Baudžiamoji byla Nr. 1-518-1069/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34834-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.

(S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 7 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,

sekretoriaujant Redai Vingienei,

dalyvaujant prokurorui Mariui Mauriui,

kaltinamajai V. Š. ir jo atstovui advokatui Rimvidui Valančiui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., gimusi (duomenys neskelbtini)Šilutėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, auštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,

n u s t a t ė :

V. Š. 2018-07-21 apie 18.25 val., Gluosnių g. 7, Šilutėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 1,92 promilių etilo alkoholio koncentracija).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. Š. kalta prisipažino visiškai, paaiškino, kad 2018-07-21, apie 18.25 val. važiavo iš namų į Šilutės miestą jos sutuoktiniui D. Š. priklausančiu automobiliu „AUDI A6“. Namuose buvo išgėrusi alaus. Sukdama iš vienos eismo juostos į kitą, kliudė kitą automobilį, kurio markės ir valstybinio numerio neprisimena. Jos vairuojamas automobilis užsiblokavo ir jį sustabdė. Tuomet priėjo kito automobilio vairuotojas bei atvažiavo policija. Jai nustatytas girtumas pučiant į alkotesterį, o po to buvo paimtas ir kraujo mėginys. Anksčiau išgėrusi nevairavo, kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali. Automobilis registruotas sutuoktinio vardu, kadangi įsigytas iki jų santuokos sudarymo. Sutuoktinis dirba užsienyje, todėl, kad iš namų išvažiavo būdama neblaivi, jis nežinojo.

Kaltinamosios V. Š. parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu jos duotais parodymais (b. l. 93-95, 101-102).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK reagavimo skyriaus tyrėjos 2018-07-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-07-21, apie 18.25 val., Šilutės m., Gluosnių gatvėje, V. Š. būdama neblaivi (alkoholio matuokliu nustatytas 1,92 promilių girtumas), vairuodama automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 1).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra Šilutės m., Gluosnių g. prie namo Nr. 7 ir užfiksuota automobilio „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis eismo įvykio metu (b. l. 11-12, 13-17).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2007 m. gamybos automobilio „AUDI A6“ vidutinė kaina su PVM yra 5 500 Eur (b. l. 43). Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. H 549182 nuorašo ir VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas D. Š. vardu (b. l. 44, 49). Iš 2018-08-02 asmens duomenų bazės išrašo matyti, kad 2018-05-05 įregistruota V. Š. ir D. Š. santuoka (b. l. 81).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. Š. parodė, kad automobilis „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo vardu. Jo žmona V. Š. šiuo automobiliu naudojasi kol jis būna išvykęs į užsienį. Apie tai, kad žmona vairuos automobilį būdama neblaivi nežinojo, žmonai pretenzijų dėl to neturi, turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 20-21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos pateiktoje specialisto išvadoje Nr. T-A 7280/2018(01) nurodyta, kad V. Š. kraujyje (kraujas paimtas 2018-07-21, 19 val.) nustatyta mažiausia koncentracija 1,92 promilių etilo alkoholio (b. l. 66, 135a).

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamosios nuosekliais paaiškinimais, jos prisipažinimu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymais, tarnybiniu pranešimu, kitais objektyviais duomenimis – specialisto išvada, alkotesterio kvito duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji V. Š. 2018-07-21 apie 18.25 val., Gluosnių g. 7, Šilutėje, vairavo kelių transporto priemonę – jos sutuoktiniui priklausantį automobilį „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta 1,92 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamoji nurodė, kad prieš vairuodama ji vartojo alkoholinius gėrimus, taigi suprato, kad yra neblaivi ir negali vairuoti. Dėl nurodyto pripažintina, kad V. Š. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi ji suvokė, jog neblaivi vairuoja transporto priemonę, ir to siekė, tokiu būdu sukeldama realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui ir aplinkai. Šie kaltinamosios veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas.

Nustatyta V. Š. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį, jos kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamosios V. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas Ž. D. prašymas perduoti kaltinamąją pagal laidavimą jos atsakomybei su užstatu (b. l. 141-147).

Ž. D. prašyme bei apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra kaltinamosios vyresnioji sesuo. Jų santykiai yra artimi, jos kasdien bendrauja įvairiais gyvenimo klausimais, kaltinamoji jos klauso. Ji turi pakankamą gyvenimo patirtį, autoritetą jai ir gali daryti jai tik teigiamą įtaką. Ji pati nėra teista, bausta tik už važiuojamosios kelios dalies perėjimą ne tam skirtoje vietoje, jos požiūris į alkoholio vartojimą neigiamas, turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, yra įgijusi administratorės specialybę, pagal kurią dirba UAB „Pamario krašto projektai“, yra įsitikinusi, jog darys seseriai V. Š. teigiamą įtaką, kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų pažeidimų.

Prokuroras neprieštaravo kaltinamosios prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Kaltinamoji BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdama neteista (b. l. 86-87), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi V. Š. atsakomybę lengvina tai, kad ji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Įvykdyta nusikalstama veika padaryta žala buvo kompensuota draudimo bendrovės, kadangi transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta įstatymų reglamentuojama tvarka (b. l. 46-48). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad trys pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamoji anksčiau neteista (b. l. 86-87), tačiau bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą (b. l. 79). Kita vertus, ji bausta pakankamai seniai, dar 2013 m. už parkavimą neleistinoje vietoje, šiuo metu už administracinius nusižengimus galiojančių nuobaudų neturi, o teisę vairuoti transporto priemones yra įgijusi jau pakankamai ilgą laikotarpį (nuo 2010-10-06), kadangi per visą specialiosios teisės turėjimo laikotarpį buvo padariusi tik vieną minėtą administracinį nusižengimą, nėra pagrindo spręsti apie tai, jog V. Š. sistemingai pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Aplinkybę, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei elgesys teisme patvirtino ir jos sesuo. V. Š. priklausomybės ligų centre neregistruota, psichiatrijos klinikoje nesigydė (b. l. 77). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog V. Š. nuo 2017-10-06 dirba, privačioje įmonėje administratorės-budėtojos pareigose, darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai, kaip kruopšti, sąžininga ir pareiginga darbuotoja (b. l. 78, 85), taip pat nustatyta, kad yra sudariusi santuoka, kurioje augina 2012-06-11 gimusį sūnų (b. l. 81). Įvertinus kaltinamosios V. Š. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteista, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, vaiką), jos požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje V. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Bylos duomenys patvirtina, jog Ž. D. – V. Š. šeimos narys (sesuo) yra tinkama būti laiduota, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista (b. l. 145), administracine tvarka bausta vieną kartą už mažareikšmį nusižengimą, t. y. už važiuojamosios kelio dalies kirtimą (perėjimą) neleistinoje vietoje (b. l. 144), su kaltinamąja santykiai artimi, su ja bendrauja visais gyvenimo klausimais, nurodo, kad būdama vyresnė, ji patarimais gali daryti seseriai teigiamą įtaką, ja pasitikinti, kad ji ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Kaltinamoji taip pat nurodė, jog vertina sesers Ž. D. nuomonę, klauso jos patarimų, ji jai autoritetas. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad Ž. D. yra verta teismo pasitikėjimo, yra autoritetas V. Š. ir gali daryti jai teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Apibendrinant nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamąją V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, laiduotoju paskiriant Ž. D., o baudžiamąją bylą V. Š. atžvilgiu nutraukti (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į V. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamosios bei laiduotojo asmenybes, laidavimas skirtinas su 500 Eur užstatu, kuris jau buvo sumokėtas 2018-08-20 mokėjimo nurodymu Nr. 572 per AB Swedbak banką (b. l. 147), 1 metų laikotarpiui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi nusikalstamą veiką V. Š. padarė naudodamasi specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių (1) iki trejų (3) metų.

Atsižvelgiant į tai, kad V. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, jai buvo nustatytas 1,92 promilės neblaivumas, nusikalstamos veikos metu buvo padaryta žala kitai transporto priemonei (sukeltos neigiamos pasekmės), savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra dirbanti, turinti mažametį vaiką, charakterizuojama teigiamai, neteista, kaltinamajai nustatytinas prokuroro pasiūlytas dviejų (2) metų minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimo, kuriuo V. Š. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2018-07-23 (b. l. 119-120; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. Š. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodama automobilį „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris asmenines nuosavybes teise priklauso jos sutuoktiniui – D. Š. (b. l. 44). Ši transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad automobilis „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai, o kitam asmeniui ir nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, svarstytina, ar iš kaltinamosios valstybės naudai išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Tuo tarpu atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties seka, kad baudžiamojo poveikio priemonių ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018).

Šiuo konkrečiu atveju, spręsdamas konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad V. Š. kelių eismo taisykles, numatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, ji anksčiau neteista, administracine tvarka už analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimą nebuvo bausta. Tai rodo mažą šio asmens pavojingumą. Be to, V. Š. yra teigiamai charakterizuojama asmenybė (dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, gyvena santuokoje, augina mažametį vaiką, sutuoktinis dirba užsienyje). Minėta, jog automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne pačiai kaltinamajai, jos sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise (b. l. 44, 81), todėl bet kuriuo atveju būtų sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotinos minėto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys dėl vidutinės tokio tipo transporto priemonės kainos Lietuvoje – 5 500 Eur (su PVM) (b. l. 43). Taigi automobilio vertės konfiskavimas kaltinamajai būtų sunki finansinė našta ir nebūtų proporcinga priemonė jos atžvilgiu.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltinamosios asmenybę bei į tai, kad byloje nustatytas teisinis pagrindas atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, šiuo atveju nekonfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Kita vertus, nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, įvertinus tai, kad teismas skyrė laidavimą su 500 Eur užstatu bei į tai, kad nekonfiskuota turto (transporto priemonės) vertę atitinkanti pinigų suma, kaltinamoji yra darbingo amžiaus, kitų turtinio pobūdžio pasekmių nagrinėjamoje byloje jai nekilo, teismo vertinimu, V. Š. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį artimą minimumui. Ši teismo išvada atitinka ir formuojamą teismų praktiką.

Kaltinamajai V. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 116-118) ir dokumento paėmimas (b. l. 119-121), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamosios V. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. R0638403, saugomas byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. Š. atėmimą.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ją perduoti Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams su 500 Eur (penkių šimtų euru) užstatu, baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 23 d.;

2) paskirti 14 MGL (700 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

V. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. R0638403, saugomą byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. Š. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 23 d.

V. Š. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja                             Lina Nainienė