Baudžiamoji byla Nr. 1-1298-885/2013
Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00601-2013-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.5; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.6.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,
sekretoriaujant Loretai Armalienei,
dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,
kaltinamajam M. P.,
nukentėjusiajam O. S.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) politechnikos mokyklos III kurso moksleivis, dirbantis UAB „G“ pagalbiniu darbininku, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
M. P. 2013-07-14 apie 00 val. 10 min. Šiaulių r. Kuršėnų m., J. Basanavičiaus g. 7, prie baro „Pas Editą“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mažareikšme dingstimi, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir nesunkiai sužalojo O. S., o būtent: kumščiu sudavė du kartus O. S. į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam O. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė aplinkinių asmenų išgąstį.
Be to, M. P. 2013-07-14 apie 00 val. 10 min. Šiaulių r. Kuršėnų m., J. Basanavičiaus g. 7, prie baro „Pas Editą“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė du kartus O. S. į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam O. S. padarė apatinio žandikaulio lūžius kairės pusės tarp IV-V dantų ir pokrūminėje dalyje, tuo padarydamas nukentėjusiajam O. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžių sutrikdė O. S. sveikatą ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis M. P. teisiamajame posėdyje kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir paaiškino, kad bare „Pas Editą“ gėrė alų ir ten atėjo O. S. su draugu. Atėjęs nukentėjusysis pažiūrėjo į jį ir jis paklausė jo ko žiūri, nes jam pasirodė, kad nukentėjusysis piktai žiūri į jį. Vėliau jis išėjo į lauką parūkyti ir sutiko juos. O. S. draugas jį pastūmė, tada jis ir trenkė O. S. du smūgius į veido sritį. Taip pasielgė pirmą kartą. Iki įvykio buvo išgėręs bokalą alaus ir tai turėjo įtakos tokiam jo elgesiui. Kai paleido O. S. iš ligoninės, bandė su juo kalbėtis. Jis siūlė atlyginti nukentėjusiajam 2500 ar 3000, bet jam buvo per mažai. Viso ieškinio nepripažįsta, nes tai per didelė suma. Dėl turtinės 2000 litų žalos sutinka, bet dėl neturtinės 20000 litų nesutinka. Jis sutinka, kad neturtinę žalą padarė, bet 4000 litų ar truputį daugiau. Su ligonių kasa pasirašė sutartį. Jis gyvena su mama, bet ji šiuo metu bedarbė.
Nukentėjusysis O. S. teisme parodė, kad kaltinamojo M. P. nepažįsta. Tą dieną jis su draugu nuėjo į barą nusipirkti alaus. Jis liko prie baro, o draugą pasišaukė M. P. Nesulaukęs grįžtant, pažiūrėjo, kur draugas. Tada M. P. jo paklausė, ko jis į jį žiūri. Vėliau išėjo į lauką ir sutiko M. P., jis dar kartą paklausė, ko jis žiūri ir trenkė į veidą. Kaltinamasis jam sulaužė žandikaulį, dėl ko gulėjo ligoninėje ir gydėsi. Kadangi buvo savaitgalis, tik pirmadienį su draugu nuvyko į Kuršėnų ligoninę. Ten nedirbo, todėl važiavo į Šiaulius. Kadangi Šiauliai neturi tokios įrangos, siūlė vykti į Kauną arba į Vilnių. Jis nuvyko į Vilnių. Kaltinamasis jam rašė žinutes, kaip ir atsiprašė, bet jam padaryta žala. Neturtinę žalą tokią nurodė, nes jam sunku bendrauti su žmonėmis, praktiškai neturi vieno danties, liko randas, naktimis blogai miega, nes skauda. Planavo stoti į Lietuvos kariuomenę. Po įvykio negalėjo važiuoti į komisiją. Turtinė žala - tai kelionės išlaidos, specialus skystas maistas, vaistai. Gydymą apmokėjo ligonių kasa. Gydėsi apie mėnesį. Kol gydėsi, kaltinamasis jo sveikata nesidomėjo. Apie susitaikymą pradėjo kalbėti, kai grįžo iš ligoninės. Jam buvo padaryta chirurginė operacija. Įvykio metu jis nedirbo.
A. M., teismo posėdyje apklausta kaip laiduotoja parodė, kad M. P. yra jos anūkas ir kad ji nori būti M. P. laiduotoja. Ji yra pensininkė. M. P. paklusnus anūkas, ko paprašo, visada padeda. Jis savo tokį elgesį vertina blogai, gailisi. Ji gali padaryti jam įtaką. Ji rūpinsis, kad vakarais jis būtų namuose, nevartotų alkoholio. Ji jokių nuobaudų nėra turėjusi.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę taip pat įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, kurie buvo ištirti teisme.
2013-07-18 chirurginės operacijos protokole Nr. 1360 užfiksuota, jog 2013-07-18 10 val. 45 min. O. S. buvo atlikta chirurginė operacija 31-36 dantų srityje ir kairėje paausio srityje. Žandikaulio lūžgaliai sutvirtinti varžtais (22 b. l.).
2013-07-17 - 2013-07-19 išraše iš ligos istorijos nurodyta, jog O. S. buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje po atliktos apatinio žandikaulio chirurginės operacijos. Išraše užfiksuota visa intensyvaus gydymo eiga iki perkėlimo į veido ir žandikaulių II-ąjį chirurgijos skyrių (23-24 b. l.).
2013-07-16 – 2013-07-23 epikrizėje užfiksuota, jog O. S. buvo gydomas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje dėl žandikaulio traumos, patirtos 2013-07-14. Jis atvežtas iš Šiaulių ligoninės. Nustatyta, jog O. S. yra patinimas žande, išsižiojimas yra skausmingas, ribotas, yra patologinis lūžgalių paslankumas kairėje subkondylinėje srityje ir 34-35 dantų srityje. 2013-07-16 jam buvo uždėti dvižandikauliniai įtvarai, sąkandis fiksuotas tarpžandikauline fiksacija. 2013-07-18 O. S. operuotas (25 b. l.).
2013-09-23 specialisto išvadoje konstatuota, jog O. S. padaryti sužalojimai: apatinio žandikaulio lūžiai kairėje pusėje tarp IV-V dantų ir pokrumplinėje dalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. O. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (29 b. l.).
Nukentėjusiojo O. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog O. S. parodė vietą prie baro „Pas Editą“, kur 3,8 m atstumu nuo laiptų 2013-07-14 buvo sumuštas M. P., suduodant jam du smūgius į veidą (12-15 b. l.).
Išdėstyti įrodymai, tai yra kaltinamojo M. P. paaiškinimai, nukentėjusiojo O. S. parodymai apie įvykio aplinkybes patvirtina, kad kaltinamasis Šiaulių r. Kuršėnų m., J. Basanavičiaus g. 7, prie baro „Pas Editą“, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokia M. P. veika rodo kaltinamojo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, įžūlų elgesį. Įžūlūs veiksmai kaip šios veikos padarymo būdas suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis dėl įvykio buvo šokiruotas, patyrė stresą, sužalojimus. Šios aplinkybės rodo, kad visuomenės rimtis buvo sutrikdyta. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad kaltinamojo M. P. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis įvykio metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sužalojo nukentėjusįjį O. S., du kartus kumščiu suduodamas O. S. į veido sritį. Tokias aplinkybes pripažino ne tik pats kaltinamasis, paaiškindamas, kad O. S. draugui jį pastūmus, jis trenkė du smūgius į veido sritį ir pataikė O. S., tačiau ir teisme apklaustas nukentėjusysis O. S. taip pat patvirtino, kad iš kavinės išėjęs į lauką, sutiko M. P., jis dar kartą paklausė, ko jis žiūri ir trenkė į veidą, taip sulaužė jam žandikaulį. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad kaltinamasis M. P. suvokė, jog viešoje vietoje įžūliu elgesiu – panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį O. S., jam suduodamas rankos kumščiu į veido sritį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei to norėjo. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, taip pat atsižvelgiant į specialisto išvadą, kad O. S. padaryti sužalojimai: apatinio žandikaulio lūžiai kairėje pusėje tarp IV-V dantų ir pokrumplinėje dalyje, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. P. kaltė dėl nesunkaus O. S. sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Spręsdamas M. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. M. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad M. P. nusikalto būdamas neteistas (63 b. l.), dirbantis, darbovietėje UAB „G“ charakterizuojamas teigiamai (62 b. l.), VšĮ (duomenys neskelbtini) politechnikos mokyklos moksleivis (94 b. l.).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. P. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jam nutraukti. LR BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra gautas A. M. prašymas perduoti jai M. P. pagal laidavimą (86 b. l.). A. M. yra verta teismo pasitikėjimo – neteista (96 b. l.), administracinėn atsakomybėn patraukta taip pat nebuvo. Ji yra kaltinamojo močiutė ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. LR BK 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Be to, teismas turi padaryti išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju M. P. atžvilgiu nėra priimtas nė vienas apkaltinamasis nuosprendis, jis yra neteistas, kaip jau buvo konstatuota, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, M. P. nusikalstama veika buvo padaryta žalos.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį M. P. dėl 6308,16 Lt padarytos žalos atlyginimo. Tačiau iš byloje esančios 2013-10-21 žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties Nr. SŽ-66/1266 matyti, kad M. P. įsipareigojo padarytą žalą atlyginti per 60 mėnesių nuo 2013-10-22 kiekvieną mėnesį mokėdamas įmokas taip, kad pirmąjį mėnesį sumokės 105 Lt, o kiekvieną kitą mėnesį po 113,16 Lt, atlyginimo sumą į atsiskaitomąją sąskaitą įmokėdamas iki einamojo mėnesio 30 dienos. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, civilinis ieškinys yra paliktinas nenagrinėtu.
Nukentėjusysis O. S. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo, vėliau patikslinęs turtinės žalos dydį, prašė priteisti 1733 Lt turtinės žalos, ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (84-85, 101 b. l.). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis pateikė keletą kasos čekių, patvirtinančių, kad pirkdamas vaistus, sumokėdamas pinigus už kelionę į gydymo įstaigas, pirkdamas specialų maistą, jis išleido 97 Lt, tačiau nors jis ir nepateikė teismui likusių kasos čekių, patvirtinančių dėl nusikaltimo padarymo jo turėtas išlaidas, tačiau O. S. teismui pateikė išsamų raštą, kuriame nurodė, kiek jis išleido kelionėms pas medikus, pirkdamas vaistus ar specialų maistą, kurį galėtų valgyti po žandikaulio traumos, viso nurodydamas, kad jo turėtos išlaidos siekia 866,39 Lt per mėnesį. Dėl to, kad jis sirgo du mėnesius, tai šią sumą prašė padvigubinti, ir viso priteisti 1733 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis patyrė žandikaulio lūžį, dėl žandikaulio traumos jis buvo gydytas ir operuotas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, tai reiškia, kad jis iš savo gyvenamosios vietos Kuršėnuose turėjo vykti į Vilnių, dėl to neabejotinai patyrė kelionės išlaidų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl patirtos traumos nukentėjusiajam buvo sunku valgyti, reikėjo rinktis specialų maistą, dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo nurodyta 1733 Lt išlaidų suma yra pagrįsta. Nagrinėjant bylą teisme, paaiškėjo, kad kaltinamasis M. P. nukentėjusiajam savanoriškai atlygino dalį padarytos žalos, t. y. 2013-11-21 sumokėjo jam 1000 Lt. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, iš M. P. nukentėjusiajam O. S. priteistina 733 Lt turtinė žala.
O. S. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 20000 litų. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, turi būti įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, O. S. nurodė, kad jam po patirtos traumos tapo sunku bendrauti su žmonėmis, praktiškai neturi vieno danties, liko randas, naktimis blogai miega, nes skauda, planavo stoti į Lietuvos kariuomenę, po įvykio negalėjo važiuoti į komisiją, be to, nurodė ir tai, kad jam buvo atlikta chirurginė operacija.
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu pasekmės yra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems buvo priteista ir 9000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2013), ir 10 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253/2009), ir 12 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252/2012), ir 20 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-331/2012).
Išnagrinėjus bylą, buvo nustatyta, kad dėl tyčinių kaltinamojo M. P. neteisėtų veiksmų O. S. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko jis daugiau nei 10 dienų buvo nedarbingas, dėl apatinio žandikaulio lūžio jis ilgą laiką juto skausmą, patyrė operaciją, buvo skirtas gydymas, išsižiojimas buvo skausmingas, ribotas, 2013-07-16 jam buvo uždėti dvižandikauliniai įtvarai, sąkandis fiksuotas tarpžandikauline fiksacija, kas neabejotinai rodo, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumus, kas pripažintina neturtine žala. Taip pat teismas pažymi, kad nukentėjusiajam dėl patirtos traumos liko randas ant veido, nagrinėjant bylą teisme nustatyta ir tai, kad O. S. dar jaučia skausmus, neramiai miega, praktiškai neturi vieno danties. Kartu atsižvelgiama ir į tai, kad M. P. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, pasireiškę įvykusio konflikto su O. S. metu, į tai, kad išskyrus žandikaulio lūžį, kitų sužalojimų, sukėlusių sunkesnes pasekmes, O. S. nebuvo padaryta. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis M. P. yra jauno amžiaus, dirbantis, tuo tarpu O. S., turimais duomenimis, niekur nedirba. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, todėl mažintina iki 10000 Lt, priteisiant juos iš kaltinamojo M. P..
Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis M. P. įsipareigojo atlyginti Šiaulių teritorinei ligonių kasai 6308,16 Lt padarytą žalą, o nukentėjusiajam O. S. atlygino dalį padarytos turtinės žalos, sumokėdamas jam 1000 Lt, todėl yra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis visiškai atlygins ar pašalins nusikaltimu padarytą žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. ir M. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų padarymą, jį perduodant A. M. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.
M. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (52, 53 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 d.,
n u s p r e n d ė :
M. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
M. P. perduoti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.
M. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį M. P. dėl 6308,16 Lt padarytos žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Nukentėjusiojo O. S. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo M. P. 733 Lt nukentėjusiajam O. S.
Nukentėjusiojo O. S. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo M. P. 10 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam O. S.
Išaiškinti M. P., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Arūnas Bartkus