Baudžiamoji byla Nr. 1-412-853/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18511-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.6.14; 1.1.8.7.13; 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 21 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei Vijoletai Meškauskienei, kaltinamajam D. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2015 m. liepos 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų bausme 8 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs; 2) 2019 m. spalio 31 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį bauda 48 MGL (2400 eurų) dydžio, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir turto konfiskavimas; 3) 2020 m. birželio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų bausme 8 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 32 val. per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2019 m. spalio 31 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme - 50 MGL (2500 eurų) bauda, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 32 valandas per mėnesį visuomenės labui ir 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
D. B. 2023 m. gegužės 7 d., apie 18 val. 00 min., daugiabučio namo vidiniame kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie automobilio stovinčio nukentėjusiojo E. R. ir šaukdamas, kad jį užmuš, nes jis kišasi į jo ir draugės santykius, užsimojo smūgiuoti kumščiu nukentėjusiajam į veidą, tačiau nukentėjusiajam pasitraukus ir smūgio išvengus, jis pribėgęs vieną kartą dešine koja jam spyrė į kairįjį šoną, padarydamas E. R. kairės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio lūžį, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. R. sveikatą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino visiškai ir parodė kad, tą dieną, tai galėjo būti, kaip nurodyta kaltinime, 2023 m. gegužės 7 d., vakare, galėjo būti apie 18 val., pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo E. R., G. R. ir V. K.. Su jais buvo V. K. dukra su šuniuku. Jis į namus įsileido tik G. R. ir V. K., o E. R. į namus neįsileido, nes su juo nesutaria. Po kurio laiko jis išėjo į lauką parūkyti, kur vidiniame kieme tarp jo ir E. R. įvyko žodinis konfliktas dėl ko jis dešine koja spyrė E. R. į kairįjį šoną. Spyris buvo aukščiau klubų. Mano, jog kliuvo E. R., nes jam lūžo šonkaulis. Tada jie susikibo, tuo metu atbėgo G. R. ir juos išskyrė. Tada jie visi išvažiavo. Galėjo būti, jog buvo dar prieš E. R. užsimojęs, tačiau į veidą suduoti neketino, nes E. R. yra su akiniais. Tuo metu ir jis, ir E. R. buvo neblaivūs. Nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, atlygino nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytą žalą. Pasižada ateityje nebenusikalsti.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Be kaltinamojo D. B. kaltės pripažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:
- informaciniu pranešimu apie įvykį ROIK 0123000265690, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. gegužės 12 d. 12 val. 24 min., į Mažeikių rajono policijos komisariatą kreipėsi E. R., kuris nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pastatu, jį sumušė pažįstamas D. B.. Po sumušimo E. R. jautė skausmą kairės pusės šonkaulių srityje, kreipėsi į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur jam diagnozavo šonkaulių lūžį (t. 1, b. l. 10);
- 2023 m. gegužės 12 d. protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuota, jog E. R. pranešė, jog maždaug prieš pusmetį jo draugas G. R. jį supažindino jį su D. B., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino, žino, kad gyvena trečiame aukšte, vidurinės durys tiesiai. Su D. B. sutardavo gerai, nesipykdavo. Tačiau maždaug prieš mėnesį G. kartu su D. B. drauge, kurios vardas O., atvažiavo pas jį į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). D. B. sužinojęs, kad jo draugė svečiuojasi pas jį, netrukus atvyko pas jį į butą. Atvykęs pradėjo daužyti jo buto duris, todėl jis nusprendė jį įsileisti. Vos tik įėjęs pradėjo jį keikti, grasino sumušti, tačiau mušti neleido bute buvęs G. R., kuris įsiterpė tarp jo ir B.. Jis jam reiškė pretenzijas dėl to, kad jo mergina yra pas jį bute. 2023 m. gegužės 7 d., apie 18 val. 00 min., būnant mieste G. R. pasiūlė važiuoti kartu su juo ir jo drauge V. pas D. B. atsiimti šildytuvo, kurį G. buvo paskolinęs D. B.. Atvažiavus prie (duomenys nskelbtini) namo, visi trys išlipo iš automobilio ir ėjo pas D. B.. G. pasibeldė ir duris atidarė D.. Pastebėjęs, kad G. su D. bendrauja ir dėl praeityje buvusių konfliktų, nusprendė į D. butą neiti, todėl nusileido į apačią prie automobilio. Netrukus pastebėjo iš laiptinės išeinantį D., kuris iškart pasileido link jo, pribėgęs bandė jam suduoti kumščiu. Jis pasilenkęs smūgio išvengė, tačiau pajuto, kad D. kažkuria koja įspyrė jam į kairįjį šoną (šonkaulių sritį). Po spyrio jis pajuto skausmą, kurį vertina 7/10 balais. Kadangi prieš smūgiuojant iri po spyrio D. garsiai šaukė: „Aš tave užmušiu, kodėl kišiesi, ko čia atvažiavai“, G. būdamas laiptinėje suprato, kad kažkas vyksta, ir nusileidęs įsikišo tarp jo ir D. Jis vengdamas tolimesnio konflikto įsėdo į automobilį, matė, kad G. ramino D., vėliau su juo užėjo į laiptinę, bei pasiėmęs šildytuvą grįžo atgal į automobilį. Po įvykio jis iškart nesikreipė į policiją, kadangi nesitikėjo, kad patirs sužalojimus dėl D. veiksmų. Grįžęs namo, nakties metu, jautė stiprų skausmą šonkaulių srityje (vietoje, į kurią jam spyrė D.). Skausmo nesureikšmino, išgėrė vaistų, šiek tiek nuslopinus skausmą, pavyko užmigti. Kitą dieną reikėjo eiti į darbą. Būnant darbe, jautė skausmus minėtoje vietoje, bet grįžęs namo toliau vartojo vaistus nuo skausmo, o neapsikentęs skausmo 2023 m. gegužės 11 d. kreipėsi į Mažeikių ligoninę. Gydymo įstaigoje atlikus tyrimus jam diagnozavo dešimto šonkaulio lūžį. Po sužinotos diagnozės per „Messenger“ mobiliąją programėlę jis susisiekė su D. B., kurį informavo apie tai, kad dėl jo spyrio patyrė šonkaulio lūžį, paprašė, kad jis atlygintų padarytą 500 eurų žalą. D. išsisukinėjo, nenorėjo atlyginti žalos, todėl nusprendė apie tai pranešti policijai ir pateikti pareiškimą dėl įvykio. Prašo policijos pareigūnų nubausti D. įstatymo numatyta tvarka (t. 1, b. l. 15-20);
- 2023 m. gegužės 12 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas objektas yra adresu (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas, kurio pirmasis išorės aukštas yra oranžinės spalvos, mūrinis. Antrasis pastato aukštas yra pilkos spalvos mūro. Trečiasis namo aukštas yra medinis, pilkos spalvos. Gyvenamasis namas yra pažymėtas numeriu ,,28“ jo dešinėje pusėje. Į gyvenamąjį namą veda du įėjimai. Tarp jų prie namo sienos yra matomi žalios spalvos augalai. Kairėje pusėje esantis įėjimas į namą yra plastikinių durų, prie jų, dešinėje pusėje, matoma rudos spalvos pašto dėžutė. Į namo įėjimą veda pilkos spalvos cemento laiptai. Dešinėje pusėje esantis įėjimas yra plastikinių durų. Daugiau įvykiui reikšmingų pėdsakų nepastebėta. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 22-24, 25-28);
- 2023 m. gegužės 14 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. gegužės 12 d., į Mažeikių rajono policijos komisariatą kreipėsi E. R., kuris pranešė, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučiu, jį sumušė pažįstamas D. B.. Po sumušimo E. R. jautė skausmą kairės pusės šonkaulių srityje, dėl ko kreipėsi į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kuri jam diagnozavo šonkaulių lūžį. Apklausos metu E. R. parodė, kad jis pažįsta D. B., su juo yra bendravęs, ilgą laiką nesipyko, kol maždaug prieš mėnesį laiko pas jį atvyko D. B. draugė, kuri pas jį leido laiką. D. B. sužinojęs atvyko pas E. R. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jiedu sukonfliktavo, ir nuo to laiko nebendravo. 2023 m. gegužės 7 d., apie 18 val. 00 min., jis kartu su draugu G. R. atvyko pas D. B. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad atvyko pas D. B., kadangi G. R. norėjo pasiimti jam priklausantį šildytuvą. Atvykus abu užlipo į trečiąjį laiptinės aukštą, pasibeldė į buto duris, tačiau D. B. išėjus į laiptinę ir G. R. su juo bendraujant, E. R. išėjo iš laiptinės į lauką ir laukė grįžtančio draugo prie automobilio. Netrukus iš laiptinės išbėgo D. B., kuris ranka bandė suduoti E. R., jam pasilenkus, D. B. ranka nesudavė, tačiau spyrė koja E. R. į kairįjį šoną, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Netrukus iš laiptinės išbėgo G. R., kuris išskyrė abu vyriškius, E. R. įsėdo į automobilį, o jiedu kartu nuėjo atgal į butą. Grįžus namo E. R. jautė skausmą vietoje, kurioje jam spyrė D. B., jį juto ir kitomis dienomis, dirbdamas savo darbovietėje. Skausmui nenurimus, jis 2023 m. gegužės 11 dieną nutarė kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje jai diagnozavo šonkaulių lūžį, o kitą dieną atvyko į policijos komisariatą ir kreipėsi į policiją su pareiškimu bei prašymu nubausti D. B.. Į Mažeikių policijos komisariatą, kartu su E. R. buvo atvykęs G. R., kuris žodžiu patvirtino įvykį, nurodė, kad įvykio aplinkybes gali pateikti liudytojo apklausos metu, tačiau pageidauja būti apklaustas 2023 m. gegužės 15 dieną dėl laiko stokos. E. R. pateikė Regioninės Mažeikių ligoninės gydytojo išrašą, kuriame nurodyta, kad E. R. į gydymo įstaigą atvyko 2023 m. gegužės 11 dieną, 11 val. 45 min., jam diagnozuotas „vieno šonkaulio, kito nei pirmasis, lūžis“, bei nurodyta, kad E. R. nukrito nuo terasos, susimušė šoną. Paklausus apie išraše nurodytą aplinkybę, jog E. R. susižalojo nukritęs nuo terasos, E. R. negalėjo paaiškinti, kodėl išraše nurodytos minėtos aplinkybes. Iš pradžių E. R. teigė, kad jį apžiūrėjęs gydytojas neįrašė tikslių sužalojimo aplinkybių dėl to, kad į gydymo įstaigą kreipėsi praėjus keturioms dienoms nuo įvykio. Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo nuvykta į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur pabendravus su darbuotojomis, jos parodė, kad nėra priežasties, dėl kurios gydytojai galėtų įrašyti netikslią sužalojimų priežastį, pacientai atvykę į gydymo įstaigą patys nurodo įvykių aplinkybes, jas užrašo priėmime dirbančios slaugės. Pakartotinai pabendravus su E. R. jis parodė, kad atvykęs į gydymo įstaigą darbuotojams ir gydytojui pasakė, kad buityje susižalojo pats, tačiau dėl ko taip pasielgė paaiškinti negalėjo. Taip pat, nuvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), duris atidarė D. B.. Asmens paprašius papasakoti įvykio aplinkybes, jis nurodė, kad E. R. nenustoja bendrauti su jo sugyventine, dėl to konfliktuoja, o 2023 m. gegužės 7 d., atvykęs prie jo buto durų, jas daužė, D. B. išėjus į laiptinę jiedu sukonfliktavo, dėl ko prie daugiabučio spyrė jam koja į šoną. Dėl išvardintų aplinkybių ikiteisminis tyrimas nepradėtas, surinkta medžiaga procesinio sprendimo priėmimui (t. 1, b. l. 11-13);
- ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 12 d. nukentėjusiojo E. R. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju apie 2023 m. gegužės 7 d. įvykį, kurio metu jį sužalojo D. B., pateikė analogiškus parodymus, kaip ir 2023 m. gegužės 12 d. protokole - pareiškime (t. 1, b. l. 31-33). 2023 m. gegužės 31 d. papildomos liudytojo apklausos metu nukentėjusysis E. R. parodė, kad 2023 m. gegužės 7 d., apie 18 val. 00 min., jis mieste susitiko su draugu G. R., kuris jam pasiūlė važiuoti kartu su juo ir jo sugyventine V. pas D. B., kadangi G. iš D. B. norėjo atsiimti paskolintą šildytuvą. G. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio ir kieme pasistačius automobilį, V. mažametė dukra S., kuriai gal 11 metų, pasiliko automobilyje, o jis su G. ir V. nuėjo pas D. Jie su G. nuėjo pirmiau, o po kelių minučių į laiptinę atėjo ir V. G. pasibeldė į buto duris, kurias atidarė D. G. kalbantis su D. dėl šildytuvo, D. iš pradžių kalbėjosi normaliai, nepakeltu tonu, tačiau jį pamatęs laiptinėje pradėjo šaukti ant jo, ko jis kartu atvažiavo. D. pradėjus šaukti, jis išėjo į lauką prie automobilio parūkyti. Jam būnant prie automobilio ir bandant prisidegti cigaretę, pamatė iš laiptinės atbėgantį D., kuris agresyviai nusiteikęs puolė ant jo ir dešinės rankos kumščiu bandė suduoti jam į veidą, tačiau jam pasitraukus jis smūgio išvengė. S. pamačius, kad D. jį puola, ji išlipo iš automobilio ir nubėgo pakviesti G. ir V. Tuo metu, kai S. buvo laiptinėje ir kvietė G., prie jo pripuolęs D. dešine koja stipriai vieną kartą jam spyrė į kairįjį šoną (šonkaulių sritį). Po spyrio jis atsirėmė į automobilį, nes pajuto didelį skausmą įspirtoje vietoje. Iš laiptinės išbėgo G. su V. ir jos dukra, G. puolė D. raminti ir traukti nuo jo, nes pastarasis buvo agresyviai nusiteikęs ir dar norėjo jam suduoti smūgius. Suduoti smūgių D. nespėjo, nes jis atsisėdo į automobilio vidų. Prieš smūgiuojant ir po spyrio D. garsiai šaukė, sakydamas: „Aš tave užmušiu“, kodėl jis kišasi į jo ir jo draugės santykius. G. pavykus nuraminti D., G. pasiėmė savo šildytuvą ir jie visi išvažiavo. V. mažametė dukra nematė, kaip D. jam įspyrė į šoną, nes tuo metu ji buvo nubėgusi į laiptinę kviesti G. ir V., kurie buvo laiptinėje ir kalbėjosi su D. drauge O. Kai grįžo namo, jam labai pradėjo skaudėti kairįjį šoną, dėl ko jis išgėrė stiprių nuskausminamųjų vaistų, pirmadienio rytą išėjo į darbą. Skausmas nepraėjo tris dienas, todėl ketvirtadienį, tai yra 2023 m. gegužės 11 d., po darbo, jis kreipėsi į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, nes tik ligoninėje suteikia pirmąją pagalbą ir šviečia plaučius. Galvodamas, kad jei ligoninės priėmimo skyriuje pasakys, jog sužalojimas buvo prieš kelias dienas, jo nepriims ir nesuteiks jam pagalbos, jis gydytojams pamelavo, kad tą dieną, kai kreipėsi, pats nukrito nuo terasos. Gydymo įstaigoje atlikus tyrimus, jam diagnozavo dešimto šonkaulio lūžį. Po apsilankymo ligoninėje tą pačią dieną jis spėjo kreiptis savo šeimos gydytoją dėl nedarbingumo ir nedarbingume išbuvo tris savaites iki šios dienos. Po spyrio į šonkaulį jam ant kūno jokių paviršinių sužalojimų, nubrozdinimų nebuvo. Kadangi jis dar iki šiol jaučia skausmą kairiajame šone ir jam kvėpuojant taip pat skauda šoną, tai dėl padaryto sužalojimo, jei D. jam geranoriškai neatlygins žalos ir nenorės taikytis, jis reikš 500 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka jam yra išaiškinta, ją suprato, jei reikš civilinį ieškinį, tai jį pateiks bylos eigoje (t. 1, b. l. 34-37). 2023 m. liepos 28 d. liudytojo papildomos apklausos metu nukentėjusysis E. R. parodė, kad D. B. jam padarytą žalą atlygino ir jo atsiprašė, jis D. B. jokių pretenzijų neturi ir byloje civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 38-40);
- 2023 m. birželio 1 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, jog parodymų patikrinimo vietoje metu E. R. parodė (duomenys neskelbtini), esantį daugiabutį namą, kurio kieme, prie stovėjusio G. R. automobilio, 2023 m. gegužės 7 d. jį sumušė D. B.. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 55-57, 59-62);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G752/2023(04), kurioje nurodyta, kad E. R. nustatytas sužalojimas: kairės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės ar kritiminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku ribotu paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek nukritus nuo terasos ir kaire krūtinės ląstos puse atsitrenkus į kietą buką ribotą paviršių, tiek spiriant į kairę krūtinės ląstos pusę. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek 2023 m. gegužės 7 d., tiek 2023 m. gegužės 8 d. E. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės kūtinės ląstos pusės X šonkaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 73);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos V. K. parodymais, kur ji parodė, kad 2023 m. gegužės 7 d. apie 17.00 val., ji su draugu G. R. ir savo dukra S. B. grįžo iš kaimo. Po to nuvyko pas E. R., jį pasiėmę išvažiavo į miestą. Būnant mieste ji O. parašė SMS žinutę, ar ji yra namuose, nes jie nori pasiimti savo paliktą šildytuvą. Kadangi O. jai neatrašė, todėl jie nuvažiavo pas ją į namus, adresu (duomenys nskelbtini), buto numerio neatsimena. Jie su G. R. nuėjo pas O. į namus, o kieme prie automobilio pasiliko E. R. ir jos dukra S. Paskambinus į O. buto duris, jas atidarė D. B.. Bute ji bendravo su O. Po kelių minučių atbėgo jos dukra S. B. ir pasakė, kad D. B. muša E. R.. Jie su G. išbėgo į kiemą. G. pribėgo prie D. B. ir E. R. ir juos išskyrė. Ji nematė, kad D. B. spirtų E. R., nes jai vaizdą užstojo automobilis, kuris stovėjo kieme (t. 1, b. l. 51-53);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo G. R. parodymais, kur jis parodė, kad 2023 m. gegužės 7 d. apie 17.00 val., jis nuvažiavo pas draugą E. R. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su žmona V. K.. Pasiėmęs E., jie išvažiavo į Mažeikių miestą. Po kiek laiko jo žmona V. K. parašė SMS žinutę O., jos pavardės nežino, kad jie nori iš jos pasiimti savo daiktus. Nuvažiavę pas O., adresu (duomenys neskelbtini), jis su V. K. užlipo pas O. į namus, o E. R. pasiliko automobilyje. Kol jie bendravo su O. namuose, D. B. išėjo į lauką iš O. namų. Po kelių minučių pas juos atbėgo V. dukra S. B. ir pasakė, kad kieme muša E. R.. Išbėgę į kiemą, pradėjo skirti D. B., kad jis nemuštų E. R.. Jis išbėgęs į lauką matė, kaip D. B. spyrė vieną kartą E. R. į šoną (t. 1, b. l. 47-48);
- 2023 m. liepos 28 d. pinigų pervedimo kvitu, iš kurio matyti, jog D. B. Šiaulių teritorinei ligonių kasai pervedė 55,31 eurų už E. R. gydymo išlaidas (t. 1, b. l. 91-92);
- 2023 m. liepos 28 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis D. B. pripažino savo kaltę ir susitaikė su nukentėjusiuoju E. R., kuris patvirtino kad įtariamasis jo atsiprašė, atlygino padarytą žalą, todėl byloje civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 149-151).
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintose Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) 7 punkte nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet: 7.1. sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba 7.2. nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino spyręs iš kojos vieną kartą nukentėjusiajam į šoną, t. y. jis kaltę pripažino visiškai.
Tarnybiniu pranešimu, paties kaltinamojo D. B. parodymais ir visišku kaltės pripažinimu, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo E. R., liudytojų V. K. ir G. R. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, foto lentelėmis, specialisto išvada byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis D. B., spirdamas iš kojos nukentėjusiajam į kairį šoną, padarė nukentėjusiajam kairės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio lūžį, t. y. nesunkiai sužalojo E. R., nes Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G. 752/2023(04) nurodyta, kad dėl E. R. nustatyto kairės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.
Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl D. B. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl jis baustinas už šios veikos padarymą.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, savo noru atlygino nukentėjusiajam ir civiliniame ieškovui padarytą žalą bei atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė recidyvistas, t. y. būdamas anksčiau teistas ir bausmės neatlikęs (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
D. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę. Nusikalstama veika padaryta spontaniškai, neadekvačiai įvertinus konfliktinę situaciją, dėl vartoto alkoholio. D. B. nusikalto būdamas anksčiau teistas, t. y. bausmės neatlikęs (likusi nesumokėta baudos dalis 2400 Eur), turėdamas neišnykusį teistumą (t. 1, b. l. 110-114, 116-119, 90), baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (t. 1, b. l. 124-126), dirbantis (t. 2, b. l. 2-3, 4), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (t. 1, b. l. 130).
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jog veika padaryta spontaniškai, civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam atlyginta padaryta žala, turi pagrindo manyti, kad D. B. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskiriant švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), paskiriant įpareigojimą (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
BK 641 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju taikytini BK 641 straipsnio reikalavimai, kadangi D. B. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, bei vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir paskirta šiuo nuosprendžiu bausmė mažintina trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2020 m. birželio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės visiškai pridedant neatliktos baudos dalį ir skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas ir bauda.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam D. B. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 28 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 145-147).
Išaiškintina kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
2023 m. liepos 12 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį Nr. 34856, kuriuo prašė priteisti iš D. B. 53,31 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą už nukentėjusiojo E. R. gydymą (t. 1, b. l. 80-81, 83). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2023 m. liepos 28 d. D. B. visą žalą atlygino (t. 1, b. l. 92), o Šiaulių teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 95), todėl procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 53,31 Eur dydžio žalos priteisimo nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą bausmę subendrinti su 2020 m. birželio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos dalimi jas visiškai sudedant ir D. B. skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.
Išaiškinti D. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Procesą dėl 2023 m. liepos 12 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio Nr. 34856 nutraukti.
Dėl D. B. paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteikti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Teisėja Andželika Butkuvienė