(S)

AKMENĖS RAJONO  APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2012 m. kovo 5 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant O. G.,  dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis,

nustatė:

Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnas 2011-11-21 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.F490423 dėl to, kad A. G. 2011-11-21 20.48 val. Akmenės r. sav., Ventoje, Tilto g., būdamas neblaivus, nustatytas lengvas 0,58 promilės girtumo laipsnis, vairavo savo vardu registruotą transporto priemonę VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, todėl yra baustinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas  posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

          Teismo posėdžiuose A. G. neigė vartojęs alkoholį. Nurodė, kad tą dieną buvo Šiauliuose pas stomatologą. Išėjęs iš stomatologo apie 20 val. vartojo skystį „Tantum verde“ burnai skalauti. Be to vartojo vaistus nuo kraujospūdžio ir raminančius lašus „Rameval“. „Tantum verde“ skystį turėjo mašinoje. Alkoholio kvapas galėjo būti juntamas nuo vaistų.  Tik grįžęs namo perskaitė informacinius lapelius, kad vaistuose galėjo būti alkoholio. Antrą kartą pareigūnai nesutiko duoti pūsti į alkotesterį. Pareigūnai nurodė per vieną valandą nuvykti gydymo įstaigą ir išsitirti, jei nesutinka su alkoholio matuoklio rodmenimis. Jam nuvykus į Mažeikių ligoninę budinti gydytoja buvo užsiėmusi, todėl apžiūros atlikti per vieną valandą po patikros alkoholio matuokliu nespėjo. Pastabų dėl ekspertizės akto neturi, su juo susipažino. Vaistus tikrai vartojo ir buvo blaivus.

          Liudytojas V. P. nurodė, kad tą dieną patruliavo kartu su tyrėja I. M.. Vykdė akciją „neblaivūs vairuotojai‘. Tikrino visas transporto priemones. Sustabdžius VW Passat ir bendraujant su vairuotoju pajuto alkoholio kvapą. Paprašius pasitikrinti vairuotojas sutiko. Jam buvo nustatytas 0,58 promilių girtumas. Aplinkybių dėl vaistų vartojimo netikrino, kadangi vairuotojas sutiko pasitikrinti neblaivumą.

           Teismas ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes. Atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad buvo pas stomatologą dėl dantų protezavimo, naudojo dantų skalavimo skystį, alkoholio tą dieną nevartojo.(b.l.1-4) Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno V. P. 2011-11-21 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad tą dieną patruliavo kartu su tyrėja I. M.. Vykdė akciją „neblaivūs vairuotojai‘. Tikrino visas transporto priemones. Sustabdžius VW Passat ir bendraujant su vairuotoju A. G. pajuto alkoholio kvapą. Paprašius pasitikrinti vairuotojas sutiko. Jam buvo nustatytas 0,58 promilių girtumas.(b.l.5) Pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, kuris patvirtina, kad A. G. 2011-11-21 21.30 val. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo iki išblaivėjimo.(b.l.6) Alkoholio matuoklio „Lion alcolmeter 500“, kuriuo A. G. 2011-11-21 20.48 val. atlikus asmens blaivumo testą Nr. 0639 buvo nustatytas 0,58 promilės girtumas, rodmenis. (b.l.7) A. G. paaiškinimą, kad jautėsi tą dieną ne kaip, vartojo vaistus nuo kraujospūdžio „Lokren“ 20 mg ir 40 lašų raminančių „Rameval“. Prieš apsilankymą pas stomatologą išgėrė dvi tabletes vaistų nuo kraujospūdžio „Tezeo“ 80 mg ir pusę valgomo šaukšto „Rameval“. Išėjęs iš gydytojo kabineto burną skalavo burnos skysčiu „Tantum verde“. (b.l.31) Byloje pateikta UAB Nijolės vaistinė pažyma, kad A. G. 2011-10-06 įsigijo „Rameval“ lašų, taip pat šių vaistų ir burnos skalavimo skysčio „Tantum verde“ informaciniai lapeliai. Juose nurodoma, kad „Tantum verde“ poveikio gebėjimui vairuoti nedaro, „Rameval“ vartojimas dilesnėmis dozėmis negu rekomenduojama mažina gebėjimą vairuoti. (b.l.32-33) Gydytojo R. P. pateiktą pažymą, kad 2011-11-21 20 val. A. G. buvo atliktas viršutinio ir žemutinio žandikaulių apskritimų atspaudai su plastiko mišiniu, kuris organizmo sutrikimui poveikio nesudaro. Kitokie medikamentai naudoti nebuvo. (b.l.35) A. G. pateiktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. TA 1819/11(03) konstatuota, kad A. G. kraujyje, paimtame 2011-11-21 23.10 val., etilo alkoholio nerasta.(b.l.18)VŠĮ Mažeikių ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, kuriame nurodoma, kad apžiūros pradžia 2011-11-21 23.05 val., alkoholio matuokliu alcotest Nr. 6810, meteorologinės patikros data 2011 m. rugsėjo mėn., 23.49 val. nustatytos 0,15 promilės, 23.25 val. nustatytos 0,07 promilės, 23.10 val. paimtas kraujas, pateikiama išvada, kad A. G. blaivus.(b.l.20) 2012-02-10 – 02-13 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-16 pateikiamas išvadas, kad A. G. 2011-11-21 automobilį vairavo būdams neblaivus. Sulaikymo ir policijos testavimo metu alkoholio koncentracija jo kraujyje viršijo 0,4 promilės. Praėjus 2 val. 22 min. nuo atlikto testo, t.y. 2011-11-21 23.10 val. paimtame kraujyje alkoholio jau nebebuvo. A. G. alkotesteriu nustatytam neblaivumui 0,58 promilės neturėjo įtakos jo nurodytu laiku vartoti medikamentai „Lokren“, „Tezeo“, „Rameval“ ir „Tantum verde“. Nurodytomis aplinkybėmis ir laiku A. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Ekspertizės akte taip pat pažymima, kad nors A. G. nurodyt vaistai ir burnos skalavimo skystis negalėjo turėti įtakos alkotesterio aprodymui, tačiau išvengiant konfliktinės situacijos būtų buvę tikslinga testą pakartoti. Nesutikęs po alkotesterio parodymais laike valandos vairuotojas galėjo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Kadangi A. G. apžiūra buvo atlikta ir kraujas paimtas praėjus daugiau nei 2 val. nuo policijos pareigūnų sustabdymo, todėl negalima būtų remtis apžiūros akto, tuo pačiu kraujo tyrimo išvadomis ir paneigti jais policijos alkoholio matuoklio rodmenis. (b.l.44-46)

Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad dirbantis, administracine nuobauda baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų už vienarūšius pažeidimus neturi, neteistas. VĮ „Regitra“ pažymą patvirtinančią, kad transporto priemonė VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruota A. G. vardu. (b.l.8-16,19)

          ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis.  Be to, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl asmens  iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Teismas yra pažymėjęs, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. 

ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Įvertinus ir ištyrus aptartus duomenis teismas sprendžia, jog nėra pagrindo nesivadovauti policijos atlikto testo duomenimis dėl 2011-11-21 20.48 val. A. G. nustatyto 0,58 promilės girtumo, kurių kaip matyti iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto, nepaneigia medicininės apžiūros aktas, specialisto išvada, pateikta ištyrus kraują ir galimai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vartoti medikamentai. Todėl net ir įvertinus galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (+/- 5 proc.) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (0,551 promilės) daroma išvada, kad A. G. neblaivumas  aukščiau nurodytu metu viršijo leistiną ribą. Todėl atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių daroma išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta ir A. G. padaryta veika protokole kvalifikuota teisingai.

              ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Vairuotojas privalo įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau pačiam, tiek savo šeimos nariams, tiek  kitiems eismo dalyviams.  Įstatymo leidėjas numatydamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą atsižvelgė į visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą.

A. G. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. G. vairuodamas automobilį lengvo girtumo laipsnio būsenoje, sukėlė realią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir įvykdė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Tokia veika įstatymo leidėjo įtvirtinta kaip labai pavojinga ir numatytos net dvi nuobaudų rūšys, kurios turi būti privalomai taikomos, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

            Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę – dirbantis, neteistas, administracinėmis nuobaudomis baustas, galiojančių nuobaudų ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus neturintis, į nustatytą  lengvą 0,58 promilių girtumą (+/- 5 proc. paklaida), nedaug viršijantį numatytą leistiną normą, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant A. G. ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą artimą vidutinei administracinę baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones vienerių metų ir dviejų mėnesių terminui.

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Pripažinti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1200 Lt ( vieno tūkstančio dviejų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams nuo nutarimo priėmimo dienos -2012-03-05.

Išaiškinti A. G., kad baudą privalo sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos ir pateikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės  rajono policijos komisariatui tai įrodantį mokėjimo nurodymą, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai.

Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti A. G. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui tiesiogiai arba per Akmenės rajono apylinkės teismą.