Pranešėjas K.Dargužis                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-245/2010

Teisėjas J.Bučmienė                                                        Proceso Nr. 61-1-0378-08

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui A. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-10-12 nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Iš R. S. ir A. N. solidariai priteista: G. T. 350 Lt (trys šimtai penkiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti, R. B. 400 Lt (keturi šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. N., tačiau jo atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

R. S. ir A. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteisti už tai, kad 2008-04-21 apie 17:50 val. viešoje vietoje – prie Liepų g. 4 namo, Jonavoje, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliais veiksmais rodydami aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo elgesiu priešpastatydami save aplinkiniams nukentėjusiesiems G. T., M. R. ir R. B., demonstruodami niekinantį požiūrį į juos, dėl chuliganiškų paskatų R. S. sudavė nukentėjusiajam R. B. keturis kartus kumščiu į galvą, du kartus spyrė koja į šoną, tuo sukėlė R. B. fizinį skausmą, grasino G. T., M. R. ir R. B. suduoti smūgius lenta, bei tyčia mesdamas plytą išdaužė G. T. priklausančio automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinių durelių lango stiklą, o A. N. grasino G. T., M. R. ir R. B. daiktu panašiu į šaunamąjį ginklą bei jį įrėmė M. R. į šoną, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. T. 350 Lt turtinę žalą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. 

Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo atidėti bausmės vykdymą. Nurodo, kad yra jauno amžiaus, iki suėmimo dirbo, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė. Gyvena su seneliais, kuriems reikalinga pagalba, jo tėvai išvykę į užsienį ir jis vienintelis jais rūpinasi. Laisvės atėmimas pasunkintų ne vien jo, bet ir senelių padėtį. Jokių nusikaltimų daugiau nedaro ir nežada daryti. Mano, kad galima atidėti bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 str. Teismas nepagrįstai nepripažino jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir gailėjimąsi lengvinančia aplinkybe, neįvertino, kad nusikaltimas nesunkus, turi darbą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. S. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str.

Nuteistasis R. S. savo apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausmę, prašo ją švelninti ir atidėti jos vykdymą. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį dėl klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sankcijoje, pagal kurį nuteistas R. S., numatytos bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tai tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.). Teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmos instancijos teismas bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsnio – 284 str. 1 d., numatančiu atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų nuostatomis. Skiriant apeliantui R. S. bausmę buvo atsižvelgta, kad jis anksčiau teistas du kartus, tame tarpe už analogišką nusikaltimą ir šiuo skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė esant neišnykusiam ir įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.). Vadovaujantis BK 56 str. 1 dalyje įtvirtinta įstatymų leidėjo nuostata, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais R. S. skirta bausmė – laisvės apribojimas, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo, teismas neturi pagrindo daryti išimtį iš BK 56 str. 1 d. numatytos nuostatos ir neskirti laisvės atėmimo bausmės. Be to, 2008-04-01 nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės apribojimo bausmę nuteistasis vengė vykdyti, ir ji buvo pakeista arešto bausme. Vengimas atlikti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu patvirtina, kad nuteistais nenori savarankiškai taisytis ir vykdyti jam paskirtus teismo įpareigojimus. Todėl pirmos instancijos teismas apeliantui R. S. už padarytą nusikaltimą pagrįstai paskyrė įstatymo sankcijose numatytą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą.

Vertinant nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį už padarytą nusikaltimą atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tiesioginės tyčios formą, į nuteistojo asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, sunkinančią aplinkybę. Įvertinus išvardintų aplinkybių visumą, pirmos instancijos teismo už nusikaltimą pagal BK 281 str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 2 mėnesiams yra adekvati ir nėra per griežta. Paskirtoji bausmė yra labai artima BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui ir ją mažinti dar labiau nėra pagrindo.

Nuteistasis skunde teigia, kad yra pagrindas vadovaujantis BK 75 str. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes jis dirbą, prižiūri senelius, padarytas nusikaltimas nesunkus. Nors, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., bausmės vykdymą galima atidėti ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už nesunkų tyčinį nusikaltimą ne daugiau trejiems metams, neatsižvelgiant ar šis nusikaltimas recidyvinis, tačiau tokiam sprendimui turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau teismas mano, kad yra netikslinga nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. numatytą bausmės vykdymo atidėjimą. Kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, neduoda pagrindo manyt sekančios aplinkybės. R. S. 2008-04-21 dienos nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., už kurį nuteistas šiuo 2009-10-12 nuosprendžiu, padarė praėjus tik dvidešimčiai (20) dienų po jo atžvilgiu priimto jau antrojo 2008-04-01 nuosprendžio. Prieš šį skundžiamą nuosprendį nuteistojo atžvilgiu priimtais 2007-12-03 ir 2008-04-01 nuosprendžiais paskirtos laisvės apribojimo bausmės įtakos nedarė, jis teismo įpareigojimų nevykdė ir savarankiškai taisytis nepanoro, todėl šios bausmės buvo pakeistos arešto bausme. Pagal baudžiamąją medžiagą šios nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos vykdymo, todėl šis skundo prašymas atmestinas. Duomenų, kad nuteistais rūpinasi seneliais, jais reikia rūpintis, tai gali padaryti tik nuteistais R. S. byloje nėra. Tokių duomenų nepateikta ir su apeliaciniu skundu, tad šis teiginys pripažįstamas deklaratyviu ir yra atmestinas.

 Nuteistasis skunde teigia, kad jis prisipažino dėl nusikaltimo, gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų ir nesutinka su teismo sprendimu nepripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Išanalizavus nuteistojo R. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, sutinkama su nuosprendžio išvada, kad nuteistojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, kaip lengvinanti aplinkybė yra tik tuomet, kai nustatomi abu kriterijai kartu, t. y. turi būti prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo. Prisipažinimas padarius nusikaltimą yra tada, kai kaltininkas savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tai yra veiką, kurią jis betarpiškai padarė, nurodo visas objektyvias įvykio aplinkybes. Tuo tarpu R. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duodamas parodymus nepripažino byloje nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusiajam R. B. sudavė smūgius. Įvertinus R. S. parodymus dėl nepripažintų byloje nustatytų objektyvių nusikaltimo aplinkybių, nėra galimybės pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n u t a r ė

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                             Kęstutis Dargužis

Teisėjai:                                                                                 Regina Cemnolonskienė

                                                                                             Arvydas Stankus