Administracinė byla Nr. eA-493-662/2022

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04266-2020-5        Procesinio sprendimo kategorija 21.2

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymo ir sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas, apeliantas) 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. K-1007 „Dėl (duomenys neskelbtini) R. P. padaryto tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas); Ministerijos 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą „Dėl komisijos narių nušalinimo“ Nr. (1.1.21.60E)10AD-254 (toliau – ir 2020 m. lapkričio 23 d. Sprendimas); ir Ministerijos 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą „Dėl komisijos narių nušalinimo“ Nr. (1.1.21.60E)10AD-271 (toliau – ir 2020 m. lapkričio 30 d. Sprendimas).

2.       Pareiškėjas skunde nurodė tokius skundo argumentus:

2.1.       Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-2430 „Dėl komisijos galimai padarytam darbo pareigų pažeidimui tirti sudarymo“ sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą ir pateikė 2020 m. gruodžio 1 d. išvadą Nr. BR-639 „Tyrimo išvada dėl (duomenys neskelbtini) R. P. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), su kuria pareiškėjas, be kita ko, supažindintas nebuvo. Remiantis minėta išvada Ministerija priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 3 straipsnį, nes nebuvo vykdomas tinkamas informacijos Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinei sistemai (toliau – ir ULSVIS, Informacinė sistema) teikimas, atnaujinimas, tvarkymas bei reikiamos informacijos teikimas trečiosioms šalims, neįgyvendinama numatyta pareiga: visas diagnozuotas užkrečiamąsias ligas ir išskirtus šių ligų sukėlėjus registruoti ULSVIS. Išvadoje nurodyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) neveikimo savalaikiai nebuvo tinkamai apdorojami, sisteminami ir teikiami kitoms institucijoms reikiami duomenys; 2) Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5, 11 punktus, 59 straipsnį, nes (duomenys neskelbtini) neužtikrino įtvirtintų pareigų vykdymo, susijusių su užkrečiamųjų ligų informacijos valdymu, židinių ištyrimu, informacijos teikimo kitoms Lietuvos bei Europos institucijoms; (duomenys neskelbtini) vienasmeniškai nevykdydamas įsakymuose įtvirtintų pavedimų, savo veiksmais ignoravo ir nesilaikė norminių teisės aktų, sukuriančių teises ir pareigas visiems teisinio santykio dalyviams. Išvadoje nurodyta, kad valstybės lėšomis įsigytos sistemos naudojimas ir atnaujinimas nėra galimas tik dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neveikimo ir netinkamo veikimo. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias kitoms institucijoms tinkamai naudotis sistema, kurios informacija labai aktuali ir reikalinga pandemijos valdymui, nesudarytos duomenų teikimo sutartys su naudotojais, kuriems reikalinga aktuali informacija iš ULSVIS; 3) Sveikatos sistemos įstatymo 59 straipsnį, nes (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas) nesilaikė įstatyminių nuostatų ir įsakymuose nustatytų veiksmų neatliko juose įtvirtintais terminais; 4) Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio 5 punktą, 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 12 straipsnį, 15 straipsnio 3 punktą, 15 straipsnio 14 punktą, nes žmonių užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros profilaktikos ir kontrolės priemones, siekiant mažinti šalies gyventojų sergamumą, mirtingumą ir invalidumą nuo jų, kai kurių užkrečiamųjų ligų likvidavimą, tinkamą pasirengimą ir reagavimą į iškilusias dėl užkrečiamųjų ligų grėsmes visuomenei, Visuomenės sveikatos priežiūros viešąjį administravimą pagal savo kompetenciją vykdo ir (duomenys neskelbtini), kuri pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją vykdo užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę; 5) Pareigybės aprašymo 4 punktą, 7.1 papunktį, 7.2 papunktį, 7.3 papunktį, 7.4 papunktį, 7.5 papunktį, 7.8 papunktį, 7.9–7.16 papunkčius, 7.18–7.22 papunkčius, nes (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pozicija skirta centro darbui organizuoti bei atsakyti už centro veiklą įgyvendinant teisės aktų nuostatas. Ministro įsakymų ir įstatyminių nuostatų nevykdymas pažeidžia šį reikalavimą, o tai reiškia netinkamą (duomenys neskelbtini) darbo organizavimą, kontroliavimą bei (duomenys neskelbtini) darbo planavimą; 6) (duomenys neskelbtini) nuostatų 3, 9 punktus, 10.4, 10.10 papunkčius, 16, 18 punktus, nes nebuvo užtikrinamas pagrindinių (duomenys neskelbtini) tikslų įgyvendinimas, susijęs su užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrole, netinkamai vykdomos funkcijos, susijusios su užkrečiamųjų ligų epidemiologine priežiūra, neperėmus tinkamai ULSVIS strigo atvejų ištyrimas ir protrūkių valdymas. Išvadoje konstatuota, kad taip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neužtikrino tinkamos įstaigos darbo planavimo, organizavimo ir kontroliavimo; 7) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR), 5 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas, nes (duomenys neskelbtini), neužtikrindamas ULSVIS esančių duomenų tinkamo tvarkymo, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo principą; neužtikrindamas, kad asmens duomenys, esantys ULSVIS, būtų tikslūs ir prireikus atnaujinami, t. y. neužtikrindamas, kad būtų imamasi visų pagrįstų priemonių, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punkte įtvirtintą tikslumo principą; nesiimdamas atitinkamų techninių ar organizacinių priemonių, užtikrinančių tinkamą asmens duomenų saugumą, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtintą vientisumo ir konfidencialumo principą; neįgyvendinamas BDAR duomenų valdytojui nustatytų pareigų bei negebėdamas įrodyti, kad laikosi BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų, pažeidė 2 dalyje nustatytą atskaitomybės principą. (duomenys neskelbtini) realiai nevaldė ULSVIS ir neužtikrino BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo principų; 8) Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 5 punktą, 33 straipsnio 1 dalį, 34 straipsnį, nes nebuvo užtikrinama sistemoje esančių asmens duomenų apsauga; (duomenys neskelbtini) yra paskirtas atsakingu už ULSVIS, teisiškai sistema priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) realiai sistemos nevaldė; 9) Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-19, 6, 7, 8, 9 punktus, 10.2 papunktį, 12, 14, 15, 18 punktus, 20-27 punktus, 29, 30, 31 punktus, nes (duomenys neskelbtini) yra ULSVIS sistemos valdytojas ir tvarkytojas bei asmens duomenų valdytojas, t. y., kaip atsakingas už technines ir organizacines priemones, skirtas užtikrinti ULSVIS saugą, neužtikrino tvarkomų asmens duomenų konfidencialumo, vientisumo ir prieinamumo, apsaugos nuo netyčinio arba neteisėto sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo be leidimo ar neteisėtos prieigos prie jų ir nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, taip pat saugų duomenų perdavimą kompiuteriniais tinklais; 10) Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1263, 15, 16, 19, 20, 24, 25, 44, 45, 46 punktus, nes (duomenys neskelbtini) privalėjo per 5 darbo dienas pateikti informaciją Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrui. Informacija Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrui pateikta tik 2020 m. rugsėjo 11 d.; 11) Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. V-1762 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-19 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ 2, 3 punktus, nes nebuvo įgyvendintos pareigos perimti ULSVIS valdytojo ir tvarkytojo ir asmens duomenų valdytojo teises ir pareigas, t. y. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 rugpjūčio 5 d. bei nustatytai datai nepaskyrė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos informacinės sistemos duomenų valdymo įgaliotinio, saugos įgaliotinio, informacinės sistemos administratoriaus.

2.2.       Pareiškėjas, gavęs pranešimą apie galimai padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė paaiškinimą, su kuriuo pateikė ir nušalinimą atitinkamiems Komisijos nariams. Nušalinimas Komisijos nariams buvo reiškiamas motyvuojant tuo, kad minėti asmenys dalyvavo procesuose bei teikė siūlymus sprendimams, dėl kurių ir buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo nagrinėjimas pareiškėjo atžvilgiu, o tai leido pagrįstai abejoti Komisijos narių nešališkumu ir objektyvumu. Komisijos narių nušalinimas buvo grindžiamas elektroniniu susirašinėjimu. Pareiškėjo teiktas nušalinimas buvo išspręstas 2020 m. lapkričio 23 d. Sprendimu. Pakartotinis pareiškėjo prašymas nušalinti tuos pačius Komisijos narius buvo išspręstas 2020 m. lapkričio 30 d. Sprendimu.

2.3.       Dėl Išvadoje ir Įsakyme konstatuoto Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 3 straipsnio pažeidimo pareiškėjas nurodė, kad nei vienoje šio straipsnio nuostatoje nėra įtvirtinta pareiga teikti reikiamą informaciją trečiosioms šalims. Minėto įstatymo 2 dalies nuostata numato tik duomenų teikimą vadovaujančiai informacinės sistemos tvarkymo įstaigai. Įsakyme taip pat nenurodyta, kaip pasireiškė (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo) neveikimas ir kokią tiesioginę įtaką (duomenys neskelbtini) neveikimas turėjo duomenų tinkamam apdorojimui, sisteminimui ir teikimui. Be to, (duomenys neskelbtini) negali būti atsakingas už ULSVIS veikimą, kadangi minėta informacinė sistema dar nėra perduota (duomenys neskelbtini).

2.4.       Dėl Sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies atitinkamų punktų pažeidimo pareiškėjas nurodė, kad iš Įsakymo nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Įsakyme nurodytus principus, nes šiuo atveju nebuvo galima reikalauti to, kas neįmanoma. Pareiškėjas negali būti baudžiamas už tai, ko nepadarė. Tokia situacija nėra suderinama su bendraisiais teisės principais bei pažeidžia teisinio tikrumo, apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių bei teisinės valstybės principus. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už pareigų, susijusių su ULSVIS priežiūra, nevykdymu, tačiau, kaip jau minėta, ULSVIS nebuvo (ir nėra) perduota (duomenys neskelbtini) ne dėl (duomenys neskelbtini) kaltės, todėl, pareiškėjo teigimu, Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Neperdavus ULSVIS (duomenys neskelbtini), pastarasis dėl objektyvių priežasčių negalėjo sudaryti duomenų teikimo sutarčių su naudotojais, kuriems reikalinga aktuali informacija iš ULSVIS. Be to, iš Įsakymo 1.2 punkto nėra aišku, kokių įsakymuose įtvirtintų pavedimų pareiškėjas nevykdė. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas grindžiamas abstrakčiais teiginiais, o tai nėra suderinama su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos teismų praktika.

2.5.       Dėl Sveikatos sistemos įstatymo 59 straipsnio pažeidimo pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjui iš esmės nėra aišku, kokiuose įsakymuose ir kokių veiksmų pareiškėjas neatliko.

2.6.       Dėl Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio 5 punkto, 7 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 12 straipsnio, 15 straipsnio 3 punkto, 15 straipsnio 14 punkto pažeidimo pareiškėjas teigė, kad šiais punktais nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) nevykdė viešojo administravimo funkcijų, tačiau nėra aišku, kurių viešojo administravimo funkcijų (duomenys neskelbtini) nevykdė ir kaip tas nevykdymas pasireiškė.

2.7.       Dėl Pareigybės aprašymo 4 punkto, 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.8 papunkčių, 7.9–7.16 papunkčių, 7.18–7.22 papunkčių pareiškėjas teigė, kad iš Įsakymo taip pat nėra aišku, kaip pasireiškė netinkamas (duomenys neskelbtini) darbo organizavimas, kontroliavimas bei planavimas.

2.8.       Nors Įsakyme konstatuotas (duomenys neskelbtini) nuostatų 10.10 papunkčio pažeidimas, tačiau nėra aišku, kaip pareiškėjas pažeidė šiame punkte įtvirtintą (duomenys neskelbtini) atliekamą funkciją, t. y., kokiuose Europos Sąjungos institucijų komitetų ir darbo grupių, tarptautinių ir nacionalinių darbo grupių veikloje (duomenys neskelbtini) nedalyvavo. Be to, Įsakymo 1.6 punktas dubliuojasi su Įsakymo 1.5 punktu, o kadangi du kartus konstatuotas netinkamas (duomenys neskelbtini) darbo planavimas, organizavimas ir kontroliavimas, tai suteikia pagrindą konstatuoti ir non bis in idem (ne du kartus už tą patį) principo pažeidimą.

2.9.       Nesutikdamas su Įsakyme konstatuotu BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatų pažeidimu, pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (13 16.1.1 E)2-49453 kreipėsi į Ministeriją ir į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą (toliau – ir ULAC), informuodamas, kad kol Informacinė sistema nėra perduota (nėra pasirašytas priėmimo ir perdavimo aktas), (duomenys neskelbtini) negali užtikrinti šios sistemos veikimo, asmens duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo. Tuo pagrindu prašė įpareigoti ULAC pereinamuoju laikotarpiu užtikrinti informacinės sistemos nepertraukiamą veikimą, asmens bei kitų duomenų apsaugą. 2020 m. spalio 1 d. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir NKSC) raštu Nr. (4.1 E) 6K-611 buvo suderinti ir 2020 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. VKE-443 patvirtinti Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos (ULSVIS) saugos nuostatai; 2020 m. spalio 12 d. NKSC pateikti derinti ULSVIS saugos dokumentai – Saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklės, Veiklos tęstinumo valdymo planas ir Naudotojų administravimo taisyklės. 2020 m. spalio 29 d. buvo gautos NKSC pastabos, pagal kurias dokumentai buvo koreguojami. Taip pat (duomenys neskelbtini) su 2020 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (08 1.9 E)2-65799 kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir VDAI) bei informavo apie susidariusią situaciją bei apie tai, kad (duomenys neskelbtini) neturi galimybės įgyvendinti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente duomenų valdytojui nustatytų pareigų ir atskaitomybės principo. (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 9 d. raštu Nr. (15 11.4 E)2-78733 kreipėsi į VDAI dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo, nurodydamas, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. įsigaliojo Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. V-1762 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-19 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl ULSVIS), kuriuo paskirtas kitas Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas – (duomenys neskelbtini). ULAC buvo pavesta perduoti ULSVIS, tačiau iki šiol informacinė sistema nėra perduota (duomenys neskelbtini). ULSVIS patalpinta UAB „BAIP“ administruojamose tarnybinėse stotyse. (duomenys neskelbtini) taip pat kreipėsi į ULAC, UAB „BAIP“ bei apie situaciją informavo Ministeriją atitinkamais raštais, tačiau šiai dienai ULSVIS teisėtam valdytojui nėra perduotas ir asmens duomenų saugumo pažeidimas nėra suvaldytas. Taigi, už BDAR principų laikymąsi pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju negali būti atsakingas dėl ne nuo jo priklausančių objektyvių priežasčių.

2.10.       Dėl Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 5 punkto, 33 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio pažeidimo pareiškėjas nurodė, jog Įsakyme nėra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) būtų neteisėtai sunaikinęs ar pakeitęs, sugadinęs, neteisėtai pasisavinęs vidaus administravimo informaciją (10 str. 5 p.), todėl neaišku, kokiu būdu pareiškėjas galėjo pažeisti informacijos saugumo principą. (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra perduota ULSVIS, todėl (duomenys neskelbtini) negalėjo pažeisti nurodytų teisės aktų nuostatų.

2.11.       Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų 6, 7, 8, 9 punktų, 10.2 papunkčio, 12, 14, 15, 18 punktų, 20–27 punktų, 29, 30, 31 punktų pažeidimų nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu informacinė sistema yra neperduota, todėl (duomenys neskelbtini) dėl objektyvių priežasčių negali teikti duomenų suinteresuotoms įstaigoms. Visgi, (duomenys neskelbtini) deda visas įmanomas pastangas siekiant sukontroliuoti šią situaciją. Apie šią situaciją Ministerija buvo informuota (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. (01 1.9 E)2-58203.

2.12.       Dėl Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų 15, 16, 19, 20, 24, 25, 44, 45, 46 punktų pažeidimo pareiškėjas pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo pakeista informacija interneto svetainėje www.registrai.lt, valdomoje Informacinės visuomenės plėtros komiteto. Pažymi, jog jokie terminai, per kuriuos informacinės sistemos valdytojas privalėtų pakeisti šioje sistemoje esančią informaciją, nėra nustatyti. Registrų ir informacinių sistemų registre esanti informacija niekaip nekeičia Ministerijos įsakymais ar kitais teisės aktais patvirtintų informacinių sistemų nuostatais įtvirtintų faktų ar datų. Tai nėra registras, kurio pagrindu nustatomas valdytojo pasikeitimas ar pan. To nenustato Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1263 „Dėl Registrų sąrašo reorganizavimo į Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrą ir Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti nuostatai.

2.13.       Dėl Įsakymo dėl ULSVIS 2, 3 punktų pažeidimo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nėra perėmusi ULSVIS valdytojo teisių ir pareigų ne dėl nuo NSVC priklausančių priežasčių. Pareiškėjas neįgyvendino pareigos nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. paskirti Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos duomenų valdymo įgaliotinį, saugos įgaliotinį, informacinės sistemos administratorių dėl to, jog Ministerijos įsakyme nebuvo nurodyti terminai, per kuriuos minėti asmenys turi būti paskirti. Paskirti atsakingus asmenis buvo ruošiamasi nedelsiant po ULSVIS perdavimo, tačiau, kaip jau minėta, informacinė sistema iki šiol nėra perduota. Tik įsitikinus, kad sistemos perdavimas greitai neįvyks, atsakingi asmenys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įsakymu buvo paskirti 2020 m. rugpjūčio 21 d. Neperėmus sistemos, už jos priežiūrą atsakingi asmenys neturi galimybės vykdyti savo funkcijų, o sistemų saugos dokumentams rengti (duomenys neskelbtini) įsteigta atskira pareigybė, todėl šių darbų atlikti atskirų (duomenys neskelbtini) vidaus teisės aktų išleisti nereikia.

2.14.       Tiek Komisija, tiek Ministerija nevertino ir netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, išdėstytų jo paaiškinimuose apie tikrąsias įvykių aplinkybes, kurios patvirtina, jog pareiškėjas nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų. Priešingai, nei nurodo atsakovas, pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), aktyvius veiksmus įrodo sekančios aplinkybės. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 1 d. (šeštadienį) iš Ministerijos gavo ir (duomenys neskelbtini) Dokumentų valdymo sistemoje užregistravo informaciją dėl Įsakymo dėl ULSVIS. 2020 m. rugpjūčio 3 d. (duomenys neskelbtini) Dokumentų valdymo sistemoje buvo paskirti atsakingi vykdytojai, nedelsiant organizuotas numatomų (duomenys neskelbtini) veiksmų aptarimas. Kadangi (duomenys neskelbtini) atsakingi vykdytojai nesulaukė jokios informacijos iš ULAC, tą pačią dieną telefoninio ryšio priemonėmis susisiekė su ULAC, kuris nurodė, jog informacijos apie šį dokumentą neturi. Apie tokią situaciją (duomenys neskelbtini) telefonu pranešė Ministerijai ir tik po aktyvių (duomenys neskelbtini) veiksmų, 2020 m. rugpjūčio 4 d. antroje dienos pusėje ULAC gavo informaciją iš Ministerijos dėl Įsakymo dėl ULSVIS. Rengdamasis tinkamam ULSVIS valdymui, 2020 m. rugpjūčio 4 d. (duomenys neskelbtini) viešojo pirkimo būdu sudarė ULSVIS galimybių tyrimo paslaugų pirkimo sutartį bei tą pačią dieną – informacinės sistemos duomenų analizės paslaugų pirkimo sutartį. 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (13 16.1.1 E) 2-49453 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos“ (duomenys neskelbtini) informavo Ministeriją, kad su ULSVIS susiję dokumentai, techninė įranga ar prieigos prie serverių (duomenys neskelbtini) nėra perduotos, neveikia tam tikros ULSVIS sistemos posistemės, todėl (duomenys neskelbtini) specialistai negali atlikti savo pareigų (teikti duomenų). Taigi, Ministerijai buvo pateikta informacija, kad (duomenys neskelbtini) negali užtikrinti šios sistemos veikimo dėl asmens duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo. ULAC nesiėmus jokių veiksmų dėl Įsakymo dėl ULSVIS vykdymo, (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (01 16.1.1 E)2-51051 kreipėsi į ULAC dėl dokumentų ir informacijos perdavimo bei pateikė prašymą, kuriuo prašė užtikrinti asmens ir kitų duomenų saugumą (iki sistema bus perduota (duomenys neskelbtini)). Taip pat šiuo raštu ULAC buvo informuotas, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d., 14.00 val. (duomenys neskelbtini) atvyks į ULAC susipažinti su informacine sistema bei aptarti informacinės sistemos perdavimo žingsnius. Šio rašto kopija buvo išsiųsta ir Ministerijai. 2020 m. rugpjūčio 12 d., 14.00 val. (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys kartu su DTS solutions atstovais nuvyko į ULAC, tačiau susidūrė su akivaizdžiu ULAC (duomenys neskelbtini) nenoru bendradarbiauti bei teikti bet kokią informaciją apie informacinę sistemą. Atitinkamai, 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (01 1.9E)2-52605 (duomenys neskelbtini) pakartotinai kreipėsi į ULAC bei UAB „BAIP“, vykdančią ULSVIS programinės įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugas bei informacinės sistemos techninės ir programinės įrangos palaikymo bei programų atnaujinimo paslaugas, su raginimu skubiai iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. perduoti informacinę sistemą bei visas galiojančias sutartis. Prie šio rašto buvo pridėtas ir informacinės sistemos perdavimo-priėmimo akto projektas. Rašto kopija pateikta ir Ministerijai. ULAC nesiėmus jokių veiksmų, (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (01 1.9E)2-53788 dar kartą kreipėsi į ULAC su prašymu iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. perduoti informacinę sistemą. 2020 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. VKE-363 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos saugos įgaliotinio, administratoriaus ir duomenų valdymo įgaliotinio paskyrimo“ buvo paskirti informacinės sistemos saugos įgaliotinis, administratorius ir duomenų valdymo įgaliotinis. Kadangi ULAC nevykdė jokių (duomenys neskelbtini) prašymų, (duomenys neskelbtini) su 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. (01 1.9 E)2-58203 kreipėsi tiesiogiai į Ministeriją prašydamas imtis priemonių, kad jai pavaldus ULAC (duomenys neskelbtini) vykdytų Ministerijos pavedimus. Šiuo raštu (duomenys neskelbtini) dar kartą informavo Ministeriją, kad dėl apsunkintos prieigos prie ULSVIS posistemių, (duomenys neskelbtini) negali tinkamai vykdyti savo funkcijų (negalint laiku pateikti duomenų, apsunkinamas operatyvus užkrečiamųjų ligų židinių ištyrimas ir protrūkių identifikavimas, todėl (duomenys neskelbtini) negali užtikrinti tinkamos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros). Taip pat (duomenys neskelbtini) informavo Ministeriją, kad dėl šios situacijos sutriko informacijos teikimas į Europos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tinklus, pavyzdžiui TESSY, todėl yra grėsmė, kad Lietuva neįvykdys savo tarptautinių įsipareigojimų. (duomenys neskelbtini) su 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. (01 11.4 E)2-60284 dar kartą kreipėsi į ULAC, ragindamas nedelsiant perduoti informacinę sistemą. Taip pat (duomenys neskelbtini) su 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (01 1.9 E)2-63139 pakartotinai kreipėsi ir į UAB „BAIP“, dėl skubaus sutarčių, susijusių su ULSVIS ar informacijos apie jas, perdavimo. Taip pat pasiūlė perimti sutartis. Ši įmonė buvo informuota apie galimas pasekmes ir BDAR nuostatų galimą pažeidimą. (duomenys neskelbtini) su 2020 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (01 1.9 E)2-63208 kreipėsi į ULAC, prašydamas pateikti duomenų iš informacinės sistemos, kurie reikalingi jų veiklai vykdyti, poreikį. Iš ULAC 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo gautas atsakymas Nr. 1-129462, kad neteiks (duomenys neskelbtini) informacijos, nes kreipėsi į teismą dėl Ministerijos įsakymų teisėtumo. (duomenys neskelbtini) su 2020 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (08 1.9 E)2-65799 kreipėsi į VDAI, informuodamas apie susidariusią situaciją bei tai, kad (duomenys neskelbtini) neturi galimybės įgyvendinti BDAR duomenų valdytojui nustatytų pareigų ir atskaitomybės principo. 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (15 11.4 K)2-66963 su Nacionalinio kibernetinio saugumo centru buvo pradėti derinti informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai. Nuostatai buvo suderinti 2020 m. spalio 1 d. raštu Nr. 1-138305. (duomenys neskelbtini) su 2020 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (04 6.1 E)2-72241 išsiuntė UAB „BAIP“ dvišalio susitarimo dėl 2019 m. rugsėjo 5 d. priežiūros ir aptarnavimo paslaugų sutarties Nr. VP20190905-1 pakeitimo projektą. 2020 m. spalio 2 d. raštu Nr. (04 6.1 E)2-75398 (duomenys neskelbtini) informavo Ministeriją, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. tarp UAB „BAIP“ ir ULAC sudaryta sutartis Nr. puz0037352 dėl Informacinės sistemos techninės ir programinės įrangos palaikymo bei programų atnaujinimo paslaugų negalėjo būti sudaryta, kadangi nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. ULAC jau nebuvo Informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas. Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) raštu apie tokią situaciją informavo ir ULAC bei UAB „BAIP“. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. VKE-443 buvo patvirtinti informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai. (duomenys neskelbtini) su 2020 m. spalio 12 d. raštu Nr. (15 11.4 E)2-79215 Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui pateikė derinimui Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisykles; Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos veiklos tęstinumo valdymo planą; Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos naudotojų administravimo taisykles. (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 22 d. raštu Nr. (04 6.1 E)2-85268 informavo ULAC, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. tarp UAB „BAIP“ ir ULAC sudaryta sutartis Nr. puz0037352 dėl Informacinės sistemos techninės ir programinės įrangos palaikymo bei programų atnaujinimo paslaugų negalėjo būti sudaryta, nes ULAC jau nebuvo informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas, todėl (duomenys neskelbtini) neturi teisinio pagrindo trišaliam susitarimui tarp (duomenys neskelbtini), ULAC ir UAB „BAIP“ dėl Informacinės sistemos perdavimo. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. VKE-484 buvo sudaryta darbo grupė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos modernizavimo techninėms specifikacijoms ir pirkimo sąlygų rengimui. Atkreipia dėmesį, kad Sveikatos apsaugos viceministro 2020 m. spalio 20 d. pavedime Nr. 17-122 buvo nurodyta, kad iki šio momento ULAC ULSVIS nėra perdavęs ir pratęsė ULAC terminą Informacinei sistemai perduoti pavesdamas ULAC (duomenys neskelbtini), o jam nesant, jį pavaduojančiam asmeniui, ne vėliau nei iki 2020 m. spalio 20 d. darbo dienos pabaigos, perduoti ULSVIS kaip tai įtvirtinta Įsakymo dėl ULSVIS 3.2 papunktyje. ULAC iki 2020 m. spalio 20 d. darbo dienos pabaigos neperdavus informacinės sistemos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl termino atnaujinimo ir įpareigojimo ULAC vykdyti Ministerijos įsakymą bei perduoti informacinę sistemą (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI2-5425-426/2020 nurodė, jog pareiškėjas ((duomenys neskelbtini)) nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, operatyviai ir aktyviai siekė savo pažeistų teisių gynimo, todėl tenkino (duomenys neskelbtini) prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

2.15.       Pareiškėjo teigimu, nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti Įsakymą ir juo paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjas nepadarė jokių pažeidimų, kurie nurodyti Įsakyme ir už pačios Ministerijos ir ULAC neveikimą negali atsakyti drausmine tvarka. Priešingai, nei nurodyta Įsakyme, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) veikė aktyviai, bendradarbiavo su kitomis institucijomis, tame tarpe ir su Ministerija, t. y. nedelsiant informuodavo apie visas kliūtis, kurios trukdė perimti informacinę sistemą, nuolat teikė aktualią informaciją, prašė pagalbos, tačiau būtent Ministerija ignoravo visus ir bet kokius (duomenys neskelbtini) prašymus. Vienintelė institucija, kuri galėjo užtikrinti ULSVIS perdavimą, tai – Ministerija, kuriai ULAC yra tiesiogiai pavaldus. Be to, Įsakymu buvo paskirta trečia pagal griežtumą tarnybinė nuobauda, nesant tam jokių pagrindų.

2.16.       Dėl 2020 m. lapkričio 23 d. Sprendimo neteisėtumo nurodė, jog šis sprendimas priimtas vadovaujantis išimtinai tik Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – Aprašas) 9 punkto nuostatomis, net nenurodant, kokiomis konkrečiomis minėto punkto nuostatomis vadovautasi priimant sprendimą. Vien tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog šis sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyviąsias VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Aprašo 9 punkto nuostata yra pernelyg plati, todėl Ministerijos nuoroda į Aprašo 9 punktą, siekiant pagrįsti 2020 m. lapkričio 23 d. Sprendimo priėmimo pagrįstumą, nėra pakankama motyvacija VAĮ 10 straipsnio 5 dalies kontekste. Minėtas sprendimas yra nemotyvuotas, juo nebuvo atsakyta į pareiškėjo nurodytus argumentus, kuriais buvo grindžiamas nušalinimas. Nurodyti šio sprendimo trūkumai, pareiškėjo nuomone, laikytini esminiais.

2.17.       Dėl 2020 m. lapkričio 30 d. Sprendimo neteisėtumo paaiškino, kad pareiškėjas, teikdamas pakartotinį nušalinimą Komisijos nariams, nurodė, jog Komisijai jau buvo atsakyta į užduotus klausimus, tačiau Komisija pakartotinai uždavė tuos pačius klausimus pareiškėjui, kas rodo akivaizdų Komisijos šališkumą, savo pareigų aplaidų vykdymą, bei patvirtina, jog Komisijos nariai yra neobjektyvūs. Šiame sprendime nenurodytas tokio sprendimo teisinis pagrindas, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti ir šį sprendimą. Pareiškėjas prašė panaikinti sprendimus ir perduoti iš naujo svarstyti klausimą dėl Komisijos narių nušalinimo.

2.18.       Dėl procedūrinių pažeidimų nurodė, kad 2020 m. lapkričio 23 d. Sprendime nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, taip pat abiejų sprendimų registracijos numeriai yra tapatūs, kas rodo, jog pareiškėjo pareiškimai dėl nušalinimo buvo nagrinėjami formaliai ir atmestinai.

3.       Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1.       Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo 2 punkte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2020 rugpjūčio 5 d. perduodamos ULSVIS valdytojo ir tvarkytojo ir asmens duomenų valdytojo teisės ir pareigos, t. y. nuo 2020 rugpjūčio 5 d. ULSVIS yra valdoma (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų (toliau – ir ULSVIS nuostatai) 9 punktu. Būtent (duomenys neskelbtini) nuo šios datos tapo ULSVIS valdytojas ir tvarkytojas bei asmens duomenų valdytojas, t. y. atsakingas už technines ir organizacines priemones skirtas užtikrinti ULSVIS saugą, tvarkomų asmens duomenų konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą, apsaugą nuo netyčinio arba neteisėto sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo be leidimo ar neteisėtos prieigos prie jų ir nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, taip pat saugų duomenų perdavimą kompiuteriniais tinklais; užtikrinant, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2016/679 32-36 straipsniuose nustatytų prievolių, atsižvelgiant į asmens duomenų tvarkymo pobūdį, bei turi kitas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir ULSVIS nuostatuose nustatytas teises ir pareigas. Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo 3.1 papunkčiu pavesta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paskirti ULSVIS informacinės sistemos duomenų valdymo įgaliotinį, saugos įgaliotinį, informacinės sistemos administratorių. ULSVIS nuostatų pakeitimo 3 punktu ULAC pavesta iki 2020 rugpjūčio 4 d. perduoti (duomenys neskelbtini) ULSVIS dokumentus, techninę įrangą, ar prieigas.

3.2.       (duomenys neskelbtini), siekdamas optimizuoti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir supaprastinti informacijos perdavimo procesus, parengė Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo projektą, kuriuo pasiūlė pakeisti ULSVIS valdytoją ir tvarkytoją, siekiant optimizuoti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, supaprastinti informacijos perdavimo procesus ir sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. Pagrindas (duomenys neskelbtini) inicijuoti Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo rengimą buvo Ministro 2020 m. gegužės 8 d. pavedimas Nr. 17-62, kuriuo buvo pavesta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvertinti ULSVIS nuostatas ir pateikti pasiūlymus įsakymo projekto pakeitimui bei parengti pakeitimą. ULSVIS perėmimo/perdavimo terminai pavedime nebuvo nustatyti.

3.3.       (duomenys neskelbtini) parengtas teisės akto projektas buvo užregistruotas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) 2020 m. birželio 25 d., reg. Nr. 20-9536. Akto projektas vėliau buvo perduotas derinti atitinkamiems subjektams. (duomenys neskelbtini) derinimo rašte nurodė, kad pagrindinis ULSVIS informacijos teikėjas ir pirminis ataskaitų apie užkrečiamąsias ligas rengėjas yra (duomenys neskelbtini), o dabartinis ULSVIS tvarkytojas ULAC atlieka tik tarpininko vaidmenį, gautą iš (duomenys neskelbtini) informaciją teikdamas tretiesiems asmenims. Todėl pakeitus ULSVIS tvarkytoją būtų užtikrintas tiesioginis, efektyvesnis ir operatyvesnis informacijos teikimas suinteresuotoms šalims, išvengta bereikalingo kelių įstaigų funkcijų dubliavimo. Teisės aktas, (duomenys neskelbtini) prašymu, buvo rengiamas ypatingos skubos tvarka, nors ULSVIS perėmimo / perdavimo terminas buvo numatytas tik rugpjūčio 4-5 dienomis.

3.4.       Atsižvelgiant į tai, kad Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo rengėjas buvo (duomenys neskelbtini), pats pareiškėjas pasirašė teisės akto projekto teikimą, todėl jam, kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvo žinomos derinamo teisės akto sąlygos ir terminai, buvo numatytas pakankamai ilgas laiko tarpas nuo teisės akto derinimo pradžios iki teisės akte nurodyto termino pasirengti sklandžiam ULSVIS perėmimui bei tinkamo funkcionavimo užtikrinimui. Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo 3 punkte nurodyti asmenys ULSVIS turėjo būti paskirti 2020 rugpjūčio 5 d.

3.5.       Pasirašius Įsakymą dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo pareiškėjas nesikreipė į Ministeriją ir neinicijavo Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo, tikslu pakeisti / pratęsti terminą ir / ar stabdyti ir / ar atsidėti teisės akto įsigaliojimą. Jei būtų buvęs išreikštas poreikis keisti ULSVIS nuostatų perėmimo terminą ar kitas Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo sąlygas, Ministerija tokį prašymą būtų svarsčiusi ir tai būtų buvęs būdas koreguoti terminus, jei jie buvo netinkamai pasirinkti. (duomenys neskelbtini) pasiruošti tinkamam ULSVIS perėmimui turėjo daug laiko. Nors (duomenys neskelbtini) vykdė susirašinėjimą su Ministerija, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo vykdymui.

3.6.       (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 9 d. raštu informavo Ministeriją apie tai, kad negali pašalinti ULSVIS sutrikimų, nes minėta sistema neperduota (duomenys neskelbtini). Ministerijos Visuomenės sveikatos departamentas 2020 m. spalio 16 d. organizavo pasitarimą dėl ULSVIS perdavimo (protokolas Nr. LP-251), kuriame dalyvavo (duomenys neskelbtini), Ministerijos atstovai, viceministras. 2020 spalio 16 d. vykusio susitikimo su (duomenys neskelbtini) atstovais metu pažymėta, kad realūs ULSVIS perėmimo veiksmai nebuvo atlikti. (duomenys neskelbtini) informavo, kad neturi pozicijos, kokios informacinės sistemos techninės specifikacijos turi būti. Ministerijos teigimu, (duomenys neskelbtini) net ir praėjus 2 mėnesiams nuo to momento, kai tapo ULSVIS tvarkytoju ir valdytoju, ULSVIS nevaldė, realūs perėmimo darbai nebuvo atlikti, nebuvo sprendimo, kokia sistema turėtų / galėtų būti perkama, bei nebuvo sisteminio vadovavimo (paskirto atsakingo asmens) ULSVIS perėmimo darbams. Ministerija pasiūlė (duomenys neskelbtini) kreiptis į Kibernetinio saugumo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos, užpildant kibernetinio incidento pranešimo formą, svarstant apie galimybes ULSVIS perdavimo klausimus (duomenys neskelbtini) spręsti teismine tvarka bei (duomenys neskelbtini) paskirti asmenis techninėms specifikacijoms rengti ir pradėti pirkimo sąlygų rengimą ULSVIS modernizavimo (kūrimo) paslaugoms įsigyti. (duomenys neskelbtini) tik po aktyvaus Ministerijos siūlymo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, 2020 m. spalio 21 d. raštu Nr. (04 6.2 E)2-84431 prašydama atstatyti praleistą terminą prašymui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus teismui pateikti.

3.7.       Ministerijos Visuomenės sveikatos departamentas 2020 m. spalio 26 d. organizavo pasitarimą, kuriame dalyvavo (duomenys neskelbtini), Ministerijos atstovai. (duomenys neskelbtini) informavo, kad komisija dėl ULSVIS perėmimo nėra sudaryta, tačiau planuojama artimiausiu metu paskirti atsakingus asmenis.

3.8.       Atsižvelgiant į tai buvo padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) nevaldo ULSVIS esančios informacijos bei nėra tinkamai perėmęs ULSVIS taip, kaip įtvirtinta Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo 3.2 papunktyje. Visi veiksmai, susiję su atsakingų asmenų už ULSVIS paskyrimu, pirkimai dėl ULSVIS perėmimo studijų ir analizių pateikimo turėjo būti atlikti iki sistemos perėmimo. Pats sistemos neperdavimo faktas nepanaikina fakto, kad sistemos perėmimo dieną (duomenys neskelbtini) buvo visiškai nepasiruošęs ULSVIS perėmimui, neturėjo jokio veiksmų plano, kaip tai turėtų vykti, todėl darytina išvada, jog veikė tiesiog spontaniškai arba raginamas Ministerijos.

3.9.       Ministras, įvertinęs Ministerijos Visuomenės sveikatos departamento 2020 m. spalio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. BR-580 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimo“ (toliau – Tarnybinis pranešimas) nurodytas aplinkybes, sudarė komisiją, kuriai pavedė įvertinti galimą R. P., kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tarnybinį nusižengimą ir pateikti atlikto tyrimo išvadą. Komisija 2020 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 10AD-242 informavo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apie Komisijos vykdomą tyrimą, pateikė pranešimą apie galimai atliktą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pasiūlė pateikti paaiškinimus ir pakvietė pareiškėją į Komisijos posėdį. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 16 d. raštu pateikė rašytinius pasiaiškinimus, kartu su kuriais pateikė ir prašymą nušalinti atitinkamus Komisijos narius. Pareiškėjo pateiktas prašymas dėl nušalinimo buvo pripažintas nemotyvuotu, nes jame tik nurodyta, kad teikiamas nušalinimas dėl galimo šališkumo, pridėti elektroniniai laiškai, tačiau jokio nurodyto narių šališkumo ir / ar suinteresuotumo jie nepatvirtino. Pareiškėjas tik nurodė, kad šie asmenys buvo koordinuojantys ULSVIS perėmimo procesą, teikė siūlymus dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų, todėl gali būti šališki. Ministro 2020 m. lapkričio 23 d. rezoliucija prašymas dėl nušalinimo buvo pripažintas nepagrįstu. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 10AD-254. Ministerijoje nebuvo sudaryta jokia darbo grupė, kuri koordinuotų Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimą. Pareiškėjas be oficialių paklausimų konsultavosi tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu su skirtingais Ministerijos darbuotojais daugeliu klausimu, todėl motyvuotam nušalinimui faktas, kad yra buvęs susirašinėjimas su dalimi Komisijos narių skirtingais darbiniais klausimais, negali būti laikomas pagrindu motyvuotam nušalinimui. Antrasis pareiškėjo prašymas nušalinti Komisijos narius taip pat buvo pripažintas nemotyvuotu. Atsižvelgdamas į tai, Ministras 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėją informavo, kad Ministro sprendimas dėl nušalinimo nekeičiamas.

3.10.       Komisija, susipažinusi su surinkta medžiaga bei vertindama faktą, kad tyrimo atlikimo metu ULSVIS nėra perimta, t. y. Įsakyme dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo nurodyti veiksmai neatlikti, priėmė Išvadą.

3.11.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad, kol nebuvo perduota ULSVIS sistema, pareiškėjas negalėjo paskirti atsakingų asmenų. Įsakymu dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo buvo įtvirtinta konkreti data veiksmų atlikimui, todėl atmestini teiginiai, kad atsakingų asmenų paskyrimo data gali būti siejama su perdavimu. Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų taip pat nėra aišku, kaip pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), kontroliavo šio įsakymo vykdymą, kadangi visi veiksmai atlikti jau po Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo įsigaliojimo, o jame nustatytu terminu nebuvo atlikti. (duomenys neskelbtini), būdamas Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo rengėju, turėjo pakankamai laiko pasirengti ir iki 2020 rugpjūčio 5 d. datos paskirti visus atsakingus asmenis.

3.12.       Teisė kreiptis į teismą dėl neveikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 28 straipsnio 2 dalimi, turi būti realizuota per du mėnesius nuo skundžiamo neveikimo atlikimo termino pabaigos. Teismas praleistą terminą pateikti skundą atnaujino, o tai tik patvirtina, kad terminas, koks numatytas ABTĮ, buvo praleistas.

3.13.       Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų raštu bei žodžiu Komisijai nekilo abejonių, kad pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neužtikrino Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 3 straipsnio nuostatų įgyvendinimo. Nebuvo vykdomas tinkamas informacijos ULSVIS teikimas, atnaujinimas, tvarkymas, bei reikiamos informacijos teikimas trečiosioms šalims, neįgyvendinama numatyta pareiga – visas diagnozuotas užkrečiamąsias ligas ir išskirtus šių ligų sukėlėjus registruoti ULSVIS. Būtent dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neveikimo nebuvo tinkamai apdorojami, sisteminami ir teikiami kitoms institucijoms reikiami duomenys, o tai suteikia pagrindą teigti, kad buvo keliama reali grėsmė visų šalies gyventojų sveikatai.

3.14.       Įsakymas dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo nėra panaikintas, ar atidėtas jo įsigaliojimo terminas, tai yra galiojantis teisės aktas, nustatantis pareigas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), neužtikrindamas ULSVIS esančių duomenų tinkamo tvarkymo, taip pat pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, d, f punktus bei 2 dalį. (duomenys neskelbtini) faktiškai nevaldo ULSVIS ir neužtikrina BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo principų. Pareiškėjas taip pat nesilaikė terminų, numatytų Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatuose, nes apie ULSVIS valdytojo ir tvarkytojo pasikeitimus pranešė 2020 m. rugsėjo 11 d., o turėjo pranešti iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.

3.15.       Nors (duomenys neskelbtini) pats informavo Ministeriją, kad stringa prieiga prie ULSVIS posistemių, todėl (duomenys neskelbtini) negali laiku pateikti duomenų, nes ULSVIS neperduotas (duomenys neskelbtini), tačiau, Ministerijos teigimu, būtent (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Nuostatų 16 punktas) planuoja, organizuoja, kontroliuoja centro darbą ir atsako už centro veiklos tikslų pasiekimą ir funkcijų atlikimą; užtikrina, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų.

3.16.       Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) veiksmai vertintini kaip netinkamas veikimas, tiek ir neveikimas. Neveikimas tiesiogiai sietinas su pareiškėjo, kaip įstaigos (duomenys neskelbtini), atsakingo už tinkamą įstaigos veiklą, pavestų funkcijų netinkamu, aplaidžiu vykdymu. Pažeisti teisės aktų reikalavimai pareiškėjui buvo žinomi. Pareiškėjo paaiškinime nėra pateikta dokumentų ar įrodymų, jog įsakymuose suformuotos pareigos ir įpareigojimai būtų įvykdyti tinkamai ir ULSVIS perimta, o atsakingi asmenys paskirti 2020 m. rugpjūčio 5 d. Pateiktuose paaiškinimuose išdėstytus pažeidimus pareiškėjas iš esmės pripažino, nurodydamas, kodėl neveikė taip, kaip nustato teisės aktai, bei nurodydamas, kad jam yra žinomi reikalavimai, bet jų negali vykdyti dėl pateikiamų paaiškinimuose priežasčių, arba mano, kad terminai, kuriais paskyrė atsakingus už ULSVIS asmenis yra „protingi terminai“. Pareiškėjas nenurodė, kaip ketina taisyti nustatytus įsakymų nuostatų pažeidimus ir užtikrinti tinkamą ULSVIS valdymą. Tai patvirtina, kad pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), sąmoningai ir sistemingai nevykdė teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių įpareigojimų, neužtikrino Ministro įsakymo vykdymo, netinkamai koordinavo ir kontroliavo Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo vykdymą.

3.17.       Atsižvelgiant į tai, kad darbo pareigų pažeidimas laikytinas trunkamojo pobūdžio laiko atžvilgiu, bei į tai, kad pareiškėjui buvo teikiamos rekomendacijos kaip spręsti susidariusią situaciją, suteikta papildomo laiko trunkamojo pažeidimo padarinių pašalinimui, bet pareiškėjas net ir po pakartotinių raginimų nesiėmė veiksmų tinkamam ULSVIS perėmimui, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neveikimas vertintinas kaip nuolatinis, trunkamojo pobūdžio ir atitinka tarnybinio nusižengimo požymius. Pareiškėjo neveikimo tęstinumą įrodo ir tai, kad atsakingi asmenys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įsakymu buvo paskirti 2020 m. rugpjūčio 21 d., taip pat tai, kad Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos saugos nuostatai suderinti su atsakingomis institucijomis buvo tik 2020 m. spalio 1 d. raštu Nr. 1-138305. Darbo grupė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos modernizavimo techninėms specifikacijoms ir pirkimo sąlygų rengimui taip pat buvo sudaryta tik 2020 m. spalio 26 d., t. y. po Ministerijos nuotolinio susitikimo su (duomenys neskelbtini) atstovais. Pareiškėjas, kaip įstaigos (duomenys neskelbtini), nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant laiku perimti sistemą ir atlikti visus su tuo susijusius veiksmus – atsakingų asmenų paskyrimą, registrų informacijos pakeitimą, asmens duomenų apsaugos reikalavimų užtikrinimą, dokumentų teismui parengimą, nors turėjo pareigą elgtis teisės aktų nustatyta tvarka.

 

II.

 

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: panaikino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. K-1007 „Dėl (duomenys neskelbtini) R. P. padaryto tarnybinio nusižengimo“; kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė tokias aplinkybes:

5.1.       Ministerijos Visuomenės sveikatos departamento 2020 m. spalio 29 d. tarnybinio pranešimo Nr. BR-580 pagrindu Sveikatos apsaugos ministras sudarė komisiją, kuriai pavedė įvertinti Ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, atlikti tyrimą dėl R. P., kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tarnybinio nusižengimo, ir pateikti atlikto tyrimo išvadą.

5.2.       Pareiškėjas apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą buvo informuotas Ministerijos 2020 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (1.1.41-141) 10AD-242, kuriame nurodyta, jog tyrimas pradėtas tuo pagrindu, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini), neužtikrino ULSVIS tinkamo perėmimo, atitinkamai ir joje esančių duomenų valdymo, Įsakyme dėl ULSVIS nustatytais terminais ir tvarka. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad tuo pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), galimai pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 3 straipsnį; Sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5, 11 punktus, 59 straipsnį; Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio 5 punktą, 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 12 straipsnį, 15 straipsnio 3 punktą, 15 straipsnio 14 punktą; 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB 6 straipsnį, 11 straipsnį; Pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.8, 7.9-7.16 papunkčių, 7.18-7.22 papunkčių nuostatas; (duomenys neskelbtini) nuostatų 3, 9, 10.4, 10.10, 11, 14, 15, 16, 18.2, 18.3 papunkčius; BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas; Tarybos rekomendaciją (ES) 2020/1475 2020 m. spalio 13 d. dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją; Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 5 punktą, 33 straipsnio 1 dalį, 34 straipsnį; Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų 6-9 punktus, 10.2 papunktį, 12, 14, 15, 18 punktus, 20-27 punktus, 29-31 punktus; Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų 15, 16, 19, 20, 24, 25, 44, 45, 46 punktus; Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. V- 1762 2, 3 punktus. Atsižvelgiant į pranešime nurodytas aplinkybes pareiškėjas buvo paprašytas pateikti rašytinius paaiškinimus bei paaiškinimus pagrindžiančius įrodymus.

5.3.       Pareiškėjas dėl Ministerijos 2020 m. lapkričio 6 d. rašte nurodytų aplinkybių pateikė 2020 m. lapkričio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. paaiškinimus.

5.4.       Komisija konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. jau ir būdamas ULSVIS valdytojas bei asmens duomenų valdytojas ir tvarkytojas (teisinis pagrindas – Įsakymo dėl ULSVIS 9 punktas), neužtikrino ULSVIS sistemos tinkamo perėmimo, t. y. neatliko Įsakyme dėl ULSVIS nustatytų veiksmų. Komisija pripažino pareiškėją padariusį tarnybinį nusižengimą ir pasiūlė į pareigas priimančiam asmeniui (šiuo atveju Ministrui) skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 33 straipsnio 3 dalies 2 punkte – papeikimą.

5.5.       Ministras, vadovaudamasis VTĮ 33 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 2 punktu, taip pat susipažinęs su Komisijos 2020 m. gruodžio 1 d. išvada, priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas padarė Tyrimo išvadoje nurodytą pažeidimą ir tuo pažeidė:

5.5.1.                      Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 3 straipsnį, nes nebuvo vykdomas tinkamas informacijos ULSVIS teikimas, atnaujinimas, tvarkymas, bei reikiamos informacijos teikimas trečiosioms šalims; (duomenys neskelbtini) neužtikrino (duomenys neskelbtini) pavestos pareigos – visas diagnozuotas užkrečiamąsias ligas ir išskirtus šių ligų sukėlėjus registruoti ULSVIS; dėl tokių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) veiksmų (neveikimo) nebuvo tinkamai apdorojami, sisteminami ir teikiami kitoms institucijoms reikiami duomenys, o tai susiję su keliama realia grėsmė visų šalies gyventojų sveikatai;

5.5.2.                      Sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5, 11 punktus, 59 straipsnį, nes (duomenys neskelbtini) neužtikrino įtvirtintų pareigų, susijusių su užkrečiamųjų ligų informacijos valdymu, židinių ištyrimu, informacijos teikimo kitoms Lietuvos bei Europos institucijoms, vykdymo; (duomenys neskelbtini) vienasmeniškai nevykdydamas įsakymuose įtvirtintų pavedimų, tokiais savo veiksmais ignoravo ir nesilaikė norminių teisės aktų; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimas nevykdyti įsakymuose nustatytų įpareigojimų nustatytais terminais nesuderinamas su Ministerijos vykdoma valstybės politika sveikatos apsaugos srityje; valstybės lėšomis įsigytos sistemos naudojimas ir atnaujinimas nebuvo galimas tik dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neveikimo ir netinkamo veikimo; nebuvo sudaromos duomenų teikimo sutartys su naudotojais, kuriems reikalinga aktuali informacija iš ULSVIS; (duomenys neskelbtini) nesilaikė įstatyminės nuostatos ir įsakymuose nustatytų veiksmų neatliko nustatytais terminais.

5.5.3.                      Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio 5 punktą, 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 12 straipsnį, 15 straipsnio 3 punktą, 15 straipsnio 14 punktą, nes (duomenys neskelbtini), kartu su kitomis įmonėmis pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją vykdo užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę;

5.5.4.                      Pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.8, 7.9-7.16 papunkčių, 7.18-7.22 papunkčių nuostatas, nes (duomenys neskelbtini), kurio pareiga, įgyvendinant teisės aktų nuostatas, organizuoti centro veiklą, nevykdė Ministro įsakymų ir įstatyminių nuostatų;

5.5.5.                      (duomenys neskelbtini) nuostatų 3, 9, 10.4, 10.10, 16, 18 punktus, nes nebuvo užtikrinamas pagrindinių (duomenys neskelbtini) tikslų įgyvendinimas, susijęs su užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrole; netinkamai vykdomos funkcijos, susijusios su užkrečiamųjų ligų epidemiologine priežiūra; tinkamai neperėmus ULSVIS strigo atvejų ištyrimas ir protrūkių valdymas; tokiais savo veiksmais (neveikimu) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neužtikrino tinkamo įstaigos darbo planavimo, organizavimo ir kontroliavimo;

5.5.6.                      BDAR 5 straipsnio nuostatas, nes (duomenys neskelbtini), realiai nevaldydamas ULSVIS, neužtikrino ULSVIS esančių duomenų tinkamo tvarkymo; kad asmens duomenys, esantys ULSVIS, būtų tikslūs ir prireikus atnaujinami; nesiėmė atitinkamų techninių ar organizacinių priemonių, užtikrinančių tinkamą asmens duomenų saugumą, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo; neįgyvendino BAR duomenų valdytojui nustatytų pareigų;

5.5.7.                      Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 5 punktą, 33 straipsnio 1 dalį, 34 straipsnį, nes neužtikrino sistemoje esančių asmens duomenų apsaugos; teisiškai ULSVIS priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) realiai sistemos nevaldo;

5.5.8.                      Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų 6-9 punktus, 10.2 papunktį, 12, 14, 15, 18 punktus, 20-27 punktus, 29-31 punktus, nes (duomenys neskelbtini), būdamas ULSVIS sistemos valdytoju ir tvarkytoju bei asmens duomenų valdytoju, neužtikrino tvarkomų asmens duomenų konfidencialumo, vientisumo ir prieinamumo, apsaugos nuo netyčinio arba neteisėto sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo be leidimo ar neteisėtos prieigos prie jų ir nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, taip pat saugaus duomenų perdavimo kompiuteriniais tinklais; (duomenys neskelbtini) turi teisę ir pareigą duomenis iš ULSVIS teikti suinteresuotoms įstaigoms vadovaujantis teisės aktais arba pagal duomenų teikimo sutartis;

5.5.9.                      Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų 15, 16, 19, 20, 24, 25, 44, 45, 46 punktus, nes (duomenys neskelbtini) privalėjo per 5 darbo dienas pateikti informaciją Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrui, tačiau šių veiksmų per nustatytą terminą neatliko; informacija Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrui pateikta tik 2020 m. rugsėjo 11 d.;

5.5.10.                      Įsakymo dėl ULSVIS 2, 3 punktus, nes neįgyvendino pareigos perimti ULSVIS valdytojo ir tvarkytojo ir asmens duomenų valdytojo teises ir pareigas nuo 2020 rugpjūčio 5 d. bei nustatytai datai nepaskyrė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos duomenų valdymo įgaliotinio, saugos įgaliotinio, informacinės sistemos administratoriaus. Minėti asmenys buvo paskirti 2021 m. rugpjūčio 21 d.

6.       Įsakymu už padarytus pažeidimus pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

7.       Teismas, pasisakydamas dėl skundo argumentų, kad Ministerija skundžiamais 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimais nepagrįstai nenušalino Komisijos narių, nustatė, kad pareiškėjas, gavęs pranešimą apie galimai padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė savo paaiškinimą, kuriame pareiškė ir nušalinimą Komisijos nariams: Komisijos pirmininkui Ministerijos (duomenys neskelbtini) A. Š., Ministerijos (duomenys neskelbtini)A. A., Ministerijos (duomenys neskelbtini) V. B., Ministerijos (duomenys neskelbtini)  L. K. ir Ministerijos (duomenys neskelbtini) N. V.. Pakartotinį prašymą nušalinti minėtus Komisijos narius pareiškėjas suformulavo ir 2020 m. lapkričio 25 d. paaiškinimuose. Pareiškėjas nušalinimą Komisijos nariams pareiškė remiantis tuo, kad minėti asmenys dalyvavo ULSVIS perėmimo procesuose, buvo koordinuojantys ULSVIS procesą bei teikė siūlymus sprendimams dėl kurių ir buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo nagrinėjimas pareiškėjo atžvilgiu, o tai leido pagrįstai abejoti šių Komisijos narių nešališkumu ir objektyvumu. Atsisakymų tenkinti pareiškėjo prašymus pagrindas – prašymuose nurodytų aplinkybių nepagrįstumas.

8.       Teismas, susipažinęs su į bylą pateikta pareiškėjo ir minėtų Komisijos narių susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Ministerijos įsakymu buvo sudaryta ULSVIS perdavimą koordinuojanti grupė, į kurios sudėtį įėjo pareiškėjo nurodyti asmenys. Vien faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas susirašinėjo su kitais Ministerijos darbuotojais jam aktualiais darbiniais klausimais, galimo vėlesnio šių asmenų šališkumo ir neobjektyvumo pareiškėjo atžvilgiu neįrodo, o pareiškėjas prašymuose dėl Komisijos narių nušalinimo taip pat nedetalizavo, kaip konkrečiai pasireiškė (-ia) minėtų Komisijos narių šališkumas pareiškėjo atžvilgiu. Teismas nenustatė pagrindų panaikinti Ministerijos 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimų dėl nušalinimo. 

9.       Teismas byloje taikė Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 ir 3 dalių, Aprašo nuostatas, vadovavosi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

10.       Teismas nurodė, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą, ir ši išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Nagrinėjamu atveju, sprendžiat, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovė laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

11.       Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad siekiant optimizuoti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir supaprastinti informacijos perdavimo procesus, Sveikatos apsaugos ministras priėmė Įsakymą dėl ULSVIS, kuriuo pakeitė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-19. Įsakymo dėl ULSVIS 2 punkte reglamentuota, jog ULSVIS valdytojo ir tvarkytojo asmens duomenų valdytojo teisės ir pareigos perduodamos (duomenys neskelbtini) nuo 2020 rugpjūčio 5 d. Pagal Įsakymo dėl ULSVIS 9 punktą, (duomenys neskelbtini) teisiškai tapus ULSVIS valdytoju ir tvarkytoju bei asmens duomenų valdytoju, jis atitinkamai tapo atsakingu už technines ir organizacines priemones, skirtas užtikrinti ULSVIS saugą, tvarkomų asmens duomenų konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą, apsaugą nuo netyčinio arba neteisėto sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo be leidimo ar neteisėtos prieigos prie jų, nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, taip pat už saugų duomenų perdavimą kompiuteriniais tinklais, už Reglamento (ES) 2016/679 32-36 straipsniuose nustatytas prievoles, atsižvelgiant į asmens duomenų tvarkymo pobūdį bei įgijo kitas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir ULSVIS nuostatuose nustatytas teises ir pareigas. Įsakymo dėl ULSVIS 3.1 papunkčiu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pavesta paskirti ULSVIS informacinės sistemos duomenų valdymo įgaliotinį, saugos įgaliotinį, informacinės sistemos administratorių, o ULAC pavesta iki 2020 rugpjūčio 4 d. perduoti (duomenys neskelbtini) ULSVIS dokumentus, techninę įrangą, prieigas.

12.       Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) nei iki Įsakyme dėl ULSVIS nurodyto termino, kuris, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. I-8-822/2021 pripažintas prieštaraujančiu teisinės valstybės principui (Įsakymo dėl ULSVIS 3.2 papunktis), nei vėliau (iki skundo teismui pateikimo dienos) ULSVIS valdytojo ir duomenų tvarkytojo teisių ir pareigų, kaip tai įtvirtinta Įsakymo dėl ULSVIS 9 punkte, šiame įsakyme nustatytais terminais ir tvarka, realiai neperėmė. Taip pat Įsakyme dėl ULSVIS nustatytais terminais ULAC (duomenys neskelbtini) neperdavė ULSVIS esančių duomenų, dokumentacijos, techninės įrangos, prieigų. Ministerija ULSVIS neperėmimą tiesiogiai sieja su pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atsakingo už tinkamą įstaigos veiklą, sąmoningu ir sistemingu Įsakyme dėl ULSVIS įtvirtintų imperatyvių įpareigojimų nevykdymu (aplaidžiu vykdymu).

13.       Teismas, vertindamas Įsakymu paskirtos nuobaudos teisėtumą, vertino, ar pareiškėjo sąmoningas ir jau aukščiau minėtas nuostatas pažeidžiantis neveikimas (pasyvumas) lėmė Įsakyme dėl ULSVIS (duomenys neskelbtini) įtvirtintų reikalavimų ir su tuo susijusių kitų, automatiškai atsirandančių, įsipareigojimų neįvykdymą.

14.       Teismas nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Įsakyme dėl ULSVIS nurodytais terminais ir tvarka neperėmė ULSVIS, t. y., nors nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. juridiškai tapo ULSVIS teisių ir pareigų valdytojas, tačiau šios sistemos duomenų, kitos dokumentacijos, realiai neperėmė, taip pat nevykdė kitų įsipareigojimų, susijusių su sistemos duomenų apdorojimu, saugojimu, naudojimu, perdavimu ir pan., bei neatliko kitų organizacinių darbų, kurie buvo būtini prieš ULSVIS perėmimą, siekiant užtikrinti sklandų sistemos veikimą. Pareiškėjas neginčija, kad (duomenys neskelbtini) ULSVIS esančios informacijos nėra realiai perėmęs, tačiau nurodo, kad šios sistemos duomenų realus perėmimas neįvyko ne dėl pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sąmoningo ar /ir sistemingo neveikimo.

15.       Teismas nustatė, kad Įsakymo dėl ULSVIS pagrindu (duomenys neskelbtini) ULSVIS valdytoja ir duomenų tvarkytoja de jure (teisiškai) tapo nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini) apie Įsakymo dėl ULSVIS priėmimą oficialiai tapo žinoma 2020 m. rugpjūčio 3 d. (informacija apie Įsakymo dėl ULSVIS priėmimą (duomenys neskelbtini) buvo gauta ir Dokumentų valdymo sistemoje užregistruota 2020 m. rugpjūčio 1 d. (šeštadienis)). Kaip skunde nurodo pareiškėjas, dar tą pačią dieną – 2020 m. rugpjūčio 3 d. (duomenys neskelbtini) telefonu susisiekė su ULAC, kuriai, kaip vėliau paaiškėjo, apie Įsakymo dėl ULSVIS priėmimą nebuvo žinoma. Rengdamasis tinkamam ULSVIS valdymui (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 3 d. Dokumentų valdymo sistemoje paskyrė atsakingus vykdytojus ir organizavo numatomų (duomenys neskelbtini) veiksmų aptarimą. 2020 m. rugpjūčio 4 d. viešojo pirkimo būdu sudarė ULSVIS galimybių tyrimo paslaugų pirkimo sutartį bei tą pačią dieną – informacinės sistemos duomenų analizės paslaugų pirkimo sutartį. Realiam ULSVIS duomenų perdavimui neįvykus, (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (13 16.1.1 E) 2-49453 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos“ informavo Ministeriją, kad su ULSVIS susiję dokumentai, techninė įranga ar prieigos prie serverių (duomenys neskelbtini) nėra perduotos, nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. neveikia tam tikros ULSVIS sistemos posistemės, todėl (duomenys neskelbtini) specialistai negali atlikti savo pareigų (suvesti duomenų). Kol ULSVIS sistema nėra perduota prašė užtikrinti sistemos darbų nepertraukiamumą ir joje esančių duomenų apsaugą. ULAC jokių veiksmų neatlikus (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (01 16.1.1 E)2-51051 kreipėsi į ULAC dėl dokumentų ir informacijos perdavimo iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. bei pateikė prašymą užtikrinti asmens ir kitų duomenų saugumą (iki sistema bus perduota (duomenys neskelbtini)). Rašte nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d., 14.00 val., (duomenys neskelbtini) atvyks į ULAC susipažinti su informacine sistema bei aptarti informacinės sistemos perdavimą. (duomenys neskelbtini) atsakingiems asmenims 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuvykus į ULAC, nei informacija, nei dokumentai nebuvo pateikti. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (01 1.9E)2-52605 kreipėsi į ULAC bei UAB „BAIP“, su raginimu skubiai iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. perduoti informacinę sistemą bei visas galiojančias sutartis. Prie rašto pridėjo ir informacinės sistemos perdavimo-priėmimo akto projektą. Sistema iki nurodyto laiko nebuvo perduota, todėl (duomenys neskelbtini) su 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (01 1.9E)2-53788 pakartotinai kreipėsi į ULAC, su prašymu iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. perduoti ULSVIS prijungimo vardus, slaptažodžius, sutartis ir kt. ULAC neįvykdžius (duomenys neskelbtini) prašymų, (duomenys neskelbtini) su 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. (01 1.9 E)2-58203 kreipėsi tiesiogiai į Ministeriją prašydamas imtis priemonių, kad Ministerijai pavaldus ULAC (duomenys neskelbtini) vykdytų Ministerijos pavedimus. Rašte nurodė, jog negali perimti ULSVIS, nes ULAC sistemos neperduoda. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ULAC Programinės įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugas bei ULSVIS techninės ir programinės įrangos palaikymo bei programų atnaujinimo paslaugas teikia UAB „BAIP“, todėl ULSVIS perdavimui užtektų tik pakeisti galiojančių sutarčių šalį iš ULAC į (duomenys neskelbtini), perimti prisijungimo prie ULSVIS administratoriaus, kitų būtinų vartotojų prisijungimo duomenis ir kitus duomenis ir dokumentus. Tokiu būdu ULSVIS perdavimas galėtų būti įvykdytas per kelias dienas. Taip pat (duomenys neskelbtini) Ministeriją informavo ir apie tai, kad dėl susidariusios situacijos sutriko informacijos teikimas į Europos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tinklus, todėl yra grėsmė, kad Lietuva neįvykdys savo tarptautinių įsipareigojimų. (duomenys neskelbtini) su 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. (01 11.4 E)2-60284 pakartotinai kreipėsi į ULAC, ragindamas nedelsiant perduoti informacinę sistemą. (duomenys neskelbtini) su 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (01 1.9 E)2-63139 pakartotinai kreipėsi į UAB „BAIP“, dėl skubaus sutarčių, susijusių su ULSVIS ar informacijos apie jas, perdavimo. Rašte įmonė buvo informuota apie galimas pasekmes ir BDAR nuostatų galimo pažeidimo. (duomenys neskelbtini) su 2020 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (01 1.9 E)2-63208 kreipėsi į ULAC, prašydamas pateikti duomenų iš informacinės sistemos, kurie reikalingi jų veiklai vykdyti, poreikį. Taip pat ULAC buvo informuotas, kad negavus atsakymo, bus laikoma, kad tokių duomenų jiems nereikia. Atsakydamas ULAC 2020 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 1-129462 informavo, kad neteiks (duomenys neskelbtini) informacijos, nes kreipėsi į teismą dėl Ministerijos įsakymų teisėtumo. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (08 1.9 E)2-65799 kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, informuodamas apie susidariusią situaciją bei apie tai, kad (duomenys neskelbtini) neturi galimybės įgyvendinti BDAR duomenų valdytojui nustatytų pareigų ir atskaitomybės principo. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (15 11.4 K)2-66963 su Nacionalinio kibernetinio saugumo centru pradėjo derinti informacinės sistemos duomenų saugos nuostatus. Nuostatai buvo suderinti 2020 m. spalio 1 d. raštu Nr. 1-138305. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (04 6.1 E)2-72241 išsiuntė UAB „BAIP“ dvišalio susitarimo dėl 2019 m. rugsėjo 5 d. priežiūros ir aptarnavimo paslaugų sutarties Nr. VP20190905-1 pakeitimo projektą. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. VKE-443 buvo patvirtinti informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai. (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 12 d. raštu Nr. (15 11.4 E)2-79215 pateikė Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui derinimui Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisykles; Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos veiklos tęstinumo valdymo planą; Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos naudotojų administravimo taisykles. (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu įpareigoti ULAC vykdyti Įsakymą dėl ULSVIS ir perduoti informacinę sistemą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. VKE-484 buvo sudaryta darbo grupė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos modernizavimo techninėms specifikacijoms ir pirkimo sąlygų rengimui.

16.       Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad ULSVIS perėmimas neįvyko ne dėl pareiškėjo kaltės, nes informacinės sistemos ir kitų reikalingų dokumentų (duomenys neskelbtini) neperdavimas buvo sąlygotas kitų subjektų, turinčių pareigą perduoti ULSVIS, pasyviais veiksmais. Teismas nenustatė pagrindo pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), veiksmų, siekiant ULSVIS perėmimo esamoje faktinėje situacijoje, vertintini kaip neaktyvių (sąmoningo neveikimo), nes (duomenys neskelbtini) per visą laikotarpį nuo tapimo ULSVIS duomenų valdytoja ir tvarkytoja, t. y. du mėnesius sistemingai siekė ULSVIS duomenų perėmimo, bendradarbiavimo su Ministerija, ULAC ir kt. institucijomis, tačiau ULSVIS esantys duomenys, kita dokumentacija iki skundo teismui pateikimo dienos (duomenys neskelbtini) nebuvo perduota. Teismas sprendė, kad aplinkybę, jog ULSVIS neperėmimas buvo sąlygotas ne (duomenys neskelbtini) pasyviais veiksmais patvirtina tai, jog ULAC jau 2020 m. rugpjūčio 18 d., t. y. iš karto po (duomenys neskelbtini) kreipimosi dėl sistemos perdavimo, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Įsakymą dėl ULSVIS bei įsakymą, kuriuo buvo pakeisti ULAC nuostatai, atsižvelgiant į Įsakymo dėl ULSVIS priėmimą. ULAC prieštaravo įsakymams iš esmės, nes, kaip skunde nurodė ULAC, priėmus naujus nuostatus buvo panaikintos vienos iš esminių centro funkcijų (Informacinės sistemos Liteko duomenys, administracinė byla Nr. eI3-832-596/2021). Iš ULAC veiksmų galima spręsti, kad ji neturėjo ketinimo perduoti ULSVIS esančių duomenų, dokumentų (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta rašytinė medžiaga iš esmės paneigia atsakovo argumentus ir priimtas išvadas, kad (duomenys neskelbtini) viso ULSVIS perėmimo proceso metu nesiėmė aktyvių veiksmų tinkamam ULSVIS perėmimui, o (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neveikimas vertintinas kaip nuolatinis, trunkamojo pobūdžio pažeidimas. (duomenys neskelbtini) kreipimasis į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (administracinė byla Nr. eI2-1078-426/2021) vertintinas kaip (duomenys neskelbtini) aktyvus veikimas.

17.       Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas iki Įsakymo dėl ULSVIS įsigaliojimo turėjo daug laiko, todėl galėjo tinkamai pasiruošti ULSVIS perėmimui, tačiau, kaip patvirtina bylos medžiaga, ULSVIS perėmimas neįvyko ne dėl (duomenys neskelbtini) neatliktų išankstinių veiksmų, tačiau dėl kitų nuo (duomenys neskelbtini) nepriklausančių objektyvių priežasčių (kito subjekto veiksmų (neveikimo)).

18.       Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai, jog pareiškėjas galėjo kreiptis dėl Įsakyme dėl ULSVIS terminų pratęsimo, paremti tik prielaidomis, nes ULSVIS duomenų, dokumentų perdavimas (duomenys neskelbtini) turėjo įvykti įsakyme nustatytais terminais. Teismas pažymėjo, kad ir ULAC, ir (duomenys neskelbtini) yra pavaldžios Ministerijai, todėl atsakovas, žinodamas ULSVIS duomenų perėmimo eigą, galėjo inicijuoti terminų pratęsimą ar savalaikiai imtis kitų administracinių priemonių. Tai, kad dalį veiksmų pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), atliko būdamas paragintas Ministerijos, pareiškėjo neveikimo nepatvirtina, o Ministerijos aktyvūs veiksmai, nagrinėjamo ginčo kontekste, taip pat ir statuso aspektu, nelaikytini išskirtine aplinkybe. Teismas nurodė, kad į viešojo administravimo subjekto pareigą laikytis viešojo administravimo principų įeina ir Ministerijos pareiga, kai jai pavaldžios institucijos nevykdo, ar netinkamai vykdo savo pareigas, imtis aktyvių veiksmų, siekiant kuo tiksliau nustatyti ir (ar) atkurti visas esmines ir reikšmingas aplinkybes ir ši, teismo vertinimu, rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos centrinei valstybės institucijai (šiuo atveju Ministerijai) nustatymas.

19.       Teismas iš byloje esančių įrodymų visumos sprendė, kad (duomenys neskelbtini) veiksmai ULSVIS perėmimo procese buvo pakankamai aktyvūs, o realių veiksmų atlikimas nebuvo įmanomas ne dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų, todėl pareiškėjas negali būti nubaustas už veiksmų neatlikimą, kurių atlikti objektyviai neturėjo galimybės. Teismas nurodė, jog tokia pati išvada darytina ir dėl kitų pareiškėjo pažeidimų, pvz., kad pareiškėjas, būdamas ULSVIS duomenų valdytoju ir tvarkytoju, neužtikrino ULSVIS esančių duomenų tinkamo tvarkymo, duomenų saugumo, nevaldė ULSVIS esančios informacijos, jos neperdavė tretiesiems asmenims ir kt. (duomenys neskelbtini) neperėmusi ULSVIS duomenų, dokumentų, realiai negalėjo užtikrinti ULSVIS esančios informacijos saugumo bei administravimo, nes neturėjo prieigos prie duomenų.

20.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini) ULSVIS saugos ir duomenų valdymo įgaliotinius paskyrė bei informaciją Registrų centrui pateikė po Įsakymo dėl ULSVIS įsigaliojimo. Teismas iš bylos medžiagos nenustatė, kad atsakingų asmenų už ULSVIS nepaskyrimas iki Įsakymo dėl ULSVIS įsigaliojimo, duomenų Registrų centrui pavėluotas perdavimas buvo sąlygotas išskirtinai pareiškėjo pasyviu, niekuo nepagrįstu neveikimu, nes tam esminės įtakos turėjo būtent susiklosčiusios situacijos neapibrėžtumas., o minėtų veiksmų neatlikimas nebuvo kliūtis ULSVIS perėmimui, byloje taip pat nėra duomenų, kad šių veiksmų neatlikimas būtų sukėlęs kitus neigiamus padarinius. Teismas atsakingų asmenų už ULSVIS savalaikį nepaskyrimą, duomenų VĮ Registrų centrui pavėluotą perdavimą vertino kaip mažareikšmius (formalaus pobūdžio) pažeidimus, nesukėlusius neigiamų pasekmių (jie nelėmė ULSVIS neperėmimo), todėl sprendė, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas už šiuos pažeidimus būtų neproporcinga priemonė tarnybinio nusižengimo sunkumui.

21.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu (Ministro įsakymų nevykdymu). Teismas sprendė, kad Komisijos atlikto tyrimo metu surinkta medžiaga neįrodo, kad būtent dėl pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sąmoningo neveikimo nebuvo perimta ULSVIS, nebuvo vykdomas tinkamas informacijos ULSVIS saugumas, teikimas, atnaujinimas, tvarkymas, reikiamos informacijos teikimas trečiosioms šalims, neįgyvendinta pareiga visas diagnozuotas užkrečiamąsias ligas ir išskirtus šių ligų sukėlėjus registruoti ULSVIS ir kt. Pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti Ministerijos įsakymuose įtvirtintų įpareigojimų ir su tuo susijusių kitų užduočių, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta, o tuo pagrindu skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – buvo paskirta nesant tam teisinio pagrindo ir neįrodžius tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl teismas panaikino skundžiamą Įsakymą.

 

III.

 

22.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą dalyje, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. K-1007, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, bei priteisti iš pareiškėjo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus patikslintos iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

23.       Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

23.1.       Teismo sprendimas nemotyvuotas, nes teismas netyrė ir neanalizavo pareiškėjo kaltės klausimo, nevertino pareiškėjo veiksmų tinkamumo susiklosčiusiomis aplinkybėmis, neanalizavo, ar pareiškėjas buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, be to, teismas nepasisakė dėl dalies atsakovo argumentų.

23.2.       Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti pareiškėjo kaltės klausimą, bet to nepadarė, apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiu, jog yra „akivaizdu“, kad nebuvo pareiškėjo kaltės. Sprendime teismas išvardino, kokius veiksmus atliko pareiškėjas, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl to, kad visi pareiškėjo atlikti veiksmai buvo formalūs (pvz., susirašinėjimas su Ministerija, ULAC), arba buvo atlikti pavėluotai. Pareiškėjas, būdamas įstaigos (duomenys neskelbtini), privalėjo veikti išimtinai rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo (duomenys neskelbtini) įstaiga vykdytų galiojančių teisės aktų reikalavimus, jo elgesys turi būti vertinamas atsižvelgiant į įsipareigojimų esmę bei šalyje susiklosčiusią ekstremalią situaciją bei kitas aplinkybes. Pasak atsakovo, pareiškėjas nesiėmė veiksmų, veikė netinkamai, ėmėsi formalių, nerezultatyvių ir / ar pavėluotų veiksmų ULSVIS perėmimo procese:

23.2.1.                      Pareiškėjas, būdamas Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo rengėjas, buvo pasyvus ir neinicijavo šio įsakymo atitinkamų nuostatų pakeitimo arba jo įsigaliojimo termino atidėjimo, todėl šis teisės aktas nebuvo vykdomas, faktinė situacija neatitiko teisės akte nurodyto reglamentavimo, o tai yra nesuderinama su teisinio tikrumo principu. Ministerijos pareiga imtis veiksmų, kai pavaldžios įstaigos nevykdo ir / ar netinkamai vykdo savo pareigas nepašalina pareiškėjo pareigos tinkamai vykdyti teisės aktais nustatytas funkcijas bei nepaneigia pareiškėjo atsakomybės.

23.2.2.                      Nei Įsakyme dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo nustatytu terminu, nei Įsakymo priėmimo dieną (duomenys neskelbtini) nebuvo faktiškai perėmusi ULSVIS, nors kaip šios sistemos valdytojas ir tvarkytojas bei asmens duomenų valdytojas, privalėjo imtis visų veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas šios sistemos funkcionavimas bei (duomenys neskelbtini) pavestų funkcijų vykdymas. Pareiškėjas neužtikrino tinkamo pasirengimo ULSVIS perėmimui, nes neturėjo veiksmų plano, nebuvo paskyręs už ULSVIS duomenų tvarkymą, saugumą bei administravimą atsakingų asmenų, nebuvo atlikęs veiksmų, susijusių su viešaisiais pirkimais dėl ULSVIS perėmimo studijų ir analizių pateikimo, duomenų saugos nuostatų patvirtinimu, laiku nepateikė Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrui informacijos apie ULSVIS valdytojo ir tvarkytojo pasikeitimus, vėlavo suderinti ULSVIS saugos nuostatus, neužtikrino tinkamos informacinės sistemos saugos, tinkamo asmens duomenų tvarkymo bei apsaugos.

23.2.3.                      Dėl pareiškėjo aplaidaus savo tarnybinių pareigų atlikimo, (duomenys neskelbtini) praleido 2 mėnesių terminą kreiptis i teismą su prašymu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

23.2.4.                      2020 m. spalio 26 d. vykusio pasitarimo su Ministerijos atstovais metu (duomenys neskelbtini) neturėjo pozicijos, kokios informacinės sistemos techninės specifikacijos turi būti, neturėjo sprendimo, kokia sistema turėtų būti perkama, (duomenys neskelbtini) neturėjo sudariusi komisijos ir (ar) nebuvo paskyrusi atsakingo asmens, ir kt. Tik 2020 m. spalio 26 d. pareiškėjas priėmė įsakymą dėl darbo grupės sudarymo ULSVIS techninei specifikacijai ir pirkimo sąlygoms parengti.

23.3.       Šalyje esant ekstremaliai situacijai, susijusiai su COVID-19 ligos valdymu, yra svarbus itin operatyvus duomenų apie užkrečiamųjų ligų židinių ištyrimą ir protrūkių identifikavimą rinkimas ir sisteminimas, jų teikimas tretiesiems asmenims, nes tik tokiu būdu tinkamai užtikrinama užkrečiamųjų ligų epidemiologinė priežiūra. Dėl pareiškėjo neveikimo šių valstybės funkcijų įgyvendinimas nebuvo tinkamai užtikrinamas, dėl to buvo keliama reali grėsmė visų šalies gyventojų sveikatai. Esant tokiai situacijai yra nepateisinamas pareiškėjo delsimas arba vien tik formalus veiksmų atlikimas iškilusios probleminės situacijos kontekste, faktiškai nesiimant aktyvių ir būtinų veiksmų, kad būtų realiai įgyvendintos teisės aktais (duomenys neskelbtini) priskirtos funkcijos. Pareiškėjas nevykdė savo pareigų, veikė netinkamai, jo veiksmai ULSVIS perėmimo procese buvo formalūs, nerezultatyvūs ir / ar pavėluoti.

23.4.       Nevertindamas šių aplinkybių, neanalizuodamas ar pareiškėjas buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą sprendimą.

23.5.       Teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, neišanalizavo dalies atsakovo argumentų, t. y. neanalizavo įstaigų bei jų vadovų atsakomybės santykio, dėl to neteisingai sprendė dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo.

23.6.       Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Informacinės sistemos ir kitų reikalingų dokumentų (duomenys neskelbtini) neperdavimas buvo sąlygotas kitų subjektų, turinčių pareigą perduoti ULSVIS, pasyviais veiksmais, ir pažymi, jog valstybinių ar kitų institucijų valstybės tarnautojų, vadovų neteisėti veiksmai ar neveikimas nepašalina pareiškėjo atsakomybės už savo pareigų nevykdymą.

23.7.       Sprendime teismas klaidingai nurodė, jog tai, kad dalį veiksmų pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), atliko paragintas Ministerijos, pareiškėjo neveikimo nepatvirtina, nes Ministerijos galimybės imtis veiksmų nepanaikina pareiškėjo pareigos vykdyti tarybines pareigas bei atsakomybės už netinkamą jų vykdymą, o kitų asmenų atsakomybė už netinkamą pareigų vykdymą neeliminuoja pareiškėjo tarnybinės atsakomybės. Atsakovas akcentuoja, kad teismas, teigdamas, jog Ministerija galėjo pati imtis veiksmų, matydama, jog jai pavaldžios institucijos nevykdo, ar netinkamai vykdo savo pareigas, iš esmės pripažino pareiškėjo neveikimą.

23.8.       Pasak atsakovo, tik išnagrinėjęs visus šalių argumentus, ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, teismas galėjo priimti objektyvų ir motyvuotą sprendimą.

24.       Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

24.1.       Apeliantas apeliaciniu skundu pareiškėjo atsakomybę grindžia tik tuo, kad pareiškėjas nesiėmė pakankamų priemonių ULSVIS perėmimui, o visų kitų neva padarytų pareiškėjo pažeidimų apeliaciniame skunde net neanalizuoja ir nepasisako, taigi, sutinka su tuo, kad kiti pareiškėjo pažeidimai, nurodyti Įsakyme, buvo nustatyti nepagrįstai.

24.2.       Nors ULSVIS sistema nebuvo perduota (duomenys neskelbtini) dėl objektyvių priežasčių, net ir priešingu atveju, vien ULSVIS sistemos neperdavimas laiku negalėjo lemti pareiškėjo tarnybinės atsakomybės ir trečios pagal griežtumą nuobaudos paskyrimo.

24.3.       Pareiškėjas nesutinka su apelianto teiginiu, jog pareiškėjas, kaip Įsakymo dėl ULSVIS rengėjas, buvo pasyvus ir neinicijavo šio įsakymo atitinkamų nuostatų pakeitimo arba jo įsigaliojimo termino atidėjimo, kadangi pareiškėjas įsakymo rengimo stadijoje negalėjo numatyti, kad nurodytu terminu nepavyks perimti ULSVIS, o teisės aktai nenumato galimybės taisyti priimto teisės akto, išskyrus po teisės akto priėmimo pastebėtas rašybos ir gramatines klaidas, nekeičiančias teisės akto turinio ir prasmės.

24.4.       Atsakovas nepagrindė savo teiginių, kad pareiškėjas neturėjo jokio veiksmų plano, kaip turėtų vykti ULSVIS perėmimas, t. y. buvo visiškai nepasiruošęs faktiniam ULSVIS perėmimui. 

24.5.       Pareiškėjas, pasisakydamas dėl teiginio, jog jis iki ULSVIS perėmimo termino nebuvo paskyręs už ULSVIS duomenų tvarkymą, saugumą bei administravimą atsakingų asmenų, pažymi, jog įsakyme nebuvo nurodyti terminai, per kuriuos minėti asmenys turi būti paskirti, todėl toks apelianto teiginys nepagrįstas ir neteisėtas. Paskirti atsakingus asmenis buvo ruošiamasi nedelsiant po ULSVIS perdavimo. Neperėmus sistemos, už jos priežiūrą atsakingi asmenys neturi galimybės vykdyti savo funkcijų, o sistemų saugos dokumentams rengti (duomenys neskelbtini) įsteigta atskira pareigybė, todėl šių darbų atlikimui atskirų (duomenys neskelbtini) vidaus teisės aktų išleisti nereikia.

24.6.       Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad jis nebuvo atlikęs veiksmų, susijusių su viešaisiais pirkimais dėl ULSVIS perėmimo studijų ir analizių pateikimo, duomenų saugos nuostatų patvirtinimu, ir pažymi, jog 2020 m. rugpjūčio 4 d. (duomenys neskelbtini) viešojo pirkimo būdu sudarė ULSVIS galimybių tyrimo paslaugų pirkimo sutartį bei tą pačią dieną – informacinės sistemos duomenų analizės paslaugų pirkimo sutartį.

24.7.       Pareiškėjas pažymi, jog jokie terminai, per kuriuos informacinės sistemos valdytojas privalėtų pakeisti šioje sistemoje esančią informaciją, nėra nustatyti. Registrų ir informacinių sistemų registre esanti informacija niekaip nekeičia SAM įsakymais ar kitais teisės aktais patvirtintų informacinių sistemų nuostatais įtvirtintų faktų ar datų. Tai nėra registras, kurio pagrindu nustatomas valdytojo pasikeitimas ar pan.

24.8.       Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytą visą (duomenys neskelbtini) veiksmų, susijusių su ULSVIS perėmimu, seką, ir pažymi, jog šie veiksmai patvirtina, jog ULSVIS nebuvo perduota (duomenys neskelbtini) išimtinai dėl ULAC veiksmų, kuri nėra pavaldi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ėmėsi aktyvių veiksmų, kiek tokioje situacijoje buvo įmanoma, siekiant perimti ULSVIS, tačiau informacinės sistemos ir kitų reikalingų dokumentų (duomenys neskelbtini) neperdavimas buvo sąlygotas kitų subjektų, turinčių pareigą perduoti ULSVIS, pasyviais veiksmais.

24.9.       Pareiškėjas nepadarė jokių pažeidimų, kurie nurodyti Įsakyme, ir už pačios Ministerijos ir ULAC neveikimą negali atsakyti drausmine tvarka. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) veikė aktyviai, bendradarbiavo su kitomis institucijomis, nedelsiant informuodavo apie visas kliūtis, kurios trukdė perimti informacinę sistemą, nuolat teikė aktualią informaciją, prašė pagalbos, tačiau būtent atsakovas akivaizdžiai ignoravo visus ir bet kokius (duomenys neskelbtini) prašymus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

25.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Ministerijos 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. K-1007 „Dėl (duomenys neskelbtini) R. P. padaryto tarnybinio nusižengimo“, 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (1.1.21.60E)10AD-254 „Dėl komisijos narių nušalinimo“ ir 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. (1.1.21.60E)10AD-271 „Dėl komisijos narių nušalinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

26.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Įsakymą, nenustatęs, kad būtent dėl pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sąmoningo neveikimo nebuvo perimta ULSVIS, nebuvo vykdomas tinkamas informacijos ULSVIS saugumas, teikimas, atnaujinimas, tvarkymas, reikiamos informacijos teikimas trečiosioms šalims, neįgyvendinta pareiga visas diagnozuotas užkrečiamąsias ligas ir išskirtus šių ligų sukėlėjus registruoti ULSVIS ir kt., nes pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti Ministerijos įsakymuose įtvirtintus įpareigojimus ir su tuo susijusias kitas užduotis, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

27.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nes teismas netyrė ir neanalizavo pareiškėjo kaltės klausimo, nevertino pareiškėjo veiksmų tinkamumo susiklosčiusiomis aplinkybėmis, neanalizavo, ar pareiškėjas buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, be to, teismas nepasisakė dėl dalies atsakovo argumentų.

28.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29.       Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1263 patvirtintų Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 sausio 14 d. įsakymu Nr. V-19 patvirtintų Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų, (duomenys neskelbtini) nuostatų bei Pareigybės aprašymo nuostatos.

30.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

31.       Būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

32.       Komisijos 2020 m. gruodžio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. BR-639  konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas – organizavo (duomenys neskelbtini) nuostatuose ir ULSVIS nuostatuose bei įsakymuose dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo įvardijamų (duomenys neskelbtini) funkcijų įgyvendinimą, spręndė (duomenys neskelbtini) kompetencijai priskirtus klausimus (Įsakyme nurodytais terminais ir tvarka neperėmė ULSVIS, neperėmus ULSVIS (duomenys neskelbtini) nevykdė įsipareigojimų, susijusių su sistemos duomenų apdorojimu, saugojimu, naudojimu, perdavimu ir pan., taip pat pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), neatliko kitų organizacinių darbų, kurie buvo būtini prieš ULSVIS perėmimą, siekiant užtikrinti sklandų sistemos veikimą (nesavalaikis sistemos duomenų valdymo įgaliotinio, saugos įgaliotinio, informacinės sistemos administratoriaus paskyrimas; informacijos centriniam registratoriui pateikimas)). Tokiais veiksmais R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–2, 5, 11 punktus, 59 straipsnį, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio 5 punktą, 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 12 straipsnį, 15 straipsnio 3 punktą, 15 straipsnio 14 punktą, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 5 punktą, 33 straipsnio 1 dalį, 34 straipsnį, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 5 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-19 patvirtintų Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų 6, 7, 8, 9, 10.2, 12, 14, 15, 18, 20-27, 29, 30, 31 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1263 patvirtintų Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų 15, 16, 19, 20, 24, 25, 44, 45, 46 punktus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. V-1762 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-19 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ 2–3 punktus, (duomenys neskelbtini) nuostatų 3, 9, 10.4, 10.10, 16, 18 punktus bei Pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.8, 7.9–7.16, 7.18-7.22 punktus.

33.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai ir nuosekliai aptarė R. P., kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), veiksmus bandant perimti ULSVIS nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. spalio 26 d. Sutiktina, jog (duomenys neskelbtini) per visą laikotarpį nuo tapimo ULSVIS duomenų valdytoja ir tvarkytoja, t. y. du mėnesius sistemingai siekė ULSVIS duomenų perėmimo, tačiau minėtos informacinės sistemos ir kitų reikalingų dokumentų (duomenys neskelbtini) neperdavimas buvo sąlygotas kitų subjektų, turinčių pareigą perduoti ULSVIS, pasyviais veiksmais. Kaip jau buvo minėta, visas šias aplinkybes išsamiai savo sprendime išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija joms pritaria ir papildomai jų nebeanalizuoja.

34.       Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ULSVIS duomenų realus perėmimas neįvyko ne dėl pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sąmoningo ar /ir sistemingo neveikimo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta, o tuo pagrindu skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas buvo paskirta nesant tam teisinio pagrindo ir neįrodžius tarnybinio nusižengimo sudėties.

35.       Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjo kaltės klausimą, dėl ko neteisingai sprendė dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo. Pažymėtina, jog teismas chronologine seka detaliai sprendime aptarė R. P., kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), veiksmus perimant ULSVIS ir padarė pagrįstas išvadas dėl pareiškėjo kaltės juose buvimo. Kaltės kaip tarnybinio nusižengimo sudėties elemento analizei pirmosios instancijos teismo skirti daugiau kaip du sprendimo motyvuojamosios dalies puslapiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neįsigilino į šį klausimą.

36.       Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija apeliaciniame skunde nurodo, jog pareiškėjas neturėjo jokio ULSVIS veiksmų perėmimo plano, t. y. buvo visiškai nepasiruošęs faktiniam ULSVIS perėmimui. Tai deklaratyvaus pobūdžio teiginys, kuris visiškai nekonkretizuotas (ar privaloma buvo parengti tokį planą ir pan.). Be kita ko, kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo organizuotas perimant ULSVIS numatomų veiksmų aptarimas. Be kita ko, ir tolimesni (duomenys neskelbtini) veiksmai rodo, jog ULSVIS perėmimo veiksmai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo koordinuojami ir kontroliuojami.

37.        Nereikšmingas apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjas iki teisės aktų nustatyto ULSVIS perėmimo termino (2020 m. rugpjūčio 5 d.) nebuvo paskyręs už ULSVIS duomenų tvarkymą, saugumą bei administravimą atsakingų asmenų. Akivaizdu, jog neperėmus ULSVIS iš ULAC nebuvo tikslinga ir jokios būtinybės paskirti ir atsakingus asmenis, nes neperėmus sistemos, už jos priežiūrą atsakingi asmenys nebūtų turėję galimybės vykdyti savo funkcijas, susijusias su ULSVIS administravimu bei priežiūra. Kita vertus, tai buvo padaryta 2020 m. rugpjūčio 21 d. 

38.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 4 d. viešojo pirkimo būdu sudarė ULSVIS galimybių tyrimo paslaugų pirkimo sutartį bei tą pačią dieną – informacinės sistemos duomenų analizės paslaugų pirkimo sutartį, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. nebuvo atlikusi veiksmų, susijusių su viešaisiais pirkimais dėl ULSVIS perėmimo studijų ir analizių pateikimo. Visumoje (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmai (išsamiai aptarti pirmosios instancijos sprendime) perimant ULSVIS patvirtina, kad buvo dedamos objektyvios pastangos kuo operatyviau perimti minėtą duomenų sistemą, tačiau ULSVIS nebuvo perduota (duomenys neskelbtini) dėl ULAC trukdžių. Atitinkamai apie visas kliūtis, kurios trukdė perimti informacinę sistemą, nuolat buvo informuojama ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (su šia problema susiję klausimai atsakovo pradėti spręsti tik 2020 m. spalio mėn. viduryje). Iš esmės ULSVIS perdavimas-perėmimas strigo dėl tarp Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir ULAC prasidėjusių nesutarimų, tačiau šio fakto atsakovas nevertina. Taip pat šiame kontekste nėra jokio pagrindo išvadai, jog visi pareiškėjo atlikti veiksmai buvo formalūs arba buvo atlikti pavėluotai. 

39.       Pirmosios instancijos teismas atsakingų asmenų už ULSVIS savalaikį nepaskyrimą, duomenų VĮ Registrų centrui pavėluotą perdavimą vertino kaip mažareikšmius (formalaus pobūdžio) pažeidimus, nesukėlusius neigiamų pasekmių (jie nelėmė ULSVIS neperėmimo), todėl pagrįstai sprendė, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas už šiuos pažeidimus būtų neproporcinga priemonė.

40.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi nepasisakyta dėl dalies atsakovo argumentų, nemotyvuotas ir pan.)  pastebėtina, kad nors atsakovas skunde išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičia teismo procesiniame dokumente padarytų išvadų. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus).

41.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

42.       Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija apeliaciniame skunde prašo iš pareiškėjo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne atsakovo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. 

43.       Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

 

        

Ernestas Spruogis

 

 

        Jūratė Varanauskaitė