Administracinė byla Nr. A-78-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01747-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas M. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. SD-25-4365 ir įpareigoti Inspekciją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. kovo 30 d. prašymą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. kovo 30 d. prašyme, adresuotame Lietuvos Respublikos Seimo nariui V. S. (V. S.) ir Inspekcijai, prašė: 1) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais akcinės bendrovės (toliau – AB) „Verpstas“ apsaugos kontrolierių pareiginius nuostatus; 2) ištirti ir konstatuoti, ar buvo panaikinti AB „Verpstas“ apsaugos kontrolierių etatai; 3) konstatuoti, ar 2012 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. 1-72 galioja atgal ir kokiais įstatymais remiantis (jeigu galioja); 4) atšaukti neteisingą iš darbo įrašą 2006 m. gruodžio 8 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame prašyme M. Š. nurodė, kad šie klausimai Šiaulių miesto apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo priimtuose procesiniuose sprendimuose nebuvo išnagrinėti ir prašė konkrečiai nurodyti datą, rašto numerį bei konkretų atsakymą į kiekvieną jo keliamą klausimą atskirai arba nurodyti, kuriose vietose Šiaulių miesto apylinkės teismas ir / ar Šiaulių apygardos teismas yra aptaręs jo iškeltus klausimus ir dėl jų priėmęs konkrečius sprendimus.
3. M. Š. pažymėjo, kad atsakovas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. SD-25-4365 pareiškėjo prašymą atsisakė nagrinėti ir pažymėjo, kad pareiškėjo 2016 m. kovo 30 d. prašyme nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos, ir prašyme nurodytos aplinkybės jau išnagrinėtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendime bei Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartyje, tačiau Inspekcija nenurodė konkrečių minėtų teismų procesinių sprendimų vietų, kuriose jo keliami klausimai teismų būtų buvę išnagrinėti. Šiaulių miesto apylinkės teismas ir Šiaulių apygardos teismas nėra nagrinėję ir pateikę argumentų dėl M. Š. keltų klausimų, nors jie tiesiogiai pareiškėjo teisinei padėčiai yra labai reikšmingi. Pavyzdžiui, klausimas susijęs su AB „Verpstas“ 2012 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 1-72 galiojimu atgal yra labai reikšmingas (buvęs darbdavys AB „Verpstas“ nurodė, kad M. Š. iš darbo atleido 2012 m. balandžio 6 d., tačiau įsakymas dėl atleidimo iš darbo buvo priimtas 2012 m. balandžio 17 d., todėl pareiškėjas turėtų būti laikomas atleistu iš darbo 2012 m. balandžio 17 d., o tai yra susiję su tinkamu su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimu).
4. M. Š. pažymėjo, kad jo keltų klausimą nagrinėjimas yra priskirtas Inspekcijos kompetencijai, tačiau šios institucijos pareigūnai savo pareigų neatliko ir pareiškėjo teisių nepagrįstai negynė. M. Š. nuomone, jo keliamų klausimų nagrinėjimas reiškia, kad būtų nustatyti konkretūs pareiškėjo teisių pažeidimai ir darbdavio darbo įstatymų nesilaikymas. Galbūt neteisėtų darbdavio veiksmų toleravimas M. Š. nėra suprantamas ir skatina toliau nesilaikyti darbo įstatymų.
5. Teismo posėdyje pareiškėjas M. Š. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
6. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
7. Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-3889-841/2012 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui AB „Verpstas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos priteisimo, delspinigių už pavėluotą atlyginimą ir kitų piniginių sumų, susijusių su M. Š. darbo santykiais AB „Verpstas“ priteisimo, 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendime padarė išvadą, kad drausminės nuobaudos M. Š. buvo paskirtos pagrįstai ir jis buvo teisėtai atleistas iš darbo, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą jo atleidimą pripažinti neteisėtu. Nepatenkinus šio reikalavimo, nebuvo patenkinti ir išvestiniai reikalavimai dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką bei išeitinės išmokos priteisimo. Teismas nusprendė, kad faktiniai šios bylos duomenys, jog M. Š. nėjo į darbą, neleidžia pripažinti, kad jis pas atsakovą negalėjo dirbti dėl atsakovo kaltės ir kad buvo priverstinė pravaikšta. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.
8. Inspekcija pažymėjo, kad apsaugos darbuotojo etatas nebuvo panaikintas, o M. Š. atleidimas iš darbo už pravaikštas nebuvo susijęs su etatų panaikinimu. 
9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nuo 2012 m. 13 kartų su pirminiais ir pakartotinais skundais dėl tų pačių su jo atleidimo iš darbo aplinkybėmis susijusių klausimų kreipėsi į Inspekciją. Į visus M. Š. prašymus ir skundus jam buvo pateikti atsakymai, akcentuojant, kad Inspekcija savo kompetencijos ribose nenagrinėja klausimų, kurie buvo nagrinėti teisme ir dėl kurių buvo priimti bei įsiteisėjo teismų sprendimai, taip pat neturi teisės kvestionuoti teismų priimtų sprendimų.
10. Inspekcija akcentavo, kad pareiškėjas su analogišku 2013 m. liepos 22 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2013 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (4)SD-7631, kuriuo buvo netenkintas jo prašymas iš naujo nagrinėti pateiktus klausimus, susijusius su darbo santykiais AB „Verpstas“. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo Inspekcijai adresuoti prašymai patvirtina, jog jis iš esmės siekia, kad Inspekcija pakartotinai išspręstų jo atleidimo iš darbo klausimą bei padarytų atitinkamas išvadas dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo ir minėto teisminio nagrinėjimo dalyku (atleidimo iš darbo pagrindas bei faktinio atleidimo iš darbo data). Visa tai lemia, kad M. Š., kreipdamasis į Inspekciją su minėtais prašymais, inicijavo pakartotinę procedūrą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, po to, kai teismas jau buvo priėmęs atitinkamą sprendimą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o tokio pobūdžio viešojo administravimo procedūrų inicijavimas yra uždraustas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei 23 straipsnio 6 dalimi, todėl atsakovo sprendimas palikti pareiškėjo prašymą nenagrinėtą atitiko Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.
11. Inspekcija nurodė, kad analogiškas M. Š. skundas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus buvo išnagrinėtas Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje, kuri taip pat įvertino pareiškėjo reikalavimus kaip nepagrįstus ir 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 3R-176 juos atmetė.
12. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, rašydamas nesibaigiančius skundus įvairioms valstybės institucijoms dėl tų pačių klausimų, susijusių su atleidimu iš AB „Verpstas“, kuriuos išnagrinėjo teismai, veikia nesąžiningai ir piktybiškai naudojasi savo teisėmis.
13. Inspekcija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės) 12 punkte yra nustatyta, jog prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo institucijoje praneša asmeniui nenagrinėjimo priežastis. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo bei jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-3, 17 punkte.
14. Vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgęs į tai, kad 2016 m. kovo 30 d. Inspekcijai adresuotame prašyme pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios Inspekcijai nebuvo žinomos, o prašyme nurodytos aplinkybės iš esmės jau išnagrinėtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendime ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartyje bei pareiškėjui anksčiau pateiktuose Inspekcijos atsakymuose tai paaiškinta, atsakovas M. Š. 2016 m. kovo 30 d.  prašymą paliko nenagrinėtą.
15. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II.

16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą atmetė.
17. Išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes bei apžvelgęs Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 3 dalių, Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 12 punkto bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. liepos 29 įsakymu Nr. V-168 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių 17 punkto nuostatas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas M. Š., be kita ko, Inspekcijos prašė pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais AB „Verpstas“ apsaugos kontrolierių pareiginius nuostatus, ištirti ir konstatuoti, ar buvo panaikinti AB „Verpstas“ apsaugos kontrolierių etatai, konstatuoti, ar 2012 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. 1-72 galioja atgal ir kokiais įstatymais remiantis (jeigu galioja) bei atšaukti neteisingą atleidimo iš darbo įrašą 2006 m. gruodžio 8 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Įvertinusi pareiškėjo keliamų klausimų turinį, teisėjų kolegija sprendė, kad jie yra tiesiogiai susiję su M. Š. atleidimu iš darbo AB „Verpstas“, t. y. pareiškėjas kelia tuos pačius klausimus, kurie 2012 m. rugsėjo 20 d. buvo išnagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teisme ir 2013 m. sausio 14 d. Šiaulių apygardos teisme, bei ir dėl kurių yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai. Pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių ar faktų. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad M. Š. į Inspekciją su 2016 m. kovo 30 d. prašymu kreipėsi iš esmės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimis, Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 12 punktu bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-168 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių 17 punktu, jo prašymas galėjo būti paliktas nenagrinėtas.
19. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir nustatytu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendė, kad pareiškėjo M. Š. skundas yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo panaikinti Inspekcijos 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. SD-25-4365 bei įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2016 m. kovo 30 d. prašymą „Dėl atsakymo pateikimo“ išnagrinėti iš naujo.

III.

20. Pareiškėjas M. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
21. Pareiškėjas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui.
22. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, jo skundas tinkamai nebuvo išnagrinėtas, sprendime nėra pateikta jokių konkrečių argumentų, kaip konkrečiai prieš tai minėtuose teismų sprendimuose buvo išnagrinėti M. Š. kelti klausimai, jeigu jie iš viso buvo išnagrinėti. Teigia, kad teismas neatsakė į jo skunde iškeltus klausimus, o tai reiškia, kad jis pareiškėjo skundo tinkamai neišnagrinėjo.
23. M. Š. akcentuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas turėjo išanalizuoti jo keltus klausimus ir konkrečiai nurodyti, kodėl jis padarė išvadą, jog jie buvo išanalizuoti teismų procesiniuose sprendimuose, ir konkrečiai aptarti tų teismų sprendimų vietas, kuriose sprendžiami pareiškėjo kelti klausimai, tačiau teismas to nepadarė. M. Š. pažymi, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Inspekcija nepagrįstai rėmėsi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartimi, teigdami, jog jo keliami klausimai buvo išnagrinėti šių teismų ir aptarti priimtuose procesiniuose sprendimuose. Teigia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas ir Šiaulių apygardos teismas nėra nagrinėję M. Š. keltų klausimų, nors jie yra labai reikšmingi pareiškėjo teisinei padėčiai.
24. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mano, kad pareiškėjo M. Š. apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
25. Atsakovas savo poziciją iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Pažymi, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes bei faktus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. M. Š. apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų faktų ir aplinkybių, dėl kurių būtų tikslinga keisti arba naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą.
26. Pareiškėjas M. Š. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovo atsiliepimai nėra pasirašyti, nėra žinomos jų surašymo datos, o numeracijos nėra pilnos, todėl pareiškėjui kyla abejonių, ar tokius Inspekcijos procesinius dokumentus galima laikyti išreiškiančiais tikrąją institucijos poziciją, jos nepatvirtinus atsakingų asmenų parašais, galbūt procesinių dokumentų neregistruojant ir net nežinant, kada jie tiksliai buvo surašyti. Pareiškėjo nuomone, toks atsakovo elgesys šiame procese yra dar vienas netiesioginis įrodymas, kaip neatsakingai buvo sprendžiami jo prašymai padėti apsiginti nuo neteisėto darbdavio veikimo. M. Š. teigia, kad atsakovo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pareiškėjo, kaip silpnesniosios darbo santykio šalies, teisių bei teisėtų interesų pažeidimus, kadangi nebuvo tiriami darbdavio AB „Verpstas“ padaryti pažeidimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

27. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.
28. Teisingam šios bylos išsprendimui yra reikšminga nustatyti ginčo dalyką, kadangi pareiškėjas dėl galimo savo teisės pažeidimo kreipėsi į teismus bei į administravimo subjektą.
29. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje skundžia Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. SD-25-4365, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jo 2016 m. kovo 30 d. prašymą. Pareiškėjo skundas administraciniam teismui patvirtina, kad teikdamas skundą, jis siekia paneigti jo atleidimo iš darbo AB „Verpstas“ teisėtumą, nors, kaip nustatyta byloje, atleidimo teisėtumas buvo nagrinėtas 2012 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo ir 2013 m. sausio 14 d. Šiaulių apygardos teismo ir šioje dalyje pareiškėjo ieškinys buvo atmestas.
30. Tokiu būdu, nepriklausomai nuo pareiškėjo adresuotų klausimų apimties ir turinio atsakovui, ginčo prigimtis nesikeičia, tai yra pareiškėjo atleidimo iš darbo AB „Verpstas“ teisėtumas. Visus atleidimo iš darbo neteisėtumą patvirtinančius argumentus pareiškėjas turėjo teisę teikti teismams, nagrinėjusiems ginčą dėl atleidimo iš darbo, todėl negali būti pripažinti pagrįstais pareiškėjo argumentai, kad atskirų aplinkybių teismai neišnagrinėjo ir juos privalo nagrinėti atsakovas pagal jo pateiktą prašymą. Nesutikdamas su teismų sprendimais, pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti teismo baigiamųjų aktų apskundimo teise ir kelti klausimą dėl argumentų nagrinėjimo apimties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi procesinės galimybės revizuoti bendrosios kompetencijos teismų sprendimų.
31. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo nagrinėti jo prašymą, taip pat pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad „<...> pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, <...>“. To paties įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta analogiška nuostata minėtajai, kurioje taip pat nustatyta, kad „Skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, <...>“. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais, antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma. Apibendrinus šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu. Priešingu atveju, viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šį draudimą, rizikuoja, kad vienas iš sprendimų, priimtų tokių procedūrų rezultate, bus neteisėtas, nes juo galbūt bus pažeisti minėti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016).

             32. Atsakovo priimtas sprendimas atitinka minėtas nuostatas, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pripažintas teisėtu bei pagrįstu. Nustačius šias aplinkybes, apeliacinis skundas turi būti atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

              Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                         Stasys Gagys

                                                                                                                              Irmantas Jarukaitis

                                                                                                                              Ramutė Ruškytė