Civilinė byla Nr. 2S-424-945/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10682-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.5.11; 3.5.24; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saulex“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-18110-528/2019 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saulex“ skundą suinteresuotiesiems asmenims antstolei Sonatai Vaicekauskienei, E. J., D. V. ir V. G. dėl antstolės veiksmų.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja skundu prašo panaikinti antstolės Sonatos Vaicekauskienės vykdomojoje byloje Nr. 0114/18/01663 2019 m. gegužės 8 d. surašytą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-11041913 (toliau – Neįvykdymo aktas) ir priteisti iš antstolės išlaidas už teisinę pagalbą atlyginimą. Skunde nurodoma, kad skundžiamas Neįvykdymo aktas surašytas laisva forma, be dalies privalomų duomenų – vykdomojo dokumento išdavimo datos, skolininko ir išieškotojo, o kiti privalomi duomenys nurodyti neišsamiai – nenurodyta visa šalis įpareigojančio sprendimo rezoliucinė dalis. Neįvykdymo akte nenurodyta svarbią teisinę reikšmę turinti aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas nepriklauso pareiškėjai ir yra areštuotas teismo kitoje civilinėje byloje, o jo perleidimas įvyko antstoliui nukreipus išieškojimą pagal anksčiau priimtą teismo sprendimą. Neįvykdymo aktas surašytas neteisėtai, o antstolė nesikreipė dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo ir atliko 10 000 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjos veiksmus, nepriėmusi Neįvykdymo akto ir neperdavusi jo teismui. Dėl padarytų pažeidimų pareiškėjai neaiškus Nevykdymo akto turinys ir tikslas – kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu, kokios baudos (vykdomame sprendime nustatytos vienkartinės 10 000 Eur baudos ar įstatyme numatytos iki 300 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną baudos) ir kieno naudai (išieškotojo ar valstybės), kokių nuostatų taikymo – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 2 ar 6 dalies, siekiama. Antstolė surašė skundžiamą aktą CPK 771 straipsnio pagrindu, tačiau ši norma taikoma tik dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti ar nutraukti veiksmus, nesusijusius su turto ir lėšų perdavimu, kai susiduriama su CPK 273 straipsnyje nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu. Šiuo atveju antstolė vykdo teismo sprendimą, susijusį su nekilnojamojo turto (žemės sklypo) ir turtinių teisių į jį perdavimu, todėl CPK 771 straipsnio nuostatos netaikomos. Neįvykdymo aktu negali būti siekiama CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų nuostatų taikymo, nes tokie antstolės veiksmai sudarytų sąlygas išieškotojui nepagrįstai praturtėti pareiškėjos sąskaita, kadangi teismo nustatytos netesybos sudaro beveik pusę sandorio vertės. Išieškojus baudą, nėra pagrindo reikalauti prievolės įvykdymo natūra.
2. Suinteresuotasis asmuo antstolė Sonata Vaicekauskienė 2019 m. birželio 17 d. patvarkymu skundo netenkino ir vykdomąją bylą su skundu perdavė Kauno apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad gavusi išieškotojo prašymą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo neįvykdymo, patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis ir nustatė, kad teismo sprendimas per jame nurodytą terminą neįvykdytas. Nustačiusi šias aplinkybes antstolė surašė Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos aktą – skundžiamą Neįvykdymo aktą. Šis aktas negali būti apskundimo dalyku, nes juo pagal vykdomosios bylos duomenis konstatuojama faktinė sprendimo neįvykdymo aplinkybė. Suinteresuota šalis turi teisę ginčyti aktu nustatytos aplinkybės buvimą ar nebuvimą, bet ne prašyti panaikinti patį aktą. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-850-230/2019 konstatavo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumo bei nurodė, kad ginčo sklypo nepriklausymas pareiškėjai (skolininkei) nuosavybės teise neatleidžia jos nuo prievolės vykdymo.
3. Suinteresuotieji asmenys E. J., D. V. ir V. G. atsiliepimų į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino, priteisė iš pareiškėjos valstybei 24,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
5. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 771 straipsnio 1–2 dalių, Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkto nuostatas, nurodė, kad be faktinės aplinkybės – sprendimo neįvykdymo per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą – nėra jokių kitų prielaidų surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Negalėjimas įvykdyti teismo sprendimo net ir dėl objektyvių priežasčių neeliminuoja galimybės antstolei surašyti Neįvykdymo aktą. Kad nesant įrodymų apie sprendimo įvykdymą, antstolė turėjo faktinį ir teisinį pagrindą surašyti skundžiamą Neįvykdymo aktą, konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019.
6. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad vykdomojoje byloje negali būti taikomos CPK 771 straipsnio nuostatos, nurodydamas, jog teismo procesinis sprendimas, kuriuo bylos šalys įpareigojamos sudaryti sutartį, laikomas sprendimu, įpareigojančiu skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tik jis pats (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 32 punktas).
7. Teismas pažymėjo, kad Neįvykdymo aktas yra prielaida taikyti skolininkui sankcijas, tačiau nagrinėjamu atveju antstolė į teismą nesikreipė, jokios pasekmės pareiškėjai neatsirado. Antstolei nesikreipus į teismą CPK 771 straipsnio tvarka, teismas neturi pagrindo spręsti dėl baudos skolininkei skyrimo ir aiškintis dėl galimumo vykdyti teismo sprendimą. Antstolė, net ir surašiusi skundžiamą Neįvykdymo aktą, turi galimybę svarstyti dėl vykdomosios bylos sustabdymo, vykdymo veiksmų atidėjimo ar kitų vykdymo proceso instrumentų taikymo.
8. Teismas iš dalies sutiko su pareiškėjo argumentais dėl skundžiamo Neįvykdymo akto formos ir turinio trūkumų, nes jis nepilnai atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje patvirtintus reikalavimus, tačiau pažymėjo, kad duomenys (išskyrus vykdomojo dokumento išdavimo datą) iš esmės yra nurodyti, nežymus neatitikimas keliamiems reikalavimams nesudaro teisinio pagrindo aktą naikinti.
9. Pareiškėjos argumentą dėl antstolės pareigos kreiptis dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo teismas atmetė nurodęs, kad tokio išaiškinimo reikalingumas priklauso nuo subjektyvių veiksnių – jei antstolei vykdymas yra neaiškus.
10. Teismas kaip teisiškai nepagrįstus atmetė pareiškėjos argumentus dėl negalėjimo reikalauti vykdyti sprendimą natūra, išieškojus baudą už nesavalaikį įpareigojimų vykdymą, pažymėjęs, kad tiek materialinės, tiek procesinės teisės normose yra aiškiai nurodyta, jog baudos sumokėjimas už termino praleidimą neatleidžia skolininko nuo pareigos vykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 1 dalis, CPK 771 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 35 punktas). Pareiškėjos nurodytos teisės normos – CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis – būtent ir nurodo, kad realus prievolės vykdymas ir kartu netesybų reikalavimas negali būti taikomas kartu, išskyrus tą atvejį, kai praleidžiamas prievolės įvykdymo terminas, o šiuo atveju pareiškėja (skolininkė) yra praleidusi sprendimo įvykdymo terminą.
11. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, jog pareiškėja neįrodė, o teismas nenustatė antstolės veiksmų neteisėtumo, netinkamo įstatymu jai nustatytų pareigų vykdymo arba jai suteiktų teisių ribų peržengimo surašant skundžiamą Neįvykdymo aktą, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
12. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti, priteisti iš antstolės pareiškėjai jos turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ne visus Neįvykdymo akto trūkumus ir neįvertinęs jų įtakos pareiškėjos galimybei tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (suformuluoti skunde visus teisiškai reikšmingus argumentus), nepagrįstai pripažino skundžiamus antstolės veiksmus teisėtais.
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl negalimumo taikyti CPK 771 straipsnio nuostatas. Pareiškėja poziciją grindė kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013), tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl šia praktika nesivadovavo.
1.3. Nevykdymo akto surašymas nėra savitikslis procesas – jis surašomas tam, kad būtų perduotas teismui, o šis priimtų nutartį taikyti skolininkui sprendime nurodytas neįvykdymo pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų, t. y. juo turi būti siekiama sprendimo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019 konstatavo, kad teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką sudaryti sutartį dėl individualiais požymiais apibūdinto daikto pardavimo, vykdymas nėra įmanomas, todėl CPK 771 straipsnis nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, ką patvirtina ir tas faktas, jog antstolė iki šiol neperdavė Neįvykdymo akto teismui.
1.4. Vykdomame teismo sprendime buvo nurodytos jo neįvykdymo pasekmės – vienkartinė 10 000 Eur bauda kaltajai šaliai (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Po skundo pateikimo paaiškėjo, kad antstolė 2019 m. gegužės 7 d., t. y. iki Neįvykdymo akto surašymo, pervedė išieškotojui iš pareiškėjos išieškotą 10 000 Eur baudą. Jokios kitos sprendimo neįvykdymo pasekmės, išskyrus jau išieškotą baudą, sprendime nėra nurodytos, todėl Neįvykdymo aktas negalėjo būti priimtas CPK 771 straipsnio 2 dalies pagrindu. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nurodyto akto surašymo tikslas – perduoti jį teismui, kad šis priimtų nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Nagrinėjamu atveju Neįvykdymo aktu šio tikslo iš viso nebuvo siekiama (šią aplinkybę 2019 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje pripažino pati antstolė), todėl jis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Neįvykdymo aktu yra sukuriama neapibrėžta ir teisiškai ydinga situacija, kai antstolė, nors ir informuoja pareiškėją apie jo surašymą, akto teismui neperduoda, todėl neaišku, kada ir kokias pasekmes jis gali sukelti (ypač, atsižvelgiant į jo turinio trūkumus).
1.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl negalėjimo priverstinai ir išieškoti iš jos netesybas už prievolės neįvykdymą (vienkartinę 10 000 Eur baudą), ir priverstinai ją įpareigoti realiai įvykdyti prievolę natūra (sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį). Teismas klaidingai nustatė, kad pareiškėja yra praleidusi sprendimo įvykdymo terminą. Šis terminas buvo nustatytas ne tik pareiškėjai, bet ir išieškotojui. Sprendimo nustatytu terminu neįvykdė abi šalys. Nesutinka ir su teismo išvada, kad iš pareiškėjos jau išieškota bauda buvo skirta už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o ne už jos neįvykdymą. Sprendimo rezoliucinę dalį patikslinęs teismas vienkartinės baudos kaltajai šaliai dėl nesudaryto sandorio ir teismo sprendimo neįvykdymo skyrimo pagrindu nurodė CK 6.61 straipsnio 2 dalį. Taigi, sprendimu konkrečia pinigų suma buvo nustatytos netesybos (bauda) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į sprendimo motyvus, kad bauda kaltajai šaliai skiriama dėl nesudaryto sandorio ir teismo sprendimo neįvykdymo, išieškant ją kitos neįvykusio sandorio šalies naudai, teismo nustatytos netesybos yra skirtos kaltosios šalies prievolės sudaryti sandorį neįvykdymu kitai sandorio šaliai padarytiems minimaliems nuostoliams kompensuoti. Iš pareiškėjos išieškota 10 000 Eur bauda buvo pervesta išieškotojui 2019 m. gegužės 7 d., gavus jo 2019 m. gegužės 7 d. prašymą dėl baudos skyrimo. Gavęs baudą (netesybas), išieškotojas nebeturi teisės reikalauti prievolės įvykdymo natūra. Atsižvelgiant į tai, antstolei išieškojus iš pareiškėjos išieškotojo naudai netesybas už neįvykusi sandorį (10 000 Eur vienkartinę baudą), sprendimas yra visiškai įvykdytas. Neįvykdymo aktas negalėjo būti surašytas, nes jis sudaro sąlygas išieškotojui nepagrįstai praturtėti pareiškėjos sąskaita.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
14. 2020 m. kovo 3 d. teisme buvo gauti suinteresuotojo asmens (išieškotojo) E. J. rašytiniai paaiškinimai dėl pareiškėjos atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties, nurodant, kad paaiškinimai teikiami vadovaujantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi.
15. Susipažinus su pateiktais rašytiniais paaiškinimais matyti, kad jie pagal savo turinį faktiškai yra atsiliepimas į atskirąjį skundą (pateikiami nesutikimo su atskiruoju skundu motyvai). CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Kadangi terminas, per kurį įstatymas suteikia teisę pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, taip pat ir jį papildyti, rašytinių paaiškinimų (atsiliepimo į atskirąjį skundą) pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs, suinteresuotasis asmuo (išieškotojas) nenurodo jokių termino praleidimo priežasčių ir neprašo šio termino atnaujinti, apeliacinės instancijos teismas suinteresuotojo asmens (išieškotojo) E. J. pateiktus rašytinius paaiškinimus priimti atsisako.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Ginčas byloje kilęs dėl antstolės veiksmų surašant Neįvykdymo aktą teisėtumo. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2375-451/2017 iš dalies tenkino E. J. ieškinį ir įpareigojo UAB „Saulex” sudaryti su E. J. pirkimo – pardavimo sutartį pagal prie 2015 m. liepos 3 d. taikos sutarties kaip priedą Nr. 2 pridėtą pirkimo – pardavimo sutarties projektą, pagal kurią E. J. už 21 750 Eur plius PVM kainą būtų perleista nuosavybės teisė į 0,2500 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2018 m. kovo 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, tik patikslino sprendimo rezoliucinę dalį, nustatė E. J. ir UAB „Saulex” 3 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, taip pat nurodė, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį per nustatytą terminą kaltajai šaliai skiriama 10 000 Eur bauda, išieškant ją kitos neįvykusio sandorio šalies naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį paliko nepakeistą.
17. Iš vykdomosios bylos Nr. 0114/18/01663 medžiagos nustatyta, kad antstolės S. Vaicekauskienės kontorai išieškotojas E. J. 2018 m. lapkričio 22 d. pateikė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2375-451/2017, išduotą Kauno aplinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties pagrindu. 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymu antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2018 m. lapkričio 26 d. antstolė surašė skolininkei UAB „Saulex“ raginimą įvykdyti sprendimą. 2018 m. lapkričio 30 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-11146358 dėl turto arešto išsiuntus raginimą. 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymu antstolė įpareigojo skolininkę UAB „Saulex“ iki 2019 m. sausio 10 d. sudaryti su išieškotoju E. J. vykdomajame rašte nurodytą sutartį. 2018 m. gruodžio 28 d. antstolė S. Vaicekauskienė surašė nurodymą priverstinai nurašyti 11 044,65 Eur skolininkės piniginių lėšų, išieškant 10 000 Eur skolą (baudą) E. J. naudai. Skolininkė UAB „Saulex“ buvo pateikusi skundą dėl antstolės veiksmų – 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2018 m. lapkričio 30 d. patvarkymo dėl turto arešto išsiuntus raginimą ir 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymo dėl įpareigojimo, kuris Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi, kuri buvo palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi, buvo atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties dalis atmesti pareiškėjos UAB „Saulex“ skundo dalį dėl antstolės S. Vaicekauskienės 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymo Nr. S-11146760 dėl įpareigojimo iki 2019 m. sausio 10 d. įvykdyti teismo sprendimą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, šią Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties dalį panaikino ir aptariamą pareiškėjos skundo dalį patenkino. 2019 m. gegužės 6 d. patvarkymu antstolė iš skolininkės išieškotas 11 044,65 Eur lėšas paskirstė taip: 10 139,99 Eur išieškotojui E. J. (10 000 Eur skola (bauda) ir 139,99 Eur vykdymo išlaidų) ir 904,66 Eur atlyginimas antstolei. 2019 m. gegužės 7 d. antstolės kontoroje buvo gautas išieškotojo prašymas kreiptis į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo dėl neįvykdyto teismo sprendimo dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. 2019 m. gegužės 8 d. antstolė surašė ginčijamą Neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi, patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, jog UAB „Saulex“ akte nurodyto teismo sprendimo neįvykdė, teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. kovo 22 d., tačiau VĮ Registrų centro duomenimis žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tarp E. J. ir UAB „Saulex“ neįregistruota, VĮ Registrų centro duomenimis sklypas 2018 m. rugpjūčio 2 d. parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui, bet ne E. J., nors jau buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, įpareigojantis UAB „Saulex“ minėtą sklypą parduoti E. J..
18. Pateiktu skundu dėl antstolės veiksmų pareiškėja prašė panaikinti 2019 m. gegužės 8 d. Neįvykdymo aktą. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų netenkino, konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė, o teismas nenustatė antstolės veiksmų neteisėtumo, netinkamo įstatymu jai nustatytų pareigų vykdymo arba jai suteiktų teisių ribų peržengimo surašant skundžiamą Neįvykdymo aktą. Pareiškėja, nesutikdama su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį ir jos skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas.
19. Pareiškėja Neįvykdymo akto neteisėtumą grindžia tuo, kad antstolė vykdo teismo sprendimą, susijusį su nekilnojamojo turto (žemės sklypo) ir turtinių teisių į jį perdavimu, todėl CPK 771 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, dėl ko Nevykdymo aktas surašytas neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmetė, konstatavęs šių argumentų teisinį nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
20. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu, kuris buvo patikslintas Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi, pareiškėja buvo įpareigota sudaryti su suinteresuotuoju asmeniu (išieškotoju) E. J. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį 2015 m. liepos 3 d. taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis, pagal kurią E. J. nuosavybės teisė į žemės sklypą būtų perleista už 21 750 Eur plius PVM kainą, žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti buvo nustatytas 3 mėnesių terminas. Kauno apygardos teismas, tikslindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, papildomai nusprendė ir dėl įstatyme įtvirtintų padarinių – piniginės baudos skyrimo kaltajai šaliai dėl nesudaryto sandorio ir teismo sprendimo neįvykdymo, išieškant ją iš kaltosios šalies kitos pirkimo – pardavimo sandorio šalies naudai. Tokios baudos skyrimo teisiniu pagrindu buvo nurodyta CK 6.61 straipsnio 2 dalis ir CPK 273 ir 771 straipsniai. CK 6.61 straipsnio 2 dalis nustato, kad, tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą ar veiksmus, kuriuos atlikti gali tik jis pats, kreditoriaus reikalavimu teismas iš skolininko išieško kreditoriaus naudai baudą. Pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį, jeigu atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik jis pats, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi jau iš pačios Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties turinio akivaizdžiai matyti, kad sprendimas, kuriuo pareiškėja yra įpareigota sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, yra sprendimas, įpareigojantis skolininkę atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai ji pati, kuris vykdomas CPK 771 straipsnyje (Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymas) nustatyta tvarka.
21. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog argumentus dėl negalimumo taikyti CPK 771 straipsnio nuostatų pareiškėja nurodė ir kasaciniame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje dėl šio argumento atskirai nepasisakė, tačiau nutarties turinys akivaizdžiai liudija šių argumento nepagrįstumą, kadangi kasacinis teismas tos bylos nagrinėjimo dalyku buvusių antstolės veiksmų teisėtumo klausimą vertino būtent CPK 273 ir 771 straipsnių nuostatų kontekste, be kita ko konstatavęs, kad toks teismo procesinis sprendimas, kuriuo bylos šalys įpareigojamos sudaryti sutartį, laikytinas sprendimu, įpareigojančiu skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai jis pats (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 32 punktas).
22. Dėl atskirajame skunde nurodomos kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013), kuria grindžiamas negalimumas šioje byloje taikyti CPK 771 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju remtis kitoje byloje pateiktais išaiškinimais nėra pagrindo, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau minėta 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl kitų antstolės anksčiau toje pačioje vykdomojoje byloje atliktų veiksmų, nurodė, jog šioje vykdomojoje byloje priverstinio vykdymo priemonės turi būti taikomos būtent pagal CPK 771 straipsnį, Todėl būtent šioje byloje pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais turi būti vadovaujamasi vertinant Neįvykdymo akto teisėtumą.
23. Tais atvejais, kai skolininkas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Priverstinis tokių sprendimų vykdymas pasireiškia tuo, kad antstolis tikrina sprendimo įvykdymą ir konstatuoja, ar skolininkas įvykdė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą įpareigojimą. Jei skolininkas per protingą laiką antstoliui nepateikia įvykdymą patvirtinančių įrodymų, antstoliui atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, kad skolininkas įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, neįvykdė, ir atlikti procesinius veiksmus, nustatytus CPK 771 straipsnyje.
24. Byloje nėra ginčo, kad teismo sprendimas, įpareigojantis šalis sudaryti ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutartį per nustatytą 3 mėnesių terminą nebuvo įvykdytas, ką nustatė antstolė patikrinusi duomenis apie ginčo žemės sklypą Nekilnojamo turto registre (2019 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija; vykd. b. l. 124). Todėl, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, antstolė turėjo teisinį ir faktinį pagrindą 2019 m. gegužės 8 d. surašyti skundžiamą Neįvykdymo aktą.
25. Pažymėtina, kad pagal CPK nustatytą teisinį reguliavimą, surašytas aktas turi būti perduotas teismui, kuris priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (CPK 771 straipsnio 2 dalis), kartu įvertindamas priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas, t. y. teismas patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. Taigi CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra prieš taikant teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai teismo sprendime nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės pareiškėjai buvo pritaikytos nesant dėl to priimtos teismo nutarties (CPK 771 straipsnio 2 dalis), nes, kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, 10 000 Eur bauda iš pareiškėjos buvo išieškota ir pervesta išieškotojui iki skundžiamo Neįvykdymo akto surašymo (2019 m. gegužės 7 d.). Tačiau vien tai, kad byloje nebuvo laikytasi sprendimo, įpareigojančio skolininką (pareiškėją) atlikti tam tikrus veiksmus, priverstinio vykdymo procedūros eiliškumo (sprendime nurodytos nevykdymo pasekmes skolininkui faktiškai pritaikytos anksčiau, nei antstolis surašė skundžiamą Neįvykdymo aktą), nesudaro pagrindo šį Neįvykdymo aktą pripažinti neteisėtu, kadangi pats šiuo aktu konstatuotas sprendimo neįvykdymo faktas yra akivaizdus ir neginčijamas.
27. Pažymėtina, kad antstolės atliktų veiksmų, pervedant iš pareiškėjos išieškotą baudą išieškotojui, nesant dėl to priimtos teismo nutarties (CPK 771 straipsnio 2 dalis), teisėtumas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ginčijamame Neįvykdymo akte nurodyta aplinkybė tėra pagrindas konstatuoti, kad egzistavo viena iš sąlygų taikyti vykdomame teismo sprendime nurodytą sankciją, t. y. kad teismo nustatytas įpareigojimas nebuvo įvykdymas. Baudos taikymo klausimas skundžiamu veiksmu nebuvo sprendžiamas.
28. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl objektyvaus negalimumo įvykdyti teismo sprendimą dėl to, kad pareiškėja yra netekusi nuosavybės teisės ir galimybės disponuoti ginčo žemės sklypu, būtų teisiškai reikšmingos teismui sprendžiant klausimą dėl konkrečių poveikio priemonių taikymo pareiškėjai už teismo sprendimo neįvykdymą, tačiau neturi teisinės reikšmės vertinant antstolės surašyto Neįvykdymo akto, kuriuo tik konstatuota faktinė aplinkybė, kad teismas sprendimas yra neįvykdytas, teistumą.
29. Pagrindo daryti kitokią išvadą nesudaro ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodyta aplinkybė, kad šiame vykdymo procese susiklosčius tokiai teisinei padėčiai, kai teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką sudaryti sutartį dėl individualiais požymiais apibūdinto daikto pardavimo, vykdymas nėra įmanomas, dėl ko, antstolis turėtų svarstyti galimybę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, ar kreiptis dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo CPK 589 straipsnio nustatyta tvarka, ar pasinaudoti kitais vykdymo proceso instrumentais pagal susiklosčiusią teisinę ir faktinę bylos situaciją. Pažymėtina, kad tokią išvadą kasacinis teismas darė vertindamas antstolės 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymo, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota iki 2019 m. sausio 10 d. įvykdyti teismo sprendimą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, teisėtumą. Tačiau kasacinis teismas jokia forma nepasisakė, kad šiame vykdymo procese antstolei negalima atlikti kitų procesinių veiksmų.
30. Pareiškėja Neįvykdymo akto neteisėtumą taip pat grindžia ir šio akto formos ir turinio trūkumais, nurodydama, kad jame nenurodyta dalis privalomu duomenų: vykdomojo dokumento išdavimo data, skolininkas ir išieškotojas, išieškojimo dalykas nurodytas ir aprašytas neišsamiai, taip pat nenurodytas ir tokio akto surašymo tikslas, t. y. kokios baudos (sprendime nustatytos vienkartinės baudos ar CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos iki 300 Eur baudos už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną) siekiama.
31. Susipažinus su Neįvykdymo akto turiniu iš tiesų matyti, kad aktas surašytas ne visiškai laikantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 19 priedas), t. y. atskirose eilutėse nėra išskirti tokie duomenys kaip vykdomojo dokumento pavadinimas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija, vykdomojo dokumento išdavimo data, skolininko ir išieškotojo duomenys, išieškojimo dalykas ir išieškojimo aprašymas, tačiau iš esmės visi šie duomenys (išskyrus vykdomojo dokumento išdavimo datą ir aiškų įvardinimą, kuri akte nurodoma šalis yra išieškotojas, o kuri yra skolininkas) yra nurodyti Neįvykdymo akto tekste. Vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamu turinio viršenybės prieš formą principu, vien tokie formalūs Neįvykdymo akto trūkumai, nustačius, kad esminė šiuo aktu konstatuota faktinė aplinkybė dėl teismo sprendimo neįvykdymo, yra teisinga, nesudaro pagrindo šį Neįvykdymo aktą pripažinti neteisėtu. Nurodyti trūkumai niekaip neužkirto ir neapribojo pareiškėjui teisės į teisminę gynybą, ginčijant šio Neįvykdymo akto teisėtumą.
32. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad Neįvykdymo akte nenurodytas ir tokio akto surašymo tikslas, t. y. kokios baudos (sprendime nustatytos vienkartinės baudos ar CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos iki 300 Eur baudos už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną) siekiama, taip pat nesudaro pagrindo abejoti šio Neįvykdymo akto teisėtumu, kadangi jokie teisės aktai nenumato, kad Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte turi būti pareiškėjo nurodoma informacija. Pažymėtina, kad pagal susiklosčiusią praktiką antstoliai, įstatymo nustatyta tvarka perduodami teismui Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, prašymą teismui dėl poveikio priemonių skolininkui už sprendimo neįvykdymą taikymo išdėsto atskirame procesiniame dokumente (patvarkyme, prašyme).
33. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo, kad išieškojus iš pareiškėjos išieškotojo naudai teismo nustatytą vienkartinę 10 000 Eur baudą už pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymą, teismo sprendimas buvo visiškai įvykdytas, todėl Neįvykdymo aktas negalėjo būti surašytas. Šį skundo argumentą pareiškėja grindžia CK 6.73 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad, jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pareiškėjos teigimu, teismo nustatytos netesybos yra skirtos kaltosios šalies prievolės sudaryti sandorį neįvykdymu kitai sandorio šaliai padarytiems minimaliems nuostoliams kompensuoti, todėl gavęs iš pareiškėjos išieškotą baudą, išieškotojas nebeturi teisės reikalauti prievolės įvykdymo natūra.
34. Minėta, kad Kauno apygardos teismas sprendimo nustatyti 10 000 Eur baudą už teismo įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį per nustatytą terminą neįvykdymą teisiniu pagrindu nurodė CK 6.61 straipsnio 2 dalį ir CPK 273 ir 771 straipsnius. CK 6.61 straipsnio 2 dalis nustato, kad, tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą ar veiksmus, kuriuos atlikti gali tik jis pats, kreditoriaus reikalavimu teismas iš skolininko išieško kreditoriaus naudai baudą. Baudos dydį nustato teismas. Išieškoma bauda gali būti vienkartinė arba mokama už kiekvieną praleistą dieną, kol skolininkas įvykdys prievolę. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.61 straipsnio 2 dalies nuostatas bauda gali būti tiek vienkartinė, tiek ir mokama už kiekvieną praleistą dieną, kol skolininkas įvykdys prievolę, akivaizdu, jog šiame straipsnyje nustatyta bauda, priešingai nei teigia pareiškėja, yra skirta būtent už prievolės įvykdymo termino pažeidimą ir skirta skatinti skolininką laiku įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo nustatytose netesybose vyrauja skatinamoji netesybų funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013). Todėl ta aplinkybė, kad iš pareiškėjos išieškotojo naudai buvo išieškota teismo sprendime nustatyto dydžio bauda, neatleido pareiškėjos nuo pareigos įvykdyti teismo sprendimu jam nustatytą įpareigojimą ir nepanaikino išieškotojo teisės toliau reikalauti, jog pareiškėja įvykdytų prievolę natūra. Tokią išvadą patvirtina ir procesinės teisės normos, nustatančios, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad išieškojus iš pareiškėjos išieškotojo naudai teismo nustatytą vienkartinę 10 000 Eur baudą už pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymą, teismo sprendimas buvo visiškai įvykdytas, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
35. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
36. Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Iš pareiškėjos valstybei priteistinas 10,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
38. Netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saulex“, juridinio asmens kodas 302682983, 10,95 Eur (dešimt eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Marius Bartninkas