Baudžiamoji byla Nr. 1S-679-876/2023

Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00775-2008-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16; 2.5.19

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. lapkričio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Judita Sungailaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio D. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atmestas antstolio D. J. teikimas nuteistajam S. D. dėl paskirtos baudos pakeitimo kita bausme.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu S. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 51 MGL (2550 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. D. paskirta 34 MGL (1700 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas S. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 25 d. iki 2018 m. kovo 26 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai ir nustatyta, kad neatlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. baudžiamąjį įsakymą yra 30 MGL (1500 Eur) bauda. Paskirta S. D. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 1 (vienerius) metams (BK 68 straipsnis). Išieškotina  valstybės naudai iš S. D. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 1590 (vienas tūkstantis penki šimtai devyniasdešimt) eurų (BK 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys). Automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu grąžintas A. D., paliktinas jai disponuoti savo nuožiūra.

2.       Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi netenkintas antstolio D. J. teikimas, kurio antstolis prašė nuteistajam S. D. paskirtą baudą pakeisti kita bausme. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas teikimo netenkino motyvuodamas tuo, jog byloje nėra realių duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį, todėl konstatuoti, kad jis neturi turto ir pajamų, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, negalima. Pirmosios instancijos teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, nesiėmė visų priemonių tikrajai nuteistojo S. D. turtinei padėčiai nustatyti, nepasinaudojo visomis antstoliams įstatymo suteiktomis teisėmis bei vykdymo procese nebuvo pakankamai aktyvus.

3.       Skunde aukštesnės instancijos teismui antstolis D. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartį ir spręsti klausimą dėl likusios baudos 380,23 Eur išieškojimo iš S. D. perdavimo Jungtinės Karalystės įgaliotoms institucijoms bei nurodyti konkrečius vykdymo veiksmus, kokius privalo atlikti ir dar neatliko antstolis, siekiant užtikrinti 380,23 Eur baudos išieškojimo iš S. D. užtikrinimui.

4.1.        Skunde antstolis nurodo, jog ėmėsi visų priemonių S. D. gyvenamajai vietai nustatyti. 2021 m. prašė paskelbti paiešką per policiją, kuri 2021 m. rugsėjo 17 d. paieškos poskyrio vyresniosios tyrėjos R. M. raštu buvo atsisakyta, kadangi skolininkas deklaruoja išvykimą į Jungtinę Karalystę. 2023 m. birželio 15 d. antstolis užklausė Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje, ambasados atsakymas yra antstolio vykdomojoje byloje.

4.2.        Antstolio D. J. teigimu, antstoliai vykdo vykdomuosius dokumentus, renka informaciją apie skolininko turtą bei pajamas tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes antstolio nurodymai pateikti duomenis apie skolininkui priklausantį turtą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnį yra privalomi visiems asmenims, patenkantiems į Lietuvos Respublikos jurisdikciją ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos nėra privalomos vykdyti Jungtinei Karalystei, todėl duoti privalomus nurodymus pateikti duomenis apie S. D. galimas pajamas ar galimą turtą Jungtinėje Karalystėje antstolis neturi nei teisinio pagrindo, nei galimybės, o antstoliams sukurta prieinama duomenų bazių informacija apsiriboja tik Lietuvos Respublikos teritorija. Antstolis teigia, jog periodiškai tikrino S. D. turtinę padėtį nuo 2010 m., ir kai nustatė, jog jokio turto Lietuvoje skolininkas S. D. neturi bei nedeklaruoja jokių pajamų nuo 2019 m. teismui pateikė teikimą dėl baudos pakeitimo.

4.3.        Skunde aukštesnės instancijos teismui antstolis taip pat nurodo, jog nors skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad antstolis turėjo imtis priemonių dėl vykdomosios bylos perdavimo atitinkamoms kitos šalies institucijoms, kai nustatoma, jog skolininkas gyvena ne Lietuvos valstybėje, tačiau nenurodė, kokia teisės norma numato tokias antstolio pareigas. Antstolis vykdo vykdomuosius dokumentus vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, o juose numatytas vienintelis vykdomųjų bylų perdavimo atvejis, kai pasibaigia antstolio įgaliojimai - nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos perduodamos Lietuvos antstolių rūmams (Lietuvos Respublikos  Antstolių įstatymo 12 straipsnio 5 dalis). Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 287 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių tvirtinimo“ pakeitimo (su vėlesniais pakeitimais) (toliau - Nutarimas) Nutarimo 3 punkte numatyta, kad jeigu piniginės sankcijos priverstinio vykdymo metu nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės, tačiau yra duomenų, kad pinigine sankcija nubaustas asmuo ar turtas (pajamos) yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei.  Kadangi Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos po baudžiamosios sankcijos paskyrimo, šio Nutarimo nuostatas galima taikyti ir S. D. atžvilgiu. Skunde antstolis taip pat  pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalimi, teismas gali perduoti piniginės sankcijos vykdymą Jungtinei Karalystei ir savo iniciatyva  (Marijampolės apylinkės teismo nutartis Nr. T-705-564/2023).

4.4.        Antstolis skunde taip pat nurodo, jog asmens gyvenamos vietos deklaravimas ne Lietuvoje  nereiškia, kad asmuo ir gyvena pagal deklaruojamąją gyvenamąją vietą. Antstolio praktikoje daug atvejų, kad asmuo deklaruoja gyvenamą vietą ne Lietuvoje, tačiau dirba Lietuvoje, nors telefono numeris prasideda kitos valstybės kodu. Taigi, antstolio įsitikinimu, deklaruojama gyvenamoji vieta ne visada sutampa su realia gyvenamąja vieta. Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje duomenimis nuteistasis S. D. gyvena Jungtinėje Karalystėje, ar turi pajamų ir turto Jungtinėje Karalystėje antstolis neturi galimybės patikrinti, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66 straipsniu, tokią galimybę turi prokurorė ir teismas. Baudžiamosiose bylose tiek teismas, tiek prokurorė, ginantys valstybės interesus turi būti aktyvūs ir patys gali rinktis duomenis, reikalingus teisingam sprendimui priimti. Antstolio įsitikinimu, jei teismui atrodo, kad duomenų, įrodančių S. D. asmens, pajamų ar turto buvimą Jungtinėje Karalystėje užtenka, jis gali savo iniciatyva priimti sprendimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą Jungtinės Karalystės atsakingoms institucijoms.

2.       Atsiliepimų į skundą negauta.

Antstolio D. J. skundas paliekamas nenagrinėtu 

3.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje numatyta, jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. 

4.       BPK 364 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nutartis dėl BPK 361–363, 365, 3651, 3653 straipsniuose nurodytų klausimų gali apskųsti prokuroras, nuteistasis, asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, ir jų gynėjas, nepilnamečio nuteistojo atstovas pagal įstatymą, juridinio asmens atstovas, o kai klausimas susijęs su nuosprendžio vykdymu civilinio ieškinio atžvilgiu, – taip pat civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas arba jų atstovai. Šioje normoje yra aiškiai išvardinti subjektai, kurie turi teisę skųsti konkrečiais klausimais priimtas teismų nutartis. Jokių kitų subjektų, kurie galėtų skųsti teismo nutartį dėl klausimų, susijusių su nuosprendžio vykdymu, BPK ar kiti teisės aktai nenumato. Vien faktas, jog įstatymas numato galimybę antstoliui teikti teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi, nereiškia, kad antstolis turi teisę skųsti teismo nutartį, su kuria nesutinka.

5.       Atkreiptinas antstolio dėmesys, jog kitos valstybės institucijos ir pareigūnai – pavyzdžiui, lygtinio paleidimo komisijos, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kalėjimų administracija, taip pat neturi teisės skųsti teismo atsisakymo tvirtinti jų sprendimus. Šie subjektai baudžiamajame procese tam tikra prasme yra subordinuoti prokurorui baudžiamosios teisenos klausimais. Tai yra, jeigu valstybės institucija ar pareigūnas mano, jog reikia skųsti teismo sprendimą, tokiu atveju gali kreiptis į prokurorą, kuris, įvertinęs poreikį gali pasinaudoti teise tokį sprendimą skųsti BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-95-1020/2019, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-289-813/2020). 

6.       Pažymėtina, jog atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, antstolio D. J. skundo argumentai neanalizuojami ir nevertinami.

Teismas, vadovaudamasis BPK 362, 364 straipsniais,

n u t a r i a:

antstolio D. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 19 d. nutarties palikti nenagrinėtu.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Judita Sungailaitė