Administracinė byla Nr. I-1944-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00578-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos D. B. atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Elinai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja Rusijos Federacijos pilietė D. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–6), prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. sausio 26 d. sprendimą
Nr. (15/4-1)3I-82(38)/17I-45 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalinės vizos Nr. 002537138 panaikinimo Rusijos Federacijos pilietei D. B.“ bei įpareigoti Migracijos departamentą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjos teigimu, skundžiamas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisingas, grindžiamas ne visapusiška ir išsamia duomenų analize ir vertinimu, o prielaidomis ir neteisingomis surinktų duomenų interpretacijomis. Pasak pareiškėjos, atsakovas neteisingai nurodė, kad pareiškėja, prašydama pakeisti leidimą laikinai gyventi, nenurodė UAB „Avisela“ (toliau – ir Bendrovė) akcijų kiekio, jų nominalios vertės, įstatinio kapitalo dydžio ir šie duomenys turi būti pareiškėjai žinomi. Pareiškėjos manymu, jai nėra jokios būtinybės žinoti nei akcijų kiekio, nei jų nominalios vertės, nei
UAB „Avisela“ įstatinio kapitalo dydžio, nes ji gerai žino, kad UAB „Avisela“ akcijos priklauso tik jai ir jos sutuoktiniui ir tik jie gali priimti visus su įmonės veikla bei valdymu susijusius sprendimus, gauti dividendus. Pareiškėjai minėta informacija yra visiškai neaktuali, neturi jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms.

Pasak pareiškėjos, atsakovas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nenurodė
UAB „Avisela“ veiklos vykdymo adreso. Kadangi PC „Europa“ Vilniuje yra tik vienas ir jo adresas yra (duomenys neskelbtini), todėl nurodymas, kad veiklos vykdymo adresas yra PC „Europa“, yra tinkamas identifikuoti Bendrovės veiklos vietą. Skundžiamame sprendime teisinės reikšmės neturi nurodoma aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo nurodyti ir UAB „Avisela“ registracijos adreso, kadangi registracijos adresas yra tik statistinis duomuo. Jeigu jis nesutampa su faktiniu veiklos adresu, kaip yra ir šiuo atveju, tai pareiškėjai įmonės registracijos adreso nėra jokio tikslo ir prasmės prisiminti, nes jai jo naudoti niekur nereikia.

Pareiškėja pažymėjo, kad ji nėra nei UAB „Avisela“ vadovė, nei kasininkė, todėl, priešingai nei teigia atsakovas, visiškai logiška ir pateisinama, kad ji nežinojo duomenų apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais, jeigu pati tokių operacijų nevykdė. Akcininkei ši informacija tikrai nėra svarbi, kadangi atsiskaitymai yra administracinės procedūros, kurias vykdo ir už kurias atsakingas administracijos vadovas – direktorius. Pareiškėjos nuomone, jai, kaip UAB „Avisela“ akcininkei, taip pat neprivalu žinoti, kokiems klientams Lietuvos Respublikoje UAB „Avisela“ teikia paslaugas. Akcininkas neužsiima įmonės administraciniu valdymu ir sutarčių sudarymu. Pabrėžė, jog žino, kad internetiniai žaidimai yra skelbiami internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), kadangi ji pati juos ten įdėjo ir tokiu būdu realiai atliko UAB „Avisela“ darbines funkcijas. Be to, atsakovas neteisingai konstatavo, kad minėtame internetiniame tinklalapyje duomenų apie įmonę nėra. Pasak pareiškėjos, tokių duomenų jame ir neprivalo būti, tačiau viešojoje erdvėje susipažinus su minėtu tinklalapiu ir jame skelbiama informacija, akivaizdu, kad jame vykdoma reali kompiuterinių žaidimų pardavimo veikla, pateikiama išsami informacija apie produktus, pirkimo ir atsiskaitymo sąlygas, pateikiami kontaktai susisiekti, kas įrodo, kad UAB „Avisela“ realiai teikia rinkai intelektinius produktus. Nors pajamos už šiuos produktus ir gaunamos užsienyje, tačiau pats produktas yra sukuriamas Lietuvoje, todėl atsakovas nepagrįstai teigė, kad įmonė nevykdo veiklos Lietuvoje.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad, atsakovas yra neteisus, jog UAB „Avisela“ darbuotojai turi žinoti apie šios įmonės akcininkus ir jos tvarkomą buhalteriją, kadangi jie niekaip nesusiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu, nes už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako būtent bendrovės vadovas, o duomenys apie akcininkus yra konfidencialūs ir viešai neprieinami. Pabrėžė, kad konstatavus, jog skundžiamo sprendimo dalis dėl atsisakymo pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi yra nepagrįsta, nepagrįsta laikytina ir kita sprendimo dalis dėl daugkartinės nacionalinės vizos pareiškėjai panaikinimo.

Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 32–37). Paaiškino, kad ginčijamas sprendimas priimtas išanalizavus visus surinktus duomenis. Pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonę, jos veiklos vykdymo vietą, tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, t. y. pareiškėjos tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Avisela“ akcininkei, o gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja piktnaudžiauja migracijos procedūromis, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Be to, pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gauti, t. y. neatitinka sąlygos, kad įmonė turi ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdyti pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje.

Nurodė, kad nė vienas pareiškėjos pateiktas dokumentas nepatvirtino UAB „Avisela“ santykių su Lietuvos Respublikos fiziniais ar juridiniais asmenimis. Pareiškėja nepateikė jokių įmonės sudarytų sutarčių, patvirtinančių realią veiklą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjai įrodyti jos ketinimų tikrumą, tačiau pareiškėja neįrodė, kad jos deklaruojamas tikslas yra realus ir atitinkantis tikrovę. Pareiškėjos atsakymai į atsakovo apklausos metu užduotus klausimus apie UAB „Avisela“ vertintini kaip neišsamūs, neinformatyvūs, abstraktūs ir formalūs. Iš jų galima daryti išvadą, kad pareiškėjos žinios apie įmonę itin paviršutiniškos. Mano, kad esminių, neatsiejamai su įmonės veikla ir pareiškėjos deklaruojamu tikslu susijusių paaiškinimų pateikimas neturėtų sukelti sunkumų pareiškėjai, kuri prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo teisėtą veiklą įmonėje deklaravo kaip gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą. Pareiškėjos pateikti vien tik formalūs paaiškinimai rodo, kad jos tikslas nėra teisėta veikla UAB „Avisela“. Pareiškėjos argumentacija suponuoja, kad ji yra prisiėmusi pasyvaus akcininko vaidmenį, nėra įsitraukusi į įmonės veiklą, jos valdymą, todėl pareiškėjai nėra reikalingas leidimas laikinai gyventi, kad ji galėtų nuolat ir efektyviai kontroliuoti įmonę.

Atsakovo teigimu, jis priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir labai išsamus, paremtas surinktais duomenimis.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teismas

konstatuoja :

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. sausio 26 d. sprendimo
Nr. (15/4-1)3I-82(38)/17I-45 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalinės vizos Nr. 002537138 panaikinimo Rusijos Federacijos pilietei D. B.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 7 d. pareiškėja pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydama, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – yra UAB „Avisela“ akcininkė. Kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi, UAB „Avisela“ įstatus, verslo planą, UAB „Avisela“ AB Šiaulių bankas banko sąskaitos išrašą, balansą bei pelno (nuostolių ataskaitą), metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2016 m., sudarytas darbo sutartis su Lietuvos Respublikos piliečiais ir kitus dokumentus (I t., b. l. 38–47).

Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – ir Migracijos valdyba), prašydamas patikrinti UAB „Avisela“, t. y. nuvykti Bendrovės patalpų nuomos sutartyje nurodytu adresu ir patikrinti, ar minėta įmonė šiuo adresu iš tikrųjų vykdo veiklą (yra šios bendrovės iškaba, įrengtos darbo vietos ir pan.). Taip pat apklausti šios įmonės akcininką ir direktorių A. B., akcininkę D. B. ir paprašyti pateikti su verslo partneriais sudarytas sutartis, apklausti UAB „Avisela“ darbuotojus: B. B., A. F. (kur jų darbo vieta, kokios darbo priemonės, kaip organizuojamas darbas, kokiais konkrečiai funkcijas jie vykdo, kokia jų patirtis ir išsilavinimas, paprašyti pateikti išsilavinimą bei darbo patirtį patvirtinančius dokumentus) (II t., b. l. 9).

2017 m. spalio 23 d. pareiškėjai buvo išduota nacionalinė viza Nr. 002537138, galiojanti iki
2018 m. kovo 24 d., tuo pagrindu, jog pareiškėja yra pateikusi prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo (I t., b. l. 122).

Migracijos valdyba 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-48682 informavo, jog atliekant įmonės patikrinimą nuvykta deklaruojamu įmonės biuro adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nustatyta, kad ant šio pastato nėra įmonės iškabų arba kitokios reklamos skelbiančios apie įmonės veiklą. Buto duris atidarė A. F. bei paaiškino, kad minėtame bute yra UAB „Avisela“, šiuo metu iš įmonės darbuotojų biure yra D. V.. D. V. paaiškino, kad jis dirba visu etatu, jis yra programuotojas, kuria žaidimus. Nurodė, kad įmonė sukuria žaidimus, o po to juos įdeda į internetinę parduotuvę „Google play“. Įmonė užsidirba iš to, kad žaidimuose skelbia reklamą. Verslo partnerių ar užsakymų įmonė neturi, visi žaidimai yra kuriami įmonės iniciatyva tam, kad galėtų užsidirbti pinigus iš reklamos. Kas yra įmonės akcininkai bei kokias funkcijas jie vykdo, nežinojo. Taip pat nurodė, kad už reklamą yra atsakingas jis ir B. B., tačiau, kaip jie vykdo įmonės reklamą, paaiškinti negalėjo. Tęsiant patikrinimą į apklausą atvyko B. B., kuris paaiškino, kad dirba UAB „Avisela“ apie
6 mėn. Jo pareigos – programuotojas, dirba visu etatu, darbo grafikas nuo 8 iki 17 val. darbo dienomis. Kartu su juo biure dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Biuras yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nurodė, kad įmonės direktorius yra A. B.. Apie įmonės veiklą nurodė tą patį ką ir D. V.. Kas yra įmonės akcininkai bei kokios jų funkcijos, taip pat nežinojo. Nežinojo, kas yra ir įmonės buhalterė bei kaip yra tvarkoma buhalterija. Migracijos valdyba atkreipė dėmesį, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) duomenų bazės duomenis joks Kirilas įmonėje nėra įdarbintas. K. D. buvo įdarbintas įmonėje laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 2 d. iki
2017 m. liepos 1 d., t. y. jau 5 mėn. jis įmonėje nedirba. Migracijos valdybos manymu, B. B. galimai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją (I t., b. l. 107–108; 109–110).

2018 m. sausio 3 d. Migracijos departamentas apklausė ir pačią pareiškėją. Apklausos metu pareiškėja, paklausta apie Bendrovę, nurodė tik jos pavadinimą, t. y. UAB „Avisella“ ir tai, jog ši įmonė yra PC „Europa“. Pareiškėja nenurodė įmonės registracijos adreso, įstatinio kapitalo dydžio, akcijų kiekio ir jų nominalios vertės. Nurodė, kad apie įmonės finansus nieko nežino, nes tuo užsiima jos vyras ir buhalterija. Paaiškino, kad Bendrovei ji padeda tvarkytis su reklama, ieškoti klientų, išdėsto žaidimus, naudodamasi internetiniu tinklalapiu (duomenys neskelbtini), ir stebi dizainerį. Įmonėje yra įrengtos
5 darbo vietos, už nuomojamas įmonės patalpas moka apie 1 110 Eur per mėnesį. Negalėjo nurodyti Bendrovės klientų ir kokias paslaugas įmonė teikė Lietuvos Respublikoje (II t., b. l. 82–90).

Atsižvelgdamas į surinktą informaciją, Migracijos departamentas 2018 m. sausio 26 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (15/4-1)3I-82(38)/17I-45 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalinės vizos Nr. 002537138 panaikinimo Rusijos Federacijos pilietei D. B.“, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 19 straipsnio 1 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi ir panaikinti išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimą motyvavo tuo, kad Bendrovės veiklos patikrinimo bei pareiškėjos apklausos metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina įtarimą, jog pareiškėja siekia tik formaliai atitikti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikrasis jos atvykimo tikslas į Lietuvos Respubliką – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Avisela“ dalyvei, o gauti leidimą laikinai gyventi. Tai rodo pareiškėjos nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai daugkartinė nacionalinė viza buvo išduota kaip pateikusiai prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, o atsisakius pakeisti leidimą laikinai gyventi, ji nebeatitinka atvykimo sąlygos – negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo, nacionalinė daugkartinė viza pareiškėjai panaikinama (I t., b. l. 8–12).

Pagal UTPĮ nuostatas, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas UTPĮ 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra UTPĮ 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Pagal UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.) leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pagal aptartą teisinį reguliavimą, tam, kad užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas UTPĮ numatytas sąlygas (reikalavimus), be kita ko, tokia įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą Lietuvoje. Pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent leidimo prašančiam asmeniui.

Skundžiamame sprendime atsakovas konstatavo, kad pareiškėjos pateikti UAB „Avisela“ veiklą patvirtinantys dokumentai nepatvirtina, kad įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Teismas pritaria tokiai Migracijos departamento išvadai.

Iš byloje esančių AB Šiaulių banko bendrovės sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo
2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d. į įmonės sąskaitą buvo pervesta 2 000 Eur, kuriuos pervedė jos akcininkas ir direktorius A. B., 2017 m. birželio 9 d. ir 2017 m. birželio 14 d. įmonė gavo įplaukas iš užsienio privataus asmens. Patirtos įmonės išlaidos susijusios tik su sumokėtais mokesčiais VĮ Registrų centrui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos bei atsiskaitymais už UAB „Demire INC“ paslaugas ir patalpų nuomą su jų savininku A. K. (I t.,
b. l. 91–92; 93; 94–105). Minėti dokumentai nepagrindžia pareiškėjos teiginių, jog UAB „Avisela“ veikla vykdoma būtent Lietuvoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos nurodomame internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), kurioje dedami internetiniai žaidimai, jokių duomenų apie
UAB „Avisela“ nebuvo rasta.

Be to, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja, būdama UAB „Avisela“ akcininke, nežinojo pačių svarbiausių duomenų apie įmonę, t. y. negalėjo nurodyti įmonės registracijos adreso, įstatinio kapitalo dydžio, akcijų kiekio ir jų nominalios vertės, nieko nežinojo apie įmonės finansus, klientus ir teikiamas paslaugas Lietuvoje. Bendrovės darbuotojai jokios informacijos apie Bendrovės akcininkus pateikti taip pat negalėjo. Kadangi pareiškėja yra UAB „Avisela“ akcininkė, prašyme deklaruotas jos atvykimo tikslas – veikla minėtoje Bendrovėje, teismo vertinimu, esminių, neatsiejamai su Bendrovės veikla ir pareiškėjos deklaruojamu tikslu susijusių paaiškinimų pateikimas neturėtų sukelti pareiškėjai sunkumų. Aplinkybė, kad pareiškėja pateikė vien tik formalius, paviršutiniškus paaiškinimus, o daugeliu atvejų iš viso neturėjo jokios informacijos atsakymui į klausimą, rodo, kad pareiškėja yra tik pasyvi UAB „Avisela“ akcininkė ir ji neužsiima ir neketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje. Kaip minėta, pareiga pateikti duomenis, patvirtinančius prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrįstumą, tenka užsieniečiui, todėl pareiškėja yra neteisi teigdama, jog ji neprivalo žinoti minėtų duomenų, kurie iš esmės apibūdina įmonę, kurioje ji ketina užsiimti teisėta veikla.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja tik formaliai siekė atitikti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir jos tikrasis atvykimo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Todėl, atsižvelgiant į UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, kuris nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu, turėjo pagrindą priimti ginčijamą sprendimą ir atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi. Konstatavus, jog UAB „Avisela“ 6 mėnesius iki pareiškėjos prašymo pateikimo nevykdė verslo plane nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, nors pareiškėja atsakovui nurodė, kad įmonė atitinka UTPĮ 45 straipsnio reikalavimus, yra pagrindas daryti išvadą, kad Migracijos departamentui buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys.

Kaip minėta, Migracijos departamentas skundžiamą sprendimą motyvavo ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, pagal kurį atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Teismas pažymi, kad nors UTPĮ nėra apibrėžta nelegalios migracijos grėsmės sąvoka, nelegalios migracijos grėsmę reikėtų suprasti kaip tokias situacijas, kai asmuo siekia tik formaliai atitikti UTPĮ reikalavimus leidimui gauti. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 papunktis). Šiuo atveju anksčiau nurodytos Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo pagrįstumą, nes pareiškėja tik formaliai siekia atitikti leidimo išdavimo pagrindus.

Pagal UTPĮ 19 straipsnio 1 punktą išduota nacionalinė viza užsieniečiui panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Pagal 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punktą viena iš numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygų yra ta, jog jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai nacionalinė viza buvo išduota, vadovaujantis 2004 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu
Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo 66.102 papunkčiu kaip užsieniečiams, pateikusiems prašymą išduoti leidimą gyventi. Leidimas pareiškėjai nebuvo išduotas, o kito buvimo su daugkartine nacionaline viza tikslo pareiškėja pagrįsti negali, todėl atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.

Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo 2018 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-82(38)/17I-45 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalinės vizos Nr. 002537138 panaikinimo Rusijos Federacijos pilietei D. B.“ bei įpareigoti Migracijos departamentą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                           Arūnas Kaminskas

Jolita Rasiukevičienė

Milda Vainienė