DOK-3457

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00580-2023-9 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko, 

susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 10 d. paduotu atsakovės UAB „Gurevita“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą tenkinti ieškinį ir priteisti ieškovei B. G. iš atsakovės UAB „Gurevita“ 5000 Eur skolą, 54 Eur palūkanas, 5 proc. procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos.

Atsakovė UAB „Gurevita“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą, ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, nepriimdamas naujų įrodymų, pažeidė CPK 314 straipsnį, t. y. 2024 m. birželio 10 d. antstolio Gintauto Puodžiuko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo surašytas jau po pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo priėmimo, todėl atsakovė dėl objektyvios priežasties jo negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Antstolio protokolas yra svarbus įrodymas šiai civilinei bylai, patvirtinantis, jog tik 2024 m. birželio 10 d. buvusi atsakovės direktorė ir vienintelė akcininkė (ieškovė) naujai atsakovės direktorei L. K. perdavė 60 atsakovės dokumentų segtuvų ir nešiojamąjį kompiuterį su buhalterinės apskaitos duomenimis. Taigi tik po to, kai ieškovė naujai atsakovės direktorei perdavė nurodytus bendrovės buhalterinius dokumentus, tarp jų už finansinius 2021 metus, atsirado galimybė nustatyti, ar 2022 m. sausio 10 d. vienintelio akcininko sprendimu ieškovei pagrįstai buvo paskirti išmokėti 5000 Eur dividendų. Todėl bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė ir pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės tinkamai išanalizuoti atsakovės finansinę padėtį ir nustatyti, ar tikrai neegzistuoja Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 59 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos sąlygos, dėl kurių ieškovė būtų negalėjusi priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, ir ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu 2022 m. sausio 10 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl 5000 Eur dividendų išmokėjimo ieškovei. Taigi, kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar esant ginčui dėl buvusios įmonės vienintelės akcininkės priimto vienintelio akcininko sprendimo, patvirtinus metinę finansinę atskaitomybę, dalį pelno po jo paskirstymo paskirti išmokėti buvusiai vienintelei įmonės akcininkei, apeliacinės instancijos teismas galėjo nepriimti įrodymo, patvirtinančio, kad buvusi įmonės vienintelė akcininkė ir direktorė naujai įmonės direktorei įmonės dokumentus perdavė jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, dėl ko nauja įmonės direktorė negalėjo įsitikinti, ar buvusi įmonės vienintelė akcininkė pagrįstai priėmė vienintelio akcininko sprendimą sau išmokėti dividendus (skundo 10-13, 20 punktai). 

2.        Apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl bylos esmės neatskleidimo, pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Byloje nebuvo tinkamai ištirtos aplinkybės, ar tikrai neegzistuoja ABĮ 59 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos sąlygos, dėl kurių ieškovė būtų negalėjusi priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus. Atsakovė prašymu apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad turėtų būti paskirta teismo buhalterinė ekspertizė, siekiant nustatyti, ar atsakovė tikrai turėjo pareigą ieškovei mokėti dividendus ir ar ieškovė pati nėra skolinga atsakovei. Kadangi tik po 2024 m. gegužės 10 d. atsakovės apeliacinio skundo pateikimo, 2024 m. birželio 10 d. ieškovė naujai atsakovės direktorei L. K. perdavė atsakovės dokumentus, tik po dokumentų perdavimo atsirado galimybė nustatyti, ar atsakovė tikrai turėjo pareigą ieškovei mokėti dividendus, kas galėtų būti padaryta pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant civilinę bylą ir civilinėje byloje paskiriant teismo buhalterinę ekspertizę. Atsakovės nuomone, bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl procesą pirmosios instancijos teisme būtina pakartoti (skundo 14-17 punktai).

3.        Pagal ABĮ 59 straipsnio 6 dalį visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą. Antstolio protokolas yra naujas įrodymas, patvirtinantis, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė neturėjo galimybės tinkamai išanalizuoti bendrovės finansinę padėtį ir nustatyti, ar tikrai neegzistuoja ABĮ 59 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos sąlygos, dėl kurių ieškovė būtų negalėjusi priimti sprendimo skirti ir išsimokėti sau dividendus, ir ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu 2022 m. sausio 10 d. vienintelio akcininko sprendimą (skundo 22-23 punktai, 33-49 punktai). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo sprendimus grindė išimtinai 2022 m. sausio 10 d. vienintelio akcininko sprendimu dėl 5000 Eur dividendų išmokėjimo ieškovei, apie kurio egzistavimą atsakovė nieko nežinojo. Teismai nevertino kritiškai aplinkybės, kad ieškovė pati galėjo išsimokėti dividendus ir po to netrukdomai parduoti akcijas, ko ieškovė dėl suprantamų priežasčių nepadarė – bendrovėje šių lėšų nebuvo. 2022 m. sausio 10 d. vienintelio akcininko sprendimas pažeidžia imperatyviąsias ABĮ 59 straipsnio 1 ir 2 dalių normas (nes sprendimas parengtas prieš tai nepatvirtinusi nei metinių finansinių ataskaitų rinkinio, nei trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, taip pat sprendimas neatitinka ABĮ 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) įtvirtintų sprendimo privalomų turinio reikalavimų), todėl teismų turėjo būti pripažintas negaliojančiu (skundo 24, 34, 35, 49 punktai). 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nutartyje (sprendime) netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei UAB „Gurevita“ (j. a. k. 123691713) 227 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. rugsėjo 9 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 4904.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Goda Ambrasaitė-Balynienė

                                                                                                            Andžej Maciejevski 

                                                                                                            Algirdas Taminskas