Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-7628-932/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06928-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 48.6.; 50.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. birželio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A., vertėjui A. K., išnagrinėjusi D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
D. A. 2015 m. gegužės 11 d., laikotarpyje nuo 00.48 val. iki 01.50 val., triukšmavo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš buto sklido garsi muzika; vėliau laiptinėje, bendraudamas su pareigūnais, įžūliai elgdamasis garsiai rėkavo, nenorėjo prisistatyti pareigūnams bei sulaikomas fiziškai pasipriešino bandydamas aktyviais veiksmais išvengti sulaikymo. Šiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas D. A. parodė kaltę dėl viešosios rimties trikdymo (pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį) pripažįstantis. Neneigia, kad protokole nurodytu metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galėjo garsiau groti muzika, girdėtis balsai. Jis su savo mergina ir tėvu šventė, tačiau kategoriškai neigia priešinęsis policijos pareigūnams. Tą naktį į namus pareigūnai atvyko tris kartus. Pirmus du kartus pareigūnai paprasčiausiai paprašė būti tyliau, jo draugė R. K. parodė pareigūnams savo asmens dokumentus, jis jokių veiksmų neatliko. Dėl nežinomų priežasčių pareigūnai į namus atvyko trečią kartą (daugmaž po pusantros valandos nuo antrojo vizito), tuo metu bute buvo tylu, muzika negrojo, tėvas jau miegojo, jo draugė žiūrėjo televizorių. Išgirdęs skambutį, priėjo prie durų, kurias atidaręs pamatė stovinčius tris policijos pareigūnus. Pastarieji iš karto liepė jam ruoštis vykti į komisariatą. Jis pradėjo sakyti, kad nėra jokio pagrindo jį vežti į policijos įstaigą. Pareigūnams reikalaujant, kad jis prisistatytų, to nedarė, kadangi nematė tam jokio reikalo, nes buvo namuose ir nieko blogo nedarė. Pareigūnai, daugiau nieko neklausdami, ištempė jį į koridorių (laiptinę), uždėjo antrankius ir jį išvežė, nors jis jokių priešiškų veiksmų neatliko, jiems nesipriešino. Iš viso nežino, kodėl buvo sulaikytas. Tą naktį buvo išgėręs, tačiau jautėsi normaliai.
Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja R. K. parodė 2015-05-11 naktį kartu su savo vaikinu D. A. buvusi bute ((duomenys neskelbtini)). Atsimena, kad tą naktį į namus buvo atvykusi policija. Pirmą kartą atvykę pareigūnai prašė apsiraminti ir išvyko. Negali pasakyti, ar tuo metu buvo triukšmas. Jos nuomone, jie, t. y. ji, jos draugas Dmitrijus ir pastarojo tėvas, tik paprasčiausiai garsiai kalbėjo. Daugmaž po valandos pareigūnai atvyko dar kartą, prašė pritildyti muziką, nors ji tikrai garsiai negrojo, ir vėl išvažiavo. Vėliau bemiegodama, išgirdo kažkokius balsus, atsikėlusi pamatė atidarytas buto duris, pro kurias matėsi laiptinėje ant grindų paguldytas jos draugas Dmitrijus, o vienas iš pareigūnų koja laikė prispaudęs galvą. Pati tiesiogiai nematė aplinkybių, dėl ko jos vaikinas D. A. buvo paguldytas ant žemės, negirdėjo, kaip pareigūnai atvyko dar ir trečią kartą. Pirmus du kartus D. A. su pareigūnais apskritai nebendravo, jis tik stovėjo šalimais.
Teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas N. R. parodė 2015-05-11 tarnybos metu pagal iškvietimą vykęs į (duomenys neskelbtini) gatvę dėl triukšmo. Atvykus prie buto (dabar tiksliai adreso pasakyti negali, nurodė tarnybiniame pranešime), iš jo išties girdėjosi triukšmas – viduje esantys asmenys dainavo, girdėjosi televizorius ar muzikos grotuvas. Paskambinus į buto duris, jas atidarė akivaizdžiai neblaivus vyriškis. Taip pat buvo ir moteris (to vyro draugė ar žmona) bei dar vienas vyresnis vyriškis. Jaunesnysis vyriškis buvo nepatenkintas, piktosi pareigūnus iškvietusiais asmenimis. Paprašę nusiraminti, jie išvyko, tačiau vėliau gavo pakartotinį iškvietimą (dėl triukšmo bei grasinimo pranešėjai). Nuvykus iš buto toliau girdėjosi triukšmas, o išėjęs vyriškis buvo labai agresyvus. Pastarasis rėkavo, kad niekas nieko jam negali padaryti, niekas nieko neįrodys, sakė, kad čia yra jo namas, laiptinė, ką nori, tą ir daro. Kadangi pastarasis kategoriškai atsisakė prisistatyti, buvo agresyvus, nenorėjo apsiraminti, nusprendė jį sulaikyti, kuo pastarasis nebuvo patenkintas. Konkrečių jo veiksmų, taip pat ir detalių įvykio aplinkybių šiuo metu neatsimena. Panašūs įvykiai būna kone kasdien, todėl visas aplinkybes įsidėmėti yra neįmanoma. Perskaičius tarnybinį pranešimą, liudytojas N. R. patvirtino, kad jame nurodytos aplinkybės yra teisingos ir prašė jomis vadovautis.
Teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas A. G. parodė detalių įvykio aplinkybių nebeatsimenantis (jas nurodė savo tarnybiniame pranešime), gali pasakyti, jog pagal iškvietimą dėl triukšmo (ar dėl konfliktų su kaimynais, durų trankymo) vyko į (duomenys neskelbtini)ų gatvę. Atsimena, jog iš buto išties girdėjo sklindantį triukšmą. Paskambinus iš buto išėjo pagyvenęs vyriškis, jauna moteris ir jaunas vyras. Visi buvo nepatenkinti jų atvykimu, jaunesnysis vaidino kietuolį, reiškė nepasitenkinimą. Po kažkurio laiko (gal po valandos) tuo pačiu adresu vyko dar kartą. Bendravo su jaunuoju vyriškiu, kuris buvo agresyvus, neblaivus, sklaidėsi laiptinėje, neprisistatė, piktinosi. Įvertinę šias aplinkybes, nusprendė jį sulaikyti. Asmuo sulaikymo metu buvo agresyvus, nenorėjo būti sulaikomas, mosikavosi, nedavė rankų, sakė niekur nevažiuosiantis (tikslesnius veiksmus nurodė tarnybiniame pranešime). Perskaičius tarnybinį pranešimą, liudytojas A. G. nurodė, kad jame išdėstytos aplinkybės yra teisingos, jas patvirtino ir prašė jomis vadovautis.
D. A. paaiškinimo duomenimis, jis yra susinervinęs, negali ramiai rašyti paaiškinimo, įvykio aplinkybes papasakos teisme (b. l. 9).
D. A. kaltę padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio D. A. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 17P-30417033-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. A. savo kaltės padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą neginčija, pastarojo kaltę taip pat patvirtina ir liudytojų N. R. bei A. G. parodymai. Tuo tarpu kaltės pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį D. A. kategoriškai nepripažįsta ir tikina policijos pareigūnams nesipriešinęs, pats buvęs ištemptas į laiptinę, jam uždėti antrankiai, išvežtas į policijos komisariatą, nors jokių priešiškų veiksmų neva ir neatliko. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą esant pakankamą pagrindą konstatuoti ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, o nurodytus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją. Teismo posėdyje apklausti liudytojai N. R. ir A. G. parodė, kad D. A. buvo neblaivus ir agresyvus, akivaizdžiai reiškė savo nepasitenkinimą, piktinosi pareigūnų atvykimu, nenorėjo prisistatyti ir, kas svarbiausia, kaip parodė liudytojas A. G., priešinosi būti sulaikomas, mosikavosi, nedavė rankų. Tiek liudytojas N. R., tiek A. G. pilnai patvirtino tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 7, 8) nurodytas aplinkybes, susijusias su D. A. sulaikymu. Liudytojų parodymai sutampa, papildo vienas kitą, nenustatyta, kad pastarieji turėjo suinteresuotumą nurodyti D. A. kaltinančias aplinkybes (tokių aplinkybių nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojų parodymais ar jais nesivadovauti. Pažymėtina, jog teismo posėdyje liudytojai N. R. bei A. G. buvo apklausti nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kadangi pastarasis, žinodamas apie posėdžio laiką, kuri buvo suderinta tiesiogiai su pastaruoju, nei atvyko į jį, nei pranešė teismui priežastis, dėl kurių negali dalyvauti, taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, iš ko akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia dalyvauti tolesniame teismo procese. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymu buvo apklausta ir jo draugė R. K., tačiau iš jos parodymų akivaizdu, kad ji pakartotinai atvykus pareigūnams miegojo ir aplinkybių, dėl ko ir kaip buvo sulaikomas D. A. nematė. Taip pat negalima nepaminėti to, kad D. A. 2015-05-11, 03.40 val., nustatytas 2,06 promilių girtumas (b. l. 11). Ši aplinkybė, ypač įvertinus nustatytą apsvaigimo laipsnį, duoda pagrindo manyti turėjus įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybėms tinkamai suvokti įvykio aplinkybes bei adekvačiai reaguoti į jas.
Taigi, atsižvelgus į išdėstytus ir teismo ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad D. A. pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugumo pareigas, taip pat triukšmavo bute. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimo pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką bei nustatytą valdymo tvarką), į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, jog pažeidimai padaryti neblaivaus asmens (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas), taip pat įvertinama D. A. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus D. A. baudas, artimas ATPK 183 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkiams.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 183 straipsnio 1 dalimi, 187 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
n u t a r i a :
D. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 eurų dydžio baudą.
D. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 190 eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, D. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą - 190 eurų (vieno šimto devyniasdešimties eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.
Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė