Baudžiamoji byla 1 A – 00558 – 491 / 2008
Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6.1.2.
Teisėjas Saulius Zajarskas
PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. spalio 23 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,
teisėjų Ričardo Gilio ir Eligijaus
Gladučio,
sekretoriaujant Rimai
Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Vytautui Sabaliauskui,
nuteistajam A. K.
jo gynėjui advokatui Justinui
Stauskui,
teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Anykščių rajono apylinkės
prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl 2008 m. liepos 29 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. ir, taikant BK
62 str. 2 d. 4 p., nubaustas 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda.
Išnagrinėjęs
baudžiamąją bylą teismas
NUSTATĖ:
A.
K. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 18 d., apie 20.54 val., Anykščių
mieste, Kęstučio gatvėje, policijos pareigūnų sustabdytas neblaivus
vairuojantis automobilį „Audi 80“, v/n (duomenys
neskelbtini) Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnams E. B. ir G. B., už padarytą Lietuvos
Respublikos Kelių eismo taisyklių 68 p. pažeidimą – transporto priemonės
vairavimą neblaiviam (nustatytas 2.50 promilės girtumas), tiesiogiai pasiūlė
kyšį – 200 litų, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos
vykdant įgaliojimus, kad pareigūnas nusižengtų savo pareigoms ir nesurašytų
administracinio teisės pažeidimo protokolo, bet dėl nuo jo valios
nepriklausančių aplinkybių – policijos pareigūnui atsisakius siūlomo kyšio,
nusikaltimo nepabaigė.
Apeliaciniu skundu Anykščių
rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo 2008-07-29 Anykščių
rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą išnagrinėti
Anykščių rajono apylinkės teismui nuo atidavimo teismui stadijos. Skunde prokuroras
nurodo, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas dėl netinkamo
baudžiamojo proceso įstatymo taikymo. A. K. pareiškimu dėl
baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka buvo perduotas
teismui kaltinant jį nusikaltimu, numatytu BK 22 str. 1 d. ir 227 str. 1 d., o teismo
buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 227 str. 2 d.,
t.y. pagal kaltinimą, dėl kurio jis nebuvo perduotas teismui. Tai yra esminis
proceso įstatymo pažeidimas, nes tuo buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą
(BPK 22 str. 3 d.). Todėl prokuroras mano, kad dėl šio pažeidimo 2008-07-29
nuosprendis turėtų būti panaikintas, o byla perduota iš naujo nagrinėti
pirmosios instancijos teisme nuo bylos atidavimo teismui stadijos.
Teismo posėdyje prokuroras prašo
skundą patenkinti iš dalies – panaikinti teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą
perduoti prokurorui. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkinamas
iš dalies.
Šią baudžiamąją bylą 2008-07-25
pareiškimu Anykščių rajono apylinkės teismui perdavė nagrinėti pagreitinto
proceso tvarka. Šio proceso esmė yra išnagrinėti baudžiamąją bylą kaip galima
greičiau ir padaryti tai supaprastinta tvarka. Pagreitintas procesas yra
galimas tik tada, kai yra visiškai aiškios nusikalstamos veikos padarymo
aplinkybės – tai nustatyta BPK 432 str. 2 d. Čia nurodoma, jog teismas, bylos
nagrinėjimo metu nustatęs, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, priima
nutartį grąžinti bylą prokurorui. Kadangi bendrai baudžiamosios bylos
nagrinėjimo teisme ribas pagal dabar galiojantį BPK nustato prokuroras, tai ir
bylą perduodant teismui nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, jos yra
apibrėžiamos prokuroro pareiškime teismui. Iš paminėto seka, kad prokuroro
pareiškimas bylą perduoti nagrinėti pagreitinto proceso tvarka turi atitikti ne
tik BPK 427 str. 1 d. numatytus reikalavimus, tačiau ir prokuroro siūloma
nusikalstamos veikos kvalifikacija teismui turi nekelti jokių abejonių ir
atitikti faktinius byloje surinktus duomenis. Tai yra pagreitinto proceso esmė.
Priešingu atveju, teismas neturi pasirinkimo galimybės – jis turi priimti
nutartį grąžinti bylą prokurorui kaltinamojo akto surašymui.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmos
instancijos teismas nesutiko su prokuroro pareiškime teismui pateikta A. K. veikos kvalifikacija, tiksliau sakant – su veikos
juridiniu vertinimu, ir, kolegijos nuomone, visiškai pagrįstai bei motyvuotai
pripažino, jog nuteistojo veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 227 str. 2 d.
Čia būtina pabrėžti, kad šio nusikaltimo objektyvinę pusę apibūdinantis
požymis, t.y. pati veika, prokuroro pareiškime aprašyta iš esmės teisingai –
nuteistasis veikė siekdamas neteisėtos kelių policijos pareigūnų veiklos
vykdant įgaliojimus, tačiau teisės normą prokuroras pareiškime nurodė
neteisingai – tokie kaltininko veiksmai yra baudžiami ne pagal BK 227 str. 1
d., o pagal to paties straipsnio 2 dalį. Taigi, skundžiamame nuosprendyje teismo
pateikta nuteistojo veikos kvalifikacija yra iš esmės teisinga.
Tačiau, apylinkės teismas,
pripažindamas nuteistąjį kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 227 str. 2 d., t.y. savo
iniciatyva nuteisdamas jį už sunkesnę nusikalstamą veiką (BK 227 str. 2 d. numatytas
nusikaltimas yra apysunkis, o to paties straipsnio 1 dalyje numatyta veika
nesunkus nusikaltimas) be šiuo atveju būtino prokuroro (nes privataus
kaltintojo ar nukentėjusiojo byloje nėra) rašytinio prašymo ir net neįspėjęs
nuteistojo apie galimybę spręsti klausimą dėl jo atsakomybės už sunkesnę veiką,
iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą – BPK 256 str. reikalavimus. Šis
prokuroro apeliacinio skundo argumentas yra visiškai pagrįstas. Jau vien tik
todėl skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu. Kita vertus,
kolegijos nuomone, šiuo atveju abejotina tiek prokuroro, tiek ir pirmos
instancijos teismo išvada, kad nuteistasis A. K. tik
pasikėsino papirkti kelių policijos pareigūnus. Iš bylos duomenų – paties
nuteistojo, liudytojų E. B. ir G. B. parodymų
byloje matyti, kad A. K., kelių policijos pareigūnų kelis
kartus įspėtas dėl galimos jo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą,
išsitraukė 200 Lt iš savo piniginės ir pakišo juos po segtuvu, ant kurio buvo
rašomas teisės pažeidimo protokolas. Teismas teisingai pažymėjo, kad aptariama
nusikaltimo sudėtis yra formali, t.y. veika laikoma pabaigta nuo nusikalstamų
veiksmų atlikimo momento. Šiuo atveju taip ir buvo, t.y. nuteistasis sąmoningai
atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus – jis davė pareigūnams kyšį. Todėl tokie
jo veiksmai, kolegijos manymu, yra baigti. Esant pasikėsinimui duoti kyšį
kaltininko veikimas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių turėtų
nutrūkti paties pinigų kaip kyšio perdavimo momentu (pvz., kaltininkas sulaikomas
pinigų perdavimo momentu). Esant pakankamam pagrindui suabejoti, kad šiuo
atveju nuteistojo veika iš tiesų galėtų būti vertinama pasikėsinimas papirkti, išnyksta
ir pagrindas taikyti A. K. BK 62 str. nuostatas bei šiuo
pagrindu skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme.
Atkreiptinas dėmesys dar ir į
tai, kad A. K. prokuroro pareiškime yra kaltinamas
tiesioginiu kyšio pasiūlymu, jis už tai ir nuteistas. Kyšio siūlymas ir kyšio
davimas nagrinėjamoje nusikaltimo sudėtyje (BK 227 str.) nėra tas pats – tai
dvi savarankiškos nusikalstamos veikos, ir jos turi būti aiškiai aprašytos ir
motyvuotai pripažintos įrodytomis. Šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje
(nuosprendžio 2 lapo paskutinė pastraipa) teismas, dėstydamas nusikalstama
pripažintos veikos motyvus, pripažino, jog „ <...> išdėstyti ir aptarti
įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. 2008 m. liepos 18 d. pasikėsino papirkti valstybės tarnautoją (policijos patrulį), t.y. tiesiogiai
davė jam 200 Lt kyšį <...>“. Todėl lieka neaiški ir nepakankamai motyvuota
teismo pozicija dėl to, kokį gi iš tikrųjų nusikaltimą padarė nuteistasis, arba
tiksliau sakant, faktiniai duomenys rodo, kad jis padarė kitą nusikalstamą
veiką, nei yra nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu.
Esamoje situacijoje bylos
aplinkybės iš tiesų nėra pakankamai aiškios, nusikalstama veika netinkamai
aprašyta šiuo atveju kaltinamajam aktui prilyginamame prokuroro pareiškime
teismui bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka ir nurodytas neteisingas
baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą nusikaltimą (BPK
219 str. 1 d. 3 ir 5 p.), šie pažeidimai trukdo tiek pirmos instancijos, tiek
ir apeliacinės instancijos teismui teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą, kolegija
mano, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis turi būti naikinamas ir, kaip
kad to prašo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis
prokuroras, baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui kaltinamojo akto
surašymui (BPK 326 str. 1 d. 5 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 5 p., teismas
NUTARĖ:
2008 m. liepos 29 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo A. K. nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 227 str. 2 d.,
panaikinti ir šią baudžiamąją bylą perduoti Anykščių rajono apylinkės
prokuratūros vyriausiajam prokurorui kaltinamojo akto surašymui.
Kolegijos pirmininkas Valdas
Meidus
Teisėjai Ričardas
Gilys
Eligijus
Gladutis