Civilinė byla Nr. e2S-1153-253/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05955-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio J. P. atstovo advokato Jono Petriko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-9248-998/2021 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, pareiškėja) skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo I. B..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. VMI kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti antstolio J. P. 2021 m. gegužės 26 d. patvarkymą Nr. S-21-172-19735 dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo. VMI nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. gavo antstolio J. P. 2021 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymą Nr. S21-3197 dėl atsisakymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakymo tenkinti skundą, kuriuo antstolis atsisakė atnaujinti 2021 m. rugpjūčio 3 d. skundo Nr. (23.3-08 Mr) RNA-28780 dėl antstolio veiksmų padavimo terminą, taip pat atsisakė tenkinti minėtą pareiškėjos skundą ir šį skundą grąžino pareiškėjai. VMI antstolio skundžiamą patvarkymą gavo 2021 m. gegužės 31 d. ir 2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. (23.3-08) RNAV-5956 grąžino antstoliui minėtą patvarkymą su visais priedais (išieškojimo negalimumo aktu ir vykdomuoju dokumentu). VMI rašte nurodė, kad iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 309 straipsnyje nustatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Antstolis, nesutikdamas su VMI 2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. (23.3-08) RNAV-5956, 2021 m. liepos 5 d. raštu Nr. S21-2569 minėtą VMI raštą su visais priedais grąžino atgal VMI. Antstolis rašte nurodė, kad neįvykdyti ar ne iki galo įvykdyti vykdomieji dokumentai, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, grąžinami išieškotojai VMI. Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Pareiškėja nurodė, kad grąžindama antstoliui skundžiamą patvarkymą su visais priedais, tikėjosi, kad antstolis pasinaikins skundžiamą patvarkymą ir anksčiau nurodytą vykdomąjį raštą grąžins institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, tačiau antstolis to nepadarė ir VMI siųstą raštą grąžino atgal. Minėtą antstolio raštą VMI gavo 2021 m. liepos 12 d. Pareiškėja pažymi, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių ir svarbių nurodytų priežasčių, ji nebuvo pasyvi, bendradarbiavo su skundžiamą patvarkymą priėmusiu antstoliu, jam išsiųsdama 2021 m. birželio 30 d. raštą Nr. (23.3-08) RNAV-5956 dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, siekdama išspręsti susidariusią situaciją neteisminiu būdu.
2. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. 2021 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 3 d. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir grąžino jį pareiškėjai. Antstolis nurodė, kad VMI, būdama Lietuvos Respublikos atstovė išieškant į valstybės biudžetą, turi visas išieškotojo teises ir pareigas, t. y., išieškotojas vykdomąjį dokumentą turi teisę ne tik pateikti pakartotinai vykdyti, bet ir spręsti kitus iškilusius klausimus dėl vykdomojo dokumento, kuriuo asmeniui yra skirta piniginio pobūdžio nuobauda. Šiuo atveju, jeigu išieškotojas sprendžia, kad vykdomasis dokumentas turi būti persiųstas pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės nusižengimo protokolą, tai gali padaryti ir pašto siuntą gavusi valstybės institucija, o ne teikti skundą dėl antstolio veiksmų tam, kad antstolis atliktų veiksmus, kurių nedraudžiama atlikti ir pačiai institucijai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkino – panaikino antstolio J. P. 2021 m. gegužės 26 d. patvarkymą Nr. S-21-172-19735 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“, ir nurodė nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0172/06/00069, Nr. 0172/10/01224, Nr. 0172/11/00514, Nr. 0172/12/00364, Nr. 0172/13/00797, Nr. 0172/14/01695 grąžinti antstoliui J. P.. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad antstolis J. P. vykdo: 1) vykdomąją bylą Nr. 0172/06/00069, pradėtą pagal 2006 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. A6-168-328/06 dėl 57 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės I. B. VMI naudai; 2) vykdomąją bylą Nr. 0172/10/01224, pradėtą pagal 2010 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. A2.8-3415-613/10 dėl 28 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės I. B. VMI naudai; 3) vykdomąją bylą Nr. 0172/11/00514, pradėtą pagal 2011 m. vasario 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. A2.8-747-826/11 dėl 289 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės I. B. VMI naudai; 4) vykdomąją bylą Nr. 0172/12/00364, pradėtą pagal 2012 m. sausio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.8-491-659/2012 dėl 5 792 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės I. B. VMI naudai; 5) vykdomąją bylą Nr. 0172/13/00797, pradėtą pagal 2013 m. kovo 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.8-1088-718/2013 dėl 5 792 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės I. B. VMI naudai; 6) vykdomąją bylą Nr. 0172/14/01695, pradėtą pagal 2014 m. birželio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.8-2712-606/2014 dėl 10 715,94 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės I. B. VMI naudai.
3.2. Teismas taip pat nustatė, jog 2021 m. gegužės 26 d. antstolis J. P. priėmė „Išieškojimo negalimumo aktą“ Nr. S-21-172-19727, kuriuo nustatė, kad išieškojimas iš skolininkės negalimas, todėl vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui. 2021 m. gegužės 26 d. antstolis J. P. priėmė patvarkymą Nr. S-21-172-19735 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0172/06/00069 ir vykdomąjį dokumentą Nr. A6-168-328/06 grąžino išieškotojai VMI. Be to, 2021 m. gegužės 26 d. antstolis J. P. priėmė patvarkymus: 1) Nr. S-21-172-19737 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0172/12/00364 ir vykdomąjį dokumentą Nr. A2.8-491-659/2012 grąžino išieškotojai VMI; 2) Nr. S-21-172-19738 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0172/11/00514 ir vykdomąjį dokumentą Nr. A2.8-747-826/11 grąžino išieškotojai VMI; 3) Nr. S-21-172-19740 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0172/13/00797 ir vykdomąjį dokumentą Nr. A2.8-1088-718/2013 grąžino išieškotojai VMI; 4) Nr. S-21-172-19741 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0172/10/01224 ir vykdomąjį dokumentą Nr. A2.8-3415-613/10 grąžino išieškotojai VMI; 5) Nr. S-21-172-19742 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0172/10/01224 ir vykdomąjį dokumentą Nr. A2.8-2712-606/2014 grąžino išieškotojai VMI.
3.3. Dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog po skundžiamo antstolio patvarkymo priėmimo tarp antstolio ir pareiškėjos vyko susirašinėjimas dėl vykdomųjų raštų grąžinimo pagrįstumo. Teismo vertinimu, iš vykdomosios bylos matyti, kad pareiškėja 2021 m. gegužės 31 d. gavo antstolio patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu buvo vykdomos vykdomosios bylos. VMI, iš esmės neginčydama patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo, 2021 m. birželio 30 d. grąžino antstoliui patvarkymus ir vykdomuosius raštus, nurodydama, kad klausimus, susijusius su tolimesniu nuobaudų vykdymu, sprendžia ne ji, o nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas. Teismo nuomone, nors pareiškėja nustatyta tvarka neteikė skundo dėl antstolio patvarkymo, tačiau kitokiu būdu ėmėsi iniciatyvos spręsti ginčą su antstoliu dėl to, kas toliau turi spręsti klausimus, susijusius su tolimesniu nuobaudų vykdymu. Teismas, vertindamas bylos duomenis, padarė išvadą, jog šiuo atveju pareiškėja buvo pakankamai aktyvus ir sąžiningai veikiantis vykdymo proceso dalyvis, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti pareiškėjai VMI praleistą skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminą (CPK 78 straipsnis, 510 straipsnio 5 dalis, 512 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog praleisto termino neatnaujinimas būtų vertintinas kaip pernelyg formalus (CPK 185 straipsnis).
3.4. Dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, kas turi kompetenciją spręsti dėl paskirtos baudos tolimesnio vykdymo – VMI, kaip išieškotoja, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nutarimą skirti administracinę nuobaudą priėmęs teismas. Bylos duomenimis nustatyta, jog vykdymo veiksmai iš skolininkės I. B. atliekami 2006–2014 m. administracinių nusižengimų nutarimų pagrindu. Vykdomojoje byloje Nr. 0172/06/00069, kurioje priimtas skundžiamas patvarkymas Nr. S-21-172-19735, vykdomasis dokumentas išduotas 2006 m. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK pakeitė iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK. Pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, tais atvejais, kai administracinių teisės pažeidimų protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir veika vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu nebuvo perkvalifikuota pagal ANK, bylų teisena vyksta pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju bauda I. B. paskirta iki 2017 m. sausio 1 d. ANK įsigaliojimo. Duomenų, jog I. B. veika būtų perkvalifikuota pagal ANK, nėra, todėl teismas sutiko su pareiškėjos skundo argumentu, jog vykdymo veiksmų užbaigimo klausimas turi būti nagrinėjamas pagal ATPK, o ne pagal ANK nuostatas.
3.5. Teismas taip pat nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 8 d. nutarimu administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. A6.-168-328/2006 I. B. už administracinį teisės pažeidimą paskyrė baudą, kurios priverstinis išieškojimas buvo perduotas antstoliui. ATPK 309 straipsnis numato, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą (išskyrus nutarimo skirti baudą) vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Klausimus, susijusius su nutarimo skirti baudą vykdymu, išskyrus numatytuosius šio kodekso 307 straipsnyje ir 313 straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, sprendžia VMI. Nutarimo skirti administracinę nuobaudą (išskyrus nutarimo skirti baudą) vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui). Nutarimo skirti baudą vykdymo, išskyrus kiek tai susiję su šio kodekso 307 straipsnyje ir 313 straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytais veiksmais, kontrolė pavedama VMI.
3.6. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pagal ATPK 309 straipsnio 2 dalį, kuria antstolis turėjo vadovautis užbaigdamas vykdomąją bylą, klausimus, susijusius su baudų vykdymu kontroliuoja VMI, tačiau tokia minimo ATPK straipsnio redakcija įsigaliojo tik 2015 m. liepos 1 d. Taip pat pažymėjo, kad 2013 m. lapkričio 19 d. įstatyme Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280), kuriuo padaryti minėti ATPK pakeitimai, nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, jog iki 2015 m. liepos 1 d. (laikotarpiu, kai I. B. buvo skirta bauda) galiojusi ATPK 309 straipsnio redakcija numatė, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavesta nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui) arba protokolą surašiusiam organui (pareigūnui). Taigi, įstatymų leidėjas tik nuo 2015 m. liepos 1 d. nurodytus klausimus pavedė kontroliuoti VMI.
3.7. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog antstolis, priėmęs patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą, vykdomuosius raštus turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) arba nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui) spręsti klausimą dėl teismo išduoto vykdomojo rašto tolimesnio vykdymo pagal įstatymo jiems priskirtą kompetenciją, o ne VMI, kuriai baudos skyrimo metu ši kompetencija nebuvo priskirta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens antstolio J. P. atstovas advokatas J. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – VMI skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Skundžiama nutartis yra naikintina, kadangi teismas klaidingai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą ir nutartį priėmė formaliais motyvais ir argumentais.
4.2. Skunde nurodoma, kad antstolis J. P. vykdė: 1) vykdomojoje byloje Nr. 0172/06/00069 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2006 m. rugsėjo 8 d. vykdomąjį raštą Nr. A6-168-328/06 (vykdomasis dokumentas) dėl 57,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko I. B., išieškotojo Valstybės, atstovaujamos VMI, naudai; 2) vykdomojoje byloje Nr. 0172/10/01224 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2010 m. rugpjūčio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. A2.8.-3415-613/10 (vykdomasis dokumentas) dėl 28,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko I. B., išieškotojo Valstybės, atstovaujamos VMI, naudai; 3) vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/00514 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2011 m. kovo 31 d. vykdomąjį raštą Nr. A2.8.-747-826/11 (vykdomasis dokumentas) dėl 289,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko I. B., išieškotojo Valstybės, atstovaujamos VMI, naudai; 4) vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/00364 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2012 m. sausio 30 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.8.-491-659/2012 (vykdomasis dokumentas) dėl 5792,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko I. B., išieškotojo Valstybės, atstovaujamos VMI, naudai; 5) vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/00797 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2013 m. kovo 7 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.8.-1088-718/2013 (vykdomasis dokumentas) dėl 5792,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko I. B., išieškotojo Valstybės, atstovaujamos VMI, naudai; 6) vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/01695 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2014 m. birželio 25 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.8.-2712-606/2014 (vykdomasis dokumentas) dėl 10715,94 Eur baudos išieškojimo iš skolininko I. B., išieškotojo Valstybės, atstovaujamos VMI, naudai.
4.3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A6-168-328/06, 2010 m. rugpjūčio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.8.-3415-613/10 ir 2011 m. kovo 31 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.8.-747-826/11 antstoliui J. P. vykdymui pateikė Klaipėdos apskrities VMI (ne teismas), t. y. vykdomosios bylos Nr. 0172/06/00069, Nr. 0172/10/01224 ir Nr. 0172/11/00514 buvo pradėtos VMI Klaipėdos aptarnavimo padalinio prašymu.
4.4. Antstolis J. P., atlikęs skolininko I. B. turtinės padėties patikrinimą, nustatė, kad nėra duomenų apie skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, registruotą kilnojamąjį turtą, nėra registruotų transporto priemonių, nėra piniginių lėšų kredito įstaigose, taip pat nustatė, kad nėra duomenų apie skolininkui priklausantį turtą ar pinigines lėšas, esančius pas trečiuosius asmenis ir kad skolininkas nedirba ir jokių lėšų negauna. Antstolis surašė 2021 m. gegužės 26 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-19727 (dėl negalimumo išieškoti vykdomosiose bylose Nr. 0172/06/00069, Nr. 0172/10/01224, Nr. 0172/11/00514, Nr. 0172/12/00364, Nr. 0172/13/00797, Nr. 0172/14/01695) ir priėmė 2021 m. gegužės 26 d. patvarkymus: 1) Nr. S-21-172-19735 dėl vykdomosios bylos Nr. 0172/06/00069 užbaigimo ir 2006 m. rugsėjo 8 d. vykdomojo dokumento Nr. A6-168-328/06 grąžinimo; 2) Nr. S-21-172-19741 dėl vykdomosios bylos Nr. 0172/10/01224 užbaigimo ir 2010 m. rugpjūčio 4 d. vykdomojo dokumento Nr. A2.8.-3415-613/10 grąžinimo; 3) Nr. S-21-172-19738 dėl vykdomosios bylos Nr. 0172/11/00514 užbaigimo ir 2011 m. kovo 31 d. vykdomojo dokumento Nr. A2.8.-747-826/11 grąžinimo; 4) Nr. S-21-172-19737 dėl vykdomosios bylos Nr. 0172/12/00364 užbaigimo ir 2012 m. sausio 30 d. vykdomojo dokumento Nr. A2.8.-491-659/2012 grąžinimo; 5) patvarkymą Nr. S-21-172-19740 dėl vykdomosios bylos Nr. 0172/13/00797 užbaigimo ir 2013 m. kovo 7 d. vykdomojo dokumento Nr. A2.8.-1088-718/2013 grąžinimo; 6) patvarkymą Nr. S-21-172-19742 dėl vykdomosios bylos Nr. 0172/14/01695 užbaigimo ir 2014 m. birželio 25 d. vykdomojo dokumento Nr. A2.8.-2712-606/2014 grąžinimo.
4.5. Kiekviename iš minėtų 2021 m. gegužės 26 d. antstolio priimtų patvarkymų nurodyta, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti konkreti vykdomoji byla ir konkretus vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui VMI. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. A6-168-328/06, 2010 m. rugpjūčio 4 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. A2.8.-3415-613/10 ir 2011 m. kovo 31 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. A2.8.-747-826/11, 2012 m. sausio 30 d. vykdomajame dokumente Nr. A2.8.-491-659/2012, 2013 m. kovo 7 d. vykdomajame dokumente Nr. A2.8.-1088-718/2013 ir 2014 m. birželio 25 vykdomajame dokumente Nr. A2.8.-2712- 606/2014 nurodyti pilni išieškotojo ir skolininko pavadinimai ir jų adresai, skolininko asmens kodas, išieškotojo juridinio asmens kodas, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų rekvizitai (CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, kam turi būti grąžinami teismo vykdomieji dokumentai antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo: išieškotojui ar institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaip kad nurodyta skundžiamoje pirmos instancijos teismo nutartyje, nors institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei teismas, nei išieškotojas neįvardijo.
4.6. Skunde nurodoma, kad vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies normos, kurių taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 straipsnis). Pagal vykdymo proceso taisykles vykdytini ne tik teismo ir arbitražo sprendimai civilinėse bylose ir bylose dėl administracinių teisinių santykių, tačiau ir teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama (CPK 586 straipsnis). Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (4 punktas); pilnas išieškotojo ir skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens kodas, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų rekvizitai (jeigu žinomi) (7 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021).
4.7. CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, pavyzdžiui, vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojo prašymu (CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip turi elgtis antstolis, esant vienam iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, įtvirtina CPK 625 straipsnyje nustatyta vykdomojo dokumento grąžinimo tvarka. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę grąžinti išieškotojui savo iniciatyva arba grąžina jį vykdymo proceso dalyvių prašymu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).
4.8. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame ATPK ir CPK nenustatyta galimybių grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija. Tais atvejais, kai pagal vykdomąjį dokumentą išieškomos lėšos į valstybės biudžetą, VMI atstovauja valstybei (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, vykdomasis dokumentas pagal CPK 631 straipsnio 2 dalį grąžinamas išieškotojui, antstoliui surašius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
4.9. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog neįvykdyti teismų sprendimai administracinėse bylose dėl nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi CPK nustatyta tvarka. ATPK 309 straipsnio nuostata, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), nereiškia teismo kontrolės po to, kai vykdomasis dokumentas perduotas priverstinai vykdyti. Teismas vykdo teisingumą, bet nedalyvauja priverstinio baudos išieškojimo valstybei procese. VMI antstoliui perduotas vykdymui teismo vykdomasis raštas išieškoti baudą vykdytinas pagal CPK VI dalies normomis nustatytą vykdymo procesą. Kai yra ATPK ir CPK normų prieštaravimų, teismas turi vadovautis CPK normomis (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Esant įstatymų kolizijai, antstolis privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, nes priverstinio vykdymo procese vykdomieji dokumentai vykdomi pagal CPK VI dalyje nustatytas taisykles. CPK normos, tarp jų ir vykdymo procesą reglamentuojančios, yra prioritetinės, jose nenustatyta dėl kitų įstatymų nustatytų vykdymo procesą reglamentuojančių normų pirmenybės. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi civilinio proceso tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI (CPK 638 straipsnio 2 dalis).
4.10. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismo argumentai, kad administracinių teisės pažeidimų bylose neįvykdyti teismo vykdomieji raštai išieškoti baudą turi būti grąžinami institucijai, surašiusiai administracinių teisės pažeidimų protokolą, neatitinka CPK 648 straipsnyje nustatytų reikalavimų vykdomojo dokumento turiniui, nes vykdomajame dokumente neprivaloma nurodyti, kas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tik teismas galėtų pateikti šią informaciją valstybę atstovaujančiai institucijai (nagrinėjamu atveju – VMI) ar antstoliui, tačiau tai pareikalautų papildomų laiko, darbo ir lėšų sąnaudų. Esant nurodytam įstatyminiam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, įvykdymui. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
4.11. Skunde nurodoma, kad nors vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, tačiau vykdymo procese gali dalyvauti ir kiti suinteresuoti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suinteresuoti asmenys vykdymo procese nebūtinai turi sutapti su dalyvaujančiais byloje asmenimis, išvardytais CPK 37 straipsnyje: dalis tokių asmenų, dalyvavusių sprendžiant ginčą, vykdymo procese gali nebedalyvauti ir, priešingai, vykdymo procesas gali apimti daugiau asmenų, nei nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms (CPK 47 straipsnis), o bylos išsprendimas neturėtų būti suprantamas siaurai, tik kaip teismo procesinio sprendimo priėmimas. Bylos išsprendimas yra siekto rezultato pasiekimas, tai reiškia ir galiojančio teismo procesinio sprendimą įvykdymą. Teisėjų kolegija sutinka, kad vienoje byloje esant pareikštiems keliems reikalavimams, konkretus trečiasis asmuo gali būti suinteresuotas ne visų pareikštų reikalavimų, dėl kurių buvo priimtas teismo procesinis sprendimas, įvykdymu, o tik dalimi jų. Todėl tiek antstolis, tiek ginčą dėl antstolio veiksmų sprendžiantis teismas, turi įvertinti individualias vykdomosios bylos aplinkybes, t. y. koks reikalavimas yra vykdomas ir ar jis turės įtakos trečiojo asmens teisės ir pareigoms. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-313/2021). Vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, tačiau vykdymo procese gali dalyvauti ir kiti suinteresuoti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis). Taigi, vykdymo proceso dalyviais laikomos šio proceso šalys ir kiti suinteresuoti asmenys.
4.12. Apelianto nuomone nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta institucijai, surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, nedalyvaujant ir neišsiaiškinus dėl jos teisių ir pareigų administracinių nuobaudų vykdymo procese. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teisminiame procese, kurio sprendimu atsirado pareiga institucijai, surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, nebuvo suteikta teisė dalyvauti, net nebuvo pranešta apie toki procesą, nei kažkaip kitaip sudaryta galimybė dalyvauti šiame procese. Vien dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas netgi nenustatinėjo ir nesiaiškino, kokia institucija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus, kurių pagrindu Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos ir priimti atitinkami sprendimai dėl administracinių nuobaudų ir skirtų baudų išieškojimo.
4.13. Apeliantas daro išvadą, kad minėtose vykdomosiose bylose VMI, vadovaudamasi lygiateisiškumo, sąžiningumo, protingumo, ekonomiškumo principais, turėjo realią galimybę kreiptis į teismą dėl vykdymo proceso nutraukimo, tačiau to nepadarė ir pasirinko antstolio veiksmų apskundimo institutą.
4.14. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad VMI skundu dėl antstolio veiksmų reikalauja panaikinti tik antstolio 2021 m. gegužės 26 d. patvarkymą Nr. S-21-172-19735 dėl vykdomosios bylos Nr. 0172/06/00069 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas tenkino), tačiau neginčija ir visiškai sutinka su antstolio 2021 m. gegužės 26 d. patvarkymais Nr. S-21-172-19741, Nr. S-21-172-19738, Nr. S-21-172-19737, Nr. S-21-172-19740 ir Nr. S-21-172-19742. Dėl paskutinių penkių antstolio patvarkymų dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo išieškotojui pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir šių antstolio patvarkymų nepanaikino.
5. Pareiškėja VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į suinteresuoto asmens antstolio J. P. atstovo advokato atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. VMI susipažino ir nesutinka su atskiruoju skundu, laikosi savo pozicijos, kuri buvo išdėstyta VMI 2021 m. rugpjūčio 27 d. skunde Nr. RNA-31450.
5.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas padarė išvadą, jog antstolis, priėmęs patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą, vykdomuosius raštus turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) arba nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui) spręsti klausimą dėl teismo išduoto vykdomojo rašto tolimesnio vykdymo pagal įstatymo jiems priskirtą kompetenciją, o ne VMI, kuriai baudos skyrimo metu ši kompetencija nebuvo priskirta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai negali pritarti.
10. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis).
11. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
12. Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).
13. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
14. Atsižvelgiant į vykdymo proceso specifiką ir siekiant užtikrinti visų asmenų interesų pusiausvyrą, vykdymo proceso taisyklės yra detaliai sureguliuotos CPK ir jo normų taikymo tvarką nustatančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose norminiuose teisės aktuose (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės yra viešosios teisės normomis įtvirtintos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 31 punktas).
15. CPK 631 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžti vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui: <...>; 2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį; <...>. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 4 dalis). Vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; <...> (CPK 632 straipsnio 1 dalis).
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolis J. P. vykdė: 1) vykdomojoje byloje Nr. 0172/06/00069 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2006 m. rugsėjo 8 d. vykdomąjį raštą Nr. A6-168-328/06 (vykdomasis dokumentas) dėl 57,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko I. B., išieškotojo Valstybės, atstovaujamos VMI, naudai; 2) vykdomojoje byloje Nr. 0172/10/01224 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2010 m. rugpjūčio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. A2.8.-3415-613/10 (vykdomasis dokumentas) dėl 28,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko I. B., išieškotojo Valstybės, atstovaujamos VMI, naudai; 3) vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/00514 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2011 m. kovo 31 d. vykdomąjį raštą Nr. A2.8.-747-826/11 (vykdomasis dokumentas) dėl 289,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko I. B., išieškotojo Valstybės, atstovaujamos VMI, naudai; 4) vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/00364 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2012 m. sausio 30 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.8.-491-659/2012 (vykdomasis dokumentas) dėl 5792,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko I. B., išieškotojo Valstybės, atstovaujamos VMI, naudai; 5) vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/00797 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2013 m. kovo 7 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.8.-1088-718/2013 (vykdomasis dokumentas) dėl 5792,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko I. B., išieškotojo Valstybės, atstovaujamos VMI, naudai; 6) vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/01695 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2014 m. birželio 25 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.8.-2712-606/2014 (vykdomasis dokumentas) dėl 10715,94 Eur baudos išieškojimo iš skolininko I. B., išieškotojo Valstybės, atstovaujamos VMI, naudai.
17. Iš minėtų vykdomųjų dokumentų matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A6-168-328/06 (vykdomosios bylos Nr. 0172/06/00069), 2010 m. rugpjūčio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.8.-3415-613/10 (vykdomosios bylos Nr. 0172/10/01224) ir 2011 m. kovo 31 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.8.-747-826/11 (vykdomosios bylos Nr. 0172/11/00514) antstoliui J. P. vykdymui pateikė išieškotoja, Lietuvos Respubliką atstovaujanti Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Tai reiškia, kad šios vykdomosios bylos buvo pradėtos pačios išieškotojos prašymu. Tuo tarpu vykdomoji byla Nr. 0172/12/00364 buvo pradėta pagal 2012 m. sausio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.8-491-659/2012, vykdomoji byla Nr. 0172/13/00797 pradėta pagal 2013 m. kovo 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.8-1088-718/2013, vykdomoji byla Nr. 0172/14/01695 pagal 2014 m. birželio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.8-2712-606/2014. Šiuos Klaipėdos apylinkės teismo nutarimus antstoliui J. P. vykdymui pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius.
18. Antstolis J. P., atlikęs skolininko I. B. turtinės padėties patikrinimą, nustatė, kad nėra duomenų apie skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, registruotą kilnojamąjį turtą, nėra registruotų transporto priemonių, nėra piniginių lėšų kredito įstaigose, taip pat nustatė, kad nėra duomenų apie skolininkui priklausantį turtą ar pinigines lėšas, esančius pas trečiuosius asmenis ir kad skolininkas nedirba ir jokių lėšų negauna. Įvertinęs nustatytas aplinkybes antstolis surašė 2021 m. gegužės 26 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-19727 (dėl negalimumo išieškoti vykdomosiose bylose Nr. 0172/06/00069, Nr. 0172/10/01224, Nr. 0172/11/00514, Nr. 0172/12/00364, Nr. 0172/13/00797, Nr. 0172/14/01695) ir priėmė 2021 m. gegužės 26 d. patvarkymus: 1) Nr. S-21-172-19735 dėl vykdomosios bylos Nr. 0172/06/00069 užbaigimo ir 2006 m. rugsėjo 8 d. vykdomojo dokumento Nr. A6-168-328/06 grąžinimo; 2) Nr. S-21-172-19741 dėl vykdomosios bylos Nr. 0172/10/01224 užbaigimo ir 2010 m. rugpjūčio 4 d. vykdomojo dokumento Nr. A2.8.-3415-613/10 grąžinimo; 3) Nr. S-21-172-19738 dėl vykdomosios bylos Nr. 0172/11/00514 užbaigimo ir 2011 m. kovo 31 d. vykdomojo dokumento Nr. A2.8.-747-826/11 grąžinimo; 4) Nr. S-21-172-19737 dėl vykdomosios bylos Nr. 0172/12/00364 užbaigimo ir 2012 m. sausio 30 d. vykdomojo dokumento Nr. A2.8.-491-659/2012 grąžinimo; 5) patvarkymą Nr. S-21-172-19740 dėl vykdomosios bylos Nr. 0172/13/00797 užbaigimo ir 2013 m. kovo 7 d. vykdomojo dokumento Nr. A2.8.-1088-718/2013 grąžinimo; 6) patvarkymą Nr. S-21-172-19742 dėl vykdomosios bylos Nr. 0172/14/01695 užbaigimo ir 2014 m. birželio 25 d. vykdomojo dokumento Nr. A2.8.-2712-606/2014 grąžinimo. Visuose šešiuose 2021 m. gegužės 26 d. priimtuose patvarkymuose antstolis J. P. nurodė, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai.
19. Pažymėtina, jog atskirajame skunde pagrįstai nurodoma, kad ATPK (kuris galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir CPK nebuvo numatyta galimybė grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus atvejį, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija.
20. Kaip teisingai nurodo apeliantas, išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka (ABTĮ 99 straipsnio 4 dalis).
21. Nors iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK 309 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), tačiau sutiktina su apelianto argumentu, jog ši nuostata nereiškia, kad nagrinėjamu atveju vykdomuosius raštus išdavęs ir nutarimus skirti nuobaudas priėmęs Klaipėdos apylinkės teismas turi pareigą kontroliuoti nuobaudų vykdymo procesą. Antstolis yra teisus teigdamas, jog teismas vykdo teisingumą, bet nedalyvauja priverstinio baudos išieškojimo valstybei procese, nes anksčiau aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad ši funkcija yra pavesta būtent pareiškėjai VMI.
22. Kaip jau minėta, vykdomieji raštai yra vykdomi pagal vykdymo procesą reglamentuojančias CPK nuostatas. CPK 1 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Todėl nagrinėjamu atveju esant prieštaravimų (kolizijai) tarp iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK ir CPK, teismas turi vadovautis CPK normomis, nes būtent CPK normomis yra įtvirtintos priverstinio vykdymo proceso taisyklės. Tai reiškia, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai).
23. Aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika ir teisės aktų nuostatos bei byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, antstolis J. P. pagrįstai ir nepažeisdamas teisinio reglamentavimo pareiškėjai VMI, kuri vykdomosiose bylose yra išieškotoja, pateikė 2021 m. gegužės 26 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-19727 ir 2021 m. gegužės 26 d. priimtus patvarkymus dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-21-172-19735, Nr. S-21-172-19741, Nr. S-21-172-19738, Nr. S-21-172-19737, Nr. S-21-172-19740 ir Nr. S-21-172-19742, kuriuose nurodė, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai.
24. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
25. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK ir kitų teisės aktų normas, o tai teismui sutrukdė teisingai išnagrinėti bylą. Todėl yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, o skundžiamos nutarties dalį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį dėl antstolio J. P. 2021 m. gegužės 26 d. patvarkymo Nr. S-21-172-19735 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio J. P. veiksmų.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėja Albina Pupeikienė