Administracinė byla Nr. eI-1234-162/2017
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00686-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 57.1.1;
55.1.3
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,
sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjos UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui, atsakovui R. J.,
2017 m. spalio 23 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui R. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėja UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, Tauragės RATC) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 101,52 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 5,80 Eur skundo surašymo ir pateikimo teismui išlaidų.
Nurodo, kad vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas remiantis Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Teismui pridedami mokėjimo pranešimai, kuriose nurodyta vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarka ir dydis.
Pareiškėja nurodo esanti Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Šilalės rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 31-39 punktus pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teigia, jog pagal vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas įmokas už kalendorinius metus iki sausio 31 d. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į pranešime nurodytą Rinkliavų centro surenkamąją sąskaitą iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 20 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą (išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas).
Vadovaujantis Nuostatų 61 punktu, Šilalės rajono savivaldybės taryba turi teisę nustatyti vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau atsakovo atžvilgiu Šilalės rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.
Pareiškėjos atstovas advokatas Giedrius Gvildys teismo posėdyje prašymą palaikė. Dėl atsakovo atsiliepime pateiktų argumentų paaiškino, kad UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras jokių prašymų iš atsakovo (dėl lengvatų taikymo, dėl paslaugų neteikimo) nėra gavęs. Vertindamas atsakovo teismui pateiktą 2016 m. spalio 5 d. atliekų pirkimo-pardavimo sutartį – aktą serija STE Nr. 2710 su bendrove „E-taškas“, pagal kurią minėta bendrovė pirko, o atsakovas pardavė juodojo metalo ir aliuminio laužą, nurodė, jog pagal Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T1-170 patvirtintų Šilalės rajono atliekų tvarkymo taisyklių 11.3 punktą savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima atliekų, už kurias superkantys ar priimantys asmenys, sumoka atliekų turėtojams, tvarkymą.
Atsakovas atsiliepime nurodė nesutinkantis su prašymu. Teigia, kad 2012 m. liepos 10 d. raštu kreipėsi į UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrą dėl teikiamų paslaugų nereikalingumo, nes atliekų neturi. Pakartotinai kreipėsi 2012 m. gruodžio 12 d. ir 2013 m. balandžio 18 d., išsiųsdamas registruotus laiškus. Nurodo, kad nėra sudaręs sutarties dėl paslaugų teikimo, jokios veiklos nevykdo, žaliosios atliekos yra kompostuojamos, todėl vietinės rinkliavos neturėtų mokėti. Pažymėjo esantis neįgalus ir gyvenantis su dešimties metų augintiniu. Atsakovo nuomone, Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimas Nr. T1-41, kuriuo nuo 2012 m. balandžio 1 d. įvedamas komunalinių atliekų surinkimas iš atliekų turėtojų ir tvarkymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsakovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Šilalės rajono savivaldybės taryba 2012 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. T1-41 įvedė nuo 2012 m. balandžio 1 d. Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (sprendimo 1 punktas) ir patvirtino Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (sprendimo 2 punktas) (aktai paskelbti Šilalės rajono savivaldybės interneto tinklapyje www.silale.lt) Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Nuostatų 20 punktas numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų 1 priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.
Pareiškėja atsakovo pareigą mokėti vietinę rinkliavą kildina iš Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintų Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų. Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, pripažįstamas nepagrįstu atsakovo argumentas, kad jis nesinaudoja UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro paslaugomis, todėl jam neturėtų būti skaičiuojamas atitinkamas mokestis.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas registro Nr.95/48646 patvirtina, kad R. J.nuosavybės teise nuo 2006 m. gegužės 9 d. priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 86,12 kv. m. Tai reiškia, kad atsakovas pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimais, pažyma apie vietinės rinkliavos skolą Nr. 17-R-00001034 nustatyta, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. yra 101,52 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovo nuosavybės teise valdomo pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota remiantis Nuostatų 1 priedo 1.2 punktu, t. y. pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.
Atsakovas nesutikimą mokėti vietinę rinkliavą argumentuoja tuo, jog 2012 m. liepos 10 d., 2012 m. gruodžio 12 d. ir 2013 m. balandžio 18 d. raštais kreipėsi į UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrą nurodydamas, kad atliekų neturi ir nesinaudoja teikiamomis paslaugomis.
Teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. el-676-162/2015, kurioje pareiškėja UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašė priteisti iš atsakovo R. J. vietinės rinkliavos įsiskolinimą už tą patį turto objektą laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjos prašymas buvo patenkintas iš dalies. Teismas sprendė, kad atsakovui rinkliavos dydis turėjo būti skaičiuojamas pagal Nuostatų 22.2 punkte nustatytą tarifą, t. y. kaip vienam gyvenančiam asmeniui. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2629-556/2015 sprendimą pakeitė ir pareiškėjos prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, kad atsakovas tinkamai neišreiškė valios mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruotų asmenų skaičių gyvenamajame būste, todėl UAB Tauragės atliekų tvarkymo centras pagrįstai ginčo vietinės rinkliavos dydį apskaičiavo pagal atitinkamas rinkliavos Nuostatų taisykles, t. y. pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendro ploto.
Nagrinėjamoje byloje 2017 m. rugpjūčio 28 d. teismas atidėjo posėdį tam, kad sudaryti galimybę atsakovui kreiptis į pareiškėją dėl atitinkamų lengvatų taikymo. Pareiškėjos atstovo ir atsakovo paaiškinimu 2017 m. spalio 23 d. teismo posėdyje nustatyta, jog atsakovas pareiškėjai jokių rašytinių prašymų nepateikė.
Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinto Asmenų skaičiaus gyvenamajame būste ir kompostuojamų bioskaidžių bei žaliųjų atliekų deklaravimo tvarkos aprašas nustato Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų turėtojo deklaravimo procedūros tvarką. Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą komunalinių atliekų deklaracija (toliau – Atliekų deklaracija) – tai Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintos formos dokumentas, kuriame vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam Nuostatuose numatyta tokia galimybė, deklaruoja komunalinių atliekų kiekį (forma 1). Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą individualių namų vietinės rinkliavos mokėtojo kompostavimo deklaracija (toliau – Kompostavimo deklaracija) – tai Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintos formos dokumentas, kuriame vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam Nuostatuose numatyta tokia galimybė, deklaruoja bioskaidžių ir žaliųjų atliekų kompostavimą iki jų aprūpinimo kompostavimo dėžėmis centralizuota tvarka (forma 3).
Atsakovas nėra pateikęs Kompostavimo deklaracijos, todėl jo teiginys apie žaliųjų atliekų kompostavimą pripažįstamas nepagrįstu.
Atsakovas nesutikimą mokėti vietinę rinkliavą grindžia ir tuo, kad juodojo metalo ir aliuminio laužą parduota uždarajai akcinei bendrovei „E-taškas“. Atsakovas pateikė 2016 m. spalio 5 d. atliekų pirkimo-pardavimo sutartį – aktą serija STE Nr. 2710 su bendrove „E-taškas“, pagal kurią minėta bendrovė pirko, o atsakovas pardavė juodojo metalo ir aliuminio laužą (buitinę techniką, nenaudojamus indus).
Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T1-170 patvirtintų Šilalės rajono atliekų tvarkymo taisyklių 11.3 punkte numatyta, kad savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima tvarkymo atliekų, už kurias superkantys ar priimantys asmenys, sumoka atliekų turėtojams. Teismas, vertindamas atsakovo pateiktą 2016 m. spalio 5 d. atliekų pirkimo-pardavimo sutartį su bendrove „E-taškas“, sprendžia, kad savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateiktą įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoju, t. y. ginčo laikotarpiu aptariamu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtoju, ar tinkamai įvykdė pareigą sumokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą, pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo 101,52 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., laikytinas pagrįstu ir tenkinamas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turi būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar teisės aktas atitinka Konstituciją.
Teismui nėra pagrindo manyti, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimas Nr. T1-41, kuriuo nuo 2012 m. balandžio 1 d. Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 5,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (prašymo surašymo ir pateikimo teismui išlaidų).
Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis brutto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas.
Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti 5,80 Eur sumą sudaro prašymo surašymo ir pateikimo teismui išlaidos. Pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina 2017 m. vasario 7 d. skolų išieškojimo iš vietinės rinkliavos mokėtojų paslaugų pirkimo sutartis Nr. 4.34-17/05, sudaryta tarp pareiškėjos ir VšĮ „Credibell“, 2017 m. gegužės 8 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo atstovo UAB „Credibell“ ir advokato padėjėjo Giedriaus Gvildžio, 2017 m. birželio 6 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 811434.
Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014 ir kt.).
Pareiškėjos prašoma priteisti 5,80 Eur suma žymiai mažesnė nei Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, neviršija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo analogiškose bylose, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 179901854) 101,52 Eur (šimtą vieną eurą ir 52 centus) vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Priteisti iš atsakovo R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 179901854) 5,80 Eur (penkis eurus ir 80 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Dalia Gumuliauskienė