ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. K. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui M. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Isma“.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas M. K. pateikė teismui prašymą išdėstyti teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-32-339/2017, įvykdymą dešimties metų laikotarpiui pagal prašyme nurodytą mokėjimo grafiką. Nurodė, kad dėl turtinės padėties negali iš karto sumokėti visų priteistų sumų, nes laikinai nedirba, neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, piniginių lėšų. Kitą savaitę planuoja išvykti dirbti į Islandiją ir tikisi iš ten uždirbtų pinigų atsiskaityti su ieškovu ir trečiuoju asmeniu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – išdėstė Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo, pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi, įvykdymą, nustatant, kad M. K. mokės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui po 675 Eur kas mėnesį, o uždarajai akcinei bendrovei „Isma“ mokės po 80 Eur kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

3. Teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai sunki. Vertino, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistos pakankamai didelės sumos tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui. Atsakovo pateikti duomenys iš dalies patvirtina jo šiuo metu esančią sunkią turtinę padėtį, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas dėtų maksimalias pastangas įvykdyti sprendimą, iki šiol nėra atlyginęs net dalies nuostolių ieškovui ar sumokėjęs bent dalį trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas atsakovo prašyme nurodytam 10 metų laikotarpiui faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovas M. K. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį pakeisti ir patenkinti 2017-06-12 M. K. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo dešimties metų laikotarpiui pagal nurodytą prašymo tekste mokėjimo grafiką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Atsakovas prie bylos nepateikė duomenų apie turimas pinigines lėšas todėl, kad tokių lėšų jis neturi, o surinkti pažymas iš visų Lietuvoje ir užsienyje esančių bankų bei kredito įstaigų yra neįmanoma. Teismo motyvas, kad atsakovas nededa maksimalių pastangų įvykdyti sprendimą, yra nepagrįstas. Atsakovas intensyviai ieškojo darbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šiuo metu jį žadėjo priimti į darbą užsienyje, už kurį bus mokamas apie 600 Eur darbo užmokestis. Tačiau duomenų apie tai jis negali pateikti, nes darbo sutartis dar nepasirašyta. Teismas priteistą sumą išdėstė 18 mėnesių, kas visiškai nerealu, nes atsakovas net gaudamas 600 Eur darbo užmokestį nesugebėtų per mėnesį sumokėti 755 Eur skolos.

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus argumentus, aplinkybę, kad iki šiol atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui nė euro.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintas tik iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu pasisako, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

9. Šiuo atveju apeliantas (atsakovas) prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti net dešimties metų laikotarpiui, motyvuodamas prasta savo turtine padėtimi, kurią sieja išimtinai su pajamomis (galimybe jas gauti). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkindamas tik iš dalies apelianto prašymą ir išdėstydamas teismo sprendimo įvykdymą 18 mėnesių, neatsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovas šiuo metu negauna jokių pajamų, galimai gaudamas 600 Eur darbo užmokestį nesugebėtų per mėnesį sumokėti 755 Eur skolos. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

10. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad nagrinėjant atsakovo prašymą dėl teismo priteistų sumų mokėjimo išdėstymo buvo atsižvelgta į atsakovo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, kad atsakovas neturi pajamų, neturi jokio turto, pažymėjo, kad duomenų apie turimas pinigines lėšas, planuojamą gauti darbo užmokestį dirbant užsienyje apeliantas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai apeliantas teigia, kad surinkti pažymas iš visų Lietuvoje ir užsienyje esančių bankų bei kredito įstaigų yra neįmanoma.

11. Pažymėtina, jog vien atsakovo bloga turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas dar ilgesniam laikotarpiui išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – ieškovo – padėtį, kad nebūtų pažeisti jo teisėti interesai ir pabloginta jo padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje teismui nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas dėjo pastangas, kad susirastų darbą (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad intensyviai ieškojo darbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Sutiktina su apeliantu, jog kol nėra darbo sutartis pasirašyta, jis jos pateikti negali, tačiau galima pateikti kitus įrodymus apie vykstančias derybas dėl darbo ar jo paieškas. Pažymėtina, jog skolininkas privalo būti pakankamai aktyvus ir dėti reikalingas pastangas tam, kad su kreditoriumi būtų atsiskaityta.

12.Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (nagrinėjamu atveju apelianto), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), neatsižvelgiant į faktą, kad skolininko padėtis yra bloga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

13. Nesant ieškovo sutikimo teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dar ilgesniam laikotarpiui, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog sprendimo įvykdymo išdėstymas apelianto pageidaujamam terminui pažeistų ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas tokiam ilgam laikotarpiui taip pat neabejotinai paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus. Šiame kontekste primintina, jog šalims nedraudžiama tartis dėl skolos grąžinimo dalimis ir prasidėjus vykdymo procesui. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nėra atlyginęs net dalies nuostolių ieškovui ar sumokėjęs bent dalį trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų.

14. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dar ilgesniam laikotarpiui yra nesuderinamas su ieškovo interesais, jo tenkinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, todėl konstatuotina,  kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                       Lina Muchtarovienė