Civilinė byla Nr. e2-12977-1106/2021
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00837-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 14 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė,
sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Modestui Voguliui,
atsakovės atstovui advokatui Andriui Marapolskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikeda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „G&L Logistics“ dėl nuostolių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4 121 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje teigiama, kad atsakovė pagal sutartį teikė ieškovei muitinės tarpininko paslaugas. Teikdama paslaugas, atsakovė įformino ir pateikė muitinei ieškovės importuojamų prekių - vaflinių indelių bei cukruotų vaflinių ragelių ledų pakavimui muitinės deklaracijas. 2020-12-22 Vilniaus teritorinė muitinė atliko patikrinimą ir nustatė, kad ieškovės importuojamos prekės buvo deklaruotos neteisingais nomenklatūros kodais, prekėms, klasifikuojamoms nurodytais muitinės nomenklatūros kodais, taikomas trečiųjų šalių muitas. Vilniaus teritorinė muitinė ieškovei skyrė 3 635 Eur baudą bei priskaičiavo 486 Eur delspinigius. Ieškovė dėl netinkamo atsakovės įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo ir aplaidumo patyrė žalą. Ieškovės patirti nuostoliai (žala) atsirado dėl netinkamo atsakovės įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo ir aplaidumo (pateikė muitinės deklaracijas, kuriose nurodė neteisingus deklaruojamų prekių nomenklatūros kodus). Atsižvelgiant į tai, kad už prekių deklaravimą bei muitinės deklaracijų tinkamą įforminimą yra atsakinga atsakovė, prievolė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, atsiradusius dėl deklaracijose nurodytų neteisingų deklaruojamų prekių nomenklatūros kodų, kyla atsakovei.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo ieškinio netenkinti. Nurodyta, kad atsakovės darbuotoja, įgaliota muitinės tarpininkė, susipažinusi su ieškovės pateiktais krovinio dokumentais nerado krovinio dokumento (specifikacijos), kuriame būtų nurodytas krovinyje, maisto produktuose esantis krakmolo kiekis. Atsakovei nedelsiant pareikalavus pateikti minėtus dokumentus - būtinus nustatyti krakmolo kiekį ieškovės krovinyje bei atitinkamai ieškovės mokėtiną importo mokestį mokėtiną į biudžetą – ieškovės darbuotoja E. D. elektroniniu laišku pateikė ieškovei priklausančio krovinio gamintojo specifikaciją, kurioje aiškiai ir be jokių papildomų paaiškinimų nurodytas krakmolo kiekis ieškovei priklausančiame krovinyje 3 procentai. Atsižvelgdama į ieškovės pateiktus dokumentus, atsakovė nustatė, kad ieškovė neprivalo mokėti importo mokesčio į biudžetą. Importo mokestis importuojant tokio pobūdžio produktus privalo būti mokamas proporcingai didesnis pradedant nuo 5 procentų krakmolo kiekio produkte/krovinyje. Ieškovė dviejų su puse metų laikotarpyje dėl analogiško, to paties krovinio importo procedūros įforminimo bei importo mokesčio paskaičiavimo, remiantis ta pačia Baltarusijos respublikos gamintojo prekės specifikacija kreipėsi į atsakovę 60 kartų. Atsakovė, remdamasi ieškovės pateikta, neatsargiai ar sąmoningai Baltarusijos respublikos gamintojo klaidinančiai nurodyta krakmolo kiekio krovinyje specifikacija, visus 60 kartų nustatė, kad ieškovė neprivalo mokėti į biudžetą viso 30 000 eurų mokesčių. Už savo sąžiningą darbą, tyčia ar netyčia suklaidinta atsakovė gavo viso 3 000 eurų - 50 eurų už vieną deklaraciją. Lietuvos Muitinė patikrinimo metu nustatė, kad ieškovės Baltarusijos respublikos gamintojo prekėse nurodomas krakmolo kiekis neatitinka tikrovės. Po šio patikrinimo ieškovė pradėjo teikti prie tų pačių jos importuojamų prekių jau kitą specifikaciją, kurioje krakmolo kiekis nurodytas teisingai.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad atsakovės veiksmais buvo padaryta žala. Ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodyti visi duomenys. Pagal sutartį duomenis muitui apskaičiuoti pateikti turėjo ieškovė ir tą pareigą yra pilnai įvykdžiusi, kitų dokumentų pareigos nebuvo teikti. Muitinė vadovavosi tomis pačiomis specifikacijomis, kurios buvo pateiktos atsakovei. Rašytiniuose paaiškinimuose konkrečiai nurodoma kaip turėtų būti paskaičiuotas krakmolo kiekis. Šiuo atveju muitinės tarpininkas, ko gero, dėl aplaidumo, pirmą kartą pildydamas deklaraciją, įrašė 3 procentus krakmolo, bet nepasižiūrėjo arba suklydo įrašyti kodą ir visas deklaracijas vėliau šabloniškai teikė pirmosios pagrindu. Buvo paskaičiuotas neteisingas krakmolo kiekis. Reikia ne krakmolo, o angliavandenių skaičiaus. Krakmolas gali būti ir sudedamoji prekės dalis. Ieškovei buvo padaryta žala, nes reikėjo susimokėti ir delspinigius. Daugiau atsakovės paslaugomis nesinaudoja. Krakmolas gali būti kaip sudedamoji medžiaga, dedama į produktą, kai kalbama apie deklaravimą, kalbama apie angliavandenius, reglamente yra paaiškinta. Krakmolas yra angliavandenis, kuris skaidymosi procese virsta gliukoze. Specifikacijas gavo iš gamintojo (2021-09-28 teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 02 sek. – 24 min. 56 sek.). Ieškovė samdė atsakovę, kad tinkamai būtų apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai. Vėliau reikia sumokėti dar ir baudą bei netesybas. Muitinei klausimų dėl specifikacijų nekilo, papildomos informacijos neprašė, prie kiekvienos deklaracijos labai aiškiai nurodyta angliavandeniai, gliukozė. Reglamentas privalomas tiek muitinei, tiek muitinės tarpininkui. Jame aiškiai nustatyta metodika. Esmė krakmolas – gliukozė. Turi pareigą žinoti ką deklaruoja ir prisiimti atsakomybę už padarytas klaidas. 3 procentai krakmolo, bet dar skaičiuojama angliavandeniai ir gliukozė - krakmolo skilimo produktai, kurie tampa gliukoze (2021-09-28 teismo posėdžio garso įrašas: 52 min. 42 sek. – 1 val. 3 min. 25 sek.).
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė atmesti ieškinį. Ieškovė dirba išimtinai ledų gamyboje ir nežinojo, kad perkant prekes iš Baltarusijos yra didesni mokesčiai, o tarpininkei blogai apskaičiavus, buvo padaryta žala. Vienoje specifikacijoje parašytas krakmolo kiekis 67 procentai, kitoje - 3 procentai. Prekėse nėra krakmolo kiekio 3 procentai, o būtent 67 procentai. Kai pradėjo domėtis, pamatė, kad Baltarusijos gamintojas, o gal ieškovė aiškina, kad krakmolo tik 3 procentai. Muitinės tarpininkė, dirbanti įmonėje, kontaktavo su ieškove, kuri yra tos srities profesionalė, veikiantis kulinarijos srityje, turi savo laboratorijas ir jai krakmolo kiekis buvo puikiausiai žinomas, ir patvirtino, kad produkte yra 3 procentai krakmolo. Atitinkamai produkte esant 3 procentams krakmolo, jokio papildomo mokesčio, įtakojamo kodo, šiai prekei neatsiranda. Ir iš Baltarusijos importuojamas produktas atsiranda Europos Sąjungoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pvz. iš Ukrainos importuojamas produktas. Ieškovė per tuos metus gal 30 kartų sėkmingai importuoja prekes, puikiai žinodama, kad tam puoduke yra ne 3 procentai krakmolo, o mažiausiai 67 procentai. Nuo 5 procentų krakmolo kiekio atsiranda proporcingas mokėjimas pagal kodą ir proporcingai mokestis didėja. Apie tai, kad krakmolo yra daugiau, nebuvo pasakyta nei žodžiu nei raštu, nei specifikacijoje nėra užsiminta. Klientas, veikdamas sąžiningai, turintis savo laboratoriją ir veikiantis išimtinai kulinarijos srityje, puikiai žino iš kur perką, ką perka. Muitinės tarpininkui nėra nei naudos, nei tikslo forminti mažesnį kiekį, jis preziumuoja, kad su juo dirbanti šalis veikia sąžiningai ir pateikia tiesą. Tai yra ieškovės pastangos perkelti atsakomybę tarpininkei. Ieškovės atsakomybė aiškiai įvardinta sutartyje, ji atsakinga už teikiamų dokumentų teisingumą. Ieškovė pateikė dokumentus, kuriuose įvardintas krakmolo kiekis. Patvirtino žodžiu ir raštu. Kėdainių miestą aptarnauja viena muitinės tarpininkė, ji neturi mokslinio pasirengimo nustatyti ir teisinio pagrindo tikrinti ir netikėti ieškovės teikiamu dokumentu, kur ir ieškovės atstovė patikina kiekį (2021-09-28 teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 07 sek. – 53 min. 40 sek.). Ieškovės nauda - nesumokėta 30 000 Eur dviejų metų laikotarpyje. Gal tikėjosi, kad galimai tokia klaida gali likti nepastabėta. Muitinės internetiniame puslapyje yra nurodyta, kad viena iš dalių nustatinėjant kodą yra krakmolas. Krakmolo kiekis buvo tas pats, tas kiekis galimai yra paslėptas skaidant išvestiniuose produktuose. Akivaizdu, kad dokumentas yra parengtas klaidingai, nes nėra nurodyta, kad 3 procentai yra papildomai pridėto krakmolo kiekis, ir tada galbūt būtų pagrindas suabejoti jo kiekiu (2021-09-28 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 3 min. 37 sek. – 1 val. 13 min. 10 sek.).
Teismo posėdyje liudytoja D. K. paaiškino, kad dirba UAB „G&L Logistics“ muitinės tarpininke. Muitinės tarpininkas pagal kliento pateiktus dokumentus deklaruoja kliento krovinius. Dirba sutarties pagrindu. Yra tarpininkas tarp kliento ir valstybės. Pagrindiniai dokumentai, kuriuos klientas turi pateikti tarpininkui, yra transporto ir pirkimo dokumentai. Kiti dokumentai pateikiami priklausomai nuo prekės, jos kodo, yra įvairios kombinacijos. Konkrečiai kalbant apie vaflių indelius, už juos yra mokami muitai, nes jeigu muitai nėra mokami iš kitos šalies, reikia kodo, pvz. prekėms iš Ukrainos galima pritaikyti kilmės dokumentus ir nebus jokio muito. Prekėms iš Baltarusijos reikalingas Meursing kodas, kodui reikalingi 4 kriterijai – pieno riebalai, pieno baltymai, krakmolas su gliukoze ir sacharozė, invertuotas cukrus arba izogliukozė. Šie skaičiai yra suvedami į lentelę, taip gaunamas Meursing kodas. Vafliniams indeliams yra mišrūs muito mokesčiai: fiksuotas 9 procentų ir kitas, kuris yra nustatomas pagal Meursing kodą. Klientas pateikia informaciją. Pateiktuose sudėties dokumentuose ieško šitų žodžių, nes reikia įrašyti skaičius į lentelę. Kai atvažiavo pirma mašina su vaflių indeliais, paaiškėjo, kad reikalingas Meursing kodas. Bendravo su UAB „Vikeda“ atstove. Pasakė, kad reikalingi duomenys nustatyti Meursing kodą, UAB „Vikeda“ atstovė sakė pakalbės su gamyba ir atsiuntė el. laišką bei siuntėjo sertifikatą. Bendraujant su atstove telefonu, kartu peržiūrėjo specifikaciją, nustatė kodą. Patikslino ir UAB „Vikeda“ atstovė patvirtino pagal dokumentus nustatytą kodą ir sudėtį pagal sertifikatą. Konkrečiai patvirtino, kad pieno riebalų nėra, pieno baltymų nėra, kad krakmolas yra 3 procentai, gliukozės nėra, o sacharozė yra 0,39 proc. Duomenis suvedė į lentelę. Dirba 24 metus. Skilimo produktai ir cheminiai procesai nėra susiję. Miltai yra produktas, o krakmolas yra ta eilutė, kurią jai reikia įrašyti. Nėra parašyta, kad reikia įrašyti miltus. Maisto pramonė ir technologija yra Valstybinės maisto arba veterinarijos tarnybos pareigūnų kompetencija ir kvalifikacija. Muitinės tarpininkui nenumatyta išmanyti maisto gamybos ir pramonės procesus, tačiau numatyta deklaruoti prekes pagal kliento pateiktus dokumentus ir sertifikatus. Įveda tik skaičius, kurie yra parašyti. Šiuo atveju neiškilo jokių papildomų klausimų ir muitinės sistema bei rizikos faktoriai nesuveikė. Vadinasi nebuvo įžiūrėta, kad kažkas neteisinga ar neatitinka. Daug mašinų važiavo, jos visos buvo identiškai forminamos. Kaip muitinės tarpininkė, ji neinicijuoja mėginio ėmimo, bet tik gali dalyvauti, jeigu yra reikalas. Arba muitinė inicijuoja, arba klientas gali savarankiškai kreiptis dėl kodo nustatymo. Tada, kai jau buvo padarytas tyrimas, atsirado nauja sudėtis iš siuntėjo ir dokumentus deklaravo kitaip, kokie skaičiai buvo pateikti, tokius rašė ir pasikeitė Meursing kodas (2021-11-10 teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 13 sek. –18 min. 23 sek.).
Teismo posėdyje liudytojas E. G. nurodė, kad dirbo UAB „G&L Logistics“ direktoriumi, šiuo metu teikia įmonei konsultavimo paslaugas. Muitinės tarpininkas atlieka muitinės procedūrų įforminimo paslaugas ūkio subjektams. Ūkio subjektas įforminti muitinės paslaugas kroviniams. Jis turi pateikti informaciją apie krovinius, prekes, o muitinės tarpininkas, pasinaudodamas savo žiniomis, apiformina procedūras, pateikia deklaraciją muitinei. Sudaro su klientu sutartį, kurioje nurodo atsakomybę ir pareigas. Pasirašant sutartį, UAB „Vikeda“ įsipareigojo pateikti dokumentus, reikalingus procedūrai įforminti, dokumentai turi atitikti prekių deklaravimo ir muitinių tikrinimo nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Reglamentas apima visą muitinės darbą, jo 698 psl. svarbiausias. Tą informaciją ir reikalauja iš ūkio subjektų. Šiuo atveju krakmolą ir sacharozę. Reglamente žodžio „angliavandeniai“ net nėra. Ta kategorija yra visiškai nežinoma. Sąvokos, kurios nurodytos reglamente, yra žinomos, kadangi šios nėra, tai nieko apie ją nežinoma. Ūkio subjektas pateikia informaciją, atlieka paskaičiavimus tarpininkas, naudodamas tą informaciją pateikia deklaraciją. Atsakomybė apibrėžta sutartyje. Kliento pareiga atlikti skaičiavimus ir pateikti išgrynintą krakmolo kiekį. Muitinės tarpininkas neturi pareigos atlikti tokių skaičiavimų. Problema, jie nežino produkto, savybių ir t.t. Jas geriausiai žino savininkas. Po šito įvykio, gavo dar dvi siuntas su visiškai kitokiu sertifikatu, kuris puikiai atitiko reikalavimus. Blogai deklaravo 60 siuntų ir dvi siuntas po patikrinimo gerai deklaravo. Neturėjo jokio pagrindo netikėti ieškove, nes pasitiki, turi sutartį, pranešė, kad reikia krakmolo kieko, pasižiūrėjo, matė kad 3 procentai tai ir neanalizavo. Duomenų kiekis ir analizė ne tarpininko reikalas. Duomenis ten įveda, parenka kodą ir viskas. Pažiūrėjus į specifikaciją, neįsivaizduoja kaip galima apskaičiuoti tą krakmolą. Pasinaudojant papildomais duomenimis, galima suskaičiuoti. Muitinė pasitelkė pagalbą ir kaip jie tai padarė nežino. Jie neskaičiavo, nes jiems tas ir nepriklauso (2021-11-10 teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 10 sek. – 39 min. 48 sek.).
Teismo posėdyje liudytoja Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnė J. V. – K. nurodė su kolege atlikusios patikrinimą. Tyrimas atliktas muitinės iniciatyva, sistemos pagalba atrinkus deklaracijas, todėl, kad įtarimą sukėlė kodas, nurodantis, kiek yra cukraus produkte. Parinktas kodas, kuriame nurodyta, kad cukraus nėra. Kadangi tai yra iš kvietinių miltų pagaminti vafliniai indeliai, logiška, kad cukraus ten yra, krakmolo yra, pagal kurių kiekį yra nustatomas papildomas kodas papildomam muitui apskaičiuoti. Buvo nustatytas kodas ir įvertintas krakmolo kiekis ir apskaičiuotas papildomas muitas. Deklarantas, t. y. muitinės tarpininkas, atstovaudamas verslininkui, muitinei pateikia duomenis. Prekių kodą, kad pateiktų teisingą kodą, deklarantas turi išsiaiškinti ir jį nustatyti. Priklausomai nuo prekės reikalingi įvairūs dokumentai ir informacija, kurių deklarantas turi prašyti prekių importuotojo, gavėjo, verslininko. Pateikdamas duomenis, turi būti įsitikinęs, kad pateikė teisingus duomenis. Jei yra prekių sudėties klausimas, deklarantas turi žinoti tą prekių sudėtį. Jeigu jam kyla kokių klausimų, jie bendradarbiauja tarpusavyje. Krakmolas yra dėl cukraus kiekio ir jis yra gamtiškai, dėl to reikia žinoti kiek jo yra, norint nustatyti teisingą kiekį. Duomenis turi pateikti klientas. Muitinės tarpininkas atstovauja įmonei ir yra suinteresuotas teisingai deklaruoti. Normalu, kad turi pats išsiaiškinti ir prašyti įmonės pateikti visą specifikaciją ar sudėties sertifikatus, kuriuose būtų teisingai nurodyta. Norint gauti kodą, be kurio nepateiksi deklaracijos, reikia žinoti visą sudėtį. Deklarantas arba turi turėti dokumentus arba turi prašyti pateikti juos, nes kitaip negalėtų teisingai deklaruoti. Aišku, kad turėjo kilti klausimų. Naudojasi įrankiu nustatyti kodą, į lentelę veda duomenis apie krakmolą, gliukozę, cukrų (2021-11-10 teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 16 sek. – 1 val. 8 min. 00 sek.).
Teismo posėdyje liudytoja Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnė I. Ž. paaiškino, kad, atliekant patikrinimą, pastebėjo, jog neteisingai nurodytas kodas - matosi, kad nedeklaruotas krakmolas. Kadangi vafliai pagaminti iš kviečių, o patys kviečiai gamtoje turi ne mažiau 80 proc. krakmolo ir jis yra apmokestinamas, skaičiuojamas ne tik pridėtas krakmolas, bet ir gamtinis krakmolas, kuris sertifikate parašytas kaip angliavandenių kiekis. Iš sertifikato paėmė duomenis. Nurodyti angliavandeniai, kurie sudaro 72,9 proc., sertifikate nurodyta, kad cukrų, gamtinių cukrų yra 0,39 proc., tai iš to atėmus gavo krakmolo kiekį ir į duomenų bazę įvedė, kiek yra gamtinio krakmolo, kiek yra cukrų ir gavo Meursing kodą. Tokiu būdu buvo apmokestintas kviečių krakmolas, kuris yra nepridėtas krakmolas, o gamtinis krakmolas. Yra dviejų rūšių krakmolas, nes viename pridėtinio cukraus yra daugiau. Tarpininkai gal suklydo, nes ne visi žino, kad gamtinis krakmolas yra taip pat apmokestinamas. Čia reikia didelės patirties ir žinoti tas prekes. Suklydo tame, kad pridėjo tik pridėtinį krakmolą, ir pridėtinį cukrų. Kviečių nebūna be krakmolo. Iš angliavandenių atėmė cukrų ir gavo krakmolo kiekį. Ir tuos duomenis įvedė į programą. Kviečiuose yra krakmolas ir cukrai. Pridėtinis krakmolas - 3 proc., gamtinis krakmolas - 72,9 procentai. Kai reikia apskaičiuoti kodą, reikia žinoti kiek yra baltymų cukrų ir krakmolo, todėl ir išskaičiavo. Susideda iš vafliuose esančio krakmolo kiekio, cukraus ir baltymų. Tarpininkas nežinojo, kad angliavandeniai yra krakmolas ir cukrai, reikia žinoti, kad kviečiai turi krakmolo. Jeigu yra kvietinis produktas kodas negali būti 700. Pateikta produkto specifikacija yra labai gera. Aiškiai nurodyti angliavandeniai, iš kurių sacharozė, išsiskaičiavus, jeigu žinai, ir gauni krakmolą. Labai tinkamas ir tvarkingas. Atliekant patikrinimą to pakako nustatyti kodą. Jeigu tarpininkas neturi jokios patirties, negali deklaruoti ir atstovauti įmonei. Galėjo nusiųsti įmonės laboratorijai, kad nustatytų. Tarpininkas privalo deklaruoti teisingą kodą (2021-11-10 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 12 min. 43 sek. – 1 val. 36 min. 55 sek.).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2018-05-14 sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo. Atsakovė (muitinės tarpininkė) įsipareigojo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atstovauti ieškovei (aptarnaujamam asmeniui), t. y. įforminti muitinės bendrąjį dokumentą ir pateikti jį bei kitus reikalingus dokumentus bei prekes muitiniam tikrinimui, o ieškovė (aptarnaujamasis asmuo) įsipareigojo sutekti atsakovei (muitinės tarpininkei) teises, pateikti visus dokumentus, reikalingus šiai veiklai vykdyti bei sumokėti už suteiktas paslaugas pagal suderintus įkainius (Sutarties 1 punktas, ieškinio priedas Nr.1).
2020-12-22 Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitoje konstatuota, kad tikrinamos prekės turėtų būti deklaruojamos kitais muitinės nomenklatūros kodais; taikyti prekėms trečiųjų šalių importo muito normą 9% + EA (1) MAX 24,2% + ADSZ bei perskaičiuoti importo mokesčius; apskaičiuoti delspinigius; skirti baudą. Tyrimo metu nustatyta, kad dalis deklaruotų prekių yra vafliniai indeliai ledų pakavimui pagaminti iš kviečių miltų bei kuriuose angliavandeniai sudaro 72,9%, tame tarpe esanti sacharozė sudaro 0,39%, likusi dalis prekių yra cukruoti vafliniai rageliai ledų pakavimui pagaminti iš kviečių miltų bei angliavandeniai sudaro 85,8%, tame tarpe esanti sacharozė sudaro 36,8%. Vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamentais (ES) 2017/1925, (ES) 2018/1602, (ES) 2019/1776 iš dalies keičiančiais Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei Bendrojo muitų tarifo I priedą, pirmos dalies preliminarių nuostatų bendrosiomis Kombinuotosios nomenklatūros (toliau - KN) aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais, KN paaiškinimais dalis deklaruotų prekių - vafliniai rageliai ledų pakavimui, kuriuose krakmolas/gliukozė sudaro 72,51%, sacharozė sudaro 0,39%, klasifikuojamos muitinės nomenklatūros kodu 1905 32 99 00 7015 kodu ir patikslintu prekių aprašymu kaip nurodyta 2 priede, likusi dalis deklaruotų prekių – cukruoti vafliniai rageliai ledų pakavimui, kuriuose krakmolas/gliukozė sudaro 49%, sacharozė sudaro 36.8%. klasifikuojamos muitinės nomenklatūros kodu 1905 32 99 00 7012 ir patikslintu prekių aprašymu kaip nurodyta 2 priede.
Įskaičius mokestinę prievolę į UAB „Vikeda“ turimą permoką, UAB „Vikeda“ nustatyta likusi 25 504 Eur muitų skola muitinei, skirta 3 635 Eur bauda, 486 Eur muitų delspinigių suma.
2018-07-23 BLLC „Aispak“ vaflinių gaminių (vaflinės stiklinaitės) specifikacijoje, nurodyta, kad gaminio sudėtyje yra: vanduo, aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, kukurūzų krakmolas, rapsų aliejus, sojų baltymų koncentratas, emulgatorius sojų lecitinas, natrio hidrokarbonatas (maisto papildas), valgomoji druska, cukrus. Produkto maistinė vertė – 100 g, energinė vertė – 1604/383 kJ/kcal. Riebalai – 4,3 g, maistinės skaidulos – 6,56 g, angliavandeniai – 72,9 g, iš kurių sacharozė – 0,52 g, baltymai – 11,3 g, krakmolo kiekis - 3%, natris – 99 mg.
2020-04-29 BLLC „Aispak“ vaflinių gaminių (vaflinio cukrinio ragelio) specifikacijoje, nurodyta, kad gaminio sudėtyje yra: vanduo, aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, kukurūzų krakmolas, rapsų aliejus, kukurūzų krakmolas, sojų baltymo koncentratas, emulgatorius - sojų lecitino maisto priedas E322, kepimo milteliai - natrio hidrokarbonatinis maisto priedas E500 (ii), maistinė druska, baltas cukrus. Produkto maistinė vertė – 100 g, energinė vertė – 1604/383 kJ/kcal. Riebalai – 4,3 g, maistinės skaidulos – 6,56 g, angliavandeniai – 72,9 g, iš kurių sacharozė – 0,39 g, baltymai – 11,3 g, krakmolo kiekis - 3%, natris – 99 mg.
2020-07-06 BLLC „Aispak“ vaflinių gaminių (vaflinio cukrinio ragelio) specifikacijoje, nurodyta, kad gaminio sudėtyje yra: aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, baltas kristalinis cukrus, rafinuotas dezodoruotas rapsų aliejus, kukurūzų krakmolas, sojų lecitino maisto priedas 8322, maistinė druska. Produkto maistinė vertė – 100 g, energinė vertė – 1733/414 kJ/kcal. Riebalai – 4.8 g, iš kurių sočiųjų riebalų – 2,65 g. Angliavandeniai – 85,8 g, iš kurių sacharozė – 36,8 g. Baltymai – 7,6 g, natris – 125 mg.
2020-12-02 BLLC „Aispak“ vaflinių gaminių (vaflinės stiklinaitės) specifikacijoje, nurodyta, kad gaminio sudėtyje yra: vanduo, aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, kukurūzų krakmolas, rapsų aliejus, sojų baltymų koncentratas, emulgatorius, sojų lecitinas, natrio hidrokarbonatas, maisto papildas E322, kepimo milteliai - natrio bikarbonato maisto priedas E500 (ii), valgomoji druska, baltasis cukrus. Produkto energinė vertė – 1604/383 kJ/kcal, natris – 99 mg, vanduo – 6,00, bendrieji riebalai – 4,30, baltymai – 11,30, angliavandeniai (cukraus ir polisacharidų suma) – 72,50, skaidulos – 4,09, pelenai – 1,10, alkoholis/spiritas 0,00, organinės rūgštys – 0,00, polihidroksiliai alkoholiai – 0,00, kitos sausosios medžiagos – 0,71, gliukozė – 0,03 g/100 g, galaktozė – 0,00/100 g, fruktozė – 0,03/100 g, laktozė – 0,00/100 g, sacharozė – 4,77/100 g, maltozė – 0,00/100 g, krakmolas – 67,67 g/100 g, maltodekstrinas – 0,00/100 g.
2018-07-25 UAB „Vikeda“ pirkimo vadovė E. D. išsiuntė elektroninį laišką elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuriame parašyta „siunčiu specifikaciją, kurioje nurodytas krakmolo dydis procentas“, laiške pridėtas ir dokumentas (specifikacija).
2021-02-11 UAB „G&L Logistics“ direktorė A. A. išsiuntė elektroninį laišką UAB „Vikeda“ atstovui A. A., kuriame rašoma, kad „įmonė mano, jog pateiktose specifikacijose nepakanka informacijos nustatyti Meursing kodą, jose nenurodyti fruktozės, galaktozės, laktozės, maltozės kiekiai, kurie yra būtini, norint išskaičiuoti iš bendro angliavandenių kiekio reikalingą krakmolo/gliukozės kiekį. O gal mes tiesiog nežinojome kur žiūrėti“.
Šioje byloje, sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, turi būti įvertinta atsakovės kaip muitinės tarpininko veiklą vykdančio asmens kompetencija, šalių sutartinių įsipareigojimų turinys ir civilinės atsakomybės sąlygų buvimas.
Dėl atsakovės kompetencijos
Atsakovė UAB „G&L Logistics“ yra juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka sutartiniu pagrindu teikiantis muitinės tarpininko (deklaranto) paslaugas asmenims, vykdantiems ekonominę veiklą, sukeliančią muitines prievoles.
Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 24 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje teikti atstovavimo muitinėje (muitinės tarpininko) paslaugas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 952/2013 18 straipsnyje, turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigęs asmuo, atitinkantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 39 straipsnio a ir d punktuose nustatytus kriterijus, kuris, atlikdamas muitinės formalumus, Lietuvos Respublikos teritorijoje gali veikti kito asmens vardu ir interesais arba savo vardu, tačiau kito asmens interesais; 2) Sąjungos muitų teritorijoje neįsisteigęs asmuo, atitinkantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 39 straipsnio a ir d punktuose nustatytus kriterijus, kuris, atlikdamas muitinės formalumus, Lietuvos Respublikos teritorijoje gali veikti kito asmens arba savo vardu, tačiau kito asmens, kuris Reglamento (ES) Nr. 952/2013 170 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais neprivalo būti įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje, interesais.
Reglamento (ES) Nr. 952/2013 39 straipsnyje įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis asmeniui suteikiama teisė teikti muitinės tarpininko paslaugas, tame tarpe: nepadaryta reikšmingų arba kartotinių muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimų, taip pat nėra duomenų apie sunkius nusikaltimus, susijusius su pareiškėjo ekonomine veikla (a papunktis); tiesiogiai su vykdoma veikla susiję praktiniai kompetencijos arba profesinės kvalifikacijos standartai (d papunktis).
Muitinės tikslai – apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinką, visuomenę ir aplinką nuo nesąžiningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui, prisidedant prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, užtikrinti Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumą ir saugą, išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo (Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).
Sistemiškai aiškinant šias teisės aktų nuostatas, vertintina, kad muitinės tarpininkas, veikdamas kaip ekonominę veiklą vykdančio asmens atstovas muitinėje, turi pareigą veikti taip, kad būtų įgyvendinami muitinės tikslai, t. y. viešasis interesas, kad nebūtų pažeistos muitinės procedūros, muitų apskaičiavimo tvarka, kad nebūtų padaryta žala rinkai, įvežant per valstybės sieną prekes iš kitų šalių. Iš to seka, kad muitinės tarpininkas turi turėti atitinkamą kvalifikaciją, nes jo teikiama paslauga yra specifinė, susijusi su viešojo intereso įgyvendinimu, valstybės rinkos apsauga. Kartu tai reiškia ir aukšto profesionalumo standarto taikymą, kad būtų užtikrinami tiek viešasis, tiek privatus muitinės tarpininko kliento interesas, kad jo prekės bus deklaruotos ir už jas bus teisingai apskaičiuotas muitas.
Jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.256 straipsnio 3 dalis).
Iš to, kas išdėstyta, pripažintina, kad atsakovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, turėjo veikti pagal muitinės tarpininko veiklai taikomus specialius profesinius standartus, kurie, atsižvelgiant į viešojo intereso užtikrinimą, turi būti aukštesni nei vidutiniai.
Dėl šalių įsipareigojimų apimties
Šalys sutartyje numatė, kad atsakovė privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų nustatytas deklaranto pareigas, naudotis juose numatytomis teisėmis (sutarties 2.1.1. papunktis), deklaruoti prekes ir pateikti jas muitiniam tikrinimui (sutarties 2.1.2. papunktis). Ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei dokumentus, reikalingus muitinės procedūrai įforminti (sutarties 3.1.1. papunktis). Numatyta, kad dokumentų forma ir juose pateikiama informacija turi atitikti Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus (sutarties 3.2 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, nebegalioja nuo 2004-06-20. Kituose teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžtų reikalavimų dokumentams, tačiau, sistemiškai aiškinant muitinio deklaravimo esmę ir tikslus, darytina išvada, kad dokumentuose turi būti nurodyti duomenys apie prekės sudėtį, kitas jos savybes, kad būtų galima tinkamai atlikti muitinės deklaravimo procedūrą, nustatyti, ar prekė apmokestinama muito mokesčiu.
Šioje byloje šalių ginčas kilo dėl to, ar ieškovės pateiktos prekės specifikacijos buvo pakankamos, kad atsakovė galėtų tinkamai deklaruoti prekę.
Kadangi sutarties tinkamas vykdymas yra abiejų šalių pareiga, jos privalo bendradarbiauti, siekdamos sutarties tikslo. Reglamente (ES) Nr. 2018/1602 numatyta, kaip turi būti apskaičiuojamas papildomas muitas cukrui. Muitinės departamento interneto puslapyje yra publikuojamos rekomendacijos, kuriose pateikti pavyzdžiai kaip nustatyti Meursing kodą. Kaip matyti iš pateiktų elektroninių laiškų bei liudytojos D. K. parodymų, D. K. buvo kilęs klausimas, koks yra krakmolo kiekis. Neaišku buvo ir įmonės direktorei A. A.. Liudytoja teiravosi krakmolo kiekio, tačiau, tikėtina, neišskyrė įdėtinio krakmolo ir gamtinio krakmolo produkte. Nepaisant ieškovės atstovės atsakymo į klausimą, muitinės tarpininkės (atsakovės) kaip profesionalės pareiga yra aiškintis duomenis ir apskaičiuoti Meursing kodą pagal pateiktas rekomendacijas. Esminė aplinkybė yra ta, kad muitinės patikrinimą atlikusi liudytoja I. Ž. Meursing kodą apskaičiavo, remdamasi ta pačia specifikacija, kuri buvo pateikta atsakovei, t. y. nėra pagrindo daryti išvadą, kad pateikta specifikacija neatitiko reikalavimų. Kaip matyti iš liudytojos I. Ž. paaiškinimų, Meursing kodo apskaičiavimas nėra tik mechaninis duomenų suvedimas, būtina turėti ir praktinį supratimą. Suprantama, kad muitinės tarpininkas veikloje susiduria su įvairios sudėties prekių deklaravimu ir galima situacija, kad darbuotojai visko nežino, tačiau tam ir yra teritorinės muitinės laboratorijos, jos specialistai, Muitinės departamento rekomendacijos. Kitaip tariant, atsakovė turėjo visas galimybes gauti profesionalią tarnybinę pagalbą.
Tai, kad buvo pasitikėta ieškovės darbuotojos, kuri galėjo netiksliai suprasti specifikacijos duomenis lygiai taip pat kaip ir D. K., žodžiais, neatleidžia muitinės tarpininko nuo pareigos tinkamai deklaruoti prekę. Kitaip tariant, šiuo atveju atsakovės pareiga deklaruoti prekę ir apskaičiuoti Meursing kodą apima pareigą suprasti kliento pateiktos informacijos turinį, remtis esamomis rekomendacijomis, kuriose paaiškinta, kaip iš angliavandenių atėmus cukrų kiekį, nustatomas gamtinio krakmolo kiekis. Šiuo atveju, problema buvo ne specifikacijos turinys, tačiau darbuotojo kompetencijos lygis, nes, kaip minėta, Vilniaus teritorinės muitinės darbuotoja vertino tą pačią specifikaciją, kuri jai pasirodė tinkama ir išsami. Liudytojo E. G. pozicija, kad klientui nepateikus duomenų, tai nėra muitinės tarpininko problema, yra klaidinga. Pažymėtina, kad muitinės tarpininkas negali veikti tik pasitikėdamas klientu, nes galimos situacijos, kad asmuo gali sąmoningai pateikti tarpininkui klaidingą informaciją, siekdamas padaryti žalą rinkai, tačiau muitinės tarpininkas, veikdamas viešojo intereso srityje kaip profesionalas, privalo šalinti abejones ir tinkamai deklaruoti prekę. Kliento pareiga pateikti duomenis nėra svarbesnė už muitinės tarpininko pareigą teisingai deklaruoti prekes. Jei klientas reikalingų duomenų nepateikia, dėl ko kyla abejonės, muitinės tarpininkas turi atsisakyti teikti tokią paslaugą.
Ieškovės kaltę arba mišrią šalių kaltę būtų galima konstatuoti, jeigu būtų nustatyta, kad specifikacijoje buvo nurodyti neteisingi duomenys, neatitinkantys tikrosios prekės sudėties. Šiuo atveju, to nėra – iš pateiktų duomenų buvo įmanoma apskaičiuoti krakmolo kiekį ir nustatyti Meursing kodą.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus bylos faktinių aplinkybių visumą, vertintina, kad susiklostė dvejopo pagrindo civilinė atsakomybė. Atsakovės darbuotoja pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. ji nesiėmė tinkamų priemonių pašalinti kilusius neaiškumus – nesikreipė į muitinės laboratoriją, nesikonsultavo su teritorinės muitinės specialistais, nesivadovavo Muitinės departamento rekomendacijomis. Atsakovė, veikdama kaip profesionalė, pažeidė sutartinę pareigą deklaruoti prekes. Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimo aktas patvirtina, kad prekės buvo deklaruotos netinkamai, neteisingai apskaičiuotas Meursing kodas. Neteisėti veiksmai, lėmę sutarties pažeidimą, yra įrodyti.
Ieškovei už netinkamai deklaruotas prekes buvo apskaičiuotas muitas, priskaičiuoti muito delspinigiai ir skirta bauda. Tai atitinka žalos kriterijų – turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žalą tiesiogiai lėmė atsakovės veiksmai – neteisingai deklaravus prekes, ieškovei buvo skirta bauda, paskaičiuoti delspinigiai, muitas (CK 6.247 straipsnis). Atsakovės sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą lėmė jos neatsargumas – atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek buvo būtina, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teikė atlygintinę specifinių žinių reikalaujančią profesionalią paslaugą (CK 6.248 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
Nustačius sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, ieškinys tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Pagal ieškovės pateiktus dokumentus matyti, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 93 Eur žyminis mokestis, 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Išlaidas detalizuojantys dokumentai rodo, kad atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, advokato darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma yra proporcinga. Mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą.
Tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisiamos išvardintos bylinėjimosi išlaidos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 5,37 Eur (CPK 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybei.
Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
tenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovės UAB „G&L Logistics“, juridinio asmens kodas 300099099, ieškovei UAB „Vikeda“, juridinio asmens kodas 161438587, 4 121,00 (keturių tūkstančių vieno šimto dvidešimt vieno euro 07 ct) Eur nuostolius, 93,00 (devyniasdešimt trijų eurų) Eur žyminį mokestį, 500,00 (penkių šimtų eurų 00 ct) Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės UAB „G&L Logistics“, juridinio asmens kodas 300099099, valstybei 5,37 (penkių eurų 37 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Teisėja Aušra Andziulevičiūtė