Civilinė byla Nr. e2-390-783/2017
Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00179-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1.
(S)

KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 28 d.
Kupiškis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,
sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant
ieškovei R. J., jos atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,
atsakovui R. B., jos atstovei advokato padėjėjai Jurgitai Mažuknienei,
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Violetai Motiejūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiam vaikui, dalyvaujanti institucija, teikianti išvadą byloje, – Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė R. J. prašo padidinti 2015 m. gegužės 13 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-538-649/2015 patvirtintą taikos sutartimi sutartą materialinį išlaikymą nepilnamečiam E. B., g. (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovo vaikui materialinį išlaikymą po 250 eurų periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant nepilnamečio vaiko motiną R. J., taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog šalys, sudarydamos taikos sutartį, nurodė, jog E. B. poreikiai sudaro apie 250 Eur per mėnesį. Tačiau iš esmės pakitus vaiko poreikiams ankstesniu sprendimu patvirtintas 145 Eur išlaikymas vaikui augant netenkina vaiko poreikių, šiuo metu vaiko poreikiai preliminariai sudaro apie 380 – 400 Eur, tokie poreikiai atitinka teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, kad orientacinis vaiko išlaikymo dydis – 1 MMA dydžio. Pats atsakovas savo 2017-01-04 rašte nurodė, jog jam beveik nelieka lėšų pragyvenimui iš gaunamo darbo užmokesčio, kuris sudaro 626,07 Eur, tuo patvirtindamas, kad vaiko poreikių suma per mėnesį (400 Eur) yra tenkinami tik minimalūs būtini poreikiai ir iš tokios sumos tikrai labai sunku patenkinti vaiko poreikius. Vaikas turi ne mažesnius poreikius nei tėvas, visos abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio yra aiškinamos vaiko poreikių naudai ir prioritetiškai ginant vaiko teises ir apsaugant jas. E. B. yra vienintelis tėvo išlaikytinis. Be to, kad yra pasikeitę vaiko interesai, yra pagerėjusi ir atsakovo turtinė padėtis – jis iš jos yra gavęs 6000 Eur pagal buto pirkimo – pardavimo sandorį. Jos pačios galimybės teikti didesnį išlaikymą vaikui yra mažesnės, kadangi jai tenka kasdienė vaiko priežiūros, auklėjimo ir auginimo sveikata, jos sveikata yra prasta, nustatytas 45 % darbingumo lygis, ji laukiasi (ieškinio pareiškimo metu). Todėl, remiantis CK 3.201 straipsniu, iš atsakovo turėtų būti priteistas didesnis išlaikymas.
Atsakovas R. B. pateikė atsiliepimą, jog nesutinka su ieškiniu prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog ieškovė ieškinyje nenurodė CK 3.201 straipsnyje nustatyto pagrindo, kuriam esant yra gali būti keičiamas išlaikymo dydis, be to, atsakovas negali teikti prašomo priteisti dydžio, nes jam pačiam pragyvenimui, atskaičius atsakovo finansinius įsipareigojimus, lieka 24,18 Eur. Atsakovas po ištuokos su ieškove įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), nes po santuokos nutraukimo neturėjo kur gyventi, tam turtui įsigyti sudarė ilgalaikę paskolos sutartį. Nusipirkęs butą, turėjo įsigyti reikalingiausius baldus, be to, yra paėmęs paskolą dantims susitvarkyti, tam taip pat yra paėmęs paskolą, kurią moka iki šiol, kas patvirtina, jog iš esmės jo turtinė padėtis yra pablogėjusi. Pačios ieškovės turtinė padėtis yra pagerėjusi, nes ji įsigijo dalį buto (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis yra įsigijęs nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Mano, jog ir ieškovės su ieškiniu pateikti įrodymai nepatvirtina padidėjusių išlaidų, nes šiuose įrodymuose kaip įsigyjama prekė yra nurodyta alus, bulvių traškučiai, sūrūs šaukšteliai. Atsakovas teigia, jog ieškovės nurodytas 380-400 Eur per mėnesį išlaikymo poreikis sukelia pagrįstų abejonių, nes išlaikymas gali būti teikiamas pagal tėvų turtinę padėtį, o ne pagal įsivaizduojamą ir norimą gauti išlaikymą, mano, jog šiuo metu teikiama 145 Eur materialinio išlaikymo suma yra pakankama nepilnamečiam vaikui išlaikyti.
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuriame nurodė, jog E. B., dėl kurio išlaikymo dydžio pakeitimo kreiptasi į teismą, gyvena su motina, lanko (duomenys neskelbtini). Šeima pragyvena iš ieškovės R. J. netekto darbingumo pensijos, gautos motinystės pašalpos, jos sutuoktinio J. J. darbo užmokesčio, R. B. teikiamo materialinio išlaikymo sūnui. R. J. su vyru J. J. ir sūnumi E. B. gyvena nuosavame keturių kambarių bute su visais patogumais. Bendraujant su R. J., ši teigė, kad, sumokėjus visus privalomus mokesčius, lieka nedidelė pinigų suma pragyventi trijų asmenų šeimai, pastaruoju metu iš esmės pasikeitė jos sūnaus E. B. poreikiai, o vaiko tėvo R. B. teikiamas išlaikymas yra nepakankamas užtikrinti visus vaiko poreikius. Pats atsakovas R. B. gyvena vienas dviejų kambarių bute, vienas kambarys skirtas sūnui E. B., jam atvykus pas tėvą pasisvečiuoti. R. B. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis yra kintantis. Bendraujant su R. B. šis nurodė, kad kiekvieną mėnesį teikia priteistą išlaikymą savo vaikui E. B., moka mokesčius, įmokas už panaudotus kreditus būstui ir sveikatos priežiūrai, taip pat nurodė, jog neatsisako materialiai išlaikyti savo sūnaus, tačiau teigia, kad neturi galimybės didinti mokamos sumos. Institucija mano, kad išlaikymo dydžio pakeitimas atitiktų vaiko interesus.
Teismo posėdžio metu ieškovė R. J. palaiko savo reikalavimą, paaiškino, jog po to, kai 2015 metais buvo nustatytas vaiko išlaikymo dydis, yra pasikeitę vaiko poreikiai: jis pradėjo sportuoti, tam yra reikalingi papildomi maisto papildai, apranga, sportiniai bateliai, už treniruočių lankymą per mėnesį moka po 17 Eur, atsiranda ir kiti poreikiai (gražiau rengtis, kvėpintis, skustis barzdą ir kita), jo kambario baldus reikia keisti. Be to, sūnus ketina tapti programuotoju, tam yra reikalingas galingesnis kompiuteris. Jos pačios turtinė padėtis, palyginti su 2015 metais, yra pablogėjusi, nes prieš tai gaudavo 300 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį, dabar gauna 211 Eur dydžio motinystės pašalpą, gaudavo dvigubai didesnę netekto darbingumo pašalpą, nei dabar, be to, jos šeimoje auga dar vienas vaikas, kurį išlaiko su sutuoktiniu, jos pačios sveikata yra prasta, ji negali dirbti papildomų darbų, kad užsidirbtų daugiau lėšų.
Ieškovės atstovas advokatas K. Paspirgėlis palaiko ieškovės reikalavimą bei prašo jį tenkinti, mano, jog ankstesnis vaiko išlaikymo dydis nebeatitinka vaiko poreikių, ką patvirtina pridedami jų įrodymai, vaikas baiginėja mokyklą, auga, jo apranga, maitinimasis neturi žeminti orumo. Mano, jog atsakovas pagal savo gaunamas pajamas turi galimybes teikti didesnį išlaikymą, jo prisiimti įsipareigojimai nėra būtini, jis jų galėjo ir neprisiimti.
Atsakovas R. B. prašo ieškinį atmesti. Parodė, jog po 2015 metų, kada su ieškove buvo sutartas išlaikymo dydis, jo iš darbo užmokesčio pajamos sumažėjo, nes buvo perkeltas į kitas, mažiau apmokamas, pareigas, tos vienkartinės išmokos, mokamos metų gale, nėra nuolatinės. Dėl finansinių įsipareigojimų paaiškino, jog paskolą butui paėmė, nes reikėjo jam kažkur gyventi, dantis tvarkėsi, kadangi nesusitvarkęs jų negalėjo visaverčiai maitintis. Sutinka, kad vaikui augant, auga ir jo poreikiai, vaikas sportuoja, jam yra reikalingas ir naujas kompiuteris, tačiau šiuos poreikius galima patenkinti ir iš dabar jo teikiamo išlaikymo. Jis pats didesnio išlaikymo vaikui teikti negali, jam pačiam išgyventi padeda jo paties tėvai, sesuo, padedantys maistu, finansiškai. Nesutinka su ieškovės pateiktoje poreikių lentelėje nurodytais įsigyjamų drabužių kiekiais, kitais išvardintais poreikiais, nes ir jis pats tokių pirkinių neperka, mano, jog tokių poreikių neturi ir vaikas.
Atsakovo atstovė advokato padėjėja J. Mažuknienė taip pat mano, jog situacija po 2015 metų, kada buvo nustatytas išlaikymo dydis, esminiai nėra pasikeitusi, ieškovės turtinė padėtis, skirtingai nei atsakovo, jai ištekėjus, tik pagerėjo, vaiko sveikatos būklė taip pat nesikeitė. Pats atsakovas pateikė įrodymus dėl savo finansinių įsipareigojimų, jam pačiam pragyventi padeda tėvai, todėl ieškinys neturėtų būti tenkinamas.
Teismo posėdyje dalyvavęs šalių nepilnametis vaikas E. B. patvirtino, jog apie vienerius metus lanko sporto treniruotes (kūno rengybos), jam yra reikalingi papildomi maisto papildai, kuriuos jam nuperka mama, sportinė apranga. Be to, nuo 2016 metų pradėjo domėtis programavimu, dabartinis kompiuteris, kurį turi, nors ir atnaujintas 2015 metais, nebeatitinka jo poreikių, jam reikėtų ir specialių programavimo pamokų, kurios per mėnesį kainuoja 15 – 20 Eur.
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. Motiejūnienė palaiko institucijos pateiktą išvadą, papildymų neturi.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2015 m. gegužės 13 d. Kupiškio rajono apylinkės teismas nutartimi patvirtino tarp R. J. (tuometinės B.) 2015 m. gegužės 13 d. sudarytą taikos sutartį, kuria sutarties šalys susitarė, jog jų sūnaus E. B., g. (duomenys neskelbtini), išlaikymo poreikis buvo 250 Eur per mėnesį, R. B. įsipareigojo mokėti sūnui po 145 Eur per mėnesį išlaikymą periodinėmis išmokomis. Procesinio sprendimo priėmimo pajamas sudarė 158,23 Eur netekto darbingumo išmoka ir apie 215 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius). Atsakovo R. B. pajamos procesinio sprendimo, patvirtinusio sutartą išlaikymo dydį, priėmimo metu buvo apie 805 Eur (atskaičius mokesčius), nekilnojamojo turto neturėjo. 2017 m. vasario 28 d. (ieškinio pateikimo teismui dieną) ieškovės R. J. pajamos buvo 83,66 Eur netekto darbingumo išmoka ir apie 290 Eur jos gaunamas užmokestis, jos sutuoktinio J. J., su kuriuo ji susituokė 2016-09-24, pajamos per mėnesį buvo ne mažiau 518 Eur (atskaičius mokesčius), R. B. pajamos – apie 600 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškinio pateikimo dieną R. J. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), 11 600 Eur vertės, ji 2016-10-05 įsigijo lengvąjį automobilį VW PASSAT, atsakovas R. B. turi nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2015-05-19, automobilį BMW 530D, registravimo pažymėjimas išduotas 2012-03-27. 2017 m. kovo 27 d. R. J. ir J. J. gimė sūnus E. J.. R. J. turi galiojantį 6042,56 Eur finansinį įsipareigojimą AB Šiaulių bankui nuo 2016-12-20 iki 2034-07-20 už namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovaciją, kas mėnesį moka iki 50 Eur dydžio įmoką bankui, atsakovas R. B. – 10400 Eur finansinį įsipareigojimą KU „Kupiškėnų taupa“ nuo 2015-05-20 iki 2027-05-15 už buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą ir remontą, kas mėnesį šiuo metu moka po 87,60 Eur įmoką kreditorei, taip pat turi finansinį įsipareigojimą AB DNB bankui nuo 2016-04-04 iki 2021-03-26, kas mėnesį šiuo metu įmokos dydis yra po 174,19 Eur.
Ieškinys atmetamas. Remiantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas vaiko išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Iš pateiktų įrodymų teismas negali daryti išvados, jog po Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas ieškovės R. J. ir atsakovo R. B. susitarimas dėl jų bendro sūnaus E. B. išlaikymo, iš esmės yra pasikeitusi šalių turtinė padėtis: ieškovės R. J. pajamos tuo metu buvo apie 373 Eur, atsakovo – R. B. – apie 805 Eur, abu turėjo vieną ir tą patį išlaikytinį. Šiuo metu ieškovės R. J. pajamos, įskaitant bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas savo ir trečiojo asmens J. J. gaunamas pajamas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos), sudaro apie 891 Eur, neskaičiuojant iš atsakovo R. B. gaunamus 145 Eur už sūnaus išlaikymą, ji, be E. B., išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, atsakovo R. B. pajamos – apie 600 Eur, iš kurių jis teikia dar ir 145 Eur išlaikymą šalių vaikui. Tai yra abiejų šalių pajamos yra pamažėjusios (nors ieškovei tenkančių pajamų dalis šiuo metu lyg ir didesnė, nei atsakovo, tačiau ji turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį, jos šeimoje yra ir suaugęs asmuo). Taip pat nustatyta, jog tiek vienas, tiek kitas turi nekilnojamojo turto – po butą ir automobilį, kiekvienas iš jų turi ir finansinių įsipareigojimų (ieškovė pateikė įrodymus, jog kas mėnesį moka papildomai iki 50 Eur įmokas bankui (iki 2034-07-20)), atsakovas – 261,79 Eur įmokas kredito unijai ir įmokas bankui), tačiau jeigu padėtis ir keitėsi, tai ji tiek vienam, tiek kitam tik blogėjo (gaunamų pajamų atžvilgiu), nes krito pajamų dydis, kuris galėjo būti skirtas vienam iš šalių šeimos narių, be to, kaip minėta, R. J. šeimoje gimė dar vienas vaikas, kurį ji turi išlaikyti kartu su trečiuoju asmeniu J. J.. Ieškovė nurodė, kad atsakovo padėtis yra pagerėjusi, nes ji iš jo už 6000 Eur nusipirko buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, teismas pažymi, kad šis sandoris dėl turto dalies pardavimo buvo dar 2015-08-20, tai yra beveik prieš dvejus metus, šie pinigai buvo iš esmės kompensacija už po santuokos nutraukimo likusį ieškovei butą, kuriame ji gyvena su šeima, todėl šios sumos gavimo nėra pagrindo laikyti turtinės padėties pagerėjimu. Tai, kad dėl šios sumos turtinė padėtis nepagerėjo, patvirtina ta aplinkybė, kad atsakovas R. B. 2016-04-04 sudarė ilgalaikį įsipareigojimą su DNB banku už jam odontologijos klinikoje „Kupadenta“ suteiktas paslaugas (gydymas nuo 2015-05-25 iki 2016-03-23 kainavo 10780 Eur), kuris, turint pakankamai lėšų, būtų nereikalingas. Antra vertus, teismas pažymi, jog iš pateiktų šalies paaiškinimų bei rašytinių įrodymų nustatyta, jog pati ieškovė už nenurodytą kainą 2016-08-12, tai yra likus šiek tiek daugiau nei mėnuo iki santuokos su trečiuoju asmeniu J. J. (susituokė 2016-09-24), šiam pardavė jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau teismui taip ir motyvuotai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių šis sandoris buvo sudarytas (nurodomos priežastys, kad pardavė dėl to, jog ten nėra kelio, teismo neįtikino). Teismas taip pat nepagrįstais laiko ieškovės teiginius, kad atsakovas galėjo ir neįsipareigoti bankui dėl dantų gydymosi, nes, visų pirma, gydymas buvo pradėtas 2015-05-25 ir pabaigtas 2016-03-23, kuomet dar atsakovui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma apie keliamus ieškovės reikalavimus, visų antra, dantų gydymas priskiriamas prie būtinų žmogaus poreikių ir tokios išlaidos yra pateisinamos. Kadangi reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tuo metu, kada buvo atliekamos atsakovo dantų gydymo procedūros, nebuvo pareikštas ir atsakovas negalėjo žinoti apie ieškovės galimą ketinimą reikšti ieškinį, teismas nevertina ieškovės atstovo advokato K. Paspirgėlio teiginių, kad atsakovas galėjo pasirinkti ir kitą, pigesnes paslaugas teikiančią, įmonę. Tuo labiau, jog ieškovės atstovas ir nenurodė, kuri įmonė tokias paslaugas teikia Kupiškio m. ir ar apskritai teikia, o VšĮ Kupiškio PASPC dantų protezavimo paslaugos taip pat yra mokamos (http://www.kupiskiopaspc.lt/ paslaugos.php). Ieškovės atstovas advokatas K. Paspirgėlis taip pat teigia, kad atsakovas turėtų susirasti labiau apmokamą darbą arba Kupiškyje, arba kitame mieste, kad turėtų galimybes teikti didesnį išlaikymą, tačiau šie atstovo teiginiai taip pat nėra pagrįsti – ieškovės R. J. sutuoktinis ir trečiasis asmuo J. J. dirba Panevėžyje, tačiau pati ieškovė pripažino, kad pajamų dalis dėl tenkančių didesnių kuro sąnaudų yra mažesnė, nei galėtų būti, o Kupiškio rajone ieškovui rasti geriau apmokamą darbą, turint siaurą specializaciją, vargiai įmanoma. Ieškinyje taip pat nurodoma, jog ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, nes šeimoje gimė kitas vaikas, tačiau tuo pagrindu reikalauti iš atsakovo padidinti vaiko išlaikymo dydį nėra teisinga, nes sprendimą dėl antro vaiko priėmė pati ieškovė R. J. ir trečiasis asmuo J. J., todėl jiems kaip ir tenka didesnė atsakomybė pasirūpinti vaiko iš ankstesnės santuokos poreikiais, kad šie nebūtų mažesni nei buvo iki gimstant vaikui. Todėl įvertinęs pateiktus įrodymus teismas pripažįsta, jog šalių turtinė padėtis po teismo sprendimo patvirtinti vaiko išlaikymo dydžio susitarimą nėra tiek pasikeitusi, kad būtų pagrindas keisti išlaikymo, mokėtino jų sūnui E., dydį. To paties jau minėto CK 3.201 straipsnio 2 dalis numato, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sistemiškai aiškinant CK 3.201 straipsnio ir 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįstama, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tačiau ir čia teismas pažymi, jog byloje taip nėra pateikta pakankamai įrodymų apie atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas ar pasikeitusius vaiko poreikius. Nustatyta, jog sprendimas dėl sutarto vaiko išlaikymo dydžio buvo patvirtintas 2015 m. gegužės 13 d. Per tą laiką nepilnametis vaikas E. B. nebuvo sužalotas, jis nesusirgo liga, dėl kurios jam būtų reikalinga slauga ar nuolatinė priežiūra, laikotarpis, praėjęs nuo susitarimo patvirtinimo, iki ieškinio pateikimo taip pat nėra ilgas, jog būtų galima konstatuoti esminį poreikių pasikeitimą (ieškinys pareikštas nepraėjus dvejiems metams iki išlaikymo dydžio susitarimo). Ieškovė R. J. pateikė įrodymus, lyg turinčius patvirtinti pasikeitusius poreikius, tačiau, kaip matyti iš jos pačios pateiktų kvitų (2015-11-15 125 Eur sumai, 2016-03-16 134 Eur sumai, 2016-05-13 127 Eur sumai, 2015-09-15 83 Eur sumai, 2016-07-12 – 83 Eur sumai, 2016-04-15 – 132 Eur sumai), šių kvitų sumą iš esmės sudaro SB lizingui pagal 2015-08-20 Vartojimo kredito sutartį šaldytuvui ir skalbyklei įsigyti tuo metu mokamos įmokos po 82 Eur (pažymėtina, jog ši sutartis ieškinio pateikimo dieną buvo jau pasibaigusi) bei apie 39 Eur įmokos AB „Telia“ už bendrovės suteiktas paslaugas), kas nepatvirtina padidėjusių vaiko poreikių. Padidėjusio vaiko poreikių nepatvirtina ir ieškovės pateikti 2017-01-02 aprangos įsigijimo kvitai už 159,63 Eur sumą (3 poros kelnių, dveji marškinėliai, batai), nes išskaidžius šią sumą laikotarpiui, už kurį buvo renkami kvitai (kai kurie ieškovės pateikti kvitai yra dar 2015 metų), galima matyti, jog suma drabužiams nėra didelė, o pats šių daiktų įsigijimas per vieną dieną (2017-01-02) gali būti susijęs su ieškinio teismui pareiškimu. Tuo labiau, nėra aišku, ar tikrai buvo pagrįsta šias prekes įsigyti parduotuvėse „New Yorker“ ar Takko“ ir ar nebuvo galima jų buvo įsigyti kitur, kur tokios prekės yra pigesnės. Ieškovės atstovas advokatas K. Paspirgėlis pateikė poreikių lentelę, kurioje yra nurodytas vaiko išlaikymo poreikis, tačiau ši poreikių lentelė yra labiau teorinio pobūdžio ir neatspindi realios situacijos bei šalių galimybių, todėl vertinti ją kaip įrodymą, patvirtinantį pasikeitusius vaiko poreikius, nepagrįsta. Sutinkama su atsakovo atstovės advokato padėjėjos J. Mažuknienės teiginiais, jog kai kurių daiktų poreikis ir sumos kelia abejonės (vieneriems metams skirti pižama ir naktiniai marškiniai po 31 Eur, 4 šortai ir bridžai po 15 Eur, kojinaitės už 40 Eur, 8 poros apatinių kelnių ir kita). Išlaikymo dydžio pasikeitimo neįrodo ir pateikti įrodymai dėl dantų gydymo išlaidų, nes, visų pirma, tai nėra periodinės išlaidos, visų antra, dantų gydymas (plombavimas, burnos higiena) vaikams iki 18 metų yra apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Taip pat esminiais išlaikymo dydžio pasikeitimais negali būti tai, kad vaikas pradėjo lankyti sporto treniruotes (nurodė, kad vieno mėnesio abonentas kainuoja 17 Eur) ar susidomėjo programavimu, nes šie pomėgiai gali būti padengiami ir iš esamo išlaikymo, o prireikus, bendraujant su abiem tėvais ar atskirai gyvenančiu tėvu, galima surasti bendrą kompromisą dėl tokių poreikių tenkinimo, tam keisti išlaikymo dydį nėra pagrindo. Tuo labiau, jog nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad šis šalių vaiko susidomėjimas (tiek sportu, tiek programavimu) yra ne vienkartinis ir trumpalaikis pomėgis (vaikas nurodė, jog kūno rengybą lanko apie vienerius metus, programavimu irgi susidomėjo irgi kažkur prieš vienerius metus), nėra pateikta įrodymų, jog vaikas yra tiek pasiekęs, kad jam yra būtina priteisti didesnį išlaikymą siekiant užtikrinti jo tolimesnį lavėjimą. Antra vertus, šios bylos dalykas yra išlaikymo dydžio pakeitimas, o dvejų metų laikotarpis nėra toks, per kurį taip kardinaliai būtų pasikeitę vaiko poreikiai (nuo 250 Eur 2015 m. gegužės mėnesio, kada susitarta dėl išlaikymo dydžio, iki 380-400 Eur 2017 m. vasario mėnesio, kada ieškiniu kreiptasi į teismą, arba daugiau nei 50 procentų). Ieškovės atstovės advokatas K. Paspirgėlis teigė, kad įvedus eurą nuo 2015 m. sausio 1 d. tiek yra padidėjusios kainos, lyginant jas su gaunamomis pajamomis, tačiau, kaip matyti iš Statistikos departamento tinklalapyje (https://osp.stat.gov.lt) esančių duomenų, vartotojų kainų pokyčiai (infliacija) nuo 2015 m. II ketvirčio iki 2017 m. II ketvirčio buvo 3,5 procento, todėl teigti, kad iš esmės yra pasikeitusios kainos ir dėl to yra pagrindas keisti išlaikymo dydį, yra taip pat nepagrįsta. Pažymėtina, jog remiantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtino Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kuris reglamentuoja periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos, mokamos periodinėmis išmokomis, indeksavimą. Remiantis šiuo teisės aktu, skolininkas (atsakovas), mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas ar tai turi padaryti išskaitas iš jo darbo užmokesčio darantis asmuo. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Aprašo 8, 9 punktų nuostatos). Priklausomai nuo to, ar ieškovas pats moka išlaikymą, ar daro išskaitas iš darbo užmokesčio jo darbovietė, atsakovas turėtų pasirūpinti, kad kasmet jo teikiamas išlaikymas sūnui būtų indeksuojamas šio Aprašo nustatyta tvarka, o atsakovui nevykdant šios pareigos, ieškovė turi teisę kreiptis dėl priverstinio sprendimo vykdymo.
Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos šio turėtos 250 Eur dydžio atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, jog buvo pateiktas atsakovo atsiliepimas, atsakovo atstovė advokato padėjėja J. Mažuknienė dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose (2017-05-10 nuo 9 val. iki 10 val. ir nuo 2017-07-12 nuo 9 val. iki 10 val. 40 min.), ji vyko iš Panevėžio, šių išlaidų mažinti nėra pagrindo.
Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 5,47 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, šios, ieškinį atmetus, priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 268, 270, 282, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. J. atsakovo R. B. naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės R. J. valstybės naudai 5,47 Eur (penkis eurus 47 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Kupiškio rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Virginijus Skaraitis