Administracinė byla Nr. ATP-453-309/2012
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00563-2012-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 48.1; 79.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos V. D. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarimo, kuriuo V. D. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jai paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt dydžio bauda.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
V. D. nubausta už tai, kad 2012 m. gegužės mėn. pabaigoje, nenustatytą dieną, apie 23.00 val., į M. S., gyv. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., priklausančią pašto dėžutę pridėjo fekalijų. Tokiais savo veiksmais V. D. šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.
Apeliaciniu skundu V. D. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos mėn. 23 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Apeliantė nurodo, kad teismo posėdis buvo paskirtas nagrinėti liepos mėn. 23 d. 9 val. Jai apylinkės inspektorius pasakė, kad atvyktų į teismą liepos mėn. 25 d. 9 val. Atvykus į teismą sužinojo, kad jos byla buvo išnagrinėta liepos 23 dieną ir priimtas ją apkaltinantis nutarimas. Su tokiu teismo nutarimu ji nesutinka ir laiko jį naikintinu, nes jis priimtas neteisėtai ir nesant jokių įrodymų. Pasak apeliantės M. S. yra jos giminaitė ir jos santykiai su ją yra normalūs. Žmogus, kuris jai pasakė, kad ji padarė šį nusižengimą S. M. yra buvęs jos sugyventinis su kuriuo prieš du metus ji nutraukė visus santykius ir jis jai visą laiką kerštauja bei kaltina įvairiais nusižengimais. Teigia, kad jau du metai kaip gyvena (duomenys neskelbtini) ir su kitu žmogumi. Į (duomenys neskelbtini) kaimą atvažiuoja į jai priklausančius namus savaitgaliais. Jai atvykus su S. M. nuolatiniai konfliktai, nes jis negali atleisti, kad kartu gyvenant ji kreipėsi dėl jo gydymo nuo alkoholizmo. Ji buvo priversta tai daryti, nes jis nuolat girtavo, vartojo prieš ją smurtą. Apeliantės manymu, jos apkaltinimas remiasi jo pasakymu, kuris yra niekuo nepagrįstas, nes ji su juo visiškai nebendrauja dveji metai ir jo pasakymas, kad ji jam pasigyrė tokiais savo veiksmais yra niekuo nepagrįstas ir melagingas. Nurodo, kad jai kaimynai pranešė, jog jis ir dabar giriasi kaime, kad ją įskundė ir aiškina, kad dabar ji neišsisuks.
Apeliantė teigia, kad gyvenime jokio panašaus nusižengimo nėra padariusi ir net negalvojo apie tai. Tokie veiksmai, jos manymu, gali būti padaryti „nepilnapročio“, nes normalus žmogus to padaryti negalėtų. Teisėja nagrinėdama bylą neįsigilino į bylos aplinkybes ir priėmė nutarimą remdamasi parodymais, žmogaus su kuriuo jos santykiai yra įtempti, neįvertindama jos paaiškinimų ir nesant jokių įrodymų. Gailisi, kad nedalyvavo teismo posėdyje, bet tai nebuvo jos kaltės, nes buvo suklaidinta apylinkės inspektoriaus.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad V. D. kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (8 b. l.), nutarimu perduoti bylą (2 b. l.), M. S. pareiškimu (3 b. l.), S. M. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad 2012 m. gegužės mėn. pabaigoje, vakare jo sugyventinė V. D. jam pasakė, kad kaimynei M. S. į laikraštinę pridėjo fekalijų, o jis apie tai pasakė S. (4 b. l.), V. D. paaiškinimu (5 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (b. l. 6–7), iš kurios matyti, kad V. D. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad V. D. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo apklausti administracinį teisės pažeidimą tyrę policijos pareigūnai, liudytojai. Teismas apsiribojo formaliu konstatavimu, kad „pažeidimo faktas visiškai įrodytas byloje esančiais rašytiniais dokumentais“, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien tik rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, jų nepakeičia; neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (LVAT nutartys Nr. N62-2204/2011, N575-881/2009, N575-684/2009, N62-2206/2011, N444-1301/2011, N575-2644/2011, N756-198/2010, N63-413/2010, N62 -2203/2011).
ATPK 272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 1861, 1862, 1864, 187, 1887 straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju V. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, t. y. dėl pažeidimo, kurį nagrinėjant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog įstatymas šios kategorijos pažeidimų bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. byla nagrinėjama tokiam asmeniui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir vengimas būti atvesdintam (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1798/2007, N438-137/2008, Nr. N-438-82/2011). Tačiau šiuo atveju byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – V. D.. Administracinio teisės pažeidimo protokole (8 b. l.) jį surašęs pareigūnas grafoje apie teismo posėdžio datą pažymėjo ir V. D. pasirašė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad vykdant ATPK 272 straipsnio 2 dalies reikalavimus teismas būtų ėmęsis papildomų priemonių pristatyti V. D. į teismo posėdį, o ši būtų vengusi atvykti. Todėl daroma išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo neteisėtai išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, dėl to iš V. D. buvo atimta teisė būti išklausytai, taip kartu pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes nenusprendžia kitaip (ATPK 30210 straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus ( žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas priimdamas 2012 m. liepos 23 d. nutarimą V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nesurašius teismo posėdžio protokolo, teismo posėdyje neapklausus liudytojų bei administracinio teisės pažeidimo aplinkybes fiksavusių ir tyrusių pareigūnų, pažeidė materialios ir procesinės teisės normas, dėl ko nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui, nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos visus apeliantė galės išdėstyti pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30211 straipsniu, 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u t a r i a:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Zigmas Kavaliauskas