Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudž. byla Nr. 1A-40-458/2015
Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01814-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 1.1.11.11.; 1.1.8.6.6.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.14.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,
teisėjų Reginos Bertašienės, Lino Pauliukėno,
sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,
dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,
asmenims, kuriems byla nutraukta – D. N., A. K., jų atstovams pagal įstatymą N. N., G. K.,
gynėjoms advokatėms Reginai Baranauskienei, Galinai Korobliovai,
nukentėjusiojo atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,
vertėjai Anželai Tyščukienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo K. A. (K. A.) atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir byla jiems nutraukta.
Vadovaujantis BK 82 straipsniu, D. N. ir A. K. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant juos 12 mėnesių nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su mokslu.
Iš D. N. ir A. K. solidariai, o šiems neturint turto ir pajamų, iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, iš jų atstovų pagal įstatymą subsidiariai priteista K. A. ir atstovei pagal įstatymą I. A. 292,50 Lt turtinei ir 4000 Lt neturtinei žaloms atlyginti bei 1200 Lt advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
D. N. ir A. K. buvo kaltinami, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti už tai, kad 2013-11-08, apie 15 val., viešoje vietoje, netoli „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, iš chuliganiškų paskatų užpuolė K. A., t. y. A. K. tyčia dešinės rankos kumščiu smogė ne mažiau kaip 4 kartus K. A. į įvairias kūno dalis, po to D. N. vieną kartą kairės rankos kumščiu smogė K. A. į veidą, taip padarydami nukentėjusiajam galvos smegenų dešiniojo pusrutulio sumušimą, vidutinės formos galvos smegenų trauminę ligą, kairės akies regimojo nervo edemą bei nosies kaulų lūžimą.
Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo K. A. atstovas advokatas V. Rutavičius neginčija kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimo, tačiau mano, kad apylinkės teismas nepakankamai paskyrė auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat nepagrįstai nustatė provokuojantį nukentėjusiojo elgesį ir šią aplinkybę pripažino kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, nepagrįstai civilinius ieškinius patenkino tik iš dalies.
Apeliantas nurodo, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismai, spręsdami klausimą, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką nusikalsti jam (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia tai, kad kaltininkas jam nusikalstų (LAT 2011-02-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21/2011). Toje pačioje nutartyje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo elgesio negalima laikyti provokuojančiu tada, kai tokį elgesį sukėlė kaltinamųjų panašūs veiksmai. Byloje yra nustatyta, kad būtent kaltinamieji pirmieji pradėjo rašyti užgaulius pasisakymus internete nukentėjusiojo atžvilgiu, o nukentėjusysis į juos atsakė panašiai. Kaltinamieji pirmieji sukūrė konflikto atsiradimo sąlygas ir smurtą pavartojo dėl to, kad nukentėjusysis jiems nenusileido ir nesileido būti užgauliojamas, t. y. pasipriešino kaltinamųjų psichologinio smurto veiksmams. Tokia nukentėjusiojo reakcija į kaltinamųjų psichologinio smurto veiksmus negali būti laikoma provokuojančiu elgesiu, išprovokavusiu kaltinamųjų smurtą jiems. Nukentėjusiojo atsikirtimai kaltinamųjų išsakytiems jam užgauliojimams buvo jo gynyba, o ne provokavimas kokiems nors smurtiniams veiksmams. Provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu galbūt būtų buvę galima laikyti tik tokią situaciją, jei nukentėjusysis pirmas, be jokios priežasties, būtų išsakęs kokią nors neigiamą nuomonę ar užgauliojimus kaltinamiesiems. Todėl, apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, dėl to ši aplinkybė iš nuosprendžio šalintina.
Apeliantas nurodo, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ne dėl to, kad jie nesilaikė nepilnamečiams būtino laikytis dienos režimo, o dėl to, kad jie nepakankamai moka mokinių elgesio taisykles. Kaltinamieji pirmieji pradėjo užgaulioti nukentėjusįjį, bandė iš jo pasityčioti, o pastarajam atsikirtus į tai – prieš jį pavartojo fizinį smurtą, taip siekė pademonstruoti savo galią prieš nukentėjusįjį, tačiau tai padarė už mokyklos ribų. Charakteristikose abu kaltinamieji charakterizuojami kaip nemotyvuoti ir nesistengiantys mokiniai. Nors abiejų charakteristikose nurodyta, kad jie laikosi gimnazijos vidaus elgesio taisyklių ir nekonfliktuoja, neturi problemų su disciplina, tačiau minėtose charakteristikose teigiama tik apie jų elgesį mokyklos patalpose ir visiškai neužsimenama apie jų elgesį už mokyklos ribų, nors mokinio elgesio taisyklės taikomos vienodai tiek mokykloje, tiek už jos ribų. Todėl, apelianto įsitikinimu, kaltinamuosius atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, tam, kad būtų užtikrinta BK 80 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamosios atsakomybės paskirtis padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, kaltinamiesiems papildomai skirtina dar viena auklėjamojo poveikio priemonė.
Nukentėjusiojo atstovas advokatas V. Rutavičius teigia, kad byloje ginčo dėl to, jog gydant nukentėjusiojo patirtus sužalojimus dėl padarytų nusikaltimų, buvo sumokėta priemoka už palatas, nėra. Sukuriant geresnes gydymosi sąlygas yra mažinamas patirtas neigiamas sveikatos sužalojimo poveikis, taip šiek tiek šalinant neigiamus padarinius, nepatogumus, kartu šiek tiek mažinant patirtą moralinę skriaudą. Todėl, nukentėjusiojo atstovo nuomone, teismas iš kaltinamųjų nepriteisė atlyginti šių išlaidų nepagrįstai.
Teismas taip pat nepriteisė korekcinių akinių įsigijimo išlaidų, laikydamas, kad akiniai nukentėjusiajam skirti ne dėl sužalojimų, o dėl anksčiau nustatytų regos sutrikimų. Apeliantas teigia, kad 2013-12-06 specialisto išvadoje yra nurodyta, jog nukentėjusiajam nustatyta kairės akies regimojo nervo edema. Byloje taip pat pateikta gydytojo oftalmologo 2014-01-22 išvada, kur nurodyta, kad po patirtos traumos dėl akių dugno pakitimų nukentėjusysis blogiau mato į tolį, dėl to jam buvo skiriamas akių gydymas, naudojant korekcinius akinius, kurie buvo nupirkti 2014-02-04. Todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad korekciniai akiniai buvo reikalingi ne dėl sužalojimo, ir nepagrįstai nepriteisė išlaidų už jų įsigijimą.
Teismas taip pat sumažino išlaidas už pirktus vaistus – iki 140,40 Lt, motyvuodamas, kad kai kurie vaistai susiję su virškinimo, skydliaukės problemomis, kaulų stiprinimu. Teismas net nenurodė, kurie vaistai skirti tokių problemų gydymui ir kuriuos jis atmetė, todėl apeliantas mano, kad dėl vaistų reikalingumo teismas padarė tik prielaidą. Atstovui V. Rutavičiui nesuprantama, kodėl vaistai, skirti kaulų stiprinimui, kai vienas iš sužalojimų yra kaulų sulaužymas, teismo nuomone, nėra susiję su nukentėjusiajam padarytu sužalojimu. 2013-12-13 epikrizėje yra nurodyta, kad gydant nukentėjusįjį sanatorijoje jam kilo komplikacijų ir jis susirgo ūmia angina, dėl to jam buvo skirtas papildomas gydymas. 2013-11-19 epikrizėje nurodyta, kad jam skirtas gydymas analgetikais. Vaistai gydyti skydliaukei – „Thybon 20 mcg Hennig“ – į prašomų priteisti išlaidų už vaistus sąrašą įtraukti nebuvo. 2013-12-27 kvite suma už šiuos vaistus buvo išbraukta, išlaidų suma buvo sumažinta – nurodyta ne 107,64 Lt, o tik 29,32 Lt. Analgetikų naudojimas pakenkia virškinimo trakto mikroflorai, todėl kartu vartojami ir virškinimo trakto mikroflorą atkuriantys vaistai. Todėl teismas be pagrindo nusprendė, kad ne visi medikamentai susiję su nusikalstamos veikos padarinių šalinimu, ir nepagrįstai sumažino išlaidas už pirktus vaistus.
Apelianto tvirtinimu, teismas taip pat nepagrįstai nepriteisė ir kuro išlaidų, motyvuodamas tuo, kad vien nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą paaiškinimų, nepakanka nustatyti tam, kad tai kuras, sunaudotas vežiojant nukentėjusįjį po gydymo įstaigas ir lankant jį. Nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad sužalojimus nukentėjusysis patyrė 2013-11-08. Ligoninėje buvo gydomas nuo 2013-11-08 iki 2013-11-20. Sanatorijoje buvo gydomas nuo 2013-11-21 iki 2013-12-13. Tai matyti iš epikrizių. Byloje pateikti 5 kuro įsigijimo kvitai: 2013-11-19 – už 20 Lt, 2013-11-21 – už 100 Lt, 2013-11-25 – už 100,17 Lt, 2013-12-02 – už 100 Lt, 2013-12-06 – už 200,12 Lt. Visos kuro išlaidos buvo laikotarpiu, kai nukentėjusysis gydėsi ligoninėje ir sanatorijoje. Kai nukentėjusysis gydėsi ligoninėje – kurui buvo išleista tik 20 Lt. Visas kitas kuras buvo sunaudotas važinėjant į sanatoriją. Nukentėjusysis buvo gydomas vaikų sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini) . Atstumas tarp šių vietų yra 31,1 km, vadinasi važiuojant į sanatoriją ir grįžtant atgal nuvažiuodavo 62 km. Kadangi nukentėjusysis sanatorijoje praleido 23 dienas, tai jį lankant kiekvieną dieną teko nuvažiuoti 1426 km. Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą automobilis vidutiniškai sunaudoja 6,2 l/100 km. Nukentėjusiojo gydymosi sanatorijoje laikotarpiu pagal kvitus buvo įsipilta 78,66 litro kuro, su kuriuo pagal vidutines sąnaudas galima nuvažiuoti 1268 km. Minėto kuro kiekio užteko 20 kartų nuvažiuoti iki sanatorijos ir grįžti atgal (78,66 : 3,844, nes vienam tokiam pasivažinėjimui reikia 3,844 litro kuro (6,2 x 62 : 100).
Nukentėjusiojo atstovo advokato V. Rutavičiaus nuomone, teismas taip pat nepagrįstai nepriteisė 7000 Lt, kurie reikalingi nosies operacijos atlikimui, motyvuodamas tuo, kad jei operacija iki šiol neatlikta, tai jos atlikimo būtinumas yra tik prielaida. Apeliantas nurodo, kad byloje yra 2014-02-04 plastikos chirurgo išvada, joje nurodyta, kad reikalinga atlikti nosies plastinę operaciją ir atkurti sutrikusį kvėpavimą, ji turi būti daroma ne anksčiau kaip 6–10 mėn. po traumos. Byloje taip pat yra pateikta LOR gydytojo išvada, kad dėl lūžio nosis yra deformuota į kairę ir jos atkūrimui reikalinga operacija. Taigi operacijos būtinumas yra patvirtintas gydytojų išvadomis, o ne prielaida. Operaciją pagal tokias gydytojų išvadas galima atlikti tik dabar, papildomai pasikonsultavus su plastikos chirurgu. Operacijos išlaidos laikytinos būsima žala, paremta realia jos atsiradimo tikimybe ir, remiantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, gali būti priteisiama konkreti pinigų suma kaip žalos atlyginimas. Atstovas V. Rutavičius atkreipia dėmesį į tai, kad teismas priteisė tik 292,50 Lt turtinei žalai atlyginti, nors patys kaltinamieji, jų gynėjai ir civiliniai atsakovai pripažino ir sutiko, kad 1143 Lt turtinės žalos dydis yra pagrįstas.
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai sumažino ir neturtinės žalos dydį. Teigia, kad nukentėjusysis nusikaltimo padarymo neišprovokavo, todėl padarytos žalos dydžiui įtakos nepadarė. Kaltinamųjų ir jų įstatyminių atstovų sunki turtinė padėtis galėtų būti pagrindu mažinti nuostolių dydį tik tuo atveju, jei žala būtų padaryta netyčia ar dėl didelio neatsargumo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.251 straipsnio 2 dalies taikymą. Šiuo atveju žala nukentėjusiajam yra padaryta tyčia, netgi darant nusikaltimą. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo mažinti nuostolių dydžio. Nukentėjusiojo atstovas V. Rutavičius nurodo, kad nukentėjusiojo trenerė N. J. patvirtino, kad iki sužalojimo nukentėjusysis buvo vienas iš perspektyviausių miesto sportininkų savo amžiaus grupėje, o po sužalojimo jis ilgai negalėjo treniruotis ir šiuos pasiekimus prarado, į rinktinę traukiamas jau nebe kaip pagrindinis sportininkas, o tik kaip rezervinis. Teisme trenerė paaiškino varžybų protokolų reikšmes, kad tai priklauso nuo to, kokią rungtį parenka komandos treneris sportininkui, ir nuo to, ar siekiama individualaus rezultato, ar komandinio rezultato, todėl individualus rezultatas ne visada atspindi tikruosius pasiekimus. Teismas viską suvedė į vieną, nekreipdamas dėmesio į trenerės paaiškinimus, todėl nepagrįstai neatsižvelgė į šiuos sukeltus padarinius ir nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį iki 4000 Lt, t. y. praktiškai iki minimumo, kai sužalojama vien tik sveikata, nekalbant apie kitus liekamuosius reiškinius ir būsimus nepatogumus bei skausmus, kuriuos teks patirti nukentėjusiajam, kai bus daroma nosies operacija.
Nukentėjusiojo atstovo tvirtinimu, teismas taip pat neteisingai taikė ir CK nuostatas, nes žalą priteisė ne iš civilinių atsakovų (kaltinamųjų atstovų pagal įstatymą), o iš pačių kaltinamųjų solidariai, nurodydamas, kad jiems neturint pajamų ar turto, žala priteisiama subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą. Toks teismo sprendimas, apelianto nuomone, prieštarauja jo paties išvadoms, nes teismas jau nustatė, kad kaltinamieji turto ir pajamų žalai atlyginti neturi, ir tai yra besąlygiška vada žalą priteisti iš jų atstovų pagal įstatymą (CK 6.276 straipsnio 2 dalis), be to, ne subsidiariai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis), o solidariai. Teismo sprendimas dėl žalos priteisimo yra sąlyginis, nes priteista iš kaltinamųjų atstovų pagal įstatymą tik esant sąlygai, jei kaltinamieji neturės turto ar pajamų, kas yra draudžiama (CPK 267 straipsnis, BPK 113 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusiojo K. A. atstovas advokatas V. Rutavičius prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti – papildomai taikyti auklėjamojo poveikio priemonę ir įpareigoti kaltinamuosius išmokti (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokinių elgesio taisykles; civilinį ieškinį patenkinti visiškai – priteisti iš civilinių atsakovų N. N. ir G. K. solidariai nukentėjusiesiems 20000 Lt neturtinei ir 8745,64 Lt turtinei žaloms atlyginti. Priteisti iš civilinių atsakovų N. N. ir G. K. solidariai nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepime į apeliacinį skundą asmuo, kuriam byla nutraukta – A. K. ir jo atstovas pagal įstatymą G. K. – su apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, kad teismas nustatė, jog A. K. gimnazijoje vidaus elgesio taisyklių laikosi, problemų su disciplina neturi, su bendraamžiais yra draugiškas, nekonfliktiškas, netoleruoja melo bei neteisybės. Būtent dėl to, kad nukentėjusysis melavo, įvyko konfliktas. Nukentėjusiojo elgesys išprovokavo A. K. suduoti jam du smūgius, dėl smūgių sudavimo jis gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos dydžio, teismas vertino konkrečius nuostolius, atsižvelgė į tai, ar patirtos išlaidos yra protingos ir būtinos. Turėti atskirą palatą yra komfortas. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 3821,71 Lt už nukentėjusiojo gydymą yra sumokėta.
Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusiojo gyvenamoji vieta nuo 2008 m. buvo (duomenys neskelbtini), todėl atstumas iki reabilitacijos įstaigos, kur gydėsi nukentėjusysis, buvo žymiai mažesnis. Sutinkama su tuo, kad vaistai apmokami tik tie, kurie reikalingi organizmo stiprinimui po sužalojimo. Plastinė operacija nukentėjusiajam iki šiol nepadaryta, nors praėjo daugiau negu metai laiko. Ir neaišku, ar bus padaryta ateityje. Jeigu operacijos būtinybė atsiras ir ji bus atlikta, tai dėl išlaidų, susijusių su atlikta operacija, klausimas gali būti išspręstas civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl prašoma priteisti 20000 Lt neturtinė žala yra per didelė. A. K. ir jo atstovas pagal įstatymą G. K. tvirtina, kad jų materialinė padėtis yra labai bloga. Tai rodo byloje surinkti dokumentai. Teismas pagrįstai nustatė, kad nukentėjusiojo sportiniai pasiekimai nebuvo aukšti ir iki įvykio. Be to, medicininėje kortelėje nurodyta, kad nukentėjusysis serga lėtine alergiška sloga, bronchine astma, migrena. Todėl ir galvos skausmai gali būti ne tik nuo traumos, bet ir nuo migrenos.
Asmuo, kuriam byla nutraukta – A. K., ir jo atstovas pagal įstatymą G. K. prašo skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą, nukentėjusiojo K. A. atstovo advokato V. Rutavičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas, prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, asmenys, kuriems byla nutraukta, jų atstovai pagal įstatymą, gynėjos prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo K. A. atstovas advokatas V. Rutavičius neginčija aplinkybės dėl kaltų asmenų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau mano, kad apylinkės teismas nepakankamai paskyrė auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat nepagrįstai nustatė, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis, ir šią aplinkybę pripažino kaltų asmenų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, nepagrįstai civilinius ieškinius patenkino tik iš dalies.
(duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorius D. N. ir A. K. charakterizuoja kaip besilaikančius gimnazijos vidaus elgesio taisyklių, draugiškus, pagarbiai besielgiančius su mokytojais, paslaugius, nekonfliktuojančius, dalyvaujančius gimnazijos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime mokinius. Nurodo, kad D. N. ir A. K. iki galo neatskleidė savo gabumų ir gebėjimų moksle. D. N. mama ir A. K. tėvas domisi vaikų mokslo pasiekimais ir elgesiu (t. 1, b. l. 57, 58).
Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pateiktų charakteristikų tvirtinti, kad D. N. ir A. K. nesilaiko mokinių elgesio taisyklių, nėra jokio pagrindo. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad jie nesilaiko mokinių elgesio taisyklių ir už gimnazijos ribų. Tiek A. K., tiek D. N. anksčiau jokių nusikalstamų veikų padarymu įtariami nebuvo, administracine tvarka nebausti (t. 1, 77, 78, 86, 87). Kitų institucijų duomenų dėl D. N. ir A. K. elgesio gimnazijoje ar už jos ribų byloje nėra. Tai, kad D. N. ir A. K. neatskleidė savo gabumų ir gebėjimų moksle, visiškai nesusiję su jų bendravimo įgūdžiais tarp bendraklasių ir kitų jų aplinkoje esančių asmenų. D. N. ir A. K. nusikalto pirmą kartą.
Aptartos charakteristikos, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad D. N. ir A. K. nusikalstamų veikų, už kurias jie skundžiamu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, padarymą nulėmė ne mokinių elgesio taisyklių nežinojimas. Tam, kad būtų užtikrinta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis (BK 80 straipsnis), atsižvelgdamas į padarytų veikų aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes, apylinkės teismas D. N. ir A. K. paskyrė tinkamą auklėjamojo poveikio priemonę. Paskirti jiems dar vieną auklėjamojo poveikio priemonę, kolegijos nuomone, yra netikslinga.
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ,,veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys“. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį.
Kolegija nesutinka su apylinkės teismo pripažinta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe – tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Teisiamajame posėdyje A. K. teigė, kad jis laukė iš gimnazijos išeinančio nukentėjusiojo K. A. tam, kad pasikalbėtų su juo dėl internete parašyto jį įžeidžiančio komentaro. Kadangi nukentėjusysis rašęs komentarą internete neprisipažino, dėl tokio jo melo sudavė jam smūgius (t. 1, b. l. 193–194). Teisiamajame posėdyje D. N. taip pat tvirtino, kad A. K. pasikvietė nukentėjusįjį pasikalbėti dėl to, kad nukentėjusysis internete parašė A. K. įžeidžiantį komentarą. Kai nukentėjusysis, rašęs komentarą, neprisipažino, A. K. sudavė jam smūgį į galvą. A. D. nustūmus A. K. nuo K. A., D. N. priėjęs prie jo paklausė, kodėl jį gina mergina. Po tokių žodžių D. N. manė, kad K. A. jam nori suduoti, todėl jam sudavė pirmasis (t. 1, b. l. 194–195). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų D. N. parodymų matyti, kad jis net nežinojo, dėl ko A. K. norėjo išsiaiškinti su K. A. (t. 1, b. l. 42–43).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. A. parodė, kad A. K. parašė internete jo draugę A. D. įžeidžiančią žinutę (t. 1, b. l. 195).
Apylinkės teismo padaryta išvada, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys, yra tik iš kaltų asmenų parodymų, kurie skiriasi nuo nukentėjusiojo parodymų, nes nukentėjusysis teigė, kad komentarą pirmasis parašė būtent A. K.. Šiuo atveju D. N. su parašytais komentarais nieko bendra neturėjo iš viso. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. K. ir D. N. nukentėjusiojo jau laukė, kol šis išeis iš gimnazijos. A. K. sudavė K. A. smūgius, pasinaudojęs mažareikšme priežastimi, dėl to, kad jį neva įžeidė nukentėjusiojo kažkada parašytas komentaras. Be to, teisiamajame posėdyje A. K. parodė, kad jis sudavė smūgius ne dėl įžeidžiančio komentaro, o dėl to, kad nukentėjusysis neprisipažino rašęs komentarą. D. N. priėjo prie nukentėjusiojo be jokios priežasties ir jam pasakė, kad šis slepiasi už merginos, o pagalvojęs, kad neva nukentėjusysis jam trenks, pats sudavė smūgį nukentėjusiajam.
Tokios aplinkybės nepaneigia apeliacinio skundo argumento, kad A. K. ir D. N. siekė pademonstruoti savo galią prieš nukentėjusįjį, ir neleidžia daryti išvados apie provokuojantį nukentėjusiojo elgesį, todėl teismas nustatė kaltų asmenų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, neteisingai.
Apeliaciniu skundu prašoma atlyginti išlaidas, susijusias su priemoka už palatą ligoninėje bei sanatorijoje, už pirktus vaistus nukentėjusiojo K. A. kaulams stiprinti, virškinimui gerinti, už korekcinius akinius, taip pat kuro išlaidas.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamųjų atstovai atlygino žalą už K. A. gydymą (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninėje bei už reabilitacinį gydymą VšĮ (duomenys neskelbtini) vaikų reabilitacijos sanatorijoje. Nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymą jokių duomenų dėl to, kad dėl patirtų sužalojimų K. A. buvo būtina išskirtinė priežiūra mokomoje ligoninės ir sanatorijos palatose, nepateikė. Apeliaciniame skunde apelianto nurodytas argumentas, kad sukuriant geresnes gydymosi sąlygas yra mažinamas patirtas neigiamas sveikatos sužalojimo poveikis, yra tik niekuo neparemta prielaida.
Apylinkės teismas patenkino nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą civilinio ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo už pirktus vaistus, tiesiogiai būtinus K. A. patirtiems sužalojimams gydyti, bei pagrįstai nustatė, kad ne visi vaistai, kurie nurodyti vaistų pirkimo kvituose (t. 1, b. l. 147), t. y. vaistai nuo virškinimo, skydliaukės problemų bei kaulų stiprinimo, buvo susiję su pasekmių šalinimu dėl nukentėjusiojo patirto sužalojimo. Kad tokie vaistai buvo būtini K. A. gydymui, nepatvirtina ir įrašai medicininiuose dokumentuose. Apeliaciniame skunde apeliantas prielaidos apie tokių vaistų reikalingumą jokiais papildomais įrodymais nepagrindė.
Iš specialisto išvados Nr. G 2674/13(03) matyti, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje K. A. konstatuotas nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų dešiniojo pusrutulio sumušimas, vidutinės formos galvos smegenų trauminė liga, papildomai nustatyta kairės akies regimojo nervo edema. Konstatuoti sužalojimai padaryti galbūt kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamais daiktais ar įrankiais užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotu, t. y. 2013-11-08, laiku (t. 1, b. l. 27–28). Vėlesni medicininiai dokumentai nepaneigia aplinkybės, kad po buvusios galvos traumos – akių dugno pakitimo – K. A. blogiau mato į tolį, jam diagnozuota dalinė regimojo nervo disko edema (t. 1, b. l. 154, 155–156 ).
Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad K. A. regos koregavimui buvo reikalingi korekciniai akiniai. PVM sąskaita faktūra bei mokėjimo kvitas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo nupirkti korekciniai akiniai už 347 litus (t. 1, b. l. 137). Šios išlaidos pripažintinos nusikalstamomis veikomis padaryta turtine žala, todėl ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo už korekcinius akinius tenkintina.
Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą pateikti kvitai iš degalinių nepatvirtina aplinkybės, jog įsigytas kuras buvo sunaudotas būtent sūnaus lankymui gydymosi įstaigose. Apylinkės teismui nebuvo pateikti duomenys apie turimą automobilį bei šio automobilio kuro sąnaudas.
Apeliacinės instancijos teismui prie apeliacinio skundo buvo pateiktas automobilio „Volkswagen Golf“ registracijos liudijimas, iš kurio matyti, kad automobilio savininkas yra „(duomenys neskelbtini)“, UAB (t. 2, b. l. 72). Ši aplinkybė fakto, kad nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą važiavo lankyti sūnų būtent šiuo automobiliu, nepatvirtina.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nukentėjusiajam dėl nosies sužalojimo reikalinga atlikti plastinę operaciją, ji kainuotų 7000 litų.
Paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jo finansinė padėtis yra bloga, jis neturi tam pinigų. Šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.
Specialisto išvada patvirtina, kad tyrimui pateiktoje dokumentacijoje K. A. konstatuotas nosies kaulų lūžis (t. 1, b. l. 27–28). VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas V. J. medicininiame išraše nurodė, kad tikslinga atlikti nosies operaciją ne anksčiau kaip 6–10 mėn. po operacijos. Ši aplinkybė parodo tai, kad nedelsiant lėšų nukentėjusiojo nosies operacijai atlikti nereikia. Gydytojo nurodyta operacijos kaina – 7000 litų – jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta, šių išlaidų buvimas ar nebuvimas yra tik galimas, nes priklauso nuo tolimesnių paties nukentėjusiojo veiksmų. Duomenų, kad tokia operacija nukentėjusiajam K. A. tikrai bus atlikta, nėra.
Tokioje situacijoje apylinkės teismas už galbūt būsimą operaciją ateityje išlaidų nepriteisė pagrįstai, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarė neteisingą išvadą dėl to, jog ši ieškinio dalis kaip neįrodyta atmestina. Taip nukentėjusiajam užkirto kelią, jei tokia operacija būtų padaryta ateityje, kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klausimo dėl šios civilinio ieškinio dalies neišsprendė iš viso.
BPK 115 straipsnio 1 dalyje civilinio ieškinio tenkinimas siejamas su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu. BPK 115 straipsnio 3 dalis numato, kad priimant išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys atmetamas arba paliekamas nenagrinėtas. BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje Nr. 2K–P–429/2007) yra išaiškinta, kaip turi būti sprendžiami baudžiamojoje byloje spręstini klausimai, nustačius teisinio reguliavimo spragą. Išaiškinimai teikti remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad teisės spragas galima užpildyti „...taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją)“. Taigi ir civilinio ieškinio klausimas baudžiamosios bylos nutraukimo atveju turi būti sprendžiamas vadovaujantis Konstitucinio Teismo nurodytais kriterijais. Civilinio ieškinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai. Šiuo atveju kolegija pripažįsta, kad jeigu nukentėjusiajam ateityje bus atlikta rekomenduota nosies deformacijos operacija, dėl tokios operacijos gydymo išlaidų atlyginimo nukentėjusysis turės teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Todėl ši ieškinio dalis paliekama nenagrinėta, kad nukentėjusiajam nebūtų užkirstas kelias ateityje pareikšti civilinį ieškinį.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas nepagrįstai sumažino ir neturtinės žalos dydį.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Jeigu kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.
Apylinkės teismas priteisė nukentėjusiajam 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, apeliaciniu skundu prašoma priteisti 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam K. A. klausimą, atsižvelgė į tai, kad dėl patirto kūno sužalojimo – nosies kaulų lūžimo, galvos smegenų dešiniojo pusrutulio sumušimo, vidutinės formos galvos smegenų trauminės ligos bei kairės akies regimojo nervo edemos – nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą tiek įvykio metu dėl suduotų smūgių, tiek dėl vėliau taikyto gydymo. Nukentėjusiajam sužalotas gyvybiškai ir estetiškai svarbus organas – nosis. Dėl kūno sužalojimo nukentėjusysis neišvengiamai patyrė kilusius nepatogumus, privalėdamas gydytis medicinos įstaigose, taigi buvo apribota judėjimo laisvė. Šios aplinkybės neišvengiamai sąlygojo ir emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamieji yra jauno amžiaus, mokosi gimnazijoje, nė vienas šiuo metu nedirba ir neturi pajamų. A. K. atstovas pagal įstatymą G. K. turi neįgalumą, jam nustatytas tik 20 procentų darbingumas (t. 1, b. l. 183), turi individualią įmonę, kurios pelnas per 2013 m. sudarė tik 546 Lt (t. 1, b. l. 184), o iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio G. K. šalpos pensija sudarė 10080 Lt (t. 2, b. l. 28). Tai, kad G. K. finansinė padėtis sunki patvirtina ir tai, kad siekdamas atlyginti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, jis iš fizinio asmens paėmė 2000 Lt paskolą (t. 2, b. l. 27). D. N. atstovė pagal įstatymą yra bedarbė (t. 1, b. l. 186), augina 2008 m. gimusį dar vieną sūnų, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumas (t. 1, b. l. 188).
Kolegija pažymi, kad K. A. neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o A. K. ir D. N. kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, kurie nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad K. A. neigiamų išgyvenimų pasekmės nėra kaip nors susijusios su nukentėjusiojo ateities investicijomis ar liekamaisiais reiškiniais. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad dėl sulaužytos nosies nukentėjusiajam tikslinga atlikti plastinę operaciją – atkurti sutrikusį kvėpavimą, nosies formą bei pertvarą (t. 1, b. l. 139), todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis jaučia pasekmes tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai iki šiol, dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti plastinę operaciją. Nukentėjusysis ilgą laiką dėl patirtų sužalojimų negalėjo sportuoti. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo ir pats nukentėjusiojo rizikingas ir provokuojantis elgesys.
Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, kolegija mano, kad apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į nusikaltimus padariusių asmenų bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, ne visiškai įvertino aplinkybių visumą, be to, neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Todėl, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis didintinas iki 2027,34 euro (tai atitinka 7000 Lt).
Kolegija pažymi, jog pagal formuojamą teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Yra pagrindo manyti, kad A. K. ir D. N., sulaukę pilnametystės, pradėję dirbti turės galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą.
CK 6.276 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. CK 6.276 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Pagal šią įstatymo normą tėvai ar atitinkama institucija atsako subsidiariai, kuri ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystės (CK 6.276 straipsnio 3 dalis). Ši atsakomybės rūšis reiškia, kad nuosprendyje turi būti nurodyta konkreti kiekvienam iš tėvų priklausanti atlyginti pinigų suma. Dėl šios dalies teismas pažeidė įstatymų reikalavimus, nes nenurodė kiekvienam iš tėvų atskirai priklausančias atlyginti pinigų sumas.
BPK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.
Apylinkės teismas pagrįstai pripažino proceso išlaidomis ir priteisė jas iš kaltų asmenų, o šiems neturint turto ir pajamų iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį iš jų atstovų pagal įstatymą N. N. ir G. K. už nukentėjusiojo atstovavimą apylinkės teisme, tačiau jų atlyginimo klausimą išsprendė neteisingai, proceso išlaidas iš kaltų asmenų solidariai priteisė neteisėtai, nes, jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno (BPK 105 straipsnio 3 dalis). Todėl atsižvelgiant į kaltų asmenų kaltę, į jų atsakomybės dydį ir pobūdį, į tai, kiek kiekvienas prisidėjo prie nusikalstamų veikų, susijusių su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, iš A. K. ir D. N. nukentėjusiajam K. A. priteistina po 173,77 euro (tai atitinka 600 litų) iš kiekvieno, o šiems neturint turto ir pajamų iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, po 173,77 euro (tai atitinka 600 litų) iš jų atstovų pagal įstatymą N. N. ir G. K..
Be to, nukentėjusiojo K. A. atstovas advokatas V. Rutavičius kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą I. A. sumokėjo advokatui V. Rutavičiui 700 litų (tai atitinka 202,73 euro). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, proporcingai mažintinos – iki 600 litų (tai atitinka 173,77 euro). Iš A. K. ir D. N. nukentėjusiajam K. A. priteistina po 86,89 euro (tai atitinka 300 litų) iš kiekvieno, o šiems neturint turto ir pajamų, iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, po 86,89 euro (tai atitinka 300 litų) iš jų atstovų pagal įstatymą N. N. ir G. K..
Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-21 nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms ir neteisingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3, 4 punktai).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais, kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-21 nuosprendį pakeisti.
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies pripažintą asmenų, kuriems byla nutraukta – A. K. ir D. N., atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Priteistos nukentėjusiajam K. A. turtinės ir neturtinės žalos dydžius padidinti ir priteisti K. A. iš asmenų, kuriems byla nutraukta – A. K. ir D. N. solidariai 185,21 euro (tai atitinka 639,50 Lt) turtinei ir 2027,34 euro (tai atitinka 7000 Lt) neturtinei žaloms atlyginti, o šiems neturint turto ir pajamų iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, iš jų atstovų pagal įstatymą N. N. ir G. K. subsidiariai po 92,61 euro (tai atitinka 319,75 Lt) turtinei ir 1013,67, euro (tai atitinka 3500 Lt) neturtinei žaloms atlyginti.
Priteisti nukentėjusiajam K. A. proceso išlaidoms atlyginti iš asmenų, kuriems byla nutraukta – A. K. ir D. N., po 260,66 euro (tai atitinka 900 Lt) iš kiekvieno, o šiems neturint turto ir pajamų, iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, iš jų atstovų pagal įstatymą N. N. ir G. K. po 260,66 euro (tai atitinka 900 Lt) iš kiekvieno.
Civilinio ieškinio dalį dėl išlaidų už nosies plastinės operacijos atlikimą palikti nenagrinėtą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Arvydas Daugėla
Teisėjai Regina Bertašienė
Linas Pauliukėnas