmai – koketiškas bendravimas su vedusiu meru, viešai matomas neapibrėžtam ratui žmonių, o ne apeliantės straipsnis, kuris buvo parašytas jau po minėto ieškovės viešo „susirašinėjimo“. Kita vertus, abejotina, ar tokie ieškovės veiksmai galėjo sukelti jai neturtinę žalą, kadangi rašydama viešus tokio pobūdžio komentarus po vedusio vyro, užimančio mero pareigas, postu, prieinamu neapibrėžtam ratui žmonių socialiniame tinkle, ieškovė turėjo suprasti ir gresiančias tokio elgesio pasekmes – visuomenės susidomėjimą ir diskusijas.
7.2.2. Ieškovė visiškai neįrodė, kad jos tariamai patirta neturtinė žala peržengė įprastų dvasių išgyvenimų, jaudulio ribas, buvo žymi ir siektų tokį lygį, dėl kurio atsirastų būtinybė priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigine forma.
7.3. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o taip pat netinkamai surašė teismo sprendimą. Teismo sprendimo aprašomojoje dalyje teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies, kadangi iš prašomų 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti priteisė tik 300 Eur, tuo tarpu sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad tenkino ieškinį visiškai ir priteisė ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, teismas turėjo proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
8. Ieškovė J. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą; priteisti ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovė nėra davusi sutikimo, kad apeliantė iš Facebook paskyros paimtų jos nuotrauką ir patalpintų į apeliantei priklausantį internetinį tinklapį www.alfa.lt, parašydama straipsnį „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas straipsnis su visuomenės dėmesį atkreipiančiu pavadinimu ir jame patalpinta ieškovės nuotrauka buvo paviešintas ne per Facebook, o per atsakovo valdomą visuomenės informavimo priemonę. Būtent atsakovei patalpinus dėmesį atkreipiantį straipsnį, skaitytojų susidomėjimas padidėjo, o peržiūrėję pridėtą ieškovės atvaizdą, asmenys ją atpažino. Ieškovei neigiamos pasekmės kilo būtent po šio straipsnio - asmenys ieškovę pažino ir žinutes jai ėmė rašyti būtent po minėto atsakovės straipsnio, t. y. kai perskaitė straipsnį, o ne pažiūrėję Facebook paskyrą, kaip teigia atsakovė. Negalima tapatinti asmens dalyvavimo ir bendravimo socialiniuose tinkluose su jo atvaizdo ir susirašinėjimo paviešinimu nesant asmens sutikimo visuomenės informavimo priemonėse, straipsniuose, kuriuose formuojama nuomonė ir asmens atvaizdas, o veiksmai pateikiami straipsnio autoriaus suformuotame kontekste.
8.2. Teismui konstatavus, kad apeliantė pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą, teismas pagrįstai priėmė sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nes tokias sąlygas ir pagrindus numato teisinis reglamentavimas.
8.3. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priėmė teisingą sprendimą, kadangi ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės yra patenkintas, o priteistos žalos dydis nėra kriterijus paskirstant bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl teisės į atvaizdą pažeidimo ir tuo pagrindu neturtinės žalos priteisimo buvo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Skundžiamu 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad be ieškovės J. V. sutikimo atsakovė UAB „Naujienų centras“ 2023 m. kovo 14 d. interneto svetainėje www.alfa.lt patalpinusi straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, kartu pateikdama susirašinėjimą tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini)savivaldybės mero, kuriame yra nuotrauka su ieškovės atvaizdu, pažeidė ieškovės teises į atvaizdą, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pilna apimtimi patenkino ieškovės materialų neturtinį reikalavimą, įpareigojo atsakovę UAB „Naujienų centras“ pašalinti ieškovės nuotraukas, 2023 m. kovo 14 d. patalpintas interneto svetainėje www.alfa.lt straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, taip pat iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą priteisti jai 5 000 Eur neturtinės žalos kompensaciją, priteisė ieškovei 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisė iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Apeliantė (atsakovė) nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu pilna apimtimi, apeliaciniame skunde nurodydama šiuos pagrindinius nesutikimo motyvus: (i) teismas nepagrįstai sprendė, jog buvo pažeista ieškovės teisė į atvaizdą, kadangi atsakovės publikuotame ginčo straipsnyje (duomenys neskelbtini)savivaldybės mero viešoje Facebook paskyroje vykęs susirašinėjimas tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero buvo viešas ir matomas kitiems asmenims (neapibrėžtam asmenų ratui) nuo pat pradžių, tačiau ne po atsakovės publikuoto straipsnio, be to, ieškovė, bendraudama viešai, turėjo suvokti, kad bendravimas bus prieinamas visiems stebintiems merą, ir kad susirašinėjimo turinys, ieškovės vardas, nuotrauka bei nuoroda į jos asmeninį Facebook profilį bus prieinama ir su tuo sutiko; (ii) teismas nepagrįstai konstatavo neturtinės žalos padarymo faktą, nenustatė sąlygas civilinei atsakomybei kilti, todėl nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą; (iii) teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė visas pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės į atvaizdą pažeidimo
14. Nagrinėjamu atveju esminis apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kuriuo grindžiamas ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimo nebuvimas, yra tas, kad Facebook socialiniame tinkle esančioje savo paskyroje patalpindama savo nuotrauką, ieškovė pati išviešino savo atvaizdą ir taip išreiškė sutikimą dėl jo panaudojimo, tuo tarpu ne tik dviem asmenims (merui ir ieškovei) prieinamo, tačiau visiems Facebook vartotojams prieinamo jų susirašinėjimo publikavimas / perrašymas atsakovės straipsnyje atsakovės interneto svetainėje negali būti laikomas ieškovės atvaizdo paviešinimu. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
15. Viena iš pagrindinių žmogaus teisių – tai teisė į privatų gyvenimą. Ši teisė įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas – kad įstatymas ir teismas saugo, jog niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą, – suformuluotas šio straipsnio 4 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad valstybė turi pozityviąją pareigą saugoti asmenis nuo nepagrįsto kišimosi į jų privatų gyvenimą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. sausio 28 d. sprendimą byloje Peck prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 44647/98).
16. Civilinio kodekso
nuostatose detalizuojami civiliniai teisiniai aptariamos konstitucinės ir Konvencijos saugomos vertybės gynimo būdai, taip pat šios teisės ribojimo pagrindai. Pagal CK 2.23 straipsnio 1 dalį fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus; draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti (CK 2.23 straipsnio 3 dalis). Taigi pats asmuo turi diskreciją spręsti, ar atskleisti informaciją apie savo privatų gyvenimą ir kokia apimtimi. Teisės į privatų gyvenimą apribojimai galimi tik laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas pažeidžiant įstatyme nustatytą tvarką gali tapti pagrindu pareikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.23 straipsnio 4 dalį).
17. Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 straipsnis), platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta CK 2.22 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Atvejai ir sąlygos, kuomet asmens sutikimo nereikia, įtvirtinti aptariamosios teisės normos 2 dalyje: t. y. asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ir parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003).
18. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje teisės į atvaizdą apribojimai vertinami pakankamai griežtai, pažymint, kad asmens atvaizdas yra itin artimai susijęs su pačiu asmeniu ir atvaizdo platinimas gali apriboti privatumą labiau negu vien verbalinės informacijos skleidimas. Vertindamas teisės į atvaizdą apribojimus, EŽTT reikšmingais kriterijais laiko asmens statusą; jo teisėtus lūkesčius dėl privatumo atvaizdo atžvilgiu; atvaizdo ryšį su informacija, kurią jis iliustruoja; visuomenės interesą gauti tokią informaciją, kitus konkrečiu atveju svarbius aspektus (žr., pvz., Peck v. the United Kingdom, no. 44647/98, judgment of 28 January 2003),2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje von Hannover pieš Vokietiją (von Hannover v. Germany, no. 59320/00, judgment of 24 June 2004), kt.).
19. Pažymėtina, kad atvaizdo panaudojimo teisėtumą, atitinkamo sutikimo atlikti tokius veiksmus gavimą turi pareigą įrodinėti atsakovė. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą suponuoja teisinis reguliavimas, kuris įpareigoja viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir pan. gauti asmens sutikimą atlikti įstatyme įvardytus veiksmus, išskyrus atvejus, kai egzistuoja pagrindas, leidžiantis apriboti asmens teisę į atvaizdą dėl kitų teisinių vertybių.
20. Nagrinėjamu atveju, vertinant pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį, matyti, kad teismas itin išsamiai ir detaliai ištyrė bylos aplinkybes ir su šiomis aplinkybėmis susijusius byloje esančius duomenis ir įrodymus bei darydamas išvadas, jog ieškovę straipsnyje esančioje nuotraukoje atpažinti ir identifikuoti nėra sudėtinga (pagal plaukų spalvą, šukuoseną, kaktos formą bei likusią neužretušuotą „J“ raidę), ieškovė nėra viešas asmuo, atsakovė nedetalizavo ir teismas nenustatė, koks yra visuomenės poreikis matyti straipsnyje ieškovės neretušuotą nuotrauką susirašinėjime su (duomenys neskelbtini) meru ar kad ieškovės nuotraukos paviešinimas kelia svarbius klausimus platesniame visuomenės rate, o visuomenės poreikis žinoti apie (duomenys neskelbtini) mero elgesį negali būti prilyginamas poreikiui publikuoti ieškovės nuotrauką straipsnyje, kuris prieinamas plačiai visuomenei, visiškai pagrįstai konstatavo, jog be ieškovės sutikimo atsakovė 2023 m. kovo 14 d. www.alfa.lt interneto svetainėje patalpinusi straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, kartu pateikdama susirašinėjimą tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero, kuriame yra nuotrauka su ieškovės atvaizdu, pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą.
21. Visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog viešoje erdvėje, savo Facebook paskyroje, duomenų atskleidimas nėra universalus jų apsaugos atsisakymas, ir susirašinėjimas kito asmens viešai prieinamojoje socialinio tinklo Facebook paskyroje negali būti savaime vertinamas kaip sutikimas viešai publikuoti asmeninėje Facebook paskyroje esančią ieškovės nuotrauką, ypač įvertinus ir tai, kad ieškovė negali žinoti, kokio turinio ir apimties bus straipsnis, kokių aplinkybių kontekste bus rodoma ir pateikiama jos nuotrauka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės sutikimas dėl jos atvaizdo panaudojimo Facebook socialiniame tinkle savaime nereiškia ieškovės sutikimo dėl jos atvaizdo panaudojimo / atgaminimo / kopijavimo kituose socialiniuose tinkluose, visuomenės informavimo priemonėse ar šaltiniuose. Kitaip tariant asmens sutikimu jo atvaizdo prieinamumas / išviešinimas Facebook socialiniame tinkle savaime nereiškia ir nesuponuoja trečiųjų asmenų teisės šį atvaizdą naudoti bei šio atvaizdo prieinamumo kitose erdvėse, vietose ar šaltiniuose.
22. EŽTT yra išaiškinęs, kad net ir neutrali nuotrauka, lydinti istoriją, kurioje asmuo vaizduojamas neigiamai, yra rimtas įsibrovimas į asmeninį gyvenimą asmens, kuris nesiekia viešumos (2020 m. gegužės 14 d. sprendimas byloje Rodina prieš Latviją, peticijų Nr. 48534/10 ir 19532/15, 131 par.). Tuo tarpu šiuo atveju, kaip matyti iš atsakovės straipsnio „(duomenys neskelbtini)“, jame ne tik be ieškovės sutikimo atsakovės valdomame interneto portale www.alfa.lt buvo panaudotas ieškovės atvaizdas (nuotrauka), tačiau pateikti paties atsakovo situacijos vertinimai, komentarai, pasvarstymai, kurie kiekvienam protingam vidutiniam vartotojui akivaizdžiai kuria netinkamo, moralės požiūriu nepriimtino, skandalingo, nedoro ieškovės elgesio / asmenybės įspūdį.
23. Taigi, apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus, vadovaujantis tiek teisės normomis, reglamentuojančiomis asmens teisę į atvaizdą (tame tarpe ir asmens teisės į atvaizdą ribojimo pagrindus), tiek šiuo aspektu suformuota nacionalinių teismų bei EŽTT praktika, darytina išvada, kad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog atsakovei (apeliantei) be ieškovės sutikimo paskelbus pastarosios atvaizdą straipsnyje, buvo pažeista ieškovės teisė į atvaizdą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
24. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisė ieškovei iš atsakovės 300 Eur neturtinės žalos kompensaciją. Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje neskundė, tačiau atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo neturtinės žalos padarymo faktą, taip pat netinkamai nustatė sąlygas civilinei atsakomybei kilti, todėl nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą.
25. Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą ir garbė bei orumas pažeisti, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.22 straipsnio 3 dalis, 2.24 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 2.22, 2.24, 6.250 straipsniuose nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos minimali ir (ar) maksimali ribos. Priteistiną neturtinės žalos atlyginimą nustato teismas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus.
26. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise. Vadinasi, teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Pažymėtina, kad esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
27. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, tai yra tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
28. Nagrinėjamu atveju atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nenustatė sąlygų civilinei atsakomybei už neturtinę žalą kilti, t. y. nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų bei priežastinio ryšio tarp jų ir žalos, pačios žalos fakto, bei nepagrįstai ieškovei priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad apeliantė apskritai savo apeliaciniame skunde nedetalizavo ir nekonkretizavo, kuo būtent / kaip pasireiškė netinkamas civilinę atsakomybę nustatančių būtinųjų sąlygų įvertinimas pirmosios instancijos teisme, kokios teisės normos buvo pažeistos, o apsiribojo tik deklaratyvių teiginiu dėl sąlygų jos civilinei atsakomybei kilti nebuvimo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui visiškai pagrįstai konstatavus ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimą, kuris pasireiškė neteisėtu jos nuotraukos patalpinimu atsakovės publikuotame interneto svetainėje straipsnyje be ieškovės sutikimo įžeidžiančiame ją kontekste, t. y. neteisėtus atsakovės veiksmus, byloje esant duomenims dėl ieškovės patirtų neigiamų išgyvenimų, nepatogumų bei negatyvių nematerialinių pasekmių ryšium su tokiu jos atvaizdo panaudojimu, esant preziumuojamai ir atsakovės nepaneigtai jos kaltei, pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą spręsti dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
29. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, neturtinę žalą ieškovei nagrinėjamu atveju sukėlė ne jos atvaizdo buvimas Facebook socialiniame tinkle, jos susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini) meru kontekste, tačiau jos atvaizdo panaudojimas be jos sutikimo už šio susirašinėjimo ribų, kitose erdvėse – interneto svetainėse, visuomenės informavimo priemonėse ir pan.
30. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės išgyvenimai, jeigu ir buvo patirti, nebuvo ženklūs, dideli ir neperžengė įprastų dvasinių nepatogumų ir jaudulio ribų, todėl jai apskritai neturėjo būti priteistas joks piniginis atlyginimas, tačiau sutikti su tuo apeliacinės instancijos teismas negali.
31. Lietuvos teismų praktikoje ir teisės doktrinoje suformuota, jog nustatant kompensacijos už neturtinę žalą, patirtą dėl tokių asmeninių neturtinių vertybių, kaip garbė ir orumas, privatus gyvenimas, atvaizdas ir pan., pažeidimo, atsižvelgtina į informacijos paplitimo mastą bei laipsnį, informacijos pobūdį ir turinį, jos paskleidimo būdą ir formą, pažeidėjo elgesį po žalos padarymo, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
32. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Kasacinis teismas pažymėjo, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad teismai, vertindami neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
33. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie tai, kad: (i) ieškovės atvaizdo be jos sutikimo panaudojimas nebuvo susijęs su visuomenei svarbiu ir aktualiu klausimu, galinčiu kelti pagrįstą ir pateisinamą visuomenės susidomėjimą, rūpestį ir interesą; (ii) ieškovės atvaizdas be jos sutikimo buvo panaudotas nekorektiškai, neetiškai, siekiant sukurti atitinkamą neigiamą ieškovės įvaizdį, kuris vidutinio protingo asmens akimis gali būti vertinamas kaip įžeidžiantis, žeminantis, pašiepiantis, paniekinantis ieškovę visuomenės akyse, formuojantis neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovę ir jos elgesį; (iii) informacija paskleista tokiu būdu ir forma – skambus ir pritraukiantis straipsnio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, jame pavartotos frazės „(duomenys neskelbtini)“ – jog siekiama pritraukti auditoriją, sukurti sensaciją, suintriguoti skaitytojus, prikaustyti jų dėmesį ir pan.; (iv) byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė tiek po pažeidimo padarymo, tiek per bylos nagrinėjimo teisme procesą būtų pripažinusi padarytą teisės pažeidimą, atsiprašiusi ieškovės, pašalinusi atvaizdą, atlyginusi ar įsipareigojusi atlyginti padarytą žalą ir pan.; (v) ieškovės neteisėto atvaizdo panaudojimo bei duomenų paplitimo laipsnis buvo neapibrėžtas, tačiau neabejotinai didesnis, nei jos sutikimu buvęs atvaizdo naudojimas išimtinai Facebook socialinio tinklo rėmuose, kadangi atvaizdas panaudotas atsakovės valdomame internetiniame portale www.alfa.lt, kurį, tikėtina, pamatė/perskaitė didelis asmenų ratas, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojus, šis straipsnis su ieškovės atvaizdu iki šiol yra prieinamas internete; (vi) atsakovė byloje neįrodinėjo tokios savo turtinės padėties, kuri neleistų jai išmokėti pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio; (vii) byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog (duomenys neskelbtini) yra mažas miestelis, kuriame gyventojai vieni kitus pažįsta, atpažįsta, kuriame gali greitai sklisti informacija bei atitinkama reakcija į ieškovę; ieškovė pateikė teismui pakankamai rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų, iš kurių matyti tiek jai artimų asmenų, tiek nepažįstamų asmenų reakcija į straipsnį, iš esmės apeliuojant į moralės normų neatitinkantį ieškovės elgesį (santuokoje esančios moters nesantuokinius ryšius su vedusiu, aukštas pareigas užimančiu vyru – rajono meru), ir teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, jog ją ši reakcija pasiekė, jog ieškovė buvo trukdoma, klausiama, turėjo pasiaiškinti dėl savo elgesio, išklausyti reakciją, jog mažame miestelyje susiformavo atitinkama nuomonė apie ją ir pan.; (viii) atsakovei pažeidus ieškovės teisę į atvaizdą, o būtent paskleidus interneto svetainėje aukščiau nurodyto turinio straipsnį, kuriame be ieškovės sutikimo neigiamame ir žeminančiame kontekste panaudotas ieškovės atvaizdas, ieškovė iš tikrųjų neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų, negatyvių dvasinių potyrių, emocinį sukrėtimą, pažeminimo, nusivylimo, nepasitikėjimo jausmą, jautė stresą, nerimą, sulaukė neigiamos visuomenės dalies reakcijos, t. y. patyrė neturtinę žalą; todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturtinės žalos, t. y. neigiamų emocinių išgyvenimų, streso, neramumo, nepatogumo faktas gali būti laikomas įrodytu, o pirmosios instancijos teismo priteista kompensacijos už šią nematerialią žalą suma gali būti vertinama kaip adekvati ir teisinga, juo labiau, kad apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės neteikė jokių argumentų dėl priteistos kompensacijos sumos dydžio.
34. Teismo nuomone, vien teisės pažeidimo konstatavimas šiuo atveju nebūtų pakankamas ieškovės pažeistos asmeninės neturtinės vertybės gynimo būdas. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant neturtinės žalos atlyginimą, turi būti siekiama ne tik kompensacinės funkcijos įgyvendinimo, t. y. kiek įmanoma teisingiau bei adekvačiau kompensuoti nukentėjusiajam padarytą žalą, sušvelninti jo patirtas kančias, neutralizuoti negatyvius išgyvenimus bei neteisėtų veiksmų pasekmes, bet ir prevencinio neturtinės žalos atlyginimo efekto (ypač kai kalbama apie visuomenės informavimo priemonių veikimo srityje padaromus teisės pažeidimus). Būtent siekis užkirsti kelią pažeidimų pasikartojimui bei paskatinti žalą padariusį asmenį ateityje elgtis kitaip, sulaikyti nuo būsimų panašių asmeninių neturtinių vertybių pažeidimų pateisina kompensacijų iš jų priteisimą ir už santykinai neženklios dvasinės skriaudos nukentėjusiajam sukėlimą, ypač jeigu yra nusižengiama tyčia, siekiant komercinės naudos ir/ar tokią naudą realiai gavus. Asmens sulaikymas nuo būsimų pažeidimų, kaip vienas iš žalos, įskaitant neturtinę, atlyginimo tikslų figūruoja tiek Europos deliktų teisės harmonizavimo dokumentuose (pvz., Europos deliktų teisės principuose, PETL 10:101 straipsnio 2 sakinys; SGECC TortLiab 1:102 straipsnis, 6:301 straipsnis), tiek akcentuojamas daugelyje užsienio šalių teisės sistemų (tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje), pabrėžiant, jog priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos asmens garbės ir orumo, atvaizdo, privataus gyvenimo neliečiamumo bei kitų asmeninių neturtinių vertybių pažeidimų bylose, kuomet neleistiną informaciją skleidžia visuomenės informavimo priemonės (jų atstovai), turi sulaikyti pažeidėjus nuo tolesnio informacijos skleidimo, atvaizdo panaudojimo, kad iš neteisėtos veikos nebūtų pelnomasi, kad padaryti pažeidimą neapsimokėtų labiau, negu sumokėti nukentėjusiajam asmeniui priteistą kompensaciją.
35. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teismo analizuotus neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir jų taikymą šioje konkrečioje byloje, į kompensacinės bei prevencinės neturtinės žalos atlyginimo funkcijų įgyvendinimo svarbą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista 300 Eur neturtinės žalos kompensacija šiuo konkrečiu atveju yra adekvati, proporcinga atsakovės padarytam teisės pažeidimui, jo mastui ir pasekmėms, taip pat pakankamai užtikrina kompensacinio bei prevencinio civilinės atsakomybės už neturtinę žalą efekto pasiekimą, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo šiuo aspektu nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
36. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi tenkindamas ieškinį iš dalies, t. y. priteisdamas ieškovei iš atsakovės 300 Eur sumą vietoj prašomos priteisti 5 000 Eur sumos neturtinei žali atlyginti, nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė visas pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors turėjo proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
37. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
38. Tačiau kasacinio teismo praktikoje skirstant bylinėjimosi išlaidas bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, laikomasi pozicijos, jog nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-934/2021; 2021 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021).
39. EŽTT yra pažymėjęs, kad nepagrįstos bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija) pirmiausia tais atvejais, kai proceso šalies civilinis ieškinys patenkinamas, bet nėra priteisiama visa jo suma, o dėl iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos asmuo praranda didelę dalį ar net visą priteistą finansinį atlyginimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Colic prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49083/18, par. 46; 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, par. 76). Taigi, EŽTT jurisprudencija atskleidžia, kad mechaniškas taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą.
40. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į EŽTT praktiką ir siekdama suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023).
41. Atsižvelgiant į minėtus tiek kasacinio teismo, tiek EŽTT išaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad nepaisant to, jog formaliai turtinis ieškinio reikalavimas buvo patenkintas iš dalies – priteista 300 Eur iš ieškovės prašytų 5 000 Eur, tačiau įvertinant bylų dėl neturtinės žalos specifiką, o būtent tai, kad ieškovo ieškinyje nurodomas siekiamos kompensacijos už nematerialią žalą dydis turi teismui tik patariamosios nuomonės reikšmę, ir pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį būtent teismas turi kompetenciją ir pareigą nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, taip pat ir tai, jog pilna apimtimi patenkintas neturtinis ieškinio reikalavimas, laikytina, kad byloje priimtas iš esmės ieškovei palankus teismo procesinis sprendimas – konstatuotas ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimas, visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti bei pagrindas turtinei kompensacijai už neturtinę žalą priteisti, todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes ir tinkamai paskirstė pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teisės į atvaizdą gynimą ir neturtinės žalos nustatymą, taip pat įrodinėjimo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
44. Atmetus apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantės (atsakovės) UAB „Naujienų centras“ patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos, tuo tarpu iš atsakovės UAB „Naujienų centras“ ieškovės J. V. naudai priteistinos 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidos (advokato paslaugoms), patirtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė :
Apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Naujienų centras“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujienų centras“ (į. k. 304438579) ieškovės J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Donata Kravčenkienė
Kristina Lysionok
Renata Volodko